Šiaurės Europos aktualijos

[Big Cat]

Bildtas pabrėžia siekį stiprinti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas šią savaitę savo tinklaraštyje nurodė, jog pagrindinė šios šalies užsienio politikos linija siejama su siekiu stiprinti bendradarbiavimą su trimis rytų Baltijos šalimis.

C.Bildtas rašo apie Rygoje vykusį Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame kalbėta apie bendradarbiavimo stiprinimą.

„Pastaruoju metu, mes Šiaurės šalys, stengiamės formuoti bendradarbiavimą saugumo politikos srityje; ir tai, savo ruožtu, žadina norą ir ambicijas kai kuriose srityse stiprinti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis. Žinoma, mes visa tai labai palaikome“, - nurodė ministras.

„Pagrindinė mūsų politikos linija - siekis stiprinti bendradarbiavimą su trimis Baltijos šalimis“, - pabrėžė jis.

„Ateinančiais metais sukanka 20 metų, kai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė, ir mes, žinoma, pasinaudosime šia data kaip išeities tašku naujai diskusijai apie mūsų bendradarbiavimo perspektyvas“, - baigia komentarą C.Bildtas.

[canada90]

Gerai kad Skandinavai patys sieke pletoti geresnius santykius su Baltijos salimis

[Big Cat]

Š5+B3=KM? Lietuva ir jos kaimynai

Baigiantis vasarai buvę Latvijos ir Danijos ministrai Šiaurės ir Baltijos šalių (angl. – NB8) atstovams pristatė ataskaitą apie intensyvesnio bendradarbiavimo tarp šių aštuonių valstybių perspektyvas. Šioje „išminčių ataskaitoje“ įvertinamas Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas saugumo, energetikos ir kitose srityse, jo trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos, kaip geriau išnaudoti šį regioninį formatą, siekiant realizuoti bendrus interesus.

[Silber418]

Vakar vykusius parlamento rinkmus Švedijoje laimėjo centro dešiniųjų partija. Kraštutinių dešiniųjų partija taip pat švenčia istorinį patekimą į Riksdagą:

"Mes esame Riksdage! Mes patekome!" - džiūgaudamas pareiškė Švedijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Jimmie Aakessonas, sekmadienį vakare kreipdamasis į artimiausius savo šalininkus, susirinkusius švęsti pirmojo partijos patekimo į parlamentą.'

Pilnas straipsnis: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=36703351

Nors dar neturiu teisės dalyvauti rinkimuose Švedijoje, būdamas šioje šalyje, pastebėjau, jog minėtoji partija gyventojų nuolankumą pelnė stengdamasi atkreipti visų dėmesį į 'nepažabojamą imigraciją iš islamą išpažįstančių valstybių bei kitų trečiojo pasaulio valstybių'. Tiesą sakant, kai kurios jų idėjos balansuoja ant rasizmo ribos, bet gerai tai, jog Riksdag'e bus ne viena partija, todėl jiems bus ir atsvara.
Panašu, jog Europoje plinta imigrantams mažiau draugiškos politikos banga.

[Silber418]

Dar šiek tiek bla bla bla apie parlamento rinkimų rezultatus: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=36720677

Įdomiausia tai, kad realiai tokios didelės sensacijos nėra, kokia peršama žiniasklaidoje. Tas pats aliansas ir moderatų partija valdė šalį jau praėjusioje kadencijoje.

[Silber418]

Švedijos premjeras pristatė naująją vyriausybę parlamentui

'Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas antradienį parlamentui pristatė savo naująją vyriausybę ir patvirtino vadovausiąs mažumos koalicijai, sudarytai po rugsėjo 19-ąją vykusių rinkimų.'

Pilnas straipsnis čia.

[Big Cat]

Seimo Pirmininkė I. Degutienė: kurkime bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių informacinę erdvę ir nepamirškime Šiaurės gynybos sąjungos idėjos

Baltijos Asamblėjos 29-ojoje sesijoje Rygoje dalyvaujanti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė kurti bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių informacinę erdvę ir grįžti prie Šiaurės gynybos sąjungos idėjos.

Lietuvos parlamento vadovė, kalbėdama Latvijos Saeimoje vykstančioje Baltijos Asamblėjos sesijoje, pasiūlė pradėti įkūnyti jau ne pirmus metus pokalbiuose išsakomą, tačiau niekaip neįgyvendinamą idėją dėl bendros Baltijos bei Šiaurės šalių informacinės erdvės sukūrimo.

„Ši iniciatyva neabejotinai padidintų mūsų informacinį saugumą, kuris, beje, šiandien neleistinai nuvertintas, nustumtas į nuošalę ir atvertas išoriniam informaciniam ir ideologiniam poveikiui. Būtų tikrai tikslinga, jei Baltijos šalių televizijos keistųsi savo programomis, reguliariai informuojančiomis apie savo šalių aktualijas, tradicijas, kultūrą“, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės nuomone, Šiaurės šalių televizijų programos šią informacinę erdvę be jokių abejonių galėtų papildyti ir praplėsti.

„Baltijos šalių gyventojams tai suteiktų galimybę tiek istoriškai, tiek kultūriškai pasijusti Šiaurės Europos dalimi, o tuo tarpu Šiaurės šalių gyventojams tai padėtų iš naujo atrasti Baltijos šalis“, – sakė Lietuvos parlamento vadovė.

I. Degutienė taip pat priminė ir Šiaurės gynybos sąjungos idėją.

„Diskusijos šia tema Šiaurės šalyse ypač suaktyvėjo 2008 metais, po Rusijos ir Gruzijos karo. Būtų įdomu žinoti, ar Šiaurės šalys, projektuodamos gynybos sąjungą, mato joje ir Baltijos valstybes? – klausė Seimo Pirmininkė. – Integralios Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos sąjungos projektas ne tik sustiprintų Baltijos valstybių saugumą, bet ir padėtų tapti integralia Šiaurės šalių „saugumo bendruomenės“ dalimi, o tai savo ruožtu padidintų viso regiono „in corpore“ saugumą“.

[Big Cat]

Solving defence policy conundrum: Estonia and Lithuania (iv)

How would you describe the present Baltic defence cooperation? Is it getting deeper or has it ‘paused’? Would it resume without a friendly help from NATO or Nordic countries? Do you see any potential sources for cooperation and for falling out?

I would not say it “paused”. It has become such a routine that barely anyone notices. The coordination structures and mechanisms such as Ministerial Committee and Military Committee work well. Defence policymakers constantly coordinate their positions and actions. Common units and organisations such as BALTNET, BALTDEFCOL, BALTRON work well and have been developed further (only BALTBAT ran into troubles when Latvia had to withdraw most of her contribution due to the financial crisis). Common exercises and sharing of lessons learned from international operations also became a routine. So, in a sense, there is no need to resume something which has not come to a halt in the first place.

At the same time, we have to admit that the image of the Baltic defence cooperation running out of steam or moving forward from inertia exists, and it has certain grounds. It is based on the fact that no major new cooperation initiatives and projects have been initiated over the last years. There is political will, for instance, to launch joint procurement, maintenance or research and development programmes, but the progress is slow and reception of these ideas at the lower levels of the three defence organisations is lukewarm at best. Financial problems also get into way: obviously, sometimes cooperation is more expensive, time consuming and tying up administrative capacities of the three establishments than going alone, or doing nothing at all in one area or another.

A more fundamental problem is that there is no common deep, reflective, heart-felt understanding why we should cooperate, no common vision of where we want to get with this cooperation and no corresponding trilateral defence cooperation “business model” chosen to get us there. If we do not go through the process of re-thinking and establishing proper philosophical and strategic fundamentals, we will not know for sure if we need that “friendly help” from outside, how much of it and in what form. We will not be able to distinguish and decide which cooperation initiatives and ideas are worth pursuing and paying for, and which are a non-starter. Eventually, everyone will get tired of a drift and will start looking for other opportunities (indeed, this trend has been showing signs for a while), which will hollow out and then probably will halt meaningful trilateral cooperation. Then, the beginning of my answer to your question will be very different.

Are there any concrete plans for the closer Nordic-Baltic military cooperation?

There are some ideas floating around, such as bringing in Lithuania and Latvia to the EU Nordic Battle Group, to which Estonia originally joined, while Latvia and Lithuania teamed up with Germany, Poland and Slovakia. Yet again, lack of common understanding why and how to cooperate is a challenge. Indeed, the much-touted Nordic defence cooperation itself is at the cross-roads and undergoing some re-thinking. It is difficult to get the Baltics join the show, when the show managers are not quite sure anymore what it is about. Managing new strategic challenges in the Arctic is emerging as an important common theme, but I am confident the Baltics will not see it as very inviting. Cyber, energy and environmental security areas might have more common threads to tie the countries together, but military aspects in these dimensions of security are not so substantial to constitute a distinct weighty agenda for military cooperation.

Then there is another problem which has to be taken into account: different approaches to defence transformation and development of capabilities. If one reads carefully the so-called Stoltenberg report, it strikes that it sees Swedish and Norwegian duo as the core of Nordic cooperation, with Finland being an important contributor, but Denmark gets a very cursory treatment. When I asked about this from a retired Swedish general, his assertion was that, in Norway and Sweden, the dominant perception is that Denmark has gone too far in transforming its forces for expeditionary NATO operations. Therefore, in this understanding, Danish capabilities became too light and hollow, and their research and technology base is too thin, for Norwegians and Swedes to take much notice of. I am sure the Danes would beg to differ, for all the good reasons. But this will not alter the fact they have the image problem with their model of capabilities and the trajectory of their development in the eyes of their northern counterparts.

Now, add to the mix the three Baltic states. They have their own differences in defence development, some of which are poised to increase with time. And, given that even Denmark has been downgraded in the perceptions of the Norwegian and Swedish partners, just imagine how our capabilities appear looking from the other side of the Baltic Sea. We have decades of work ahead of us to get to the same military league as our Nordic colleagues. On the one hand, this limits the opportunities for cooperation and puts serious constraints on the level and scope of ambition in defining common cooperation agenda. On the other hand, there is a silver lining in this: we can always put collective, collaborative learning at the heart of Nordic-Baltic defence cooperation –through exercises, common military (and civilian) training and education programmes, staff exchanges, research collaboration etc.. This would allow the Baltics to gradually move into the same league, while also pressing home to the Nordics the point that even they have a trick or two to learn from the Baltics, too.

[Big Cat]

Call for closer Nordic-Baltic co-operation

Speaking at the Baltic Assembly, the President of the Nordic Council, Helgi Hjörvar, promised that the new wise men’s report on closer Nordic-Baltic co-operation will be discussed at the annual Session of the Baltic Council, 2-4 November.

[Big Cat]

Surprisingly strong support for United Nordic Federation

A brand-new opinion poll has revealed that 42% of people in the Nordic Region are positive or highly positive about amalgamating their countries.

More than one in three Nordic citizens are positive about merging their countries in a political federation. Concerns about the future of the welfare state and the Region’s international influence were cited as the main reasons for people’s positive attitude towards the idea of a federation with a joint constitution and a single head of state.

These findings emerged from a recent public-opinion survey about Nordic co-operation. It shows that the people of the Region are generally very happy with the idea of political co-operation with the neighbouring countries. 78% are either positive or highly positive, and a significant majority (56%) favour closer co-operation.

The study also shows that 40% are negative and 18% very negative about an actual political union. The main reasons cited are concerns about the loss of local democracy and national identity.

The study, by Oxford Research, comes ahead of the launch on 1 November of the Swedish historian Gunnar Wetterberg’s book United Nordic Federation. The author caused something of an uproar last year when Dagens Nyheter printed his proposal for a revival of the Kalmar Union, with Queen Margaret as the joint regent.

[Big Cat]

Silber418, tu gyveni Švedijoje. Koks ten požiūris į šitą reikalą?

[Silber418]

Tiesą sakant, nelabai daug esu girdėjęs rimtų kalbų apie tai. Norvegija, Danija ir Švedija jau dabar yra kaip viena valstybė, kurioje gyvena trys panašios kultūros tautos. Yra nuomonių apie atskiros Šiaurės sąjungos kūrimą, bet vėlgi, nieko oficialaus.

[Big Cat]

Swedish PM: Nordic, Baltic economic cooperation to intensify

Swedish Prime Minister Fredrik Reinfeldt said economic cooperation between Scandinavia and the Baltic states of Latvia, Lithuania and Estonia will intensify in the years to come, writes Bloomberg, the Baltic Business News portals reported.

Reinfeldt made the comments at a press conference in Reykjavik today, in connection with a meeting of Nordic heads of government in the Icelandic capital.

BBN reported that Estonia’s exports to Sweden in August increased by 67% year- on-year and imports from Sweden increased twofold. Estonia exported mainly electrical equipment, wood and furniture to Sweden and imported electrical equipment, vehicles and parts of vehicles from Sweden, according to Statistics Estonia. Sweden was Estonia’s second-largest export market with 16% of the total, just 1% behind Finland. Compared to August of the previous year, exports to Sweden increased the most (67%). Exports to Sweden amounted to 1.8 billion kroons (112 million euros). Among importers, Sweden is second with 12%, mainly exporting electrical equipment, vehicles and parts thereof to Estonia.

Lithuanian exports to Sweden have increased by 35% in the first seven months of 2010 compared with the same period 2009. According to Swedish Central Statistics Bureau, Lithuanian exports to Sweden have already exceeded pre-crises levels. In the list of Sweden’s largest import markets, Lithuania has risen from 30th to 26th. Furniture accounted for nearly one-fourth of all Lithuania’s exports to Sweden in 2010. Food, textile, wood and chemical industry products are other major export commodities to Sweden. Exports to Scandinavia now account for one-tenth of Lithuania’s overall exports.

Latvia’s exports in the first seven months of 2010 increased by 26% from the same period last year, which is the second biggest increase in the European Union. Latvia’s imports increased 13% in the first seven months, compared to the same period in 2009, which was the fifth smallest increase among the EU member states.

Sweden recorded a 30% hike in imports and 24% increase in exports.

[Big Cat]

Beveik pusė Šiaurės šalių gyventojų pasisako už bendrą valstybę

Beveik pusė danų, suomių, norvegų, švedų ir islandų norėtų, kad jų šalys sudarytų federacinę valstybę, rodo antradienį paskelbti visuomenės apklausos rezultatai.

Atsakydami į klausimą, ką mano apie bendros Šiaurės valstybės sukūrimą, 11 procentų respondentų šią idėją vertino „labai palankiai“, o 31 procentas - „palankiai“, rodo Šiaurės Tarybos užsakymu Oksfordo tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenys.

Tačiau didžioji dauguma iš 1032 apklausos dalyvių vis tik gana skeptiškai vertino tokią galimybę. Maždaug 40 procentų atsakė esą „prieš“ tokią federaciją, o 18 procentų pasisakė net „labai prieš“ ją.

Sujungus penkias šalis gautųsi 25 milijonų gyventojų turinti federacija, kuri būtų dešimta pagal dydį išsivysčiusi pasaulio valstybė, turinti kur kas didesnę politinę įtaką regione, kuriame iki šiol didžiausia yra 9,3 mln. gyventojų turinti Švedija.

Apklausos rengėjai plačiau supažindino respondentus su galimu valstybių sujungimo planu, pagal kurį Šiaurės šalys turėtų „bendrą valstybės vadovą, bendrą užsienio politiką ir teisinę sistemą, tačiau atskirus pusiau autonominius parlamentus“.

Tyrimas parodė, kad vyrai labiau linkę palaikyti federacijos idėją nei moterys. Daugiausiai jai pritariančių yra Švedijoje ir Islandijoje.

Pažymėdami priežastis, dėl kurių palankiai žiūri į bendrą valstybę, respondentai išskyrė tai, kad federacija „leistų šalims turėti didesnę įtaką tarptautiniame lygmenyje“, „Šiaurės šalys turi bendrą kultūrą“ ir „tai sustiprintų valstybės gerovę“.

Bendros Šiaurės šalių federacijos priešininkai nurodė „nacionalinio identiteto praradimą“, „vietinės demokratijos netekimą“ ir „per daug didelius šalių skirtumus“.

Šiaurės šalių federacijos idėja pastaraisiais metais tapo itin aktuali, turtingoms regiono valstybėms ieškant būdų, kaip sustiprinti įtaką tarptautinėje arenoje ir pačioje Europos Sąjungoje, kuriai priklauso Švedija, Danija ir Suomija.

Šį ketvirtadienį Islandijos sostinėje posėdžiaujanti penkių šių šalių vadovų ir ministrų Šiaurės Taryba spręs bendrus regiono klausimus ir problemas.

Apklausa buvo atliekama spalio 22 ir 27 dienomis. Jos metu Švedijoje buvo apklausti 302 žmonės, Suomijoje - 201, Danijoje -200, Norvegijoje - 200 ir Islandijoje -129 asmenys.

[Big Cat]

Londone diskutuos apie inovatyvų bendradarbiavimą

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių bei Jungtinės Karalystės premjerai 2011 m. sausio 19-20 d. susitinka Londone aptarti naujų devynių šalių inovatyvaus bendradarbiavimo perspektyvų. Be ministrų pirmininkų, susitikime taip pat dalyvaus verslo atstovai bei politikos lyderiai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos bei Estijos. Dalyviai diskutuos, kaip ekonominio sunkmečio metu Šiaurės Europoje skatinti gerovę bei lygybę.

[Big Cat]

Juknevičienė: Lietuva norėtų 2014-aisiais jungtis prie Šiaurės šalių kovinės grupės

Lietuva nuo 2014 metų norėtų prisijungti prie Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinės grupės, trečiadienį pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Ministrė BNS teigė tokią poziciją išsakiusi Osle vykstančiame Baltijos ir Šiaurės šalių gynybos ministrų susitikime.

„Pirmajame susitikime kalbėdama apie Šiaurės šalių bendradarbiavimą. Aš pabrėžiau, kad mes norėtume nuo 2014 metų sustiprinti Šiaurės šalių kovinę grupę. (...) Kaip reikšmingą indėlį į regioninį bendradarbiavimą, mes svarstome galimybę Baltijos šalims prisijungti prie Šiaurės šalių kovinės grupės“, - BNS telefonu iš Oslo sakė R.Juknevičienė.

Pasak jos, taip pat labai svarbu, kad į šį susitikimą atvyko Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Liamas Foxas (Lajemas Foksas). Anto ministrės, naujoji britų Gynybos tarybos vadovybė daug dėmesio skiria kariniam bendradarbiavimui su Šiaurės Europos regionu.

„Didžioji Britanija yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir branduolinė valstybė, tai labai didelį svorį priduoda šiam susitikimui“, - sakė R.Juknevičienė.

Lietuva taip pat siekia prisijungti prie Veimaro kovinės grupės, kurią 2013 metais turėtų sudaryti Prancūzija, Vokietija ir Lenkija. Lenkų žiniasklaida yra minėjusi, kad Varšuva dėl blogėjančių dvišalių santykių gali blokuoti tokį Vilniaus siekį, tačiau Lietuvos karinės vadovybės teigimu, politinė įtampa dviejų šalių kariniam bendradarbiavimui įtakos nedaro.

ES kovines grupes sudaro 1,5-2 tūkst. karių iš įvairių šalių, kurie budi šešių mėnesių rotacijose ir yra pasirengę būti dislokuoti krizių zonose, padėti Jungtinėms Tautoms spręsti konfliktus bei teikti humanitarinę pagalbą.

[blitz]

Labai gerai Įdomu kaip bus su latviais.

[Big Cat]

Latviai irgi

Oficialus Krašto Apsaugos Ministerijos pranešimas:


Pirmą kartą Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime dalyvavo JK gynybos sekretorius

Lapkričio 10 d. Osle vykusiame kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime pirmą kartą dalyvavo Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Liamas Foxas (Liam Fox).

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių susitikimas, papildytas naujais dalyviais, yra labai svarbus Lietuvai. Pasak jos, britų gynybos sekretorius L. Foxas susitikime su Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrais pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė yra pasirengusi stiprinti savo bendradarbiavimą gynybos srityje su visu Šiaurės regionu, kadangi ir pati yra jo dalis. Britų atstovas sakė, kad Lietuvą kaip ir kitas Baltijos šalis kartu su Šiaurės valstybėmis jie vertina kaip vientisą regioną, kuris turi daug panašumų.

Krašto apsaugos ministrė po susitikimo pabrėžė, kad L. Foxas daug dėmesio skyrė naujai kylančioms grėsmėms kibernetinio ir energetinio saugumo srityse. „Lietuvai labai svarbu, kad vis daugiau NATO šalių supranta energetinio ir kibernetinio saugumo svarbą. Tikiuosi, kad ateityje stiprės ir plėsis tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje," - kalbėjo R. Juknevičienė.

Šioje atskiroje susitikimo sesijoje taip pat dalyvavo Lenkijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius gynybos politikai Zbigniewas Wlosowiczius (Zbigniew Wlosowicz) ir Vokietijos federalinės gynybos ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Christianas Schmidtas (Christian Schmidt). Pasak ministrės, pirmas tokio formato susitikimas ateityje atveria galimybes aštuonių Šiaurės šalių integracijai. „Didžioji Britanija yra Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė ir branduolinė valstybė, tad jos vaidmuo Šiaurės regione yra labai didelis," - telefonu sakė krašto apsaugos ministrė.

Šiaurės ir Baltijos šalių susitikimo sesijoje kalbėdama apie Šiaurės šalių bendradarbiavimą krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė pabrėžė, kad Lietuva norėtų nuo 2014 m. sustiprinti Šiaurės šalių kovinę grupę. Ministrės manymu, tokią galimybę Baltijos šalims reikėtų apsvarstyti kaip regioninio bendradarbiavimo indėlį.

Susitikime taip pat buvo kalbėta apie bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje stiprinimo iniciatyvas, apsikeista nuomonėmis Afganistano, artėjančio NATO šalių ir vyriausybių vadovų susitikimo Lisabonoje klausimais.

Taip pat ministrai tarėsi ir dėl Šiaurės ir Baltijos šalims naudingiausių projektų, skirtų tolesniam bendradarbiavimui stiprinti.

Susitikime dalyvavo Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos gynybos ministrai ir Islandijos gynybos departamento vadovas.

Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė į Lietuvą grįžta lapkričio 11 dieną.

[Big Cat]

Britain sharpens focus on security in high north

British defense secretary Liam Fox joined a meeting of Nordic and Baltic colleagues Wednesday, signaling his country's growing attention to security in the high north.

Melting ice in the Arctic is expected to uncover untapped oil and gas reserves and open up new shipping lanes, changes "that can potentially lead to tension" in the region, Fox told The Associated Press on the sidelines of the meeting in Oslo.

"One issue that is of great importance to the U.K. is that there are new sea routes opening up," he said. "For a country like Britain where 93 percent of our trade goes by sea, it becomes of enormous importance for us in terms of our economic well-being."

As Arctic sea ice shrinks because of climate change, the possibility to sail along Canada's northern coast via the Northwest Passage will shorten shipping routes between the Atlantic and Pacific Oceans considerably.

Fox called Norway "a key strategic partner" for Britain, especially in terms of energy security, where "the United Kingdom's well-being is inextricably bound to Norway's well-being."

More than two-thirds of Britain's crude oil imports come from Norway.

Britain doesn't normally attend the summits of Nordic and Baltic defense ministers, but Fox said he wanted to do so now in order to strengthen bonds with those countries.

"For too long Britain has been looking elsewhere, not in Northern Europe, where Britain exists," he told AP.

Besides Arctic issues, the ministers discussed operations in Afghanistan, as well as NATO's new strategic concept, which will be unveiled at a summit in Lisbon next week.

[Big Cat]

„European Voice“: „JAV teikia vis daugiau reikšmės Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui saugumo srityje“

Silpnėjant Vašingtono ryšiams su dauguma Europos sąjungininkų, Jungtinės Valstijos vis daugiau reikšmės ima teikti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui saugumo srityje, rašo laikraštis „European Voice“.

Interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje teigiama, kad trys Baltijos šalys ir Lenkija „yra vienintelės Europos valstybės, kurias JAV reikia - teoriškai - ginti nuo Rusijos“.

„Tuo tikslu JAV teikia vis daugiau reikšmės Baltijos - Šiaurės šalių saugumo bendradarbiavimui (dėl jo praeitą savaitę Vašingtone įvyko aukšto lygio susitikimas). NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija JAV reikšia daug daugiau, norint išlaikyti regioną stabilų ir saugų, nei „nominalios“ NATO valstybės“, - rašo „European Voice“, priklausantis „The Economist Group“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija praeitą savaitę pranešė, kad per aukšto lygio susitikimą Vašingtone nutarta toliau plėtoti Baltijos, Šiaurės šalių ir JAV sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje iniciatyvą.

Susitikime dalyvavo užsienio reikalų ministerijų politikos direktoriai bei akademinių institucijų atstovai. Direktoriai aptarė artėjančių NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos šalių narių vadovų susitikimų lūkesčius, pasidalijo mintimis apie paramą Afganistanui ir bendradarbiavimą su Rusija.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Eitvydas Bajarūnas susitikime sakė, kad „mes siekiame dialogo ir abipusiškumo, skatiname įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus“.

Susitikimo uždaromoji sesija buvo surengta Lietuvos ambasadoje Vašingtone, kur kartu su nevyriausybinių organizacijų atstovais buvo diskutuojama kibernetinio saugumo klausimais, aptartas regiono požiūris į ES ir JAV bendradarbiavimą su Kinija.

Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje (E-PINE) iniciatyva - tai Danijos, Estijos, Islandijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos bendradarbiavimo iniciatyva. Konsultacijos vyksta reguliariai du-tris karus per metus įvairiu užsienio reikalų ministerijų pareigūnų lygiu.