Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaurės Europos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Šiek tiek apie kvietimo prisijungti prie NORDEFCO užkulisius:

    Proposed Nordic-Baltic Pact Gains Steam


    HELSINKI - A proposed Nordic-Baltic defense alliance recently gained an influential backer: the international forum for Nordic economic and security cooperation.

    The Nordic Council is lobbying governments to support the objectives laid down in the NB8 Wise Men Report, which urges five Nordic and three Baltic states to unite behind regional rather than national defense policies and speed up regional government and military talks.

    "Increased cooperation in Nordic and Baltic defense is an important step in the right direction. It's now time to formalize this cooperation further and confirm Nordic unity in defense," Norwegian Foreign Minister Jonas Store told a Nordic Council session Nov. 3 in Iceland.

    Store said the report "makes recommendations which are valid and uncomplicated, and can be easily implemented by governments."

    A week later, defense ministers from Sweden, Finland, Iceland, Denmark, Norway and the three Baltic countries - Lithuania, Estonia and Latvia - met Nov. 10 in Oslo to discuss new channels of cooperation to support defense and security in northern Europe. Representatives from Germany, Poland and the U.K. also attended the Nordic-Baltic summit, a first for each.

    The report was written by Soren Gade, Denmark's former defense minister, and Valdis Birkavs, the former prime minister of Latvia.

    Gade said Nordic defense cooperation needs a whole new mindset.

    "This will mean partnering the NATO-aligned Baltic states while creating a level of cooperation that is regional rather than national," he said. "We need to think about forming common defense units and structures, including a common cyber defense platform."

    In recent months, the council, and secretary general Jan-Erik Enestam in particular, has warned Nordic governments about the need for new regional defense thinking.

    "National defense structures and strategies are fast becoming obsolete to the real needs of regional defense," Enestam said. "The time is near when no Nordic nation will be able to afford to finance a credible national defense. We need cooperation and common solutions."

    He cited the rising cost of arms and gear.

    "Cooperation becomes of greater importance because these cost increases will deepen the need for more integration in the armed forces of the Nordic countries, which may gradually join together in a Nordic defense union," Enestam said.

    Swedish Foreign Minister Carl Bildt said better Nordic-Baltic cooperation will strengthen the region's position within the European Union and globally, and facilitate joint participation in peacekeeping.

    "This region of Europe has everything to gain from a closer cooperation in defense between the Nordic countries and its Baltic neighbors," Bildt said. "There are real issues, such as Arctic security, where such a cooperation will be advantageous."

    The report also recommends that all eight states in the region should contribute to the EU's Nordic Battle Group in 2011. Such a prospect is unlikely, given that Denmark holds an opt-out on defense with the EU.

    It also proposes the creation of a joint Nord-Balt cyber defense strategy, and the establishment of more multilateral defense cooperation, primarily through the Battle Group, in strategic analysis, capabilities, exercises and operations.

    The report said the region's militaries could save money through common armaments acquisition and logistics programs.

    Regional cooperation might even grow beyond the Nordic and Baltic countries.

    "To maintain an operational defense, we must cooperate well with the countries around us," said Norway's defense minister, Grete Faremo.

    At the Nov. 10 summit, Britain was represented by Liam Fox, the secretary of state for defense; Germany by Christian Schmidt, the state secretary to the federal minister of defense; and Poland by Zbigniew Wlosowicz, the undersecretary of state for defense policy at the country's Ministry of Defense.

    Britain, faced with biting defense budget cuts, clearly feels that strategic partnership initiatives with the Nordic countries, and especially Norway and Denmark, could strengthen national security in its more northern territories, and justify costs in retaining naval and air bases in Scotland that are threatened with closure and downsizing.

    "The deepening of our bilateral and multilateral relationships with partners in the Nordic region is well worth exploring. We would like to create a broader framework that makes it easier for both NATO and non-NATO members to have a closer relationship in the region," Fox told reporters in Oslo on Nov. 10.

    Comment


      Aišku gerai, kad Skandinavai nori/sutinka su mumis bendrauti, bet man šiek tiek sunku surpasti, kaip tai telpa į mizeriško Lietuvos kariuomenės finansavimo rėmus? 0,9% BVP skyrimas kariuomenei iš esmės yra deklaravimas, kad krašto apsauga mums išvis nėra aktuali tema.

      Comment


        Parašė John Rodyti pranešimą
        Aišku gerai, kad Skandinavai nori/sutinka su mumis bendrauti, bet man šiek tiek sunku surpasti, kaip tai telpa į mizeriško Lietuvos kariuomenės finansavimo rėmus? 0,9% BVP skyrimas kariuomenei iš esmės yra deklaravimas, kad krašto apsauga mums išvis nėra aktuali tema.
        Mums krašto apsauga yra NATO Nuo to saugiau nebus, jei skirsime net ir kelioliką procentų.

        Comment


          Parašė John Rodyti pranešimą
          0,9% BVP skyrimas kariuomenei iš esmės yra deklaravimas, kad krašto apsauga mums išvis nėra aktuali tema.
          Ir kas įdomiausia, tai pateisinama būtent tuo, jog priklausome NATO. Maždaug, mus vis tiek apgins, todėl mums patiems savo saugumu nereikia rūpintis...

          Bet iš kitos pusės, būtent dėl lėšų trūkumo ta karinė integracija ir vyksta tarp Baltijos šalių, tarp Šiaurės šalių ir tarp Šiaurės-Baltijos šalių. Kitaip tariant, resursų trūkumas verčia kooperuotis, specializuotis ir pan. Net ir "Britanijos imperija" tam neatspari - pradėjo rimtai kooperuotis su Pracūzija, taip pat siekia stiprinti ryšius su savo šiaurės kaimynais.

          Comment


            Parašė Big Cat Rodyti pranešimą
            Ir kas įdomiausia, tai pateisinama būtent tuo, jog priklausome NATO. Maždaug, mus vis tiek apgins, todėl mums patiems savo saugumu nereikia rūpintis...
            Iš esmės tai reiškia parazitavimą.

            Comment


              Parašė John Rodyti pranešimą
              Iš esmės tai reiškia parazitavimą.
              Na, gal parazitavimas būtų kiek per stiprus apibendrinimas. Juk bandome tempi savo atsakomybės naštą taip pat - Afganistano Goro provincija, Lietuvos specialiųjų pajėgų dalyvavimas koviniuose veiksmuose Afganistane ir pan. Bet savo pačių saugumu išties per mažai rūpinamės.

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                Iš esmės tai reiškia parazitavimą.
                Tai reiškia draugystę Nematau prieš ką ginkluotis

                Comment


                  Parašė andyour Rodyti pranešimą
                  Tai reiškia draugystę Nematau prieš ką ginkluotis
                  Tai tada galėtų ir iš NATO mus išmesti ir šiaip visi "draugautume". Juk nėra prieš ką ginkluotis. Ypač Rusijai tai patiktų.

                  Comment


                    Parašė John Rodyti pranešimą
                    Tai tada galėtų ir iš NATO mus išmesti ir šiaip visi "draugautume". Juk nėra prieš ką ginkluotis. Ypač Rusijai tai patiktų.
                    Nėra už ką išmesti, savo įsipareigojimus vykdom. BVP dalis yra tik rekomendacija.
                    Flickr

                    Comment


                      Tai ar pakvietė prisijungti, ar tik pasiūlė bendradarbiauti tam tikrose srityse Man iškart pasiūlymas prisijungti pasirodė lyg koks sapnas - sunku buvo patikėti.

                      Šiaurės šalys Lietuvai siūlo bendradarbiauti lyčių lygybės kariuomenėje srityje


                      Šį ir dar kelis pasiūlymus Lietuvai praėjusią savaitę Taline vykusiame Šiaurės ir Baltijos kariuomenių vadų susitikime pateikė švedai, kurie šiuo metu pirmininkauja Šiaurės valstybių gynybinio bendradarbiavimo susitarimo (NORDEFCO) formatui.

                      Pasiūlymas bendradarbiauti yra trijose srityse - nuotolinio mokymo, Šiaurės šalių lyčių centro ir veteranų klausimais. Šiuos pasiūlymus vertiname ir svarstysime. Kariuomenės vadas mano, kad visos šios sritys yra aktualios“, - BNS pirmadienį sakė kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus.

                      „Kas liečia Šiaurės šalių lyčių centro bendradarbiavimo klausimus, tai yra moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese kariuomenėje ir apskritai moterų klausimas. Ši tema kaip diskusija Lietuvos kariuomenėje yra pakankamai nauja, bet ji yra svarbi ir tai bus svarstoma“, - kalbėjo karininkas.

                      NORDEFCO pirmininkaujantys švedai taip pat pasiūlė Lietuvai dalinti patirtimi sprendžiant iš tarptautinių karinių misijų grįžusių karių reabilitacijos klausimus.

                      „Kalba eina apie žmones, kurie grįžo iš karinių misijų ir ypatingai liečia tuos, kurie buvo sužeisti ar patyrė kitokias traumas. Tai yra jų priežiūra po misijos. Švedų arba Šiaurės šalių, kurios dalyvauja daugelyje karinių operacijų, patirtis yra labai vertinga“, - dėstė T.Balkus.

                      Lietuva, pasak jo, svarstys visus tris pasiūlymus, tačiau kol kas neaišku, kada bus nuspręsta, kuriais iš jų pasinaudoti.
                      Taigi, apie pilnavertį prisijungimą - kalba net neina.

                      Comment


                        Šiaurės klubas. Lietuva keičia narystę klube


                        Lietuva, ilgą laiką dėjusi daug, bet ne itin sėkmingų pastangų tapti svarbia Vidurio ir Rytų Europos valstybe, vos per kelerius metus tapo visaverte neformalaus, bet įtakingo Šiaurės klubo nare.

                        Devynių premjerų susitikimas Londone daug kam buvo tiek netikėtas, kad nedelsiant apaugo įvairiomis sąmokslo teorijomis. Rusijai pasirodė, kad artimiausia JAV sąjungininkė Europoje Didžioji Britanija, pasikvietusi Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos vyriausybių vadovus, bando kurti kažką panašaus į “šiaurinį NATO”.

                        Londono devynetuko kūrimas

                        Rusijos nuogąstavimai suprantami – pretenzijas į visus po Arkties vandenynu glūdinčius gamtinius išteklius, pirmiausia naftą ir dujas, reiškiančiai Maskvai visur vaidenasi konkurentai. Be to, Rusijoje puikiai suprantama, kad jos agresyvūs kėslai negali nekelti kaimynių atsakomosios reakcijos, tad ir linkstama įžvelgti ją bet kokiose Šiaurės valstybių pastangose koordinuoti savuosius veiksmus. Juoba, kaip rašoma “WikiLeaks”, dalis Šiaurės valstybių, pirmiausia Švedija ir Norvegija, jau kuris laikas galvoja apie ilgamečių neformalių santykių formalizavimą.

                        Tai, beje, galėtų būti itin patrauklus variantas švedams ir suomiams, jau dešimtmetį netgi oficialiu lygmeniu diskutuojantiems apie galimą narystę NATO, bet dėl daugybės politinių ir ekonominių priežasčių kol kas negalintiems prisidėti prie Aljanso. Skandinavijos gynybinė sąjunga, į kurią įeitų ir Baltijos šalys bei kuri nors svarbesnė, branduolinį ginklą turinti NATO narė, būtų tam puiki alternatyva. Juoba visas devynias Londono devynetuko valstybes vienija du dalykai – aiškus požiūris į JAV, kaip pagrindinį NATO ir Europos karinio saugumo garantą, ir atsargus požiūris į Rusiją. Priešiškumo santykiuose su Maskva stengiamasi vengti, bet apie jokias “strategines partnerystes” ar siekius “modernizuoti Rusiją”, vis dar itin populiarius Berlyno ir Paryžiaus politiniuose salonuose, nei Skandinavijoje, nei Baltijos šalyse, nei Didžiojoje Britanijoje nekalbama.

                        Galimas dalykas, kad, kaip ir sako susitikime Londone dalyvavę Lietuvos atstovai, jokių kalbų apie naujų sąjungų ar federacijų kūrimą ten nebuvo. Tiesiog susirinko bendraminčiai laisvai ir nevaržomai (ne veltui renginys truko dvi dienas) pasišnekėti, kaip krapštytis iš krizės, daugiau nebelendant į skolas. Nes, kaip teigia susitikimą inicijavęs Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas, Londono devynetukas jau yra “sukūręs ekonomikos vystymo receptą, kuris turi būti atkartotas visoje Europos Sąjungoje”. Tačiau ir jo pasvarstymai apie elektros supertinklą, kuris galėtų susieti susitikimo dalyves, jau rodo į siekius bendradarbiauti ne tik neformaliai, bet ir instituciniu lygmeniu. Nes iš patirties žinome, kad niekas taip nesieja valstybių, kaip bendros energetinės sistemos.

                        Lietuva pakeitė geopolitinį įvaizdį

                        Tiesą sakant, Lietuvos požiūriu, šiuo metu netgi nėra labai svarbu, apie ką Londone kalbėjosi devynių valstybių premjerai. Mums daug svarbiau, kad Lietuva buvo į šį “bendraminčių” susitikimą pakviesta.

                        Keleto pastarųjų metų įvykiai galėjo sudaryti, deja, iš dalies teisingą įspūdį, kad Vilnius tampa vis mažiau įdomus netgi artimiausiems kaimynams. Proveržio santykiuose su didžiosiomis žemyninės Europos valstybėmis, kurio labai tikėtasi prezidente tapus Daliai Grybauskaitei, taip ir neįvyko (nebent tokiu vadintume per didelius vargus pusdieniui prisikviestą Vokietijos kanclerę Angelą Merkel). Santykių normalizavimas su Rusija įstrigo netrukus po to, kai Vilnius labai aiškiai pasakė Maskvai, kad nebus jokių kalbų apie dalyvavimą Kaliningrado atominės elektrinės projekte.

                        Santykiai su Lenkija, pradėję buksuoti jau nuo 2008-ųjų pavasario, galiausiai, kaip “Veidas” ir prognozavo, susitraukė iki tautinių mažumų pavardžių rašybos. Ypač kai Varšuva po prezidento Lecho Kaczynskio žūties atšildė savo santykius su Maskva, o kartu – ir su Berlynu.

                        Pats ambicingiausias pastarojo meto Lietuvos užsienio politikos projektas – santykių su Baltarusija normalizavimas ir pastangos padėti Minskui atremti Maskvos spaudimą – šiuo metu pakibęs ore. Kad ir ką sakytų prezidentės D.Grybauskaitės kritikai, suartėjimas su Aleksandru Lukašenka nebuvo vien tik jos asmeninė iniciatyva, o pakankamai glaudžiai su ES sostinėmis suderintas dalykas. Tad ir tolesnė Vilniaus pozicija dėl santykių su Minsku nedaug tesiskirs nuo pagrindinės ES politinės linijos, kuri bus brėžiama kitą savaitę ES viršūnių susitikime Briuselyje.

                        Tokiomis aplinkybėmis pakvietimas į Šiaurės, Baltijos šalių ir Didžiosios Britanijos premjerų susitikimą Londone Vilniui tapo ženklu, kad jo geopolitinė izoliacija baigėsi. Įvertinę pastarųjų kelerių metų Prezidentūros ir Vyriausybės pastangas gerinti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis ir Skandinavija, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Vilnius esantys kaimynai nutarė, kad Lietuva verta pakeisti “narystę klube”. Ilgai bandžiusi, bet taip ir netapusi dėmesio verta Vidurio ir Rytų Europos geopolitine žaidėja, Lietuva, gan netikėtai pačiai sau, buvo pakviesta į daug prestižiškesnį klubą. Mat Šiaurės šalys visą laiką, ypač pastarosios ekonominės krizės metais, turėjo racionalių, tvirtai ant kojų stovinčių, sveiką finansinę politiką vykdančių valstybių įvaizdį. Tokios tarsi stabilumo salos ekonominių audrų jūroje.

                        Šiaurėje – kitokios bendravimo manieros

                        Tegu ekonominio ir politinio išsivystymo skirtumai tarp Skandinavijos ir Baltijos valstybių yra nepalyginti didesni nei tarp Baltijos valstybių ir Rytų bei Vidurio Europos, bet yra ir panašumų. Pirmiausia – pačių valstybių dydis. Pati didžiausia (jei neskaičiuosime Didžiosios Britanijos) Švedija neturi net 10 mln. gyventojų.

                        Antra – nedidelėse valstybėse giliai įsisąmonintas bendradarbiavimo su kaimynais poreikis ir iš to kylantis solidarumas. Vargiai įmanoma įsivaizduoti, kad kuri nors Skandinavijos šalis žvelgtų į savo kaimynę tik kaip į figos lapelį savai užsienio politikai pridengti. Tuo tarpu Lenkijos politikai dar “strateginės partnerystės” klestėjimo laikais nesidrovėdami aiškindavo, kad Rytų politikoje Lietuva reikalinga jiems tik kaip tarpininkė, su kuria nebijo bendrauti ukrainiečiai ar baltarusiai. Kol Lietuvos politikai kompanionų teisėmis kartu su lenkais skraidydavo į Kijevą ar Tbilisį, “laisvindavo” Baltarusiją ar paremdavo Lenkijos veto Europos Sąjungoje, tol su strategine partneryste viskas buvo gerai. Bet kai tik Lietuvai prireikdavo tokios paramos arba Vilnius nuspręsdavo, kad dėl savo gyvybinių interesų jis nesidės prie A.Lukašenkai nepriimtinų reikalavimų kėlimo, ji iš karto būdavo iš Varšuvos apkaltinama “vykdanti neprognozuojamą užsienio politiką” ar “laužanti bendrą europinį konsensusą”, nors šio dar nė požymio nėra.

                        Geopolitinis persikėlimas iš Vidurio ir Rytų Europos į Šiaurės šalių klubą padės Lietuvai laisviau ir, svarbiausia, savanaudiškiau plėtoti santykius su ankstesnėmis ilgametėmis partnerėmis. Savaime suprantama, santykiai su Lenkija, Rusija ir ypač Baltarusija buvo ir išliks itin svarbūs, bet “Šiaurės alternatyva” gali gerokai sumažinti Vilniaus baimes likti geopolitiškai izoliuotam.

                        Comment


                          /\ Seniai pritariau tokioms mintims, kad Lietuva turi orientuotis į Šiaurės Europą, taip pat perskaičiau daug "miestiečių" bendraminčių nuomonių, tam pritariančių. Nors šis straipsnis pateiktas labai "suvirškintas" , su tokiu saldžiu prieskoniu, tačiau pagrindinis leitmotyvas aiškiai nuskamba: turim alternatyvą pakeisti politinę ašį kita kryptim. Ypač tai aktualu šių dienų santykiuose su Lenkija, kai atrodo tarsi likom uždaroje erdvėje, aplink kaimynai turintys savo ambicijų, deklaruojantys gerus santykius su Lietuva, bet realiai kažkokių rimtų projektų nesimato, tik pavieniai politikų susitikimai, paskutiniu metu tapę tik formalumais, trypčiojimais vietoje.
                          Pažvelkim iš vidaus, kas dėl tokios situacijos kaltas. Gal mūsų pačių stagnacija, politinės rietenos viduje, ar neaški V. Adamkaus kelerius metus vykdyta užsienio politika, kuri ėjo lygiagrečiai su "keliaklupščiavimo" Lenkijai kryptimi, aiškios nuomonės neturėjimas svarbiais klausimais. Dabar turim tokią situaciją, iki kurios, anksčiau ar vėliau, turėjome prieiti.
                          Šliejimasis prie Rytų ir Vidurio Europos, kažkur tarp Varšuvos, Prahos, Kijevo, jokios naudos neatnešė, gal net atvirkščiai: jeigu ir kur buvome paminėti tarp šios politinės zonos valstybių, tai iš teigiamos pusės visada atsiduriam lentelės apačioje, iš neigiamos - viršuje. Vakariečiams taip ir likom kaip šalis iš "bloko", iš kurios taip ir bėga "nelaimingi" žmonės, neturintys galimybių pragyventi savo Tėvynėje. Tuo tarpu tikrieji Rytiečiai seniai nutiesė tiltus, ne tik politinius, į Vakarus, panaikinio barjerus ir sienas. O mes taip ir likom Europos centras, bet izoliuotas.
                          Kai kada nagrinėjant Vidurio ir Rytų Europos politines aktualijas priskiriamos ir Baltijos šalys, nors tai daroma vis rečiau, kaip politinis vienetas, bet tuo vienybė ir baigiasi: estai deklaruoja partnerystę su skandinavais ir jų nuomonė išsiskiria bendru klausimu, lietuviai lyg ir bando šlietis prie lenkų, tuo tarpu latviai priskiria savo balsą tai vienai, tai kitai pusei, arba išvis lieka neutralioje padėtyje. Akivaizdu kad vežimo ratai traukiami į skirtingas puses, o kurie toliau nuvažiavo puikiai matosi, nors startavome iš tos pačios vietos. Pagaliau tamsūs laikai traukiasi, kažkas ir Lietuvoje praregėjo, kad su slaviškąja Rytų Europa Lietuva šiandien nelabai turi ką bendro, tegul praeitis ir lieka praeityje, kam įdomu ją paskaitys istorijos vadovėliuose.
                          Šiaurės Europos valstybių politinis balsas daug solidesnis, kurio dalimi gali tapti ir Lietuva, jeigu laikysis vieningos krypties, nei Rytų ir Vidurio bendroje Europos plotmėje. Kad ir vieningas Baltijos šalių blokas toje pačioje Šiaurės Europos aplinkoje turės daug didesnį politinį balastą, nei kiekvienos iš jų atskirai. Žinom kad turim problemų, kurios skandinavams galbūt tolimos, bet baltams aktualios, pasakytos vienu tvirtu balsu, bus toliau girdimos. Straipsnyje paminėtas kitoks Šiaurietiškas bendravimas, nesavanaudiškas, bet lygiavertis, kai partneris su partneriu kalbasi vienodai, neatsižvelgiant į svorį, būtent to Lietuvai ir reikia, palaikymo, vieningumo, ko iki šiol neturėjome aplinkui. Buvome tarsi įkritę į smėlio dėžę, kur žaidžia didesni vaikai, ir mums beliko tik kampelis ne pačio geriausio smėlio. Dabar bandysim eiti prie kitos smėlio dėžės, kurioje visi vaikai vienodo amžiaus, tik turi geresnius žaislus ir mielai jais pasidalins .
                          Vien jau buvimas šio klubo nariais yra privilegija. Šiaurės Europa iškart asocijuojasi su aukštu ekonomikos lygiu, pastovumu, socialine gerove, vieta kur gera gyvent. Nors to ir neturime, bet geri pavyzdžiai verstų to siekti, būtų politinės ambicijos, noras pokyčiams. Žinoma tai gali tik ir likti žodžiais, o pavyzdžiai kaip muliažai dulkės kampe, ir nebus įgyvendinti dėl politikų valios stokojimo. Naujai sėjai reikia ir tinkamai paruošt dirvą, išraut rytietiškas piktžoles, pradžioje derlius ir nebus didelis, bet kas metai vis didės, naudą iš to pajusime visi. Užsienio reikalų ministerijoje tiesiog būtina pakeisti prioritetus, nuosekliai eiti viena kryptimi, neatsižvelgiant į partinius interesus, nesvarbu kaip keisis laikui bėgant skirtingas partijas atstovaujantys ministrai, ar vyriausybės vadovai.

                          Comment


                            Dar toks mano pastebėjimas dėl regioninio susigrupavimo. Kai tik tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje į valdžią atėjo jaunesnioji politikų karta - Lietuva ir Lenkija lyg spyruoklės atšoko viena nuo kitos ir labai gražiai ir natūraliai susigrupavo - Lenkija su Vyšegrado šalimis (Čekija, Vengrija, Slovakija, Lenkija), o Lietuva (kartu su Baltijos šalimis) su Šiaurės šalimis. Toks įspūdis, jog ta Lietuvos-Lenkijos ypatinga partnerystė lyg per prievarta buvo laikoma, kai tik atsirado tam sąlygos - momentaliai viskas suiro. Kas tik dar labiau pabrėžia tos partnerystės dirbtinumą.

                            Comment


                              Šliejimąsis prie lenkų, matyt, užsiliko dar nuo ATR laikų, kuomet lietuviams ir lenkams tai buvo naudinga bei reikalinga, tačiau dabar, kai esame nepriklausomos ir pajėgios išsilaikyti valstybės bei dvi visiškai skirtingos tautos (nepaisant dirbtinio lenkinimo ar komunistizacijos), nematau jokio tikslo taip dirbtinai būti kaip vienose kelnėse, ypač žinant abiejų tautų požiūrį viena į kitą. Aišku, bendradarbiavimas būtinas, nes esame kaimynai, o Lenkija yra mūsų raktas į Vakarus, tačiau skirtingi keliai, abiejų šalių vienokie ar kitokie nesutarimai tikrai nėra pasaulio pabaiga, kaip kitiems atrodo.

                              Comment


                                T.Stoltenbergas: Baltijos šalių įsiliejimas į šiauriečių bendruomenę galimas, bet negreitai


                                Baltijos šalių įsiliejimas į Šiaurės šalių klubą yra įmanomas, bet tam reikia laiko bei mąstymo ir dėmesio pokyčių iš abiejų pusių, o tai nenutinka greitai, teigia vienas garsiausių visų laikų Norvegijos diplomatų, buvęs šios šalies užsienio reikalų ir gynybos ministras, dabartinio premjero tėvas Thorvaldas Stoltenbergas.

                                Comment


                                  M.Jurkynas. Ar Lietuva - Šiaurės Europoje? (I)


                                  Neklausiu, ar Lietuva yra Šiaurės šalis, nes jų yra kol kas penkios: Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Dar galima priskaičiuoti ir autonomines teritorijas, Grenlandiją, Farerų ir Ålandų (tariasi ólandų) salas. Taip mano patys šiauriečiai ir išorinis pasaulis. Mes save identifikuojame kaip Baltijos šalį (širdį?) ir taip mus vadina kiti.

                                  Comment


                                    Angliškas jau įdėto straipsnio variantas:

                                    Thorvald Stoltenberg, “It is possible for the Baltic States to join the Nordic Countries, but it won’t happen soon”


                                    It is possible for the Baltic States to join the Nordic club, but they need more time to prepare, the mentality of both sides has to change, and you don’t see that happen quickly,” states Thorvald Stoltenberg, one of the greatest Norwegian diplomats, former Minister of Foreign Affairs and Defence, and father of the incumbent PM, Delfi.lt wrote referring to ELTA news agency.

                                    “First of all, we need to look for common values in the Nordic Countries. If we are to cooperate, we should aim for a dialogue between the authorities of the Nordic and Baltic Countries. But if the authorities of the Baltic States wanted to work together today, I would suggest rejecting this partnership for it could end with no real gain for both sides,” said Stoltenberg in an interview with ELTA during his visit to Lithuania.

                                    According to the former Norwegian politician, the Estonians could serve as medium for the Baltic States to get closer with the Nordic Countries. “I know that the Estonians feel it (that their roots are Nordic – ELTA), and I know that the Finns share the same feeling as well. So why don’t the Estonians and the Finns work together and see what happens,” suggested Stoltenberg.

                                    The former diplomat, now an expert, says that the Nordic people do have strong common values but differences are also present. “They like each other, their languages are similar, and their values are pretty much the same, but you can’t ignore things like jealousy or scepticism,” he explained. The expert who supports the unity of the Nordic Countries thinks that the cooperation between these countries should be based on the fundamental value – peace, with integration being the major strategy to ensure it.

                                    “Personally, I have faith in the EU, and not because of its flourishing bureaucracy, but because of its capability to settle matters peacefully. When certain issues have to be dealt with, nobody thinks that brute force is the answer, no, negotiations is the way to go. That’s my model. (…) Integration is a tool for the creation of global peace,” he said.

                                    In 2009, Stoltenberg proposed the Nordic Pact (13 recommendations encompassing civil and military cooperation). The recommendations cover such aspects as military exercises, public procurement, defence, joint healthcare, transportation infrastructure and marine forces, sea monitoring, assistance in the case of emergencies, cybernetic defence, prosecution of war criminals, the formation of Nordic stabilization forces, joint air missions in Iceland, defence responsibilities based on Article 5 of the NATO Charter when coordinating actions in the Arctic.

                                    The vision, dubbed ‘mini NATO’, was criticized with open mockery. According to WikiLeaks, Benson Whitney, former USA ambassador to Norway, called the Pact ‘ideas, shrouded in Polar fog’ and added that such an organization would prove useful ‘to observe Polar bears and the Russians’. “I wasn’t surprised by WikiLeaks at all. Actually, I don’t find it an authoritative source. I could tell you the same thing without having to quote WikiLeaks. That was a personal opinion, nothing more. On the other hand, I do feel that the USA is interested, and in a positive way,” said Stoltenberg.

                                    When asked why the so called ‘mini NATO’ is needed, Stoltenberg spoke about an additional expression of solidarity. “It’s the solidarity of small group, small countries. Globalization is taking place. NATO and the EU have expanded greatly. No wonder we want to cooperate with certain countries more closely. The strongest powers are concentrated, so why can’t we have certain common goals and try to achieve them?” he asked.

                                    The idea of stronger integration with the Nordic Countries in terms of defence has achieved positive feedback from the Baltic States. Artis Pabriksas, the Latvian Minister of Foreign Affairs, during NATO Summit in Lisbon suggested creating the Nordic Six which would consist of the Ministers of Defence of Denmark, Finland, Sweden, Lithuania, Latvia, and Estonia.

                                    Lithuania’s intent to strengthen the partnership with the Nordic Countries intensified greatly when Dalia Grybauskaitė became the President. She chose Sweden for the first working visit and has stressed numerous times that the strengthening of the cooperation with the Nordic Countries has to remain one of the top priorities of the Lithuanian foreign policy.

                                    Comment


                                      The Nordic-Baltic Chiefs of Defence meeting on 20-21 January 2011


                                      A Nordic-Baltic Chiefs of Defence meeting was held in Tallinn, Estonia on 20-21 January, 2011. Among the issues discussed during this meeting were, further mutual cooperation related to the NB8 Wise Men Report on enhanced Nordic Baltic cooperation, possible joint training options and issues concerning the situation in Afghanistan.

                                      This year Sweden presides as Chair nation for NORDEFCO, and as such, the Swedish Supreme Commander, General Sverker Göransson, invited his Baltic colleagues to cooperate with NORDEFCO. The three selected areas for cooperation are:

                                      * Advanced Distributed Learning (ADL)
                                      * Nordic Centre for Gender in Operations
                                      * Veteran Issues

                                      These areas, along with the modalities for the cooperation, were discussed and agreed by the Nordic and Baltic defence ministers at their meeting in November 2010.

                                      Following the Ministers' discussion General Göranson invited Estonia, Latvia and Lithuania to appoint appropriate points of contact, in order to develop the designated activities and to identify other possible areas of cooperation between the three countries and NORDEFCO.

                                      Comment


                                        Comment


                                          (c) Gareth, skyscrapercity.com:

                                          Paskutinis taisė Big Cat; 2011.03.08, 05:30.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X