Sąjunga su Baltijos valstybėmis, manau, yra netikslinga dėl akivaizdžių skrtumų kai kurios srityse, o ir žmonių mentalitetas kitoks (kas taip pat gali sukelti trintį).
Puiki proga skirtumams sumažinti, o ir mentalitetas ne kliūtis - Vakarų Europoje irgi yra didelių mentaliteto skirtumų. Kad ir katalikai, prancūziško art de vivre pasekėjai belgai ir šaltesni protestantai olandai, Beniliukse..
Baltijos šalių oro erdvėje – naikintuvų treniruotė
Mus džiugina tai, kad į NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių kontingentų treniruotę pirmą kartą įsitraukė ir Švedija. Tai, kad šios šalies karinės oro pajėgos dalyvaus šioje treniruotėje demonstruoja tai, ko mes siekiame – stiprinti ir aktyvinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą gynybos srityje“, – pranešime spaudai cituojama krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Taigi, kaip Johnny ir pastebėjo, Europos Sąjungos viduje vyksta šalių klasterizacija į subregionus. Kadangi ES yra didelis darinys ir vienai šaliai, tuo labiau mažytei, sėkmingai ginti savo interesus tokioje didelėje sąjungoje yra labai sudėtinga. Todėl labai natūralu, jog šalys klastesterizuojasi į subregionus.
štai panašios mintys iš "Foreign Policy" 2011 m. Sausio mėnesio numerio:
"The new tribalism is also increasingly evident in Europe. [...] "European dream" is collapsing -- a process accelerated by the financial crisis -- as the continent is torn apart by deep-seated historical and cultural rifts.
Europe today can best be seen as divided between three cultural tribes: Nordic-Germanic, Latin, and Slavonic. In the north, there is a vast region of prosperity, a zone of Nordic dynamism. Characterized by economies based on specialized exports, a still powerful Protestant ethic, and a culture that embraces authority, these countries -- including Scandinavia, the Netherlands, Germany, and, arguably, the Baltic states -- are becoming ever more aware of the cultural, fiscal, and attitudinal gulf between them and the southern countries.
[...] In a world dominated increasingly by Asia, northern Europe cannot be anything more than a peripheral global power, which may explain its new introversion. Instead these resilient cultures more accurately represent a revival of the old Hanseatic League, a network of opportunistic and prosperous trading states that ringed the North and Baltic seas during the 13th century. This new league increasingly battles over issues of trade and fiscal policy, often with ill-disguised contempt, with the southern European countries I call "the Olive Republics": a region typified by dire straits, with rapidly aging populations, enormous budget deficits, and declining industrial might. Southern Europe now constitutes a zone of lassitude that extends from Portugal and Spain through the south of France, Italy, the former Yugoslavia, Greece, and Bulgaria."
Įdomu, kad J. Kotkin pasirodo yra išplėtojęs savo geopolitinę teoriją su žemėlapiu. Ir dar įdomiau, kad jis atrodo neseniai pakeitė požiūrį į Baltijos šalis.
Dar praeitų metų rugsėjį J. Kotkinas parašė nuskambėjusį straipsnį "Newsweek", kuriame Lietuvą, Latviją ir Estiją priskyrė "TARPINEI ZONAI":
"2. The Border Areas
Belgium, Czech Republic, Estonia, Hungary, Iceland, Ireland, Latvia, Lithuania, Poland, Romania, Slovakia, U.K."
O štai dabar jis jau atrodo ("...and arguably Baltic states...") priskiria prie "Šiaurės" ir Baltijos šalis. Man atrodo, kad Baltijos šalims svarbu išlaikyti tokį įspūdį apie save, kad Vakarų opinija negrįžtų į pirminę būseną.
O štai dabar jis jau atrodo ("...and arguably Baltic states...") priskiria prie "Šiaurės" ir Baltijos šalis. Man atrodo, kad Baltijos šalims svarbu išlaikyti tokį įspūdį apie save, kad Vakarų opinija negrįžtų į pirminę būseną.
Na reiktų pridurti ir tai, kad paskutiniu metu (t.y. daugmaž nuo krizės pradžios) Lietuva pati ėmė labai atvirai deklaruoti, kad jai labiausiai pakeliui būtent su Nordais, nei su kuo nors kitu. Tai iš tokios perspektyvos mes, nori nenori, turime būti priskiriami būtent tai masei, nes bent jau patys taip deklaruojame. Dėl to priskirti mus prie kitos masės būtų nelabai korektiška ar netgi nelabai rimta.
Na reiktų pridurti ir tai, kad paskutiniu metu (t.y. daugmaž nuo krizės pradžios) Lietuva pati ėmė labai atvirai deklaruoti, kad jai labiausiai pakeliui būtent su Nordais, nei su kuo nors kitu. Tai iš tokios perspektyvos mes, nori nenori, turime būti priskiriami būtent tai masei, nes bent jau patys taip deklaruojame. Dėl to priskirti mus prie kitos masės būtų nelabai korektiška ar netgi nelabai rimta.
Aš sakyčiau, kad tai ženkliška, kad jis pakeitė (na ar beveik pakeitė, nes pavartojo tą nelemtą žodelį "arguably") nuomonę apie Balijos šalis. Niekas jam netrukdė mus palikti "tarpinėje zonoje" arba tiesiog nutylėti apie mus (kaip kad jis nutylėjo apie Lenkiją savo naujame straipsnyje).
Nuomonės pakeitimui manau turėjo įtakos: a) Šiaurės-Baltijos šalių susitikimas Londone (kaip ne kaip labai pastebimas įvykis); b) Estijos euro įsivedimas (irgi neįmanoma neatkreipti į tai dėmesį).
Žiūriu ponas Kotkin bando suplakti į krūvą ekonomiką, racionalumą, religiją ir t.t. ir pan. ir pagal tai primityviai rūšiuoti Europos šalis į pirmarūšes, antrarūšes ir t.t. ir pan. Deja jam nelabai gaunasi. Didžiosios Europos šalys - Vokietija, Prancūzija, JK ar Italija - pasižymi pakankamai netolygiu regioniniu išsivystymu. Truputį neprotinga nurašyti visą Italiją į vieną gretą su Graikija dėl to, kad Silicija ar Sardinija yra ekonomiškai atsilikę regionai su viduramžiškom "paniatkėm" (rekomenduočiau geriau aspilankyti šiaurės Italijoje). Arba teigti, kad pirmarūšės visų pirma yra protestantiškos šalys, nors toj pačioj Vokietijoj būtent katalikiška pietinė dalis yra turtingiausias regionas. Ir t.t. ir pan.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Na reiktų pridurti ir tai, kad paskutiniu metu (t.y. daugmaž nuo krizės pradžios) Lietuva pati ėmė labai atvirai deklaruoti, kad jai labiausiai pakeliui būtent su Nordais, nei su kuo nors kitu. Tai iš tokios perspektyvos mes, nori nenori, turime būti priskiriami būtent tai masei, nes bent jau patys taip deklaruojame. Dėl to priskirti mus prie kitos masės būtų nelabai korektiška ar netgi nelabai rimta.
Bet žinant, kokią reputaciją turi baltai Šiaurės Europos valstybėse ir koks baltų požiūris į šiauriečius, betkoks glaudesnis bendradarbiavimas atrodo trapiai.
Žiūriu ponas Kotkin bando suplakti į krūvą ekonomiką, racionalumą, religiją ir t.t. ir pan. ir pagal tai primityviai rūšiuoti Europos šalis į pirmarūšes, antrarūšes ir t.t. ir pan.
Žinoma, toks požiūris schematiškas, supaprastinantis, setereotipinis...
Bet tai nesvarbu. Svarbu tai, kad Lietuva figuruoja keletame tokių stereotipų, ar kaip "Šiaurė", ar kaip "Vidurio Europa". Kai mus pripažįsta "savais" skirtingos šalys, kai mes priskiriami vienu metu skirtingiems regionams, tai tada galima brangintis, rinktis ir derėtis. Tada mažėja šantažo pavojai (pvz. Lenkija jau nebegali pareikšti: "kur jūs be mūsų dėsitės" arba "jei norit būti Vidurio Europa, tai pirma pabučiuokite mums..."; Lietuva tokioje situacijoje gali demonstratyviai atsigręžti į Šiaurę ir pan. ir t.t...
Jeigu logiškai pagalvotume, Lietuva visada buvo ir yra Šiaurės Europoje, kurioje, tradiciškai, yra skandinavai, ugro - finai ir baltai. Kaip nesistengtume būti skandinavais, genų nepakeisime ir jais netapsime, tad geriau pasistenkime, jog baltų vardas būtų vis labiau linksniuojamas, vertinant teigiamus pasiekimus (o ne mėginkime jaukiai įsitaisyti po skandinavų skėčiu patys net nenorėdami keistis).
Įdomu, kad J. Kotkin pasirodo yra išplėtojęs savo geopolitinę teoriją su žemėlapiu. Ir dar įdomiau, kad jis atrodo neseniai pakeitė požiūrį į Baltijos šalis.
Dar praeitų metų rugsėjį J. Kotkinas parašė nuskambėjusį straipsnį "Newsweek", kuriame Lietuvą, Latviją ir Estiją priskyrė "TARPINEI ZONAI":
"2. The Border Areas
Belgium, Czech Republic, Estonia, Hungary, Iceland, Ireland, Latvia, Lithuania, Poland, Romania, Slovakia, U.K."
O štai dabar jis jau atrodo ("...and arguably Baltic states...") priskiria prie "Šiaurės" ir Baltijos šalis. Man atrodo, kad Baltijos šalims svarbu išlaikyti tokį įspūdį apie save, kad Vakarų opinija negrįžtų į pirminę būseną.
Kodel nuorodos i ta nauja straipsni neidejai, o tik i ta sena, kur priskiriama tarpinei zonai?
Pasak Lietuvoje žaidusių Ispanijos futbolininkų, Lietuvos pavasario oras – tarsi šiaurėje, kur gyvena pingvinai. Šis pastebėjimas tarsi papildytų anksčiau aptartus Lietuvos artumo su Šiaurės šalimis elementus, bet norint tapti šiaurietiškesniais reiktų žinoti esminius skirtumus ir jų mažinimo galimybes.
Paties Norvegijos karaliaus į lėktuvą palydėta prezidentė sako, kad pirmuoju savo valstybiniu vizitu norėjo pabrėžti ir atkreipti dėmesį, kad Šiaurės šalys Lietuvos užsienio politikoje, jos manymu, turi užimti prioritetinę vietą.
(...) "..visi sutinka, jog dvidešimties metų bėgyje Baltiška tapatybė bus pilnai įsiliejusi į Šiaurietiškąją."
Prime ministers of Lithuania and Latvia who were visiting Tallinn in connection with the Lennart Meri Conference over the weekend say that everybody agrees that in twenty years the Baltic identity will have integrated fully into the Nordic identity.
Aš nesutinku Man tas "susitapatinimas" kažkoks kvailas atrodo, juolab per 20 metų. Gal tik pasimokyt kažko ir pabendradarbiaut, bet ne jau laikyti visiška šiaure. Tikrais šiauriečiais nebuvom ir nebūsim.
Aage Myhre Lithuania’s best future lies in a Nordic union
What the three Baltic States now face is that being members of the EU is not enough. The economic crisis, and partly also questions on defence and security, have led to new forms of cooperation, as the aforementioned , and our small nations far north in Europe are not invited to become active participants.
Truputis statistikos apie regioninį bendradarbiavimą:
Šiaurės ir Baltijos šalių investicijos (TUI) į Lietuvą (2010 m.) - 40,17% (visų investicijų), analogiškai Rusijos - 8,26%, Lenkijos- 11,26%.
Lietuvos eksportas į Šiaurės-Baltijos šalis - 25,29%, Rusiją - 15,59%, Lenkiją - 7,69%.
Importas iš Šiaurės-Baltijos šalių - 16,29%, Rusijos - 32,26%, Lenkijos - 8,84%. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2795 http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1563
Situacija kažkiek primena 1991 metus, kada nepriklausomybę ką tiktai atgavusi Lietuva sulaukė pradžioje jokiomis sutartimis neįteisintos Skandinavijos valstybių globos. Pagal diplomatinį, humanitarinį, ekonominį aktyvumą buvo galima spėti, kad į Lietuvos kuratores taikosi Danija.
Mūsų premjeras Andrius Kubilius iš D. Britanijos vyriausybės vadovo sulaukė pagyrų dėl interneto plėtros Lietuvoje. Dėmesys ir liaupsės paperka, tačiau D. Britanijos, vis dar patikimiausios JAV sąjungininkės Europoje, dėmesys Baltijos šalims gali reikšti ir tai, kad tos šalys ir vėl neturi aiškaus „šeimininko“.
D. Britanijos pasirodymą skandinavų ir Baltijos šalių kompanijoje matyt reikia vertinti kaip anglosaksų atlantistų bandymą Šiaurėje sukurti atsvarą Paryžiaus – Berlyno – Varšuvos – Maskvos ašiai.
Lietuvai nerimą keliantis Vokietijos ir Rusijos, o dabar jau – Lenkijos ir Rusijos suartėjimas susijęs su ekonomine nauda, kurios tikisi visos pusės. Rusijai reikia iš esmės atnaujinti infrastruktūrą, ir tai vien Vokietijos pramonei duos darbo dešimtmečiams. Vargu ar Lietuva liks šio proceso nuošalėje. Bet yra skirtumas, kokiomis sąlygomis mūsų šalis dalyvaus. Su vienu balsu kalbančiomis Skandinavijos ir Baltijos valstybėmis bus skaitomasi labiau nei vien su Lietuva.
The Intermarium’s New Reality
...It also could include Sweden and Finland, since the two are likewise wary of Russia and have interests in maintaining the Baltic States’ independence from Moscow because they see the Baltic region as their own sphere of influence
...
Nordic countries share the same suspicion of Russia as the Intermarium countries; Sweden and Finland have interests in the Baltic States, and Norway is concerned with Russian activity in the Barents Sea. These countries and the United Kingdom are also concerned with the emerging German-Russian relationship. The Nordic-Baltic countries have a military component that was formed several years before the Nordic-Baltic political grouping came together: the Nordic Battlegroup, created in 2008 under the EU Battlegroup format. Its current members are Sweden, Finland, Norway, Estonia and Ireland, with Lithuania set to join in 2014. There are signs that the wider Nordic-Baltic political grouping could enhance its military component beyond this battlegroup that better serve the national interests of the Intermarium and Nordic countries.
Comment