Parašė nomad
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geopolitika
Collapse
X
-
Paskutinis taisė John; 2014.05.08, 02:52.
-
Parašė John Rodyti pranešimąKą tiksliai turi omeny rašydamas, kad Singapūras buvo "su tam tikrom senesnėm demokratijos tradicijom"?There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą'Senesnėm' lyginant su kitom Azijos šalim.
Beje, seniausias tradicijas tame turi Hong-Kongas, kuris iš viso buvo tikra demokratija iki 1997 metų perdavimo Kinijai..Paskutinis taisė John; 2014.05.08, 02:57.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKąąą?! čia turbūt visos mūsų diskusijos "vinis". Net nežinau, kaip atsakyti.Paskutinis taisė nomad; 2014.05.08, 03:50.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąGal gali paaiškinti plačiau, ką turi omeny? T.y. kokios tos tradicijos ir kaip jos tuo metu veikė.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimąGrynai anekdotinis argumentas - nežinau, ar atsimeni supanikavusių vietinių eiles prie britiškų pasų prieš metus iki perdavimo Kinijai ... Kiek pamenu, daugiau nei pusė HK gyventojų tuos pasus pasiėmė. Niekas gero iš Kinijos valdžios tuo metu niekas nesitikėjo, nors Pekinas ir žadėjo 'one country - two systems'. Kaip parodė praktika, neigiamos įtakos žmonių laisvėms perdavimas Kinijai turėjo, bet svarbiausias tavo argumentas juk buvo ekonominis - vienok HK augimas nuo 1997 nebuvo labai impressive, turint omeny tą lygį, kurį tam momentui šalis jau buvo pasiekus.
Taip pat įdomu iš kur tavo informacija apie "daugiau, nei pusę gyventojų", kurie Honkonge "pasiėmė" Britiškus pasus? Taip išeina, kad kalba turėtų eiti apie kokius 4 milijonus žmonių? Gal gali plačiau apie tai ir su šaltiniais?
Nors tuo metu tikrai buvo anekdotinių baimių, kurios, aišku, nepasitvirtino. Čia vienas gana komiškas straipsnis: http://money.cnn.com/magazines/fortu.../06/26/203948/
Parašė nomad Rodyti pranešimąJau minėjau politinį pliuralizmą (dvipartinę sistemą), kuri egzistavo Singapūre jau nuo 1950s.Paskutinis taisė John; 2014.05.08, 08:32.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąTai kad Honkongas jokiu momentu iki 1997 nė pro kur nebuvo demokratiškas.
Taip pat įdomu iš kur tavo informacija apie "daugiau, nei pusę gyventojų", kurie Honkonge "pasiėmė" Britiškus pasus? Taip išeina, kad kalba turėtų eiti apie kokius 4 milijonus žmonių? Gal gali plačiau apie tai ir su šaltiniais?
Nors tuo metu tikrai buvo anekdotinių baimių, kurios, aišku, nepasitvirtino. Čia vienas gana komiškas straipsnis: http://money.cnn.com/magazines/fortu.../06/26/203948/Paskutinis taisė nomad; 2014.05.08, 12:05.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą
Kalba eina apie daugiau nei 3 milijonus žmonių HK, kurie turi British National Overseas stasusą. U.K. pilietybės įstatymai ko gero sudėtingiausi pasaulyje, nes pilietybė yra siauresnė (prie teritorijos pririšta) savoka, automatiškai nesuteikianti teisės reziduoti britų salose/ES. Vienok visi tie žmonės yra Britanijos 'subjektai'. 'Tikrų' turinčių teisę persikelti į britų salas/ES piliečių Hong Konge žymiai mažiau, ko gero mažiau 100,000 šiai dienai (50,000 pilnai natūralizuotų vietinių prieš handoverį + šiaip HK gyvenantys 'tikri' britai).
Visgi kaip su ta demokratija Honkonge pre-1997 ir Singapūre 50's?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąTokie tad ir pasai, jei nesuteikia pilietybės. Ir net teises buti UK.
Visgi kaip su ta demokratija Honkonge pre-1997 ir Singapūre 50's?
O pilietybę BNO statusas suteikia, bet ne tokią, kokios norėtum Jie yra Britanijos globojami subjektai.Paskutinis taisė nomad; 2014.05.08, 12:42.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąAišku, ekonominis augimas 4-5% į metus (jei neklystu, daugmaž tokie skaičiai dažnokai šmėžuoja Indijoje ir Tailande, nežinau, kaip kitur) yra nemažas, bet jis yra mažesnis, nei augimas Kinijoje, ekonominio take-off metu P.Korėjoje, Singapūre, Honkonge ir Taivane.Parašė John Rodyti pranešimąBūtų gerai, bet tokių pavyzdžių, tinkančių Kinijai nelabai yra. Tinkamiausia būtų Indija, bet ji labai skirtinga kultūriškai.Paskutinis taisė andyour; 2014.05.08, 12:55.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąČia jau vėl pereini į teorinius pasamprotavimus. Žiūrime į tai, kaip yra, o ne kas kaip gali baigtis. O geriausiai tai parodo privatus verslas ir kur jis renkasi eiti, ir kur ne.
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą
Taigi jau kalbėjom ta tema. Trūkumų buvo ir yra, bet nei vienas, nei kitas jokiu būdu nėra tokio pačio sukirpimo autoritariniai režimai, kaip kad Kinija. Tiesiog 'netobulos demokratijos' su išsivysčiusia ekonomika.
O pilietybę BNO statusas suteikia, bet ne tokią, kokios norėtum Jie yra Britanijos globojami subjektai.
Bottom line vis vien yra tas, kad tiek Singapūras, tiek Honkongas nėra ir niekada nebuvo demokratijomis pagal šiandien naudojamą demokratijos supratimą.Paskutinis taisė John; 2014.05.08, 13:12.
Comment
-
Čia vienas labai geras video debatas, kurį siūlyčiau pasižiūrėti visiems, kam įdomi demokratijos Kinijoje tema. Oponentai argumentuoja už demokratiją (Minxin Pei) ir prieš demokratiją (Eric X. Li). Abu pateikia esminius argumentus iš savo barikadų pusės, kuriuos daugmaž galima laikyti šiuolaikinės diskusijos demokratijos tema Kinijoje benchmark'u.
Manau, verta pasižiūrėti visiems, kas ruošiasi diskutuoti šia tema ir nenori pernelyg nusišnekėti (pavyzdžiui, apie Honkongo demokratiją. Ar ne, nomad?).
Esminiai klausimai, kurie minimi diskusijoje
- Kas yra demokratija (Li)
- Vienpartinės sistemos pasiekimų track-record'as (Li)
- Vienpartinės sistemos negatyvių momentų track-record'as (Pei)
- Vienpartinių sistemų ilgaamžiškumas (Pei)
- Demokratijos istorijos trukmė (Li)
- Demokratinių sistemų problemos (Li)
- Gyventojų apklausos Kinijoje vs. JAV (Li)
- Korupcija - politinės sistemos dalis ar pašalinis vystymosi produktas (Li)
- Kodėl leidžiamos apklausos, bet neleidžiamas balsavimas? (Pei)
- Mažiausiai korumpuotos sistemos yra demokratijos (Pei)
- Ingredientai, reikalingi korupcijos eliminavimui (Balsavimas, įstatymo viršenybė, nevyriausybinės organizacijos) (Pei)
- Dabartinė sistema yra optimali Kinijos vystymuisi (Li)
- Politinės sistemos nesikeitimas (Pei)
- Vienpartinės sistemos sugebėjimas keistis ir adaptuotis (Li)
- Gyventojų apklausų svarba sistemos kaitoje (Li)
- Kinijos sistemos legitymumas (Li)
- Legitymumas vs populiarumas (Pei)
- Kinijos modelis nėra universalus ir jis neeksportuojamas (Li)
- Iš kur atsirado "žmogaus teisės"? (Li)
Imho, vienas dalykas, kurį verta pastebėti, kad šitame debate demokratijos proponentas (Minxin Pei) labai smarkiai kliaujasi a priori argumentais ir teorine pozicija, kuomet jo empiriniai argumentai yra silpni ir eina į antrą planą.
Demokratijos oponentas (Eric Li) akcentuoja track-recod'ą t.y., iš esmės, kliaujasi faktais ir skaičiais, iš kurių piešia projekciją į ateitį. Bent jau kiek teko žiūrėti kitų panašios tematikos debatų (kad ir šitą, kurį irgi labai rekomenduočiau), tendencija yra labai panaši: demokratijos advokatai vadovaujasi "aukštesne" teorine a priori pozicija, pernelyg nesigilindami į tai, kas vyksta "ant žėmės", kuomet demokratijos oponentai mėgsta įdarbinti skaičius ir konkrečius pavyzdžius iš makroekonomikos ir kitų sričių.Paskutinis taisė John; 2014.05.09, 04:10.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąČia vienas labai geras video debatas, kurį siūlyčiau pasižiūrėti visiems, kam įdomi demokratijos Kinijoje tema. Oponentai argumentuoja už demokratiją (Minxin Pei) ir prieš demokratiją (Eric X. Li). Abu pateikia esminius argumentus iš savo barikadų pusės, kuriuos daugmaž galima laikyti šiuolaikinės diskusijos demokratijos tema Kinijoje benchmark'u.
Manau, verta pasižiūrėti visiems, kas ruošiasi diskutuoti šia tema ir nenori pernelyg nusišnekėti (pavyzdžiui, apie Honkongo demokratiją. Ar ne, nomad?).
Esminiai klausimai, kurie minimi diskusijoje
- Kas yra demokratija (Li)
- Vienpartinės sistemos pasiekimų track-record'as (Li)
- Vienpartinės sistemos negatyvių momentų track-record'as (Pei)
- Vienpartinių sistemų ilgaamžiškumas (Pei)
- Demokratijos istorijos trukmė (Li)
- Demokratinių sistemų problemos (Li)
- Gyventojų apklausos Kinijoje vs. JAV (Li)
- Korupcija - politinės sistemos dalis ar pašalinis vystymosi produktas (Li)
- Kodėl leidžiamos apklausos, bet neleidžiamas balsavimas? (Pei)
- Mažiausiai korumpuotos sistemos yra demokratijos (Pei)
- Ingredientai, reikalingi korupcijos eliminavimui (Balsavimas, įstatymo viršenybė, nevyriausybinės organizacijos) (Pei)
- Dabartinė sistema yra optimali Kinijos vystymuisi (Li)
- Politinės sistemos nesikeitimas (Pei)
- Vienpartinės sistemos sugebėjimas keistis ir adaptuotis (Li)
- Gyventojų apklausų svarba sistemos kaitoje (Li)
- Kinijos sistemos legitymumas (Li)
- Legitymumas vs populiarumas (Pei)
- Kinijos modelis nėra universalus ir jis neeksportuojamas (Li)
- Iš kur atsirado "žmogaus teisės"? (Li)
Youtube video
Imho, vienas dalykas, kurį verta pastebėti, kad šitame debate demokratijos proponentas (Minxin Pei) labai smarkiai kliaujasi a priori argumentais ir teorine pozicija, kuomet jo empiriniai argumentai yra silpni ir eina į antrą planą.
Demokratijos oponentas (Eric Li) akcentuoja track-recod'ą t.y., iš esmės, kliaujasi faktais ir skaičiais, iš kurių piešia projekciją į ateitį. Bent jau kiek teko žiūrėti kitų panašios tematikos debatų (kad ir šitą, kurį irgi labai rekomenduočiau), tendencija yra labai panaši: demokratijos advokatai vadovaujasi "aukštesne" teorine a priori pozicija, pernelyg nesigilindami į tai, kas vyksta "ant žėmės", kuomet demokratijos oponentai mėgsta įdarbinti skaičius ir konkrečius pavyzdžius iš makroekonomikos ir kitų sričių.
Bet ateis toks momentas kai žmonės pradės klausinėti, kodėl kai kurie dalykai, kurie yra laisvai prieinami daugumai likusio pasaulio negali būti prieinami jiems, kodėl nėra laisvos informacijos, kodėl negali būti laisvės aplamai, kodėl Dievas nuleido 1, o ne 2, ar net 3 ir daugiau?
Comment
-
Parašė AIRzol Rodyti pranešimąPaimti du taškus ir nupiešti tiesę daug proto nereikia, bet sudėlioti valstybės ateities vystimosi perspektyvą reikia žvelgti giliau nei tik į keletą skaičių. Kilimus greitai keičia nuosmukiai ir atvirkščiai. Kinija yra visiškai priklausoma nuo išorinio pasaulio, pradedant importuojama energija ir baigiant eksportuojamom prekėm. Jei Vakarų civilizacija pradės žlugti, Kinija bus nutraukta į dugną drauge. Kinija sugebėjo išrasti tai, ką Vakarai išrado prieš gerus porą šimtų metų ir dabar ežiuka bando sukryžminti su vibratorium.
Bet ateis toks momentas kai žmonės pradės klausinėti, kodėl kai kurie dalykai, kurie yra laisvai prieinami daugumai likusio pasaulio negali būti prieinami jiems, kodėl nėra laisvos informacijos, kodėl negali būti laisvės aplamai, kodėl Dievas nuleido 1, o ne 2, ar net 3 ir daugiau?
John 'idealaus metodo' ieškojimas savo naivumu (paslėptu po vaikiško bravado kauke) primena man diskusijas prieš daugiau nei gerą dešimtmetį apie techninės analizės 'privalumus' lyginant su fundamentalia analize investavime ... Abu požiūriai juk naudoja skaičius, bet vieni skaičiai atskleidžia simptomus (kainos trendus), o kiti bando analizuoti priežastis (įmonės biznį ir jo sveikatą). Ir kas teisus - nei tie, nei tie ateities akcijų kainos tiksliai nenumato, nors, vis dėlto, 'fundamentalai' be abejonės geriau įžvelgia long-term svyravimus ir bangas (i.e. Warren Buffetas). Taigi John iš esmės bando pritaikyti techninės analizės principus prognozuojant žymiai sudėtingesnius reiškinius, tokius kaip šalies ekonominis augimas ar netgi jos socio-politinio vystymosi kryptis. Ir šiame procese jo beveik nedomina:
- kokie istoriniai faktoriai (i.e. globalizacija) ir tapo pagrindiniu Kinijos augimo varikliu;
- kokia yra tiesioginė Kinijos ekonomikos priklausomybė nuo Vakarų investicijų šiai dienai - tik truputį pinigų srautams iš Vakarų sustojus, sustos ir Kinijos ekonomika, o Vajarams ištraukus pinigus iš Kinijos jos lauktų visiškas kolapsas, kaip kad 2008 matėsi laisvai gali ir įvykti;
- kad Kinijos augimo viena priežasčių yra siaubingai mažas darbuotojų produktyvumas, kurį kompensuoja drakoniškos darbo sąlygos ir įstatymai, leidžiantys darbdaviams optimizuoti darbo kaštus (ar ilgai tas tęsis?);
- reali socialinių neramumų grėsmė (ir ne tik pas uiguirus ar tibetiečius), kuri kaip istorija parodė daro bet kokį autoritarinį režimą žymiai labiau vulnerable nei demokratinį (nes šis turi geresnį pastovų 'garų išleidimo' mechanizmą);
- individualūs ir kolektyviniai psichologiniai faktoriai, kurie augant Kinijos visuomenės išsilavinimui ir vidutinei klasei, gali stipriai pakeisti jėgų balansą tiek valstybės valdyme, tiek struktūrų managemente link mažiau vertikalaus (instrukcijomis ir pavaldumu pagrįsto), labiau horizontalaus (kolegialiais sprendimais ir konsensusu pagrįsto) modelio - o čia ir būtų 'demokratijos' dirva.
Nuo Dekarto laikų daug kas turėjo iliuzijų, kad kelių skaičių kombinacija, be gilesnės juos sąlygojančių faktorių analizės, gali išspręsti visas mūsų problemas prognozuojant procesus. Ir dabar dar tokių naivių pastangų (i.e. big data analytics) galima sutikti. Keep dreaming!Paskutinis taisė nomad; 2014.05.09, 11:51.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąImho, vienas dalykas, kurį verta pastebėti, kad šitame debate demokratijos proponentas (Minxin Pei) labai smarkiai kliaujasi a priori argumentais ir teorine pozicija, kuomet jo empiriniai argumentai yra silpni ir eina į antrą planą.
Kinijoje į partiją gali patekti kaip ir bet kas, bet pagal tam tikrus kriterijus, kuriuos žinoma, nustato pati partija. Pvz Putinas baigęs teisę, bet naudodamasis valdžia, rusus baigia paversti beteisiais.
Comment
-
Parašė AIRzol Rodyti pranešimąBet ateis toks momentas kai žmonės pradės klausinėti, kodėl kai kurie dalykai, kurie yra laisvai prieinami daugumai likusio pasaulio negali būti prieinami jiems, kodėl nėra laisvos informacijos, kodėl negali būti laisvės aplamai, kodėl Dievas nuleido 1, o ne 2, ar net 3 ir daugiau?
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą+1.
'fundamentalai' be abejonės geriau įžvelgia long-term svyravimus ir bangas (i.e. Warren Buffetas). Taigi John iš esmės bando pritaikyti techninės analizės principus prognozuojant žymiai sudėtingesnius reiškinius, tokius kaip šalies ekonominis augimas ar netgi jos socio-politinio vystymosi kryptis. Ir šiame procese jo beveik nedomina:
- kokie istoriniai faktoriai (i.e. globalizacija) ir tapo pagrindiniu Kinijos augimo varikliu;
Ir iš kur reikia ištraukti, kad demokratijos Kinijoje oponentai kliaunasi vien "technine analize"? What about 3000 metų nenutrūkstamai funkcionuojančios civilizacijos istorija su visu savo kultūriniu bagažu? Konfucianizmas, anyone? Mano manymu, gana absurdiška kalbėti apie fundamentalus, kai paties aprašomi "fundamentalai" radosi prieš ~150 ir galutinai įsitvirtino prieš 60 metų.
- kokia yra tiesioginė Kinijos ekonomikos priklausomybė nuo Vakarų investicijų šiai dienai - tik truputį pinigų srautams iš Vakarų sustojus, sustos ir Kinijos ekonomika, o Vajarams ištraukus pinigus iš Kinijos jos lauktų visiškas kolapsas, kaip kad 2008 matėsi laisvai gali ir įvykti;
- kad Kinijos augimo viena priežasčių yra siaubingai mažas darbuotojų produktyvumas, kurį kompensuoja drakoniškos darbo sąlygos ir įstatymai, leidžiantys darbdaviams optimizuoti darbo kaštus (ar ilgai tas tęsis?);
- reali socialinių neramumų grėsmė (ir ne tik pas uiguirus ar tibetiečius), kuri kaip istorija parodė daro bet kokį autoritarinį režimą žymiai labiau vulnerable nei demokratinį (nes šis turi geresnį pastovų 'garų išleidimo' mechanizmą);
- individualūs ir kolektyviniai psichologiniai faktoriai, kurie augant Kinijos visuomenės išsilavinimui ir vidutinei klasei, gali stipriai pakeisti jėgų balansą tiek valstybės valdyme, tiek struktūrų managemente link mažiau vertikalaus (instrukcijomis ir pavaldumu pagrįsto), labiau horizontalaus (kolegialiais sprendimais ir konsensusu pagrįsto) modelio - o čia ir būtų 'demokratijos' dirva.
Viena iš [daugelio] esminių klaidų, kurias daro Kinijos demokratijos proponentai, tai įsivaizdavimas, kad Kinijos KP yra kažkas panašaus į SSRS ar Š.Korėjos KP, kur sėdi seni sustabarėję ir nukvakę diedai, nesigaudantys aplinkoje. Realybė yra ta, kad Kinijos establišmentas nuolat (nors ir atsargiai) keičia valdymo ir savo kadrų atrankos metodus, kurie atitiktų realijas ir tavo minimus "individualius ir kolektyvinius psichgologinius faktorius". Iš esmės, paskutinių 35 metų Kinijos istorija yra, kokia yra, būtent todėl, kad Kinijos valdantysis establišmentas suprato sugebėjimo keistis ir adaptuotis svarbą. Demokratija tam nėra būtina.
Nuo Dekarto laikų daug kas turėjo iliuzijų, kad kelių skaičių kombinacija, be gilesnės juos sąlygojančių faktorių analizės, gali išspręsti visas mūsų problemas prognozuojant procesus. Ir dabar dar tokių naivių pastangų (i.e. big data analytics) galima sutikti. Keep dreaming!
Priežastis, kodėl demokratijos Kinijoje oponentai pažeria kalną skaičių yra todėl, kad jie tuos skaičius turi. Jie tiesiog labai gerai patvirtina teoriją, kurią jie yra iškėlę.
Demokratijos proponentai, on the other hand, turi savo meta-naratyvu grįstą teoriją, kuri nėra paremta niekuo kitu, o tik "taip yra ir viskas" lygio argumentavimu. Dėl to tai yra silpnesnė pozicija, nes teorija, kuri nėra patvirtinta yra blogesnė, nei ta, kuri yra patvirtinta. Šiuo atveju įvairiais ekonominiais ir socialiniais duomenimis iš paskutinių 30 metų.
Dėl to siūlyčiau pačiam pasinaudoti patarimu:
Parašė nomad Rodyti pranešimąTau reikia pastudijuoti istoriją. RimtaiPaskutinis taisė John; 2014.05.11, 05:28.
Comment
-
Jonai,
kaip jie viduj gyvena, tai yra tik jų pačių reikalas, jei jie laimingi aš nuo to tik laimingesnis. Tačiau bet koks nedemokratinis valdymas yra pavojus pasaulio taikai. Konfliktas gali būti sukeltas daugybės situacijų.
Kad pasiektų eilinio Vakarų piliečio pragyvenimo lygį Kinijai reikia net pasauliniu mastu neįsivaizduojamo kiekio resursų ir labai išvystytos hi-tech pramonės, urbanizuotis, kas yra ypatingai didelis galvos skausmas, ir kt. dalykų, todėl Kiniečiai dar ilgą laiką bus tik "antrarūšiai", o užgauta savimeilė gali paskatinti juos jėga įrodyti pasauliui priešingai. Gal užklups kokia gili krizė ir valdžia, nacionalistine politika, bandys nukreipti gyventojų dėmesį (kaip Rusija šiuo metu). Gal kai Kiniečiai pakankamai sutvirtės ir užsinorės pasauliui pademonstruoti raumenis žinodama, kad su ja niekas nebegalės lengvai susitvarkyti.
Nieks negali būti garantuoti Kinijos ketinimais kol ji bando eksperimentuoti su ideologijomis, šitą jos užsienio politika įrodinėja ir dabar, o visa tai yra gresmė. Ir galėsi tada man papasakoti apie Konfucijų šaltais(/karštais) atominės žiemos vakarais.Paskutinis taisė AIRzol; 2014.05.11, 05:34.
Comment
-
Parašė AIRzol Rodyti pranešimąTačiau bet koks nedemokratinis valdymas yra pavojus pasaulio taikai.
Paskutinis dalykas, kurio reiktų bijoti iš Kinijos pusės, tai pavojus pasaulio taikai.
Kad pasiektų eilinio Vakarų piliečio pragyvenimo lygį Kinijai reikia net pasauliniu mastu neįsivaizduojamo kiekio resursų ir labai išvystytos hi-tech pramonės, urbanizuotis, kas yra ypatingai didelis galvos skausmas, ir kt. dalykų, todėl Kiniečiai dar ilgą laiką bus tik "antrarūšiai", o užgauta savimeilė gali paskatinti juos jėga įrodyti pasauliui priešingai.
Kažkas link to gal ir buvo Mao laikais, bet net ir tuo metu Kinijos užsienio politikos retorika ir grąsinimai apsiribojo lozungais "Atskilusios Taivano provincijos" adresu. Bet net ir tais laikais vykusių beprotybių metu jiems nešovė į galvą ko nors pulti. Kad ir kaip žiūrėsi, tai neatrodė labai ambicingas elgesys. Dabar jis irgi nėra ambicingas ir nėra jokių indikatorių, kad tai pasikeistų.
Mano spėjimas, kad didžiausią problemą Kinijoje artimiausius kelis metus ar netgi dešimtmečius kels Uigūrų separatistai su savo religine ideologija. Būtent ties šita problema jie ir koncentruosis.
O po Mao mirties Deng'as labai aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo, kad Kinija yra beviltiškai atsilikusi ir tam pakeisti reikia imtis ekonominių reformų, kas iki šiol ir daroma. Jie labai gerai supranta, kad nėra kito kelio ir kad bet kokie agresyvūs ir nepamatuoti veiksmai prives prie ekonominio ir, galbūt, politinio kolapso. Pati CCP įvedė eilę saugiklių, kurie užkerta bet kokią, net teorinę, galimybę valdžią paimti vienam asmeniui ar grupei. Tikimybė, kad tokioje atmosferoje išsivystytų kažkoks politinis ar socialinis kataklizmas, yra labai menka.
Gal užklups kokia gili krizė ir valdžia, nacionalistine politika, bandys nukreipti gyventojų dėmesį (kaip Rusija šiuo metu). Gal kai Kiniečiai pakankamai sutvirtės ir užsinorės pasauliui pademonstruoti raumenis žinodama, kad su ja niekas nebegalės lengvai susitvarkyti.
Nieks negali būti garantuoti Kinijos ketinimais kol ji bando eksperimentuoti su ideologijomis, šitą jos užsienio politika įrodinėja ir dabar, o visa tai yra gresmė. Ir galėsi tada man papasakoti apie Konfucijų šaltais(/karštais) atominės žiemos vakarais.Paskutinis taisė John; 2014.05.11, 06:15.
Comment
Comment