Parašė oranger
Rodyti pranešimą
Augau šeimoje kurioj į partizanus/banditus buvo dvejopas požiūris. Iš mamos giminės jie buvo banditai, iš tėčio partizanai. Mamos senelius banditai sušaudė ir poto namus padegė dėl to, kad šie leido sau papriekaištaut kaimynam, kad jų karvės ištrypė ir apėdė jų runkelius. Dėja kaimynų sūneliai buvo tėvynės gynėjai miškuose samagoną geriantys ir mergas dulkinantys.
Dabar partizaninė pusė. Tėvo mamos beveik visa giminė miškuose "kovojo" aš dar pats pamenu kai važiuodavom su močiute į visokius minėjimus, atminimo kryžių statymus. Jai nelabai tiko ta megzta beretė, bet ką padarysi tokia mada buvo, o mano nuomonė nelabai kam rūpėjo tuo klausimu ir tik prieš kelis metus kalbant su močiute ji vistik ir pati pasakė, kad "kokie ten partizanai... jei stribai girtus grioviuose miegančius rasdavo ir nušaudavo... jei slapyvardžiai buvo tokie kaip "Leika"... jei sesuo 16 metų būdama į mišką išėjo ir poto su 2 vaikais parėjo, dėja nežinojo kas tėvas..."
O moralas visos šitos litanijos tas, kad buvo VISOKIŲ ir partizanų ir banditų, bet tai to ir nereikia slėpti, o tai dabar žmones pyktis ima kai viskas piešiama kaip pasakose "miško broliai kovojo su okupantais" Pradžioj buvo partizanai su vadovybe ir visais kitais pribambasais, bet kas ten buvo po 1950 metu belike miškuose tai vadinti partizanais tikrai neverta.
Comment