Geopolitika

[John]

oh boy...

1) HK ir Singapūras neturi artėjančių demografinių krizių. Kinija turi, ir didžiulę. Be to, yra milijonai žmonių, pasiryžusių rizikuoti gyvybe, kad tik galėtų patekti į HK/Singapūrą ten dirbti ir mokėti mokesčius.


2) Nes pensijos finansuojamos iš biudžeto (centrinės, arba vietinės valdžios). Ar tu manai, kad kinai sugebės per 5 metus sukurti viable privačių pensijų sistemą? Tarkime, kas dabar dengia SoDros milijonines skyles?

5 metai? O kodėl ne 2 metai? Arba 1? Jau buvo minėta, kad Kinijos retirement age yra labai mažas. Employment rate tarp pensininkų irgi yra gana didelis. Vien su tuo galima spręsti problemas medium term. Laiko yra gerokai daugiau, nei 5 metai. Iš principo tai yra non-issue platesniame Kinijos reikalų kontekste.

[Aleksio]

Kinija turi, ir didžiulę. Be to, yra milijonai žmonių, pasiryžusių rizikuoti gyvybe, kad tik galėtų patekti į HK/Singapūrą ten dirbti ir mokėti mokesčius.

NIeko blogo neatsitika, jeigu Kinijos ekonomika šiek tiek sumažins savo apsukas, o Kinijos gyvetojų perkamojji galia sumažės.

[sankauskas]

O RMB jau 20 paskutinių metų neišvengiamai tampa viena iš pagrindinių valiutų. Neseniai aplenkė Australijos dolerį, po kokių 5-10 metų aplenks Kanados dolerį.

[Globalus]

Triusikų irgi didžiausia eksportuotoja?

Netikrinau, bet gali būti xD

Galima diskutuoti, ar nevertėjo politikos naikinti anksčiau (tikriausiai vertėjo), bet pasirinkimas buvo tarp buvimo kažkuo panašiu į Indiją/Indoneziją ar imtis esminių permainų ir developmento. Buvo nuspręsta bekompromisiškai imtis reformų ir developmento. Galima sakyti, kad tai buvo buggy sistema, bet overall ji suveikė ir tai nebuvo fakapas, Jei tai būtų buvęs fakapas, Kinija šiandien nebūtų ten, kur yra pagal visus rodiklius, o būtų ten, kur yra Indija ar Indonezija.

1) Visu pirma tos politikos reikėjo ne anksčiau naikinti , o reikėjo šios begalo kvailos idėjos visiškai atsisakyti. Kaip nebandytum užmaskiruoti, kad vieno vaiko politiką buvo gėris ir davė gerų rezultatų, realybės tai nekeičia. Tai padarė daug daug žalos pačiai Kinijai. Dėl vaikų skaičiaus ribojimo jau buvau rašęs "pasaulio demografija" temoje, politika buvo įvesta tada kai jos jau nebereikėjo. Jei norėjo greičiau apriboti gimstamumą galėjo rasti N kartų mažiau radikalesni būdą.

2) Džiugu,kad indai nusprendė aklai nekopijuoti šios politikos, nors irgi stengėsi apriboti gimstamumą ir tai davė rezultatų. Už tai juos galima pagirti

[sankauskas]

5 metai? O kodėl ne 2 metai? Arba 1? Jau buvo minėta, kad Kinijos retirement age yra labai mažas. Employment rate tarp pensininkų irgi yra gana didelis. Vien su tuo galima spręsti problemas medium term. Laiko yra gerokai daugiau, nei 5 metai. Iš principo tai yra non-issue platesniame Kinijos reikalų kontekste.

Taip, pensijas bus galima pavėlinti, žemės ūkyje vis dar dirba beveik ketvirtis šalies gyventojų, artimiausius kelis metus demografinė krizė tik pradės vos vos įsivažiuoti. bet tai nėra labai svarbu, nes jai įsivažiavus, jos jau lengvai nebesustabdysi. Visi Vakarų sinologai apie tai jau kalba virš 10 metų, patys kinai tuo ypatingai susirūpinę, bet jei tau tai yra non-issue, tai džiaugiuosi už tave

[Globalus]

1) HK ir Singapūras neturi artėjančių demografinių krizių. Kinija turi, ir didžiulę. Be to, yra milijonai žmonių, pasiryžusių rizikuoti gyvybe, kad tik galėtų patekti į HK/Singapūrą ten dirbti ir mokėti mokesčius.

Turi. Ir Singapūras ir HK.

O RMB jau 20 paskutinių metų neišvengiamai tampa viena iš pagrindinių valiutų. Neseniai aplenkė Australijos dolerį, po kokių 5-10 metų aplenks Kanados dolerį.

Tai dolerio nenuvers aišku, ir jei kažko rimto su ES neatsitiks euro irgi. Bet potencialas juaniui išspirti jieną ir sterlingą ir tapti trečia rezervine valiuta manau yra. Bet jeigu ir netaps kažko blogo neatsitiks.

[John]

O RMB jau 20 paskutinių metų neišvengiamai tampa viena iš pagrindinių valiutų. Neseniai aplenkė Australijos dolerį, po kokių 5-10 metų aplenks Kanados dolerį.

Reiktų pradėti turbūt nuo to, kad RMB nėra fully convertible. Nes taip nusprendė ir tokį kelią pasirinko CCP. Jie dar nusprendė, kad viskas bus daroma palaipsniui ir iš lėto, kol RMB taps fully convertible. Tas užtruks turbūt kokius 10 metų nuo dabar. Nors tiksliai jokio schedule nėra. Vienas dalykas, kurį žinom for sure, tai kad iki šiol viskas veikė gerai ir pagal planą. Dėl ko mažėja prielaidų, kad nuo šiol viskas veiks blogai

Čia nedidelis HSBC for dummies filmukas apieį RMB

Problemą su tavo pozicija čia matau tą, kad referuoji tik į tradicinį ekonominės teorijos naratyvą, bet ignoruoji/nežinai pačios Kinijos naratyvo. Kinija nėra Vakarietiško stiliaus atvira ekonomika, kur viską sprendžia rinka ir jos dėsniai. Rinka yra ir ji veikia ir padėjo Kinijai progresuoti, bet galutinį žodį visada turi CCP. Reformų greitis, skolos dydis, finansinė sistema etc. yra visiška CCP prerogatyva. Dėl to tavo argumentai yra truputį irrelevant. RMB nėra rezervinė ir globali valiuta ne todėl, kad ji nesugebėjo išsikovoti rinkos pozicijų. Tiesiog Kinijos valdžia negalvoja, kad atėjo tam laikas ir kol kas užsiima small-scale testavimu. Kodėl jie tiksliai taip daro? Sunku iki galo pasakyti, bet būtų sunku patikėti, kad sankauskas žino kažką daugiau, nei Kinijos ekonominės programos kūrėjai. Dėl to kalbėdamas apie tuos dalykus galėtum labiau refferinti į jų policies ir pinpointinti mums visiems tų policių problemas (jeigu tokių yra), nes dabar gaunasi, kad šneki čia kaip andyour visokius random iš skrybėlės trauktus vėjus.

[Globalus]

Demografinis fakapas - dėl vieno vaiko politikos Kinija paseno prieš tai, kai dar tapo turtinga. 2015/2016 buvo praktiškai pikiniai darbo jėgos metai, ir dabar jau pradėjo mažėti.

Patikslinimas : Pikas buvo 2011 metais. Nuo 2012 metų darbingo amžiaus žmonių mažėja.

[John]

Netikrinau, bet gali būti xD



1) Visu pirma tos politikos reikėjo ne anksčiau naikinti , o reikėjo šios begalo kvailos idėjos visiškai atsisakyti. Kaip nebandytum užmaskiruoti, kad vieno vaiko politiką buvo gėris ir davė gerų rezultatų, realybės tai nekeičia. Tai padarė daug daug žalos pačiai Kinijai. Dėl vaikų skaičiaus ribojimo jau buvau rašęs "pasaulio demografija" temoje, politika buvo įvesta tada kai jos jau nebereikėjo. Jei norėjo greičiau apriboti gimstamumą galėjo rasti N kartų mažiau radikalesni būdą.

2) Džiugu,kad indai nusprendė aklai nekopijuoti šios politikos, nors irgi stengėsi apriboti gimstamumą ir tai davė rezultatų. Už tai juos galima pagirti

Logika čia gan paprasta: esant kontroliuojamam ir mažam gimstamumui, net esant ekonominio nepritekliaus sąlygoms, buvo įmanoma užtikrinti išsilavinimą, bent kažkokią sveikatos apsaugą žmonėms (ypač vaikams) ir planuoti vystymo strategijas. Neturint gimstamumo ribojimų tuos dalykus būtų pasiekti sunkiau. Kaip būtų buvę su alternatyviais gimstamumo ribojimo metodais? Ar jie būtų žymiai geresni už one child policy?

Tu sakai, kad vienareikšmiškai taip ir giri Indiją, kuri ėmėsi kažkokios kitokios politikos. Nors aš matau, kad Indija skendi lūšnynuose ir maudosi atviruose kanalizacijos grioviuose. Tai sunku sujungti taškus. Ypač, jei žiūrėsim į ekonominius ir socialinius rodiklius, kurie yra vienareikšmiškai Kinijos naudai. Dėl to not sure, ar galiu tavo poziciją užskaityti, kaip valid argumentą.

[senasnamas]

Vieno vaiko politika sąlygojo Kinijos spartų vystymąsį per paskutinius 37 metus.

Vieno vaiko politika ekonomikai neturėjo JOKIO teigiamo poveikio - nebent pagerėjo BVP per capita rodiklis. Bendras gyventojų skaičius juk vis tiek nuosekliai augo. Tuometinius Kinijos vadovus paveikė kalbos apie pasaulio populiacijos perviršį, pasiskaičiavo, kad optimalus Kinijos gyventojų skaičius būtų 700 mln. ir pradėjo socialinę inžineriją. Yra Lietuvoje panašiai galvojančių, kad sumažinus gyventojų skaičių iki Estijos, imtume gyventume kaip estai. Tuo metu kinams tiesiog nedaėjo, kad svarbus ne tik gyventojų skaičius, bet ir visuomenės struktūra. Ir tam supratimui reikėjo daugokai laiko. 1980 m. Kinijoje gimstamumo rodiklis buvo 2,8 vaiko, tai ne toks jau ir didelis. O dabar gimdyt galima, bet patys kinai jau nelabai to nori.

[sankauskas]

Reiktų pradėti turbūt nuo to, kad RMB nėra fully convertible. Nes taip nusprendė ir tokį kelią pasirinko CCP. Jie dar nusprendė, kad viskas bus daroma palaipsniui ir iš lėto, kol RMB taps fully convertible. Tas užtruks turbūt kokius 10 metų nuo dabar. Nors tiksliai jokio schedule nėra. Vienas dalykas, kurį žinom for sure, tai kad iki šiol viskas veikė gerai ir pagal planą. Dėl ko mažėja prielaidų, kad nuo šiol viskas veiks blogai

Čia nedidelis HSBC for dummies filmukas apieį RMB

Problemą su tavo pozicija čia matau tą, kad referuoji tik į tradicinį ekonominės teorijos naratyvą, bet ignoruoji/nežinai pačios Kinijos naratyvo. Kinija nėra Vakarietiško stiliaus atvira ekonomika, kur viską sprendžia rinka ir jos dėsniai. Rinka yra ir ji veikia ir padėjo Kinijai progresuoti, bet galutinį žodį visada turi CCP. Reformų greitis, skolos dydis, finansinė sistema etc. yra visiška CCP prerogatyva. Dėl to tavo argumentai yra truputį irrelevant. RMB nėra rezervinė ir globali valiuta ne todėl, kad ji nesugebėjo išsikovoti rinkos pozicijų. Tiesiog Kinijos valdžia negalvoja, kad atėjo tam laikas ir kol kas užsiima small-scale testavimu. Kodėl jie tiksliai taip daro? Sunku iki galo pasakyti, bet būtų sunku patikėti, kad sankauskas žino kažką daugiau, nei Kinijos ekonominės programos kūrėjai. Dėl to kalbėdamas apie tuos dalykus galėtum labiau refferinti į jų policies ir pinpointinti mums visiems tų policių problemas (jeigu tokių yra), nes dabar gaunasi, kad šneki čia kaip andyour visokius random iš skrybėlės trauktus vėjus.

Na taip, visi fakapai yra super-gudraus plano dalis apdumti vakariečių akis.


Aš du metus gyvenau Azijoje, ir puikiai suprantu azijietišką mentalitetą ir kultūrą. Dėl CCP ir jų „galutinio sprendimo“ visais klausimais, kaip mano vienas dėstytojas iš LSE sakydavo - „when ideology meets markets, markets always wins“.

Dėl policies - yra šimtai akademinių straipsnių apie artėjančią Kinijos demografinę krizę, ką jau čia daugiau be pripinpointinsi.

[John]

Na taip, visi fakapai yra super-gudraus plano dalis apdumti vakariečių akis.


Aš du metus gyvenau Azijoje, ir puikiai suprantu azijietišką mentalitetą ir kultūrą. Dėl CCP ir jų „galutinio sprendimo“ visais klausimais, kaip mano vienas dėstytojas iš LSE sakydavo - „when ideology meets markets, markets always wins“.

Dėl policies - yra šimtai akademinių straipsnių apie artėjančią Kinijos demografinę krizę, ką jau čia daugiau be pripinpointinsi.

'Fakapai' vyksta jau 37 metus, bet BVP, uždarbiai, gyvenimo kokybė ir panašūs trivial dalykai niekaip to nesupranta ir toliau sau laksto kažkur priekyje. Negana to, dar ir beprecedentišku greičiu (galbūt lygintinu su Singapūru, Japonija ir P.Korėja savo laiku). O tavo dėstytojui turbūt reiktų pasižūrėti į skaičius ir paskutinių 37 metų istoriją, nes nuvalkiotų patarlių pamėtymas prieš hard data yra silpnas argumentas.

[sankauskas]

Taip, fakaiap Kinijoje vyksta, ir ne 37 metus, greičiau 77

Great Leap Forward - 55 milijonai mirčių, didžiausias visų laikų badas žmonijos istorijoje

Kultūrinė Revoliucija - milijonai mirčių, vieni žiauriausių XX amžiaus socialinių experimentų

Jau apie Tiananmen Square ir panašius fakapiukus jau net nekalbu.

[John]

Taip, fakaiap Kinijoje vyksta, ir ne 37 metus, greičiau 77

Great Leap Forward - 55 milijonai mirčių, didžiausias visų laikų badas žmonijos istorijoje

Kultūrinė Revoliucija - milijonai mirčių, vieni žiauriausių XX amžiaus socialinių experimentų

Jau apie Tiananmen Square ir panašius fakapiukus jau net nekalbu.

Lol

Ok, man atrodo aš jau supratau, kad Kinija nėra tavo mėgstamiausia ir stipriausia sritis.

[Globalus]

Logika čia gan paprasta: esant kontroliuojamam ir mažam gimstamumui, net esant ekonominio nepritekliaus sąlygoms, buvo įmanoma užtikrinti išsilavinimą, bent kažkokią sveikatos apsaugą žmonėms (ypač vaikams) ir planuoti vystymo strategijas. Neturint gimstamumo ribojimų tuos dalykus būtų pasiekti sunkiau. Kaip būtų buvę su alternatyviais gimstamumo ribojimo metodais? Ar jie būtų žymiai geresni už one child policy?

Tu sakai, kad vienareikšmiškai taip ir giri Indiją, kuri ėmėsi kažkokios kitokios politikos. Nors aš matau, kad Indija skendi lūšnynuose ir maudosi atviruose kanalizacijos grioviuose. Tai sunku sujungti taškus. Ypač, jei žiūrėsim į ekonominius ir socialinius rodiklius, kurie yra vienareikšmiškai Kinijos naudai. Dėl to not sure, ar galiu tavo poziciją užskaityti, kaip valid argumentą.

Aš neneigiu, kad dabartinė Kinija yra visa galva aukščiau pagal ekonomiką už Indiją. Dėl Indijos, tai netgi iki šiol kai kurios provincijos taiko priemones gimstamumo mažėjimui. Faktas tas, kad radikalios priemonės yra žalingos. Kinai galėjo tarkim 20 metų visai uždrausti gimdyti, ar nebūtų dar geriau? Ne viskas iškarto, taip Indija dabar atsilieka ir kolkas negali ligiuotis su Kinija, bet ateityje Kinija pasenusi su sparčiai mažėjančia populiacija, Indija jau beveik pasiekė paprasto reproduktyvumo lygį ir bus dar ne viena dešimtmeti jauna.

[Globalus]

O dabar gimdyt galima, bet patys kinai jau nelabai to nori.

Juokingiausia, kad vietoj to kad atšaukti ir pradėti pagaliau priešingą politiką, o būtent gimstamumo skatinimą, jie toliau taiko apribojimus. Dabar taiko 2 vaikų politika. Gimstamumas ir suminis gimstamumo rodiklis bet kokiu atveju jau stipriai neišaugs, niekaip negaliu suprasti ko jie bijo?

[John]

Vien teiginys, kad 'radikalios priemonės yra žalingos' irgi nėra labai stiprus argumentas. Palaukim kažkokių skaičių ekonomikoje ar socialinėse srityse, į kuriuos galėtume besti pirštu ir sakyti va čia blogai dėl tokios politikos. O aš matau, kad Indijos life expectancy at birth dabar yra 68.3 metai vs Kinijos 76.1. Čia vėlgi nelabai eina sujungti taškus dėl radikalių sprendimų ir žalingumo koreliacijos.

[Tomizmas]

Nelabai tikiu, kad Kinijoje gimstamumas isaugs. Tiesiog gimstamumo kritimas ir tautos perejimas ir tokia reprodukcijos faze, kai gyvenimo trukme ilga, vaiku gimsta mazai, bet zmones gyvena ilgai ir yra issilavine, galvojantys ne "ka pavalgyti" o "kaip realizuoti save, ka pasiekti gyvenime" yra naturalus procesas, vykstantis visame pasaulyje. Kaip rodo patirtis saliu, kuriose gimstamumas nukrito anksciausiai (Prancuzija, Skandinavija) is pradziu gimstamumas nukrenta iki minimalaus 1,2 vaiko seimoje, paskui pradeda letai kilti ir arteti iki 2. Kaip bebutu keista, bet Prancuzija ir Skandinavija, kur gimstamumas nukrito pirmiausiai, dabar pasizymi auksciausiu gimstamumu Europoje (Prancuzijoje - 2,1 vaiko, kas uztikrina populiacijos atsistatyma, Skandinavijoje - netoli 2). Leto kilimo procesas dabar vyksta vidurio ir rytu Europoje, Rusijoje ir Vokietijoje (sios salys minimuma pasieke apie 2000 metus). Ko gero, panasiai bus ir su Kinija. Dabar nukris iki minimumo, po to labia letai augs ir artes iki 2. Dristu speti, kad galiausiai visame pasaulyje gimstamumas susibalansuos ties 2 (neisskiriant ir Afrikos, juk jie amzinai negyvens skurde, vyksta urbanizacija, dideja gyventoju issilavinimas ir t. t.).

[Lettered]

Vien teiginys, kad 'radikalios priemonės yra žalingos' irgi nėra labai stiprus argumentas. Palaukim kažkokių skaičių ekonomikoje ar socialinėse srityse, į kuriuos galėtume besti pirštu ir sakyti va čia blogai dėl tokios politikos. O aš matau, kad Indijos life expectancy at birth dabar yra 68.3 metai vs Kinijos 76.1. Čia vėlgi nelabai eina sujungti taškus dėl radikalių sprendimų ir žalingumo koreliacijos.

Juokingai atrodo, kai lietuviai pergyvena dėl Kinijos, kurios demografinė situacija dar geresnė nei Lietuvos, ekonomika buminą ne vieną dešimtmetį, valiuta tampa rezervinė ir atsiskaitomoji, didžiuosiuose miestuose atlyginimai kelis kartus didesni ir pan.

[andyour]

Manai, kad viską reikia vertinti būtinai per Lietuvos prizmę? Ar tau atrodo, kad čia yra Kinijos menkinimas taip iškeliant Lietuvą?