Geopolitika

[senasnamas]

Tai praeitis. Šiandien visai kita situacija nei buvo 2011 m.

[a_p]

Tai praeitis. Šiandien visai kita situacija nei buvo 2011 m.

Tokio lygio tarptautiniuose santykiuose tie 3 metai tai skaityk "akimirka".
Jei norim kalbėt apie "gerus santykius" tarp valstybių, tai jie turi turėt potencialo tęstis dešimtmečius. Tik taip valstybės gali vystyti kokius nors reikšmingesnius bendrus projektus.
Todėl ir rašiau, kad tokie bendri manevrai patys savaime apie valstybių tarpusavio požiūrį dar absoliučiai nieko nesako.

[John]

For dummies turbūt reiktų trumpai apibrėžti, kokie yra Rusijos ir Kinijos strateginiai tikslai.

Realistiškas Rusijos strateginis tikslas yra buvusių SSRS šalių dominavimas. Aneksijos (Krymo) arba aukšto laipsnio politinės ir ekonominės įtakos (Baltarusija) būdu. Iš esmės, SSRS atkūrimas.

Po to galėtų sekti visos buvusios Varšuvos Pakto erdvės dominavimas ir supervalstybės statuso atkūrimas. Tolimoje ir neapibrėžtoje ilgalaikėje perspektyvoje Rusija su savo sąjungininkais turėtų dominuoti pasaulį ir šlovinti savo vėlykos rodinos pranašumus ir pasiekimus.

Kaip bebūtų, Rusijos strateginių tikslų siekimui aktualiausios Vakarinės Rusijos kaimynės. Visų pirma, Ukraina.

Tiems tikslams siekti naudojama agresyvi ir karine jėga grįsta laikysena, ką matome Ukrainoje ir ką matėme Gruzijoje 2008 metais.


Kokie yra Kinijos strateginiai tikslai? Be jokios abejonės Asia-pacific dominavimas. Buvimas atsvara JAV hegemonijai atsiskaitymuose ir rezervų valiutos srityse. Karinė doktrina irgi grįsta savo interesų užtikrinimui Asia-pacific regione, tačiau iš principo nėra ekspancionistinė (neskaitant Taivano).

Tai, be abejo, iššaukia konfrontaciją su JAV, tačiau, skirtingai, nei Rusija, Kinija nežvangina ginklais ir nebando demonstruoti savo karinių "sugebėjimų" bei yra kur kas labiau linkusi į soft-power (ne tik Azijoje, bet ir visokiose Afrikos šalyse ir kitur). Iš esmės visas Kinijos strateginis interesas sutelktas į Azijos-pacific regioną, kur, dėl savaime suprantamų priežasčių, Kinija nori turėti savo kiemą.

Kinija nėra ekspancionistinė jėga ir nepanašu, kad ruoštųsi tokia tapti artimiausius 50 metų or so. Iš fundamentalios pusės tai inward-looking galybė, kurios galutinis egzistencinis tikslas užsitikrinti saugų ir sotų gyvenimą savo kieme be didelių užmojų ką nors dominuoti vardan dominavimo.


Taigi, Rusija ir Kinija gana smarkiai skiriasi pagal savo strateginius tikslus, jų įgyvendinimo būdus ir politinę kultūrą.
Vienintelis abi šalis vienijantis niuansas: konkuravimas su JAV. Rusijos atveju JAV įkėlusi koją į buvusį Varšuvos paktą ir Baltijos šalis. Kinijos atveju JAV dominuoja vandenynus aplink visas Kinijos pakrantes ir turi ten sąjungininkų (Japoniją, P.Korėją, Filipinus ir iš dalies Taivaną beigi palaiko gerus ryšius su kai kuriomis kitomis valstybėmis, kaip Vietnamas ar Singapūras). Iš esmės tai vienintelė priežastis, kodėl Kinija "draugauja" su Rusija. Nes abiems JAV kiša koją siekti savo tikslų.

Dabar klausimas, kiek tokie abiejų šalių tikslai suteikia pagrindo stipriai strateginei partnerystei ir kooperacijai? Sveikas protas kaip ir sako, kad ilgalaikė strateginė partnerystė tarp Rusijos ir Kinijos iš esmės yra utopija.

[J.U.]

Po to galėtų sekti visos buvusios Varšuvos Pakto erdvės dominavimas ir supervalstybės statuso atkūrimas. Tolimoje ir neapibrėžtoje ilgalaikėje perspektyvoje Rusija su savo sąjungininkais turėtų dominuoti pasaulį ir šlovinti savo vėlykos rodinos pranašumus ir pasiekimus.

Tą Rusija gali pasiekti vieninteliu atveju, tai jei ir toliau vakarai šers Rusiją pirkdami energijos išteklius. Technologiškai tai atsilikusi šalis, tiesiog nulis be vakarietiškų technologijų.

Kinija nėra ekspancionistinė jėga ir nepanašu, kad ruoštųsi tokia tapti artimiausius 50 metų or so.

Pažiūrėkite atidžiau į Kinijos veiklą Afrikoje. Nežinau, kaip tai pavadinti, jei ne ekspansija. Su afrikiečiais lengva, todėl kol kas pagrindinė kryptis yra ten.

[John]

Pažiūrėkite atidžiau į Kinijos veiklą Afrikoje. Nežinau, kaip tai pavadinti, jei ne ekspansija. Su afrikiečiais lengva, todėl kol kas pagrindinė kryptis yra ten.

Kinijos politika Afrikoje kone išimtinai grįsta siekiu užsitikrinti gamtinių išteklių tiekimą savo reikmėms, o ne siekiu okupuoti ar praplėsti savo teritoriją. Tai labai logiškas elgesys, nes be naftos ir kitų iškasenų Kinijos vystymasis sustotų. Be to, Kinijos politika Afrikoje yra tikrų tikriausias soft-power. To nė pro kur neina vadinti klasikiniu ekspansionizmu. Šia prasme, ko gero, Vakarai turi daugiau panašumų su Rusija, kurie abiem atvejais siekia primesti savo vertybes ir politiką vardan vertybių ir politikos, o ne kokių nors praktinių tikslų.

Aišku, negalima atmesti galimybės, kad kada nors viskas pasikeis ir Kinija taps agresyvi ekspansionistinė šalis. Panašus pavyzdys buvo su Japonija, kuri šimtus metų gyvenusi saviizoliacijoje, vieną dieną nusprendė būti pikta ir agresyvi ir ėmė talžyti ir okupuoti didelę dalį Azijos, įskaitant tą pačią Kiniją. Ir viskas jiems sekėsi labai gerai, iki kol žymiai didesni ir sustiprėję amerikonai nesuvanojo su savo atominėmis bombomis. Būtų sunku įsivaizduoti, kuo viskas baigtųsi, jeigu vieną dieną kiniečiai nuspręstų pasielgti, kaip japonai.

Kita vertus, japonijos kultūra yra šiek tiek kitokia, nei Kinijos. Japonija ištisus šimtmečius buvo tributarinė (tam tikra prasme nepilnavertė) valstybė Kinijos imperatorių įtakos sferoje. Gal tai paveikė mentalitetą ir vieną dieną tiesiog užsinorėjo ištrūkti iš tokio savo kone ant kaktos ištatuiruoto statuso. Kinija tokios problemos iš esmės neturi, nes istoriškai iki pat Vakarų ekspansijos į Aziją, save laikė "pasaulio centru" ir į visus žiūrėjo iš aukšto. Dabartinėje situacijoje po 200 metų nuosmukio, net valdžios lygmenyje aiškiai ir nedviprasmiškai kartojama, kad Kinija yra atsilikusi ir turi stengtis tą atsilikimą panaikinti. Nėra jokių iliuzijų, kad kažkas yra duota Dievo ar kažkokių aukštesnių jėgų. Tiesiog reikia work your way up, ką jie sėkmingai daro.

Dėl to, imho, tikimybė, kad Kinija kada nors taps agresyvia ekspansionistine galybe, yra labai maža.

[senasnamas]

Visai įdomus straipsnis.

Rwandan President Kagame, who is currently overseeing a bold national fibre-optic-internet project, recently praised China for its engagement and criticised the West’s obsession with aid (Blendford 2009), saying that China provides, ‘what Africa needs: investment and money for governments and companies’, … [while] European and American involvement ‘has not brought Africa forward’. ‘I would prefer the Western world to invest in Africa rather than handing out development aid’ (‘China praised’ 2009).

http://www.unc.edu/depts/diplomat/it..._21africa.html
Turint galvoje, kiek Vakarų šalys yra pridirbusios Afrikoje, tai kol kas Kinijos nėra už ką smerkti. Ekspansija? O kaip vadinti Vakarų įtaką ir interesus? Patys Vakarai tai vadina demokratijos plėtra . Kinija "ima" Afriką visai kitu stilium:

Rethinking Africa: Lessons for the West
How can the West compete effectively with China in Africa? Firstly, African governments can no longer just be dictated to — Western states and corporations must provide attractive deals that rival Chinese offers, and facilitate actual economic development rather than mere subsistence (Lyman 2005). Secondly, the nature of China’s challenge is not only economic and political, it is also social. From free Chinese language lessons in Liberia (Paye-Layleh 2009), to Chinese medicine and table tennis in the Central African Republic (Simpson 2009), and a slowly growing number of interracial marriages in Africa and China (Richburg 2009), cultural interactions between these regions have great potential for development. Chinese-run Confucius Institutes (cultural centres) are springing up throughout Africa (Malone 2008), while Chinese medical clinics have become so widespread that governments are developing new laws to regulate them (Gill & Reilly 2007, p. 41). China recently hosted a China–Africa Civil Society Dialogue in Beijing to increase ‘mutual understanding’ (April 2009), and 300,000 Chinese tourists visited Africa in 2007 (Tu 2008, p. 342). In addition, many thousands of ordinary Chinese see Africa as a world of opportunity where they can build new lives — with estimates that 750,000 Chinese have already settled in Africa over the past decade (Malone 2008). Usually the only westerners to think of Africa this way are mining executives, missionaries and mercenaries. China will win the hearts and minds of many Africans who learn about the richness of this non-Western culture, while benefiting from the social infrastructure they have built. While Africans have been saturated with images of Western society, many have long been denied the advantages of it: modern culture; material consumption; and personal freedoms. To compete culturally, the West must provide the benefits it has always promised.

[AIRzol]

Kinijos politika Afrikoje kone išimtinai grįsta siekiu užsitikrinti gamtinių išteklių tiekimą savo reikmėms, o ne siekiu okupuoti ar praplėsti savo teritoriją. Tai labai logiškas elgesys, nes be naftos ir kitų iškasenų Kinijos vystymasis sustotų. Be to, Kinijos politika Afrikoje yra tikrų tikriausias soft-power. To nė pro kur neina vadinti klasikiniu ekspansionizmu. Šia prasme, ko gero, Vakarai turi daugiau panašumų su Rusija, kurie abiem atvejais siekia primesti savo vertybes ir politiką vardan vertybių ir politikos, o ne kokių nors praktinių tikslų.

Aišku, negalima atmesti galimybės, kad kada nors viskas pasikeis ir Kinija taps agresyvi ekspansionistinė šalis. Panašus pavyzdys buvo su Japonija, kuri šimtus metų gyvenusi saviizoliacijoje, vieną dieną nusprendė būti pikta ir agresyvi ir ėmė talžyti ir okupuoti didelę dalį Azijos, įskaitant tą pačią Kiniją. Ir viskas jiems sekėsi labai gerai, iki kol žymiai didesni ir sustiprėję amerikonai nesuvanojo su savo atominėmis bombomis. Būtų sunku įsivaizduoti, kuo viskas baigtųsi, jeigu vieną dieną kiniečiai nuspręstų pasielgti, kaip japonai.

Kita vertus, japonijos kultūra yra šiek tiek kitokia, nei Kinijos. Japonija ištisus šimtmečius buvo tributarinė (tam tikra prasme nepilnavertė) valstybė Kinijos imperatorių įtakos sferoje. Gal tai paveikė mentalitetą ir vieną dieną tiesiog užsinorėjo ištrūkti iš tokio savo kone ant kaktos ištatuiruoto statuso. Kinija tokios problemos iš esmės neturi, nes istoriškai iki pat Vakarų ekspansijos į Aziją, save laikė "pasaulio centru" ir į visus žiūrėjo iš aukšto. Dabartinėje situacijoje po 200 metų nuosmukio, net valdžios lygmenyje aiškiai ir nedviprasmiškai kartojama, kad Kinija yra atsilikusi ir turi stengtis tą atsilikimą panaikinti. Nėra jokių iliuzijų, kad kažkas yra duota Dievo ar kažkokių aukštesnių jėgų. Tiesiog reikia work your way up, ką jie sėkmingai daro.

Dėl to, imho, tikimybė, kad Kinija kada nors taps agresyvia ekspansionistine galybe, yra labai maža.

Kol Kinija netaps pilnai demokratiška šalimi, niekada nesakyk niekada...

[a_p]

Kinijos politika Afrikoje kone išimtinai grįsta siekiu užsitikrinti gamtinių išteklių tiekimą savo reikmėms, o ne siekiu okupuoti ar praplėsti savo teritoriją. Tai labai logiškas elgesys, nes be naftos ir kitų iškasenų Kinijos vystymasis sustotų. Be to, Kinijos politika Afrikoje yra tikrų tikriausias soft-power. To nė pro kur neina vadinti klasikiniu ekspansionizmu. Šia prasme, ko gero, Vakarai turi daugiau panašumų su Rusija, kurie abiem atvejais siekia primesti savo vertybes ir politiką vardan vertybių ir politikos, o ne kokių nors praktinių tikslų.

Aš tai tarp abiejų nematau jokio esminio skirtumo. Ir vieni ir kiti siekia įtakos, skiriasi tik fasadas beigi laiko kontekstas.

Kai europiečiai atsikraustė į Afriką ten tiesiog nebuvo eksploatavimui tinkamų visuomeninių struktūrų. Todėl jiem "teko" jas kurti išstumiant vietines. Tai dar vadinama "kolonizavimu". Ir anų laikų tradicijomis tai buvo daroma brutualiai.

Šiais laikais visa Afrika jau padalinta į tradicines valstybes, t.y. struktūros jau yra ir kinam pakanka jas išnaudot. Kol šalys daro tai kas kinams naudinga, visiškai nesvarbu ar jų valdžioje yra gubernatorius iš kinijos ar koks nors korumpuotas despotas kurį Kinija gali manipuliuot kaip jai patinka. Abiem atvejais rezultatas toks pat.

Tai beje labai primena Baltarusiją ar Ukrainą, iš esmės tai toks pat rusiško "soft power" pavyzdys. Galim stebėt kas nutinka kai šalis pasuka ne ten kur norėtų šeimininkai. Tiesa Ukrainos atveju "šeimininkai" tiesiog failino jau anksčiau, o tai kas vyksta dabar yra tiesiog pasekmė.

[senasnamas]

Kol Kinija netaps pilnai demokratiška šalimi, niekada nesakyk niekada...

O kai taps demokratiška, tada jau galės jėga įsiveržinėti į tokias šalis kaip Irakas, viskas bus pateisinama? Kinija investuoja, mezga normalius verslo santykius, prekiauja, afrikiečiai lyg ir patenkinti. Nepatenkinti tik vakariečiai, todėl bet kokius Kinijos veiksmus ir interesus vaizduoja neigiamai. Taip išeina, kad interesų gali turėti tik JAV ir Europa?

[a_p]

O kai taps demokratiška, tada jau galės jėga įsiveržinėti į tokias šalis kaip Irakas, viskas bus pateisinama? Kinija investuoja, mezga normalius verslo santykius, prekiauja, afrikiečiai lyg ir patenkinti. Nepatenkinti tik vakariečiai, todėl bet kokius Kinijos veiksmus ir interesus vaizduoja neigiamai. Taip išeina, kad interesų gali turėti tik JAV ir Europa?

Ar afrikiečiai tikrai patenkinti niekas nežino. Bo jų niekas neklausia.

[J.U.]

O kai taps demokratiška, tada jau galės jėga įsiveržinėti į tokias šalis kaip Irakas, viskas bus pateisinama? Kinija investuoja, mezga normalius verslo santykius, prekiauja, afrikiečiai lyg ir patenkinti. Nepatenkinti tik vakariečiai, todėl bet kokius Kinijos veiksmus ir interesus vaizduoja neigiamai. Taip išeina, kad interesų gali turėti tik JAV ir Europa?

Lyg ir patenkinti tik vietiniai korumpuoti karaliukai. Iš tikro yra taip kad eiliniai afrikiečiai iš to neturi absoliučiai nieko, tik gal savo šalies taršą. Kinijos įsteigtose kasyklose, verslovėse ir gamyklose afrikiečių darbininkų nėra. Visur dirba suvežti kinai. Išvežami ir žemių turtai, ir pinigai.

[a_p]

Lyg ir patenkinti tik vietiniai korumpuoti karaliukai. Iš tikro yra taip kad eiliniai afrikiečiai iš to neturi absoliučiai nieko, tik gal savo šalies taršą. Kinijos įsteigtose kasyklose, verslovėse ir gamyklose afrikiečių darbininkų nėra. Visur dirba suvežti kinai. Išvežami ir žemių turtai, ir pinigai.

Na jie dar neretai prievarta išstumiami iš savo žemių be adekvačios kompensacijos. Kas automatiškai reiškia nuskurdimą.

[senasnamas]

Iš to paties straipsnio:

Western corporations in Africa also often undermine democracy and create conflict, rather than bolster Human Rights and transparent governance. Examples include: Shell’s operations in Nigeria, which led to pollution, population displacement, and the murder of activists in Ogoniland (‘Shell settle Nigeria deaths’ 2009); American companies in eastern Congo, who sponsored warring factions to secure access to minerals (Lobe 2003); and the Dutch firm Trafigura, which dumped toxic waste in Cote d’Ivoire and recently paid almost US$200 Million in compensation (‘Case profile: Trafigura’ 2009). While criticisms of Chinese actions in Africa are certainly valid, the portrayal of China as a bogeyman when compared to the West is far from reality.

[andyour]

/\ kaip galima pagal kelis nusikaltelius piešti tokį visą demokratiškumo vaizdą. Arba tai tu darai specialiai, arba kaip visada neįsigilinęs perkopijuoji. Drįstu teigti, kad esi labai paviršutiniškas žmogus.

[senasnamas]

Drįstu teigti, kad esi labai paviršutiniškas žmogus

Drįstu teigti, kad esi labai naivus žmogus . Verslo įmonėms demokratija Afrikoje įdomi tiek, kiek padeda užsiimti verslu. Jei eina apsisukti ir uždirbti be demokratijos, sukasi be demokratijos. Jei yra sąlygos teršti ir išnaudoti, tai terš ir išnaudos. Pagrindinis tikslas yra pelnas. Visa kita - tik priemonės jam pasiekti.

[andyour]

/\ Demokratija nėra rojus, kaip bebūtų. Aš žinau kokie dauguma verslininkų, dažniausiai godūs, nes tiek pastangų įdėti vardan pinigų, reikia būti pamišusiam dėl jų.

[John]

Kol Kinija netaps pilnai demokratiška šalimi, niekada nesakyk niekada...

Ką tiksliai reiškia "pilnai demokratiška" ir kaip tai turėtų atrodyti Kinijos kultūros kontekste?

[balietis]

Nu gal pradžiai užtektų daugiau nei vienos partijos ir laisvų rinkimų?

[John]

Nu gal pradžiai užtektų daugiau nei vienos partijos ir laisvų rinkimų?

Kas taip sugalvojo ir nusprendė ir kas tiksliai pateiktų įvertinimą, nuo kada Kinijos sistema atitinka "demokratijos" kriterijus?

[Lettered]

Kas taip sugalvojo ir nusprendė ir kas tiksliai pateiktų įvertinimą, nuo kada Kinijos sistema atitinka "demokratijos" kriterijus?

http://www.worldaudit.org/democracy.htm