Geopolitika

[index]

Vat būtent čia ir problema, kaltinami laisvės kovotai "fašizmu" remiantis sovietine dokumentacija. Čia tas pats, kas remtis visatos supratimu pagal plokščios žemės šalininkų teoriją. Neveltui jokie rimti istorikai Noreikos ir nekaltina fašizmu.

Esmė, kad šiuo konkrečiu atveju yra dokumentai. Ir "turto tvarkymas" nėra koks tai praktiškas jo išsaugojimas (kaip kai kurie aiškina, kad tą reikėjo daryti, nes negi paliksi nenaudojamą, kai paėmė ir taip "atsilaisvino"), o elementari vagystė iš mirti pasmerktų savo bendrapiliečių.

Ir čia yra didelė mūsų problema, kad dalis žmonių pradėjo kolaboruoti su nusikalstamu režimu, tikėdami, kad gal taip po to iš jų dėl lojalumo gaus nepriklausomybę. Lygiai taip pat kai kurie žydai karo pabaigoje kolaboravo su sovietais, dėl to, kad tikėjosi, kad sovietai juos išgelbės nuo nacių (čia Kovnerio istorija).

Ir tai nereiškia, kad juos reikia dėl to pradėti juodinti ir teisti, tik pripažint jų nuodėmes ir nedaryti didvyrių. O didvyriais laikyti tuos, kurie iš tikro tokiais buvo. Ir geriau jų turėti mažiau, bet tikrus, o ne daug, bet kartu ir visokių ne iki galo švarių. Čia kaip su Vincu Krėve-Mickevičiumi, kuris buvo teigiamas ankstyvosios nepriklausomybės veikėjas, bet vėliau tapo sovietų kolaborantu.

[R.D.]

Va, puikus "paradigm shift" pvz.: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=81849217
Jeigu skaitėte garsiąją Beranrdo Gailiaus knygą "Partizanai: tada ir šiandien" (kuri yra geriausias teorinis veikalas apie partizanus), tai vien šituo tekstu žmogus nubraukė viską, ką ten parašė. Ar čia dėl partinės priklausomybės, ar kas čia per virusas.

[R.D.]

Lygiai taip pat kai kurie žydai karo pabaigoje kolaboravo su sovietais, dėl to, kad tikėjosi, kad sovietai juos išgelbės nuo nacių (čia Kovnerio istorija).

O štai Dušanskio pastangomis žuvo Lukša ir buvo paimtas ir žiauriai tardomas Ramanauskas-Vanagas. Esant gyvam jo Izrealis neišdavė. Tad reikia tam kahalui, kuris paspaudė merą pirmą į save pasižiūrėti. Tas apsispjadimas iš abiejų pusių atrodo nykiai.

[Lettered]

Susitaikyti ir panaikinti atskirti tarp skirtingų religinių bendruomenių galima tik visiems pripažinus savo nuodėmes ir už jas atsiprašius. O tais laikais, manau, tiesiog Lietuva dar tam nebuvo pakankamai subrendusi, o labiau rūpinosi kaip išgyventi. O ir antisemitizmas buvo daug gajesnis (vien kiek visokių išpuolių būdavo su visokiais svastikų paišymais ir sinagogų niokojimais. Dabar tiesiog ištaisome praeities klaidas.



Į konclagerį uždarytas buvo tik po to kai pradėjo priešintis karinių dalinių formavimui, bet žydai jau buvo uždaryti ir pradėti žudyti (šiaip jau jie pradėti žudyti dar neatėjus vokiečiams, po to kai pradėjo trauktis sovietai, vien Lietūkio garažo istorija iškalbinga). O visi kiti irgi tokie patys nusikaltėliai ir pagarbos nenusipelno (ir kaip supratau, jų paminklus irgi ruošiamasi greitu laiku išmontuoti). Esmė, kad nei vieni iš jų nėra geresni, visi jie blogi.

Bet pagal jus Valsiūnienė gera, įdavė fašystą Noreiką, Konveris irgi geras, nes išžudė kaimiečius fašystus, įskaitant ir fašystus vaikus.

[Sula]

Vat būtent čia ir problema, kaltinami laisvės kovotai "fašizmu" remiantis sovietine dokumentacija. Čia tas pats, kas remtis visatos supratimu pagal plokščios žemės šalininkų teoriją. Neveltui jokie rimti istorikai Noreikos ir nekaltina fašizmu.

Fašizmu kaltinti yra absurdas. Nes net dabar panašios ideologijos vos ne ima valdžią Europoje. Tu gali būti didžiausiais fašistas ar net nacis, bet jeigu nevarai viešos propagandos ir nedarai nusikaltimų, tai demokratinėje visuomenėje tavo pasirinkimas.

[index]

Bet pagal jus Valsiūnienė gera, įdavė fašystą Noreiką, Konveris irgi geras, nes išžudė kaimiečius fašystus, įskaitant ir fašystus vaikus.

Na ne. Aš tiesiog sugebu įžiūrėti tai, kad nei viena pusė tuo metu nebuvo vienareikšmiškai gera. Tiesiog buvo dvi blogos pusės, kurios kovojo tarpusavyje. Ir jei vieni žmonės kovoja prieš kitus blogus žmones jie nėra geri, jei patys yra pridarę nusikaltimų žmogiškumui.

O štai Dušanskio pastangomis žuvo Lukša ir buvo paimtas ir žiauriai tardomas Ramanauskas-Vanagas. Esant gyvam jo Izrealis neišdavė. Tad reikia tam kahalui, kuris paspaudė merą pirmą į save pasižiūrėti. Tas apsispjadimas iš abiejų pusių atrodo nykiai.

Vėlgi, atsakymas kaip ir į Lettered žinutę. Nei vieni iš jų nėra pateisinami.

O su lentelėmis, geriausias variantas šiaip jau būtų buvęs šalia visų jų iškabinti dar vienas, su jų blogų darbų aprašymu. Vienas pliusas, kad visuomenė būtų apie jas edukuojama, kitas - kad abi besipešančios pusės būtų likusios nepatenkintos, kas būtų šioks toks kompromisas. O ir istoriškai teisinga.

[Lettered]

Esmė, kad šiuo konkrečiu atveju yra dokumentai. Ir "turto tvarkymas" nėra koks tai praktiškas jo išsaugojimas (kaip kai kurie aiškina, kad tą reikėjo daryti, nes negi paliksi nenaudojamą, kai paėmė ir taip "atsilaisvino"), o elementari vagystė iš mirti pasmerktų savo bendrapiliečių.

Ir čia yra didelė mūsų problema, kad dalis žmonių pradėjo kolaboruoti su nusikalstamu režimu, tikėdami, kad gal taip po to iš jų dėl lojalumo gaus nepriklausomybę. Lygiai taip pat kai kurie žydai karo pabaigoje kolaboravo su sovietais, dėl to, kad tikėjosi, kad sovietai juos išgelbės nuo nacių (čia Kovnerio istorija).

Ir tai nereiškia, kad juos reikia dėl to pradėti juodinti ir teisti, tik pripažint jų nuodėmes ir nedaryti didvyrių. O didvyriais laikyti tuos, kurie iš tikro tokiais buvo. Ir geriau jų turėti mažiau, bet tikrus, o ne daug, bet kartu ir visokių ne iki galo švarių. Čia kaip su Vincu Krėve-Mickevičiumi, kuris buvo teigiamas ankstyvosios nepriklausomybės veikėjas, bet vėliau tapo sovietų kolaborantu.

Puiku, jeigu jau tokia liniją vykdom viską išgryninti, bet kodėl tada Šimašius nepaskelbė, kad bus naikinamas visų koloborantų ar susitepusių istorinių veikėjų atminimas, o "netyčia" naktį niekam nematant tik tų, kurie labiausiai kliūna Kremliui, t.y. priešinosi 1940 okupacijai? Dabar kai jau prispaudė prie sienos pradėjo mygti, kad gal ir Valsiūnienės lentelę reiktų nuimti, Cvirkos paminklą, nors apie Konverio lentelę, L. Giros g. ar S. Neries mokyklą jokių kalbų net nėra.

[Lettered]

O su lentelėmis, geriausias variantas šiaip jau būtų buvęs šalia visų jų iškabinti dar vienas, su jų blogų darbų aprašymu. Vienas pliusas, kad visuomenė būtų apie jas edukuojama, kitas - kad abi besipešančios pusės būtų likusios nepatenkintos, kas būtų šioks toks kompromisas. O ir istoriškai teisinga.

M. Nagevičius kaip tik tą ir siūlė:

Užkabinam atminimo lentą p.J. Noreikai su visa informacija apie jį. Ir apie jo žygdarbius ir apie jo vaidmenį, varant žydus į getą ir jų turto rekvizavimą. Be jokios emocijos. Ir apie tai, kur po to tas turtas atsidūrė. Ir kas tiems žydams po to atsitiko. Tiesiog visus faktus. Lietuvių, anglų, jidiš ir kitomis kalbomis. Ir tada skaitytojai tegu patys interpretuoja kiekvienas pagal save - ar čia garbės ar gėdos lenta.

Lygiai tą patį beje galima padaryti ir K.Škirpos atveju: lenta su informacija apie savanorystę, trispalvės iškėlimą, vadovavimą 1941 metų sukilimui ir jo vadovaujamos organizacijos kvietimą apvalyti Lietuvą nuo žydų bei informaciją apie tai, kas su žydais Lietuvoje atsitiko, praėjus geram pusmečiui po tų kvietimų. . Nieko nepridedant ir nieko neatimant, be jokių interpretacijų. Tik faktai.

Tą patį galima padaryti ir prie P.Cvirkos ir prie S.Neries atminimo ženklų. Tas pats galėtų būti ir prie atstatytų Žaliojo tilto skulptūrų. Ir dar visos eilės istorinių ar atminimo vietų. Nieko griauti ir laužyti nereikėtų.

Vaikai, skaitydami tas lenteles pripras prie minties, kad istorija yra labai nevienareišmiškas dalykas, o tame pačiame žmoguje gali būti ir velnias ir angelas vienu metu,.

Vilnius garsėtų savo lentelėmis... Ir visi geriau suprastų mūsų sudėtingą istoriją.

[index]

Puiku, jeigu jau tokia liniją vykdom viską išgryninti, bet kodėl tada Šimašius nepaskelbė, kad bus naikinamas visų koloborantų ar susitepusių istorinių veikėjų atminimas, o "netyčia" naktį niekam nematant tik tų, kurie labiausiai kliūna Kremliui, t.y. priešinosi 1940 okupacijai? Dabar kai jau prispaudė prie sienos pradėjo mygti, kad gal ir Valsiūnienės lentelę reiktų nuimti, Cvirkos paminklą, nors apie Konverio lentelę, L. Giros g. ar S. Neries mokyklą jokių kalbų net nėra.

Tai, kad paskelbė. Žaliojo tilto skulptūras pačias pirmas nuėmė ir statybinių atliekų aikštelėje uždangstytas susandėlavo. Tuo metu kita pusė labai rėkė. Dėl likusių, tai reiktų savivaldybę paskatinti tai daryti, pati savivaldybė abejoju ar nuolat užsiiminėja domėjimusi istorija.

O kito kelio kaip viską išgryninti tiesiog nėra. Nes vienintelis būdas susitaikyti ir tapti švariems yra pripažinti visas nuodėmes ir visų pirma sau patiems prisižadėti to niekada nebekartoti.

M. Nagevičius kaip tik tą ir siūlė:

Manau, būtų pats geriausias sprendimas. Reikia tikėtis, kad Šimašius su Poderskiu tą perskaitys.

[mantasm]

Objektyvumo dėlei naciai valdė 3-3,5 metų, sovietai - 50 metų su ta neilga pertauka. Kas būtų, jei WWII laimėtų naciai, sunku pasakyti. Jų (praktiškai vieno - A.Hiltlerio, ir jo siauro rato) ideologija nuo pat pradžių buvo kvaila, atstūmusi galybę potencialių sąjungininkų.

Sovietų ideologija irgi kito. Po Stalino mirties likusį laiką jau buvo tik gėlytės. Net ir Stalinas, kiek Lietuvai teko susidurti, jau buvo tik raudonojo teroro šešėlis. Ideologinė SSRS pusė irgi buvo tik šešėlis to, kas buvo iškart po revoliucijos. Ir iš principo visi panašūs režimai išgyvena tokias transformacijas jei ilgiau išsilaiko.

Naciai po karo turbūt irgi būtų išsikvėpę. Net ir karo metu buvo nemažai nukrypimo nuo oficialios linijos. Aišku klausimas kiek tie nukrypimai buvo toleruojami dėl karo, o kiek buvo neprižiūrima oficiali linija dėl karo. Visgi žiūrint koks vokiečių plačiosioms masėms buvo šokas supratus ką jie patys padarė - pergalės atveju vargu ar būtų didelė parama saujelės ekstremistų politikai.

Kitas dalykas, kad naciai iš principo tiesiog pakėlė įprastą žmonių (ir ne tik žmonių, bendrai gyvūnų) elgesį iki naujų žiaurumo ribų. Tuo tarpu sovietai bandė iš pašaknų perkurti žmogaus sąmonę. Šitu atžvilgiu sovietai (ir iš principo visų rūšių ir porūšių komunizmai/marksizmai/leftizmai/etc) yra daug didesnis nusikaltimas žmogiškumui už rasizmus, nacizmus ir t.t.

[Sula]

Bet pagal jus Valsiūnienė gera, įdavė fašystą Noreiką, Konveris irgi geras, nes išžudė kaimiečius fašystus, įskaitant ir fašystus vaikus.

Ne palaukite, jeigu pasitvirtintų faktai, kad Noreika nors ir netiesiogiai dalyvavo žudynėse (aš to nežinau), tai nepaisant visko būtų tvarkoje? Manau, kad čia ir yra raudonoji linija dėl kurios čia visi ginčijasi. Vieni laiko ją peržengta , kiti - ne.

[Tomizmas]

M. Nagevičius kaip tik tą ir siūlė:

Yra labai didelė problema (ir ne tik Lietuvos), kad kiekviena istorinė asmenybė suvokiamas kaip "gerietis" ar "blogietis", o ne ištisas spektras savybių (absoliučiai kiekvienas iš mūsų esame spektras savybių, ir kategorizuoti to neįmanoma). Iš tikrųjų - lentelės su OBJEKTYVIAI aprašytais tų žmonių nuopelnais arba kabutėse "nuopelnais" būtų geriausias sprendimas. Kaip ir vertinant istorinius įvykius (kurie irgi retai kada būna vienareikšmiški - būtent todėl istorija yra humanitarinis, o ne tikslusis mokslas).

[senasnamas]

Vienas pliusas, kad visuomenė būtų apie jas edukuojama

Jau vyksta pagreitinta edukacija . Seniau pro Vrublevskių biblioteką praeidavo visi abejingai ir ta atminimo lenta nelabai kam rūpėjo, o dabar ten pilna žvakių, nuotraukų, vėliavų - daug didesnis matomumas ir susidomėjimas. Priešingas efektas nei siekta.

[Eikantas X]

Kuo veikia? Atvirkščiai. Sakykime, Pagal tą formuluotę kolaborantų milijonai. Kas nėra moralu, o etika turėtų būti teisės pagrindas. 1985 m. dirbai sovietinėje valdiškoje gamykloje, stiprinai okupanto ekoniominę galią? Taip ir Noreika dirbo kažkokį valdišką darbą jau prie nacių okupacijos.
Kita vertus, jeigu būtų duomenų apie kažkokius konkrečius nusikaltimus ar nusikalstamas iniciatyvas. Bet tokių kiek suprantu nėra, o po tiek metų kažką surinkti sunku, išskyrus oficialias sovietų saugumo bylas.

Neblogas Girniaus straipsnis

Dar kartą apie kolaborantus
2019.06.05
http://www.bernardinai.lt/straipsnis...orantus/176106

...
Svarbu ne tik kaip, bet ir kodėl bendraujama. Reikia išskirti bent tris skirtingai motyvuotas grupes. Banaliausią grupę sudaro oportunistai ir karjeristai, kuriems labiausiai rūpi jų geras gyvenimas. Jie bendrautų su kiekvienu okupantu, nes ideologiniai ir politiniai klausimai jiems nesvarbūs. Antrajai grupei priklauso politikai ir kiti veikėjai, kurie be išlygų palaikė nacius ir pritarė jų ideologijai. Paradigminis pavyzdys – tai norvegas Vidkunas Quislingas, kurio pavardė tapo kolaboranto sinonimu. Belgijos Reksistų partijos vadovas Leonas Degrelle’as atsidėjęs tarnavo naciams, kaip ir Prancūzijos Pierre’as Lavalis. Šiai kategorijai priklauso Antanas Sniečkus, ko gero, – ir Generalinis tarėjas Petras Kubiliūnas. Tokius uolius talkininkus reikėtų vadinti kolaboracionistais, idant atskirtume juos nuo trečiosios kolaborantų grupės. Jai priklauso valstybiniai kolaborantai (collaborateur d’état), kurie bendravo, siekdami kuo labiau išsaugoti valstybę ir tautą nuo okupantų kėslų. Šitie kolaborantai, dažnai atsakingi administratoriai, tikėjo, kad jie švelniau ir racionaliau valdys šalį negu kolaboracionistai, mažins vokiečių represijas ir šalies išnaudojimą, sukurs geresnes gyvenimo sąlygas šalies piliečiams.

Kadaise buvau linkęs šitokius valstybės kolaborantus laikyti gudriais kolaboracionistais, gebėjusiais savo išdavystę apgaubti patriotizmo skraiste. Atsižvelgęs į Belgijos ir Nyderlandų patirtį įsitikinau, kad šitoks sutapatinimas yra netikslus. Po nacių okupacijos abiejų šalių vyriausybės pasitraukė į užsienį (Belgijos karalius pasiliko šalyje, bet buvo ignoruojamas), šalies administravimą, taigi ir vadovavimą ministerijoms perėmė buvę atsakingiausi valstybės tarnautojai, vadinamieji generaliniai sekretoriai, kurie tarpusavyje bendradarbiavo sukurdami bendrus reikalus koordinuojančius komitetus. Knygoje Hitler’s Collaborators istorikas Philipas Morganas teigia, kad generaliniai sekretoriai veikė, lyg jie sudarytų vyriausybę. Pabrėžtina, kad jie tęsė ankstesnes savo pareigas, nebuvo nacių statytiniai, ir kad dauguma administratorių liko savo postuose, tad nutarimą toliau dirbti labiau lėmė kolektyvinis mentalitetas negu asmeniniai apskaičiavimai. Jie jautė pareigą tęsti savo darbą, jį laikė mažesne blogybe suprasdami, jog priešingu atveju arba jų pareigas perimtų kolaboracionistai, pasiryžę sunacinti gyventojus ir šalį, arba vokiečiai vykdytų griežtas represijas, kurios sukeltų valstybės sunaikinimo bei bado pavojų. Patyrę Vokietijos okupaciją per Pirmąjį pasaulinį karą, belgai administratoriai žinojo atsisakymo bendradarbiauti pasekmes. Bendradarbiavimas buvo būdas išvengti arba sumažinti ne įsivaizduojamą, o realią ir neišvengiamą nacionalinę katastrofą. Būta ir labiau provokiškų administratorių – kolaboracionistų, kartais tiesiog paskirtų į pareigas vokiečių nurodymu.

...

Pirmosiomis karo dienomis LLV ragino visus buvusius nepriklausomos Lietuvos valdininkus užimti tas pareigas, kurias jie ėjo iki sovietų okupacijos. Daugelis grįžo į savo postus. Miestuose, valsčiuose ir apskrityse buvo atkurta lietuviška administracija, kuri su kai kuriais mažais pokyčiais išliko iki nacių okupacijos pabaigos. Noreika buvo paskirtas Šiaulių apskrities viršininku rugpjūčio 3 d. Nors tai buvo dvi dienas prieš LLV nutraukiant savo veiklą, LLV jau buvo stipriai suvaržyta, šalį jau valdė Vokietijos civilinė valdžia, jų talkininkams voldemarininkams perimant vis daugiau postų.

Vokiečiai suprato, kad, kaip ir okupuotoje Vakarų Europoje, bus lengviau valdyti kraštą, pasikliaujant vietos administracija, bet savo rankose paliko jėgos struktūras. Pareigūnai būtų galėję pasitraukti iš savo postų po LLV išvaikymo, bet dauguma tęsė savo darbą iš dalies ir dėl įsitikinimo, jog svarbu išlaikyti valdžią lietuvių rankose, neperleisti jos vokiečiams ir kolaboracionistams. Jie neklydo. Vokiečių ir kolaboracionistų valdžia būtų buvusi nuožmesnė, abejingesnė žmonių interesams, eksploatavusi Lietuvą ir jos išteklius Vokietijos naudai. Bet būta nenumatytų neigiamų pasekmių. Dirbdami administracijoje, Lietuvos, kaip ir Vakarų Europos valdininkai, buvo įtraukti į nešvarius nacių darbus.
...

[Sula]

Aš apskritai už visų lentelių, monumentų, paminklų net ir blogiečiams išsaugojimą, išskyrus gal atvirą kičą ir propagandą , nors ir tai gali būti, atitinkamai patvarkius, pateikus informaciją, perdislokavus. Bet toks mano požiūris visiškai "leftistinis" ir niekas su tuo nesusitaikytų

[senasnamas]

Kas čia Šimašiui nutiko, kad persigalvojo? Nuolatinė antivalstybinė veikla (Vytis, tautininkų eitynės, gatvių lentelės), čia tik akli gali nematyti tendencijos. Gavo spaudimo iš kitos pusės, tai buvo priverstas pakeisti poziciją.

Savivaldybė persigalvojo: duos leidimą Baltijos kelio minėjimui

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...lio-minejimui/ .

[mantasm]

Tai, kad paskelbė. Žaliojo tilto skulptūras pačias pirmas nuėmė ir statybinių atliekų aikštelėje uždangstytas susandėlavo. Tuo metu kita pusė labai rėkė. Dėl likusių, tai reiktų savivaldybę paskatinti tai daryti, pati savivaldybė abejoju ar nuolat užsiiminėja domėjimusi istorija.

Kiek pamenu nukėlinėjant Žaliojo tilto skulptūras nebuvo jokių kalbų apie tolesnius veiksmus. Noreikia išvis tada mažai kam buvo įdomus.

O kito kelio kaip viską išgryninti tiesiog nėra. Nes vienintelis būdas susitaikyti ir tapti švariems yra pripažinti visas nuodėmes ir visų pirma sau patiems prisižadėti to niekada nebekartoti..

Tada netoli iki baimės bet ką daryti. O ką jei netyčia kažką padarysi neteisingo. Arba ką ateityje interpretuos kaip neteisingą poelgį. Kai kurių žmonių nuomone vienintelis teisingas poelgis 1941ais būtų buvęs ginklu gintis nuo nacių. Bet realiai tai būtų buvus pagalba sovietams, kurie tuo metu buvo priešas #1. Kita alternatyva - sėdėt suglaudus ausis ir nieko nedaryt. Bet nieko nedarant didvyriai neatsiranda, o žudynės ir kiti nusikaltimai vyksta toliau.

Tas pats bandymas kitaip interpretuoti istoriją vyksta ir su kitais nevienareikšmiškais įvykiais. Pvz partizanai galėjo tyliai sėdėt ir netrukdyt civiliams kurti kolūkius. Juk tik sunkino civilių gyvenimą. Sąjungininkai galėjo nebombarduoti vokiečių miestų, juk tiek civilių nukentėjo. Izraelis neturėtų naikinti palestiniečių raketų paleidimo aikštelių ant civilinių pastatų, nes irgi nukenčia civiliai. Karas šlykštus reikalas ir nori nenori tenka daryti kompromisus su sąžine.

[R.D.]

O su lentelėmis, geriausias variantas šiaip jau būtų buvęs šalia visų jų iškabinti dar vienas, su jų blogų darbų aprašymu. Vienas pliusas, kad visuomenė būtų apie jas edukuojama, kitas - kad abi besipešančios pusės būtų likusios nepatenkintos, kas būtų šioks toks kompromisas. O ir istoriškai teisinga.

Sutinku.

[mantasm]

Aš apskritai už visų lentelių, monumentų, paminklų net ir blogiečiams išsaugojimą, išskyrus gal atvirą kičą ir propagandą , nors ir tai gali būti, atitinkamai patvarkius, pateikus informaciją, perdislokavus. Bet toks mano požiūris visiškai "leftistinis" ir niekas su tuo nesusitaikytų

Kad ne leftistinis. Leftistinis požiūris yra viską perkurti ir pastatyti naują, ideologiškai švarų pasaulį. O čia atvirkščiai.

[index]

Kiek pamenu nukėlinėjant Žaliojo tilto skulptūras nebuvo jokių kalbų apie tolesnius veiksmus. Noreikia išvis tada mažai kam buvo įdomus.

O po to sužinojo (greičiausiai pranešus žydų bendruomenei) ir nusprendė laikytis consistent politikos ir nuimti atminimo lenteles kito nusikalstamo režimo kolaborantams.

Tada netoli iki baimės bet ką daryti. O ką jei netyčia kažką padarysi neteisingo. Arba ką ateityje interpretuos kaip neteisingą poelgį. Kai kurių žmonių nuomone vienintelis teisingas poelgis 1941ais būtų buvęs ginklu gintis nuo nacių. Bet realiai tai būtų buvus pagalba sovietams, kurie tuo metu buvo priešas #1. Kita alternatyva - sėdėt suglaudus ausis ir nieko nedaryt. Bet nieko nedarant didvyriai neatsiranda, o žudynės ir kiti nusikaltimai vyksta toliau.

O kaip sugebėjo net tie patys italai formaliai net būti nacių sąjungininkais, bet tuo pačiu priešintis savo piliečių žydų žudymui? Bet paprasčiau aišku buvo tiesiog pradėti atvirai kolaboruoti, išlieti savo susikaupusį antisemitizmą, o tuo pačiu dar nemažai turto pasisavinti.

Realiai geriausia (ir sąžiningiausia) būtų buvę užsiimti elementaria pasyvia rezistencija. Kariniu būdu nesipriešinti naciams, bet tuo pačiu aktyviai priešintis nacių nusikaltimams šalies viduje. Nes kas iš to, kad kurį laiką lyg ir formaliai egzistavo marionetinė Lietuva, jei po to praradome didžiąją dalį piliečių.