Geopolitika

[John]

Rule of law nėra ten, kur nėra iki galo nepriklausomų teismų. O to negali būti valstybėje su ryškia vykdomosios valdžios persvara. Sakyčiau, tiek Singapūras, tiek Hong-Kongas yra 'netobulos demokratijos' būtent dėl to. O tokiomis sąlygomis sistemos 'konkretumas' gali baigti liūdnai, jei pateksi į konfliktą su vykdomąja valdžia.

Čia jau vėl pereini į teorinius pasamprotavimus. Žiūrime į tai, kaip yra, o ne kas kaip gali baigtis. O geriausiai tai parodo privatus verslas ir kur jis renkasi eiti, ir kur ne. Singapūras ir Honkongas jau daugelį metų pirmauja verslo aplinkos reitinguose ir tam yra viena gera priežastis - rule of law. Tai galima parašyti ir kitais terminais: tikslus ir besąlygiškas žinojimas ir aiškumas, ką galima daryti ir ko ne. Ar Singapūro teismai yra nepriklausomi, ar nevisai, niekam per daug nerūpi. Čia tinka posakis 'put your money where your mouth is' ir tai labai gerai galioja tiek Singapūrui, tiek Honkongui.

[nomad]

Ką tiksliai turi omeny rašydamas, kad Singapūras buvo "su tam tikrom senesnėm demokratijos tradicijom"?

'Senesnėm' lyginant su kitom Azijos šalim. Beje, seniausias tradicijas tame turi Hong-Kongas, kuris iš viso buvo tikra demokratija iki 1997 metų perdavimo Kinijai. Dėl to Hong-Kongo ir Singapūro lyginimas nėra labai tinkamas.

[John]

'Senesnėm' lyginant su kitom Azijos šalim.

Gal gali paaiškinti plačiau, ką turi omeny? T.y. kokios tos tradicijos ir kaip jos tuo metu veikė.

Beje, seniausias tradicijas tame turi Hong-Kongas, kuris iš viso buvo tikra demokratija iki 1997 metų perdavimo Kinijai..

Kąąą?! čia turbūt visos mūsų diskusijos "vinis". Net nežinau, kaip atsakyti.

[nomad]

Kąąą?! čia turbūt visos mūsų diskusijos "vinis". Net nežinau, kaip atsakyti.

Grynai anekdotinis argumentas - nežinau, ar atsimeni supanikavusių vietinių eiles prie britiškų pasų prieš metus iki perdavimo Kinijai ... Kiek pamenu, daugiau nei pusė HK gyventojų tuos pasus pasiėmė. Niekas gero iš Kinijos valdžios tuo metu niekas nesitikėjo, nors Pekinas ir žadėjo 'one country - two systems'. Kaip parodė praktika, neigiamos įtakos žmonių laisvėms perdavimas Kinijai turėjo, bet svarbiausias tavo argumentas juk buvo ekonominis - vienok HK augimas nuo 1997 nebuvo labai impressive, turint omeny tą lygį, kurį tam momentui šalis jau buvo pasiekus.

[nomad]

Gal gali paaiškinti plačiau, ką turi omeny? T.y. kokios tos tradicijos ir kaip jos tuo metu veikė.

Jau minėjau politinį pliuralizmą (dvipartinę sistemą), kuri egzistavo Singapūre jau nuo 1950s.

[John]

Grynai anekdotinis argumentas - nežinau, ar atsimeni supanikavusių vietinių eiles prie britiškų pasų prieš metus iki perdavimo Kinijai ... Kiek pamenu, daugiau nei pusė HK gyventojų tuos pasus pasiėmė. Niekas gero iš Kinijos valdžios tuo metu niekas nesitikėjo, nors Pekinas ir žadėjo 'one country - two systems'. Kaip parodė praktika, neigiamos įtakos žmonių laisvėms perdavimas Kinijai turėjo, bet svarbiausias tavo argumentas juk buvo ekonominis - vienok HK augimas nuo 1997 nebuvo labai impressive, turint omeny tą lygį, kurį tam momentui šalis jau buvo pasiekus.

Tai kad Honkongas jokiu momentu iki 1997 nė pro kur nebuvo demokratiškas.

Taip pat įdomu iš kur tavo informacija apie "daugiau, nei pusę gyventojų", kurie Honkonge "pasiėmė" Britiškus pasus? Taip išeina, kad kalba turėtų eiti apie kokius 4 milijonus žmonių? Gal gali plačiau apie tai ir su šaltiniais?

Nors tuo metu tikrai buvo anekdotinių baimių, kurios, aišku, nepasitvirtino. Čia vienas gana komiškas straipsnis: http://money.cnn.com/magazines/fortu.../06/26/203948/

Jau minėjau politinį pliuralizmą (dvipartinę sistemą), kuri egzistavo Singapūre jau nuo 1950s.

Tai labai sunku vadinti "demokratine tradicija", turint omeny, kad rinkimai tais laikais vykdavo susodinus politinius oponentus į kalėjimą (su tų pačių beišeinančių britų pagalba), sudarant sąlygas "laimėti" PAP. Tai galima vadinti politinio susidorojimo tradicija, bet tikrai ne demokratine tradicija. Vėliau ta tradicija buvo tęsiama.

[nomad]

Tai kad Honkongas jokiu momentu iki 1997 nė pro kur nebuvo demokratiškas.

Taip pat įdomu iš kur tavo informacija apie "daugiau, nei pusę gyventojų", kurie Honkonge "pasiėmė" Britiškus pasus? Taip išeina, kad kalba turėtų eiti apie kokius 4 milijonus žmonių? Gal gali plačiau apie tai ir su šaltiniais?

Nors tuo metu tikrai buvo anekdotinių baimių, kurios, aišku, nepasitvirtino. Čia vienas gana komiškas straipsnis: http://money.cnn.com/magazines/fortu.../06/26/203948/

Kalba eina apie daugiau nei 3 milijonus žmonių HK, kurie turi British National Overseas stasusą. U.K. pilietybės įstatymai ko gero sudėtingiausi pasaulyje, nes pilietybė yra siauresnė (prie teritorijos pririšta) savoka, automatiškai nesuteikianti teisės reziduoti britų salose/ES. Vienok visi tie žmonės yra Britanijos 'subjektai'. 'Tikrų' turinčių teisę persikelti į britų salas/ES piliečių Hong Konge žymiai mažiau, ko gero mažiau 100,000 šiai dienai (50,000 pilnai natūralizuotų vietinių prieš handoverį + šiaip HK gyvenantys 'tikri' britai).

[John]

Kalba eina apie daugiau nei 3 milijonus žmonių HK, kurie turi British National Overseas stasusą. U.K. pilietybės įstatymai ko gero sudėtingiausi pasaulyje, nes pilietybė yra siauresnė (prie teritorijos pririšta) savoka, automatiškai nesuteikianti teisės reziduoti britų salose/ES. Vienok visi tie žmonės yra Britanijos 'subjektai'. 'Tikrų' turinčių teisę persikelti į britų salas/ES piliečių Hong Konge žymiai mažiau, ko gero mažiau 100,000 šiai dienai (50,000 pilnai natūralizuotų vietinių prieš handoverį + šiaip HK gyvenantys 'tikri' britai).

Tokie tad ir pasai, jei nesuteikia pilietybės. Ir net teises būti UK.

Visgi kaip su ta demokratija Honkonge pre-1997 ir Singapūre 50's?

[nomad]

Tokie tad ir pasai, jei nesuteikia pilietybės. Ir net teises buti UK.

Visgi kaip su ta demokratija Honkonge pre-1997 ir Singapūre 50's?

Taigi jau kalbėjom ta tema. Trūkumų buvo ir yra, bet nei vienas, nei kitas jokiu būdu nėra tokio pačio sukirpimo autoritariniai režimai, kaip kad Kinija. Tiesiog 'netobulos demokratijos' su išsivysčiusia ekonomika.

O pilietybę BNO statusas suteikia, bet ne tokią, kokios norėtum Jie yra Britanijos globojami subjektai.

[andyour]

Aišku, ekonominis augimas 4-5% į metus (jei neklystu, daugmaž tokie skaičiai dažnokai šmėžuoja Indijoje ir Tailande, nežinau, kaip kitur) yra nemažas, bet jis yra mažesnis, nei augimas Kinijoje, ekonominio take-off metu P.Korėjoje, Singapūre, Honkonge ir Taivane.

Būtų gerai, bet tokių pavyzdžių, tinkančių Kinijai nelabai yra. Tinkamiausia būtų Indija, bet ji labai skirtinga kultūriškai.

Manau, Indija visai nepanaši į Kiniją.

[andyour]

Čia jau vėl pereini į teorinius pasamprotavimus. Žiūrime į tai, kaip yra, o ne kas kaip gali baigtis. O geriausiai tai parodo privatus verslas ir kur jis renkasi eiti, ir kur ne.

Verslas skaičiuoja riziką. Jei ji atsiperka - rizikuoja. Tokiais atvejais investicijos nėra didelės, pvz. transporto įmonė, gamykla tik prekių surinkimui.

[John]

Taigi jau kalbėjom ta tema. Trūkumų buvo ir yra, bet nei vienas, nei kitas jokiu būdu nėra tokio pačio sukirpimo autoritariniai režimai, kaip kad Kinija. Tiesiog 'netobulos demokratijos' su išsivysčiusia ekonomika.

O pilietybę BNO statusas suteikia, bet ne tokią, kokios norėtum Jie yra Britanijos globojami subjektai.

Netobula Honkongo demokratija be piliečių renkamos valdžios? Su tokiais demokratijos apibūdinimais galima ir Š.Korėją vadinti "netobula demokratija". Esminis klausimas Honkongo atveju, ar tai yra demokratija? Atsakymas yra ne. Nei prieš 1997, nei po. Singapūrui iš esmės galioja tas pats, nors ten ir galima ginčytis dėl visuotinių rinkimų buvimo.

Bottom line vis vien yra tas, kad tiek Singapūras, tiek Honkongas nėra ir niekada nebuvo demokratijomis pagal šiandien naudojamą demokratijos supratimą.

[John]

Čia vienas labai geras video debatas, kurį siūlyčiau pasižiūrėti visiems, kam įdomi demokratijos Kinijoje tema. Oponentai argumentuoja už demokratiją (Minxin Pei) ir prieš demokratiją (Eric X. Li). Abu pateikia esminius argumentus iš savo barikadų pusės, kuriuos daugmaž galima laikyti šiuolaikinės diskusijos demokratijos tema Kinijoje benchmark'u.

Manau, verta pasižiūrėti visiems, kas ruošiasi diskutuoti šia tema ir nenori pernelyg nusišnekėti (pavyzdžiui, apie Honkongo demokratiją. Ar ne, nomad?).


Esminiai klausimai, kurie minimi diskusijoje
- Kas yra demokratija (Li)
- Vienpartinės sistemos pasiekimų track-record'as (Li)
- Vienpartinės sistemos negatyvių momentų track-record'as (Pei)
- Vienpartinių sistemų ilgaamžiškumas (Pei)
- Demokratijos istorijos trukmė (Li)
- Demokratinių sistemų problemos (Li)
- Gyventojų apklausos Kinijoje vs. JAV (Li)
- Korupcija - politinės sistemos dalis ar pašalinis vystymosi produktas (Li)
- Kodėl leidžiamos apklausos, bet neleidžiamas balsavimas? (Pei)
- Mažiausiai korumpuotos sistemos yra demokratijos (Pei)
- Ingredientai, reikalingi korupcijos eliminavimui (Balsavimas, įstatymo viršenybė, nevyriausybinės organizacijos) (Pei)
- Dabartinė sistema yra optimali Kinijos vystymuisi (Li)
- Politinės sistemos nesikeitimas (Pei)
- Vienpartinės sistemos sugebėjimas keistis ir adaptuotis (Li)
- Gyventojų apklausų svarba sistemos kaitoje (Li)
- Kinijos sistemos legitymumas (Li)
- Legitymumas vs populiarumas (Pei)
- Kinijos modelis nėra universalus ir jis neeksportuojamas (Li)
- Iš kur atsirado "žmogaus teisės"? (Li)

Imho, vienas dalykas, kurį verta pastebėti, kad šitame debate demokratijos proponentas (Minxin Pei) labai smarkiai kliaujasi a priori argumentais ir teorine pozicija, kuomet jo empiriniai argumentai yra silpni ir eina į antrą planą.

Demokratijos oponentas (Eric Li) akcentuoja track-recod'ą t.y., iš esmės, kliaujasi faktais ir skaičiais, iš kurių piešia projekciją į ateitį. Bent jau kiek teko žiūrėti kitų panašios tematikos debatų (kad ir šitą, kurį irgi labai rekomenduočiau), tendencija yra labai panaši: demokratijos advokatai vadovaujasi "aukštesne" teorine a priori pozicija, pernelyg nesigilindami į tai, kas vyksta "ant žėmės", kuomet demokratijos oponentai mėgsta įdarbinti skaičius ir konkrečius pavyzdžius iš makroekonomikos ir kitų sričių.

[AIRzol]

Čia vienas labai geras video debatas, kurį siūlyčiau pasižiūrėti visiems, kam įdomi demokratijos Kinijoje tema. Oponentai argumentuoja už demokratiją (Minxin Pei) ir prieš demokratiją (Eric X. Li). Abu pateikia esminius argumentus iš savo barikadų pusės, kuriuos daugmaž galima laikyti šiuolaikinės diskusijos demokratijos tema Kinijoje benchmark'u.

Manau, verta pasižiūrėti visiems, kas ruošiasi diskutuoti šia tema ir nenori pernelyg nusišnekėti (pavyzdžiui, apie Honkongo demokratiją. Ar ne, nomad?).


Esminiai klausimai, kurie minimi diskusijoje
- Kas yra demokratija (Li)
- Vienpartinės sistemos pasiekimų track-record'as (Li)
- Vienpartinės sistemos negatyvių momentų track-record'as (Pei)
- Vienpartinių sistemų ilgaamžiškumas (Pei)
- Demokratijos istorijos trukmė (Li)
- Demokratinių sistemų problemos (Li)
- Gyventojų apklausos Kinijoje vs. JAV (Li)
- Korupcija - politinės sistemos dalis ar pašalinis vystymosi produktas (Li)
- Kodėl leidžiamos apklausos, bet neleidžiamas balsavimas? (Pei)
- Mažiausiai korumpuotos sistemos yra demokratijos (Pei)
- Ingredientai, reikalingi korupcijos eliminavimui (Balsavimas, įstatymo viršenybė, nevyriausybinės organizacijos) (Pei)
- Dabartinė sistema yra optimali Kinijos vystymuisi (Li)
- Politinės sistemos nesikeitimas (Pei)
- Vienpartinės sistemos sugebėjimas keistis ir adaptuotis (Li)
- Gyventojų apklausų svarba sistemos kaitoje (Li)
- Kinijos sistemos legitymumas (Li)
- Legitymumas vs populiarumas (Pei)
- Kinijos modelis nėra universalus ir jis neeksportuojamas (Li)
- Iš kur atsirado "žmogaus teisės"? (Li)

Youtube video

Imho, vienas dalykas, kurį verta pastebėti, kad šitame debate demokratijos proponentas (Minxin Pei) labai smarkiai kliaujasi a priori argumentais ir teorine pozicija, kuomet jo empiriniai argumentai yra silpni ir eina į antrą planą.

Demokratijos oponentas (Eric Li) akcentuoja track-recod'ą t.y., iš esmės, kliaujasi faktais ir skaičiais, iš kurių piešia projekciją į ateitį. Bent jau kiek teko žiūrėti kitų panašios tematikos debatų (kad ir šitą, kurį irgi labai rekomenduočiau), tendencija yra labai panaši: demokratijos advokatai vadovaujasi "aukštesne" teorine a priori pozicija, pernelyg nesigilindami į tai, kas vyksta "ant žėmės", kuomet demokratijos oponentai mėgsta įdarbinti skaičius ir konkrečius pavyzdžius iš makroekonomikos ir kitų sričių.

Paimti du taškus ir nupiešti tiesę daug proto nereikia, bet sudėlioti valstybės ateities vystimosi perspektyvą reikia žvelgti giliau nei tik į keletą skaičių. Kilimus greitai keičia nuosmukiai ir atvirkščiai. Kinija yra visiškai priklausoma nuo išorinio pasaulio, pradedant importuojama energija ir baigiant eksportuojamom prekėm. Jei Vakarų civilizacija pradės žlugti, Kinija bus nutraukta į dugną drauge. Kinija sugebėjo išrasti tai, ką Vakarai išrado prieš gerus porą šimtų metų ir dabar ežiuka bando sukryžminti su vibratorium.
Bet ateis toks momentas kai žmonės pradės klausinėti, kodėl kai kurie dalykai, kurie yra laisvai prieinami daugumai likusio pasaulio negali būti prieinami jiems, kodėl nėra laisvos informacijos, kodėl negali būti laisvės aplamai, kodėl Dievas nuleido 1, o ne 2, ar net 3 ir daugiau?

[nomad]

Paimti du taškus ir nupiešti tiesę daug proto nereikia, bet sudėlioti valstybės ateities vystimosi perspektyvą reikia žvelgti giliau nei tik į keletą skaičių. Kilimus greitai keičia nuosmukiai ir atvirkščiai. Kinija yra visiškai priklausoma nuo išorinio pasaulio, pradedant importuojama energija ir baigiant eksportuojamom prekėm. Jei Vakarų civilizacija pradės žlugti, Kinija bus nutraukta į dugną drauge. Kinija sugebėjo išrasti tai, ką Vakarai išrado prieš gerus porą šimtų metų ir dabar ežiuka bando sukryžminti su vibratorium.
Bet ateis toks momentas kai žmonės pradės klausinėti, kodėl kai kurie dalykai, kurie yra laisvai prieinami daugumai likusio pasaulio negali būti prieinami jiems, kodėl nėra laisvos informacijos, kodėl negali būti laisvės aplamai, kodėl Dievas nuleido 1, o ne 2, ar net 3 ir daugiau?

+1.

John 'idealaus metodo' ieškojimas savo naivumu (paslėptu po vaikiško bravado kauke) primena man diskusijas prieš daugiau nei gerą dešimtmetį apie techninės analizės 'privalumus' lyginant su fundamentalia analize investavime ... Abu požiūriai juk naudoja skaičius, bet vieni skaičiai atskleidžia simptomus (kainos trendus), o kiti bando analizuoti priežastis (įmonės biznį ir jo sveikatą). Ir kas teisus - nei tie, nei tie ateities akcijų kainos tiksliai nenumato, nors, vis dėlto, 'fundamentalai' be abejonės geriau įžvelgia long-term svyravimus ir bangas (i.e. Warren Buffetas). Taigi John iš esmės bando pritaikyti techninės analizės principus prognozuojant žymiai sudėtingesnius reiškinius, tokius kaip šalies ekonominis augimas ar netgi jos socio-politinio vystymosi kryptis. Ir šiame procese jo beveik nedomina:
- kokie istoriniai faktoriai (i.e. globalizacija) ir tapo pagrindiniu Kinijos augimo varikliu;
- kokia yra tiesioginė Kinijos ekonomikos priklausomybė nuo Vakarų investicijų šiai dienai - tik truputį pinigų srautams iš Vakarų sustojus, sustos ir Kinijos ekonomika, o Vajarams ištraukus pinigus iš Kinijos jos lauktų visiškas kolapsas, kaip kad 2008 matėsi laisvai gali ir įvykti;
- kad Kinijos augimo viena priežasčių yra siaubingai mažas darbuotojų produktyvumas, kurį kompensuoja drakoniškos darbo sąlygos ir įstatymai, leidžiantys darbdaviams optimizuoti darbo kaštus (ar ilgai tas tęsis?);
- reali socialinių neramumų grėsmė (ir ne tik pas uiguirus ar tibetiečius), kuri kaip istorija parodė daro bet kokį autoritarinį režimą žymiai labiau vulnerable nei demokratinį (nes šis turi geresnį pastovų 'garų išleidimo' mechanizmą);
- individualūs ir kolektyviniai psichologiniai faktoriai, kurie augant Kinijos visuomenės išsilavinimui ir vidutinei klasei, gali stipriai pakeisti jėgų balansą tiek valstybės valdyme, tiek struktūrų managemente link mažiau vertikalaus (instrukcijomis ir pavaldumu pagrįsto), labiau horizontalaus (kolegialiais sprendimais ir konsensusu pagrįsto) modelio - o čia ir būtų 'demokratijos' dirva.

Nuo Dekarto laikų daug kas turėjo iliuzijų, kad kelių skaičių kombinacija, be gilesnės juos sąlygojančių faktorių analizės, gali išspręsti visas mūsų problemas prognozuojant procesus. Ir dabar dar tokių naivių pastangų (i.e. big data analytics) galima sutikti. Keep dreaming!

[andyour]

Imho, vienas dalykas, kurį verta pastebėti, kad šitame debate demokratijos proponentas (Minxin Pei) labai smarkiai kliaujasi a priori argumentais ir teorine pozicija, kuomet jo empiriniai argumentai yra silpni ir eina į antrą planą.

Demokratija - tai žmonių laisvės, o ne įrankis materialinei gerovei kurti. Bet taip sutapo, kad materialinės gerovės kūrimas demokratinėse šalyse yra labiausiai produktyvus. Vakarams nelabai taip jau įdomu, kiek daug kinai turi pinigų, jiems nepatinka režimai.
Kinijoje į partiją gali patekti kaip ir bet kas, bet pagal tam tikrus kriterijus, kuriuos žinoma, nustato pati partija. Pvz Putinas baigęs teisę, bet naudodamasis valdžia, rusus baigia paversti beteisiais.

[andyour]

Bet ateis toks momentas kai žmonės pradės klausinėti, kodėl kai kurie dalykai, kurie yra laisvai prieinami daugumai likusio pasaulio negali būti prieinami jiems, kodėl nėra laisvos informacijos, kodėl negali būti laisvės aplamai, kodėl Dievas nuleido 1, o ne 2, ar net 3 ir daugiau?

Manau, Kinijos elitas bijo liaudžiai suteikti per didelę laisvę, nes nepasitiki ja. Kaip ir minėjo nomad, kad kiekviena valstybė turi pergyventi virsmą į demokratiją, tačiau Kinijos atveju tie mastai gali būti labai dideli ir sunkiau prognozuojami.

[John]

+1.

'fundamentalai' be abejonės geriau įžvelgia long-term svyravimus ir bangas (i.e. Warren Buffetas). Taigi John iš esmės bando pritaikyti techninės analizės principus prognozuojant žymiai sudėtingesnius reiškinius, tokius kaip šalies ekonominis augimas ar netgi jos socio-politinio vystymosi kryptis. Ir šiame procese jo beveik nedomina:
- kokie istoriniai faktoriai (i.e. globalizacija) ir tapo pagrindiniu Kinijos augimo varikliu;

Tokius argumentus belieka priimti kaip kapituliaciją.
Ir iš kur reikia ištraukti, kad demokratijos Kinijoje oponentai kliaunasi vien "technine analize"? What about 3000 metų nenutrūkstamai funkcionuojančios civilizacijos istorija su visu savo kultūriniu bagažu? Konfucianizmas, anyone? Mano manymu, gana absurdiška kalbėti apie fundamentalus, kai paties aprašomi "fundamentalai" radosi prieš ~150 ir galutinai įsitvirtino prieš 60 metų.

- kokia yra tiesioginė Kinijos ekonomikos priklausomybė nuo Vakarų investicijų šiai dienai - tik truputį pinigų srautams iš Vakarų sustojus, sustos ir Kinijos ekonomika, o Vajarams ištraukus pinigus iš Kinijos jos lauktų visiškas kolapsas, kaip kad 2008 matėsi laisvai gali ir įvykti;

Visiškai tuščias argumentas. Jeigu, jeigu, jeigu... Jeigu skrydžio metu nukristų lėktuvo variklis, tai lėktuvas irgi nukristų. Bet dažniausiai taip neatsitinka.

- kad Kinijos augimo viena priežasčių yra siaubingai mažas darbuotojų produktyvumas, kurį kompensuoja drakoniškos darbo sąlygos ir įstatymai, leidžiantys darbdaviams optimizuoti darbo kaštus (ar ilgai tas tęsis?);

Kinijos augimą sąlygojo eilė priežasčių ir "mažas produktyvumas" nebuvo viena iš jų. Mažas produktyvumas savaime negali sąlygoti augimo. Šiaip, bene geriausią ir suprantamiausią veikalą šia tema su įvairiomis case-studijomis parašė Shaun Rein savo knygoje The End of Cheap China. Tai iš esmės "Kinijos Augimas For Dummies". Siūlau perskaityti, kad nebereiktų rašyti vėjų.

- reali socialinių neramumų grėsmė (ir ne tik pas uiguirus ar tibetiečius), kuri kaip istorija parodė daro bet kokį autoritarinį režimą žymiai labiau vulnerable nei demokratinį (nes šis turi geresnį pastovų 'garų išleidimo' mechanizmą);

Tai, ko gero yra tiesa ir tai būtų bene stipriausias argumentas "už" demokratiją.

- individualūs ir kolektyviniai psichologiniai faktoriai, kurie augant Kinijos visuomenės išsilavinimui ir vidutinei klasei, gali stipriai pakeisti jėgų balansą tiek valstybės valdyme, tiek struktūrų managemente link mažiau vertikalaus (instrukcijomis ir pavaldumu pagrįsto), labiau horizontalaus (kolegialiais sprendimais ir konsensusu pagrįsto) modelio - o čia ir būtų 'demokratijos' dirva.

Apie tai jau buvo kalbėta tiek čia, tiek debatuose, kuriuos palinkinau. Jeigu pasižiūrėsime į CCP veiklą nuo 1949 iki dabar pat, tai sunkiai įtikima, kaip pasikeitė Kinijos valdymo sistema per tuos metus. Nuo priverstinės kolektyvizacijos ir komunų iki privačios nuosavybės įtvirtinimo KLR Konstitucijoje bei privataus verslo žmonių stojimo į CCP.

Viena iš [daugelio] esminių klaidų, kurias daro Kinijos demokratijos proponentai, tai įsivaizdavimas, kad Kinijos KP yra kažkas panašaus į SSRS ar Š.Korėjos KP, kur sėdi seni sustabarėję ir nukvakę diedai, nesigaudantys aplinkoje. Realybė yra ta, kad Kinijos establišmentas nuolat (nors ir atsargiai) keičia valdymo ir savo kadrų atrankos metodus, kurie atitiktų realijas ir tavo minimus "individualius ir kolektyvinius psichgologinius faktorius". Iš esmės, paskutinių 35 metų Kinijos istorija yra, kokia yra, būtent todėl, kad Kinijos valdantysis establišmentas suprato sugebėjimo keistis ir adaptuotis svarbą. Demokratija tam nėra būtina.

Nuo Dekarto laikų daug kas turėjo iliuzijų, kad kelių skaičių kombinacija, be gilesnės juos sąlygojančių faktorių analizės, gali išspręsti visas mūsų problemas prognozuojant procesus. Ir dabar dar tokių naivių pastangų (i.e. big data analytics) galima sutikti. Keep dreaming!

Jeigu tau atrodo, kad Vakarietiškos demokratijos oponentai Kinijoje vadovaujasi vien skaičiais be gilėsnės analizės, siūlau tiesiog pasidomėti Kinijos istorija ir visuomenės kultūrine psichologija, nes susidaro įspūdis, kad "varai" prisiskaitęs vienos srities teorijų nelabai suvokdamas konteksto, kuriam bandai visa tai taikyti.

Priežastis, kodėl demokratijos Kinijoje oponentai pažeria kalną skaičių yra todėl, kad jie tuos skaičius turi. Jie tiesiog labai gerai patvirtina teoriją, kurią jie yra iškėlę.

Demokratijos proponentai, on the other hand, turi savo meta-naratyvu grįstą teoriją, kuri nėra paremta niekuo kitu, o tik "taip yra ir viskas" lygio argumentavimu. Dėl to tai yra silpnesnė pozicija, nes teorija, kuri nėra patvirtinta yra blogesnė, nei ta, kuri yra patvirtinta. Šiuo atveju įvairiais ekonominiais ir socialiniais duomenimis iš paskutinių 30 metų.

Dėl to siūlyčiau pačiam pasinaudoti patarimu:

Tau reikia pastudijuoti istoriją. Rimtai

Pradėti Konfucijumi.

[AIRzol]

Jonai,

kaip jie viduj gyvena, tai yra tik jų pačių reikalas, jei jie laimingi aš nuo to tik laimingesnis. Tačiau bet koks nedemokratinis valdymas yra pavojus pasaulio taikai. Konfliktas gali būti sukeltas daugybės situacijų.
Kad pasiektų eilinio Vakarų piliečio pragyvenimo lygį Kinijai reikia net pasauliniu mastu neįsivaizduojamo kiekio resursų ir labai išvystytos hi-tech pramonės, urbanizuotis, kas yra ypatingai didelis galvos skausmas, ir kt. dalykų, todėl Kiniečiai dar ilgą laiką bus tik "antrarūšiai", o užgauta savimeilė gali paskatinti juos jėga įrodyti pasauliui priešingai. Gal užklups kokia gili krizė ir valdžia, nacionalistine politika, bandys nukreipti gyventojų dėmesį (kaip Rusija šiuo metu). Gal kai Kiniečiai pakankamai sutvirtės ir užsinorės pasauliui pademonstruoti raumenis žinodama, kad su ja niekas nebegalės lengvai susitvarkyti.
Nieks negali būti garantuoti Kinijos ketinimais kol ji bando eksperimentuoti su ideologijomis, šitą jos užsienio politika įrodinėja ir dabar, o visa tai yra gresmė. Ir galėsi tada man papasakoti apie Konfucijų šaltais(/karštais) atominės žiemos vakarais.

[John]

Tačiau bet koks nedemokratinis valdymas yra pavojus pasaulio taikai.

Nedemokratinis valdymas, kaip ir bet koks kitoks valdymas (nekalbant apie ekstremistus ir radikalus), savaime pavojaus taikai nekelia. Kinija nuo pat pradžios ištisus tūkstantmečius buvo ir tebėra inward-looking galybė ir niekada nelindo toliau savo artimiausių kaimynų, nepaisant to fakto, kad turėjo tam visas technologines ir logistines galimybes.
Paskutinis dalykas, kurio reiktų bijoti iš Kinijos pusės, tai pavojus pasaulio taikai.

Kad pasiektų eilinio Vakarų piliečio pragyvenimo lygį Kinijai reikia net pasauliniu mastu neįsivaizduojamo kiekio resursų ir labai išvystytos hi-tech pramonės, urbanizuotis, kas yra ypatingai didelis galvos skausmas, ir kt. dalykų, todėl Kiniečiai dar ilgą laiką bus tik "antrarūšiai", o užgauta savimeilė gali paskatinti juos jėga įrodyti pasauliui priešingai.

Čia vėlgi koją kiša elementarus Kinijos kultūrinės psichologijos nesuvokimas. Kinija nėra Rusija ir net ne JAV. Sunku įsivaizduoti, kas ten turėtų atsitikti, kad staiga Kinija pataptų agresyvia nacionalistine-fašistine siaubūne, kuri nuspręstų kažką kažkam įrodyti. Tai yra turbūt mažiausiai tikėtinas iš visų scenarijų.

Kažkas link to gal ir buvo Mao laikais, bet net ir tuo metu Kinijos užsienio politikos retorika ir grąsinimai apsiribojo lozungais "Atskilusios Taivano provincijos" adresu. Bet net ir tais laikais vykusių beprotybių metu jiems nešovė į galvą ko nors pulti. Kad ir kaip žiūrėsi, tai neatrodė labai ambicingas elgesys. Dabar jis irgi nėra ambicingas ir nėra jokių indikatorių, kad tai pasikeistų.
Mano spėjimas, kad didžiausią problemą Kinijoje artimiausius kelis metus ar netgi dešimtmečius kels Uigūrų separatistai su savo religine ideologija. Būtent ties šita problema jie ir koncentruosis.


O po Mao mirties Deng'as labai aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo, kad Kinija yra beviltiškai atsilikusi ir tam pakeisti reikia imtis ekonominių reformų, kas iki šiol ir daroma. Jie labai gerai supranta, kad nėra kito kelio ir kad bet kokie agresyvūs ir nepamatuoti veiksmai prives prie ekonominio ir, galbūt, politinio kolapso. Pati CCP įvedė eilę saugiklių, kurie užkerta bet kokią, net teorinę, galimybę valdžią paimti vienam asmeniui ar grupei. Tikimybė, kad tokioje atmosferoje išsivystytų kažkoks politinis ar socialinis kataklizmas, yra labai menka.

Gal užklups kokia gili krizė ir valdžia, nacionalistine politika, bandys nukreipti gyventojų dėmesį (kaip Rusija šiuo metu). Gal kai Kiniečiai pakankamai sutvirtės ir užsinorės pasauliui pademonstruoti raumenis žinodama, kad su ja niekas nebegalės lengvai susitvarkyti.
Nieks negali būti garantuoti Kinijos ketinimais kol ji bando eksperimentuoti su ideologijomis, šitą jos užsienio politika įrodinėja ir dabar, o visa tai yra gresmė. Ir galėsi tada man papasakoti apie Konfucijų šaltais(/karštais) atominės žiemos vakarais.

Krizių, šiaip, buvo. Tiek Mao laikais, tiek ir vėliau. Kažin ar bus didesnių krizių ateityje. Dėl "eksperimentavimo", jeigu stebėjai paskutinių 35 metų politiką, Kinija bet kokias ekonomines ar politines reformas vykdo vadovaudamasi principu "Crossing river by feeling the stones" t.y. labai atsargiai ir tik įsitikinus, kad sistema veiks, kaip turi veikti. Tai sąlygojo pamokos su Mao režimu, kai viskas buvo daroma daug negalvojant.