Šiaurės Europos aktualijos

[Aš]

Tema skirta žemėlapyje pavaizduotų šalių aktualijoms aptarti (ypač toms, kurios reikšmingos regiono, bet ne vien nacionaliniu lygmeniu):


Atskirai paminint Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą, Šiaurės ministrų tarybos veiklą, Baltijos valstybių politiką, NB8 ir pan.

---

Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrai: stiprinkime santykius su Baltijos šalimis

Šiaurės šalys sutaria, jog svarbu daugiau dėmesio skirti užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimams, o taip pat intensyvinti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis. Tai bendrame straipsnyje švedų dienraštyje „Sydsvenskan“ rašo penkių Šiaurės šalių – Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Islandijos - užsienio reikalų ministrai.

„Norėdami išlaikyti Šiaurės šalių bendradarbiavimą gyvybingą ir dinamišką, turime eiti į priekį. Vienas iš būdų tai padaryti – palaikyti glaudžius ryšius su artimiausiais kaimynais. Santykiai su Lietuva, Latvija ir Estija turi būti stiprinami. Nuo ketinimų deklaravimo turime pereiti prie konkrečių veiksmų“, - teigia ministrai.

Ministrai pabrėžia, kad nemažai iniciatyvų su Baltijos šalimis užsienio politikoje jau įgyvendinta. Pavyzdžiui, bendras Šiaurės ir Baltijos šalių biuras Pasaulio banke ir Tarptautiniame Valiutos Fonde. Taip pat išreiškiamas noras, kad tarptautinėse organizacijose esant galimybei šalys laikytųsi vieningos pozicijos.

Šiaurės šalis vienijanti politinė organizacija Šiaurės ministrų taryba buvo pirmoji tarptautinė organizacija, atidariusi savo atstovybes Baltijos šalyse. 1991 m. įsteigti biurai plėtoja Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, administruoja mobilumo ir rėmimo programas ir teikia informaciją apie Šiaurės šalis.

[oranger]

Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrai: stiprinkime santykius su Baltijos šalimis

Labai gerai kad tai neliktų tik kalbomis...

[Aš]

Labai gerai kad tai neliktų tik kalbomis...

Tai nemaža dalimi priklauso ir nuo mūsų pačių. Baltijos valstybės turėtų būti labiau suinteresuotos bendradarbiavimu su kaimynais iš kitapus Baltijos jūros, nei pastarieji bendradarbiavimu su mumis. Vargiai ką mes jiems turime bepasiūlyti, išskyrus problemas dėl žemų savo standartų daugumoje sričių, potencialius konfliktus, vis dar didelį poreikį dirbti žmogaus teisių gynimo ir demokratijos brandos vardan, jau nekalbant apie materialinę labdarą, kurią Šiaurės šalys etapais mums tiekia nuo pat nepriklausomybės atgavimo.

Tačiau vyraujant dabartinėms nuotaikoms Lietuvos užsienio politikoje ir žinant Šiaurės šalių konstruktyvumą, polinkį į bendradarbiavimą, į kompromisą, į dialogą apskritai, tai neturėtų būti problema bent jau artimiausioje perspektyvoje. Bent jau iki kol populizmu mintanti tauta neišrinks socialdemokratų kituose Seimo rinkimuose ir nesuformuos atitinkamos Vyriausybės su atitinkamu LR Užsienio reikalų ministru (bent jau Prezidento institucija atrodo saugi)...

Lietuvai pats laikas lygiuotis nuo ideologijos, link pragmatikos. Man Lietuva kartais primena D. Britaniją. Britai mano, jog turi esminės įtakos globalioje geopolitikoje. Lietuva mano (arba man susidaro toks įspūdis, jog bent jau buvo manoma), jog turi esminės įtakos rytų ar centrinės Europos politikai. Ilgą laiką mūsų užsienio politikos prioritetai ir krypo ta linkme. Nesakau, kad visada jie ten krypo klaidingai, pvz., manau, jog buvo teisingai pasielgta išnaudojant Lenkiją mūsų integracijai į NATO ir pan. Tačiau esu įsitikinęs, jog dabartiniai Lietuvos prioritetai turėtų krypti būtent į likusias šiaurės Europos šalis, iš kurių sulaukiame didelės dalies savo tarptautinių investicijų, su kuriomis vykdome nemažą dalį užsienio prekybos, kurios yra gerokai labiau už rytų Europą, tiksliau, vienos labiausiai pasaulyje pažengusių valstybių beveik visose srityse. Rusija šiame kontekste yra atskiras atvejis, kuriam, kol nėra įgyvendinti projektai, didinantys Lietuvos suverenumą, taikytini specifiniai kriterijai.

Be kita ko, prof. Kazys Pakštas teisingai pastebėjo sakydamas (turėjo omenyje savo Baltoskandijos koncepciją), jog:

<...> vienas iš būdų mažosioms valstybėms atsilaikyti prieš didžiųjų valstybių spaudimą yra jungtis į sąjungas ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje. Pasak jo, jungtis gali tik panašios savo dydžiu, geografine aplinka, tikėjimu, bei pagarbą ir toleranciją viena kitai jaučiančios valstybės.

Dabar neanalizuokime pačios jungimosi idėjos. Aš kalbu apie bendradarbiavimą. Ir manau, kad panašūs dėsniai galioja ir čia. Ukraina, Lenkija, kurių drauge Lietuva bando būti, yra gerokai didesnės, todėl Lietuva niekada nebus lygiaverte jų partnere. Gruzija ir Moldova yra tiesiog pernelyg toli ir nemaža dalis bendradarbiavimo galimybių atkrinta vien dėl buvimo skirtinguose regionuose (t.y. visas regioninis bendradarbiavimas, kuris neretai būna ir pagrindiniu). Baltarusija? Tai irgi atskiras atvejis, kaip kad Rusija, minėta anksčiau, dėl demokratijos, o dėl to ir stabilumo bei patikimumo nebuvimo.

Tačiau visai kas kita yra Šiaurės šalių atžvilgiu. Kaip minėjau, jos konstruktyvios, dirbti kartu užuot vadovavusis nacionalinėmis ambicijomis - ten įprasta. Juk tame straipsnyje būtent Šiaurės šalių ministrai skatina bendradarbiavimą. Tos šalys pasižymi gan panašiomis populiacijomis, išskyrus Švediją ir Islandiją, bet ir tie proporciniai nukrypimai, toli gražu, nėra tokie žymūs, kokie yra Lenkijos ar Ukrainos atveju. Dalijamės tuo pačiu Baltijos regionu įskaitant ir ES regioninės plėtros strategiją. T.t.

Taip, mes kol kas negalime būti lygiaverčiais partneriais ekonomikos ar gynybos srityse. Bet tai laikina. Ir aš manau, kad tas laikinumas tiesiogiai priklausys nuo bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis intensyvumo.

Beje, tai nereiškia, kad Lietuva turėtų atsisakyti savo ambicijų plėtoti demokratiją rytų Europoje. Juk ir Šiaurės šalims nekyla problemų prisidedant prie demokratijos plėtros Baltarusijoje. Tiesiog ne kategoriška retorika, kuri kartais padaro daugiau žalos nei atneša naudos, tą reikėtų įgyvendinti. Gal iš tiesų (ir mūsų pačių atžvilgiu) bus racionalesnė ta „anties diplomatija“.

Grįžtant prie Šiaurės šalių ministrų nutarimo, štai ir reakcija iš šiapus Baltijos:

Tą pačią dieną įvykusiame Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrų susitikime aptartas Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo stiprinimas. A. Ažubalis ir Urmas Paetas pritarė, kad būtų sukurta Baltijos ir Šiaurės šalių "išminčių grupė", kuri turėtų visapusiškai išnagrinėti įvairius tokio bendradarbiavimo aspektus ir pateikti siūlymus. Ministrai taip pat kalbėjo apie galimybes Baltijos šalims ateityje bendrai naudoti diplomatinių atstovybių patalpas užsienyje. Tai, anot jų, sunkmečio sąlygomis galėtų padėti visoms trims valstybėms sutaupyti lėšų.

Šaltinis.

[Aš]

Stiprindama bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, Lietuva geriau gins savo interesus ES

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuvos užsienio politikos prioritetas - bendradarbiavimo stiprinimas su Šiaurės šalimis ir pakvietė Europos komiteto narius prisidėti prie šio prioriteto įgyvendinimo.

„Europos Sąjungoje stiprėja regioninis bendradarbiavimas. Lietuvą, kaip ir kitas Baltijos valstybes, su Šiaurės valstybėmis vienija bendri interesai, regiono plėtros perspektyvos ir Baltijos jūros problemos. Yra daugybė klausimų, kur Šiaurės šalių patirtis mums labai praverstų tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygiu. Todėl Lietuvai yra gyvybiškai svarbu plėsti bei stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis ir kartu ginti bendrus interesus Europos Sąjungoje", - akcentavo valstybės vadovė.

Labai teisingai. Kažkaip paskutiniu metu viskas net per gerai.

Tuo pačiu, galima prisiminti ir tai:

The first Nordic Council of Ministers meeting to be held outside of the Nordic countries was held last week in Vilnius. This meeting could have a symbolic meaning to Nordic-Baltic cooperation and especially to Lithuania’s efforts in strengthen its cooperation with the Nordic region.

Lithuania’s turn ‘to the North’ intensified after President Dalia Grybauskaitė assumed office more that half year ago. <...>

After meeting with the visiting Nordic ministers President Grybauskaitė said in a statement, "Lithuania’s cooperation with the Nordic countries is among the top foreign policy priorities that I pursue. The Baltic and Nordic countries are united by common interests, and close cooperation would widen the region’s potential and strengthen our role in Europe and globally.”

Lithuania looks towards Northern Europe

Eilinis pliusas Prezidentei.

Vienas, iš pažiūros, galvotas žmogus komentuoja Lietuvos politiką likusių šiaurės Europos šalių atžvilgiu. Komentaras patiko, tad nusprendžiau pasidalinti:

<...> aš žiūriu į šitą reikalą <...> kaip į savo ateities pasirinkimą. Kadangi Lietuva yra tokioje geografinėje padėtyje, kad gali save tapatinti su keliais vektoriais, tai aiškus vieno vektoriaus pasirinkimas apibrėžia, kokiu keliu šalis ketina judėti. Kitaip tariant, su kuo sutapsi, tuo ir tapsi

Vis daugiau „aukščiausių“ valstybės galvų ima sutarti, jog Lietuvos kelias yra integracija į Šiaurės šalių šeimą. Ir jau po truputį reikalai ima judėti:

1. Vyriausybė patvirtino strategiją, jog Lietuva turi tapti Šiaurės šalių paslaugų centru.
2. Užsienio reikalų ministras užsiima lobizmu ir bando prastumti idėją, jog reikia įkurti „wise men group“, kuri apžvelgtų Šiaurės ir Baltijos šalių gilesnio bendradarbiavimo galimybes. Švedija ir Estija pritarimą jau davė.
3. Prezidentė nuolatos pabrėžia ir savo veiksmais įrodo, jog Lietuvos užsienio politikos prioritetas yra bendradarbiavimo tarp Baltijos ir Šiaurės šalių stiprinimas.

Reikia tik laiko ir sutapsim su Šiaurės šalimis. Lygiai taip pat, kaip vienu metu buvome sutapę su lenkais, o vėliau - su rusais... Žodžiu, mums rinktis savo likimą.

[praetor]

Aš labai palaikau šias idėjas ir manau tai tikrai tinkamas kelias Lietuvai. Gaila, jog tai pradėta daryt tik dabar, o ne nepriklausomybės aušroj. Bet šiaip tikrai džiugus atsivertimas.
Kitas dalykas, kuris, manau, turėtų būt neužmirštas ir vienas dalykas - santykių su Lenkija normalizavimas. Nes kaip ir pastebėjo britas apžvalgininkas, juokinga kai tokią ilgą istoriją turinčios šalys kaimynės sutaria tik dėl akių. Linkiu užsienio politikai ir šioj srity nesėdėt rankų sudėjus.

[canada90]

Manau Baltijos šalims jau seniai laikas buvo bendradarbiauti kartu su skandinavijos šalimis.Net gi keista,kad prie mūsų visą tą laiką buvo skandinavija ,o mes jos nepastebėdavome.Manau Baltijai tikrai yra naudinga kurti kaip Šiaurės Europos šalių įvaizdį.

[John]

Mane tik stebina, kad netgi šiame pačiame forume yra tokių, kurie pasirengę kone kryžium gultis, kad tik Lietuva nebūtų kokiu nors būdu asocijuojama su "Šiaurės Europos" terminu.

Svarbiausi du esminiai dalykai: mūsų valstybės ekonominės būklė bei visuomenės mentalitetas. Kol kas viskas, nors ir pamažu, bet juda daugmaž teisinga linkme.

[c2h5oh]

Mane tik stebina, kad netgi šiame pačiame forume yra tokių, kurie pasirengę kone kryžium gultis, kad tik Lietuva nebūtų kokiu nors būdu asocijuojama su "Šiaurės Europos" terminu.

Skirkime du dalykus:
1) noras suartėti su šiaurės Europa, perimti tai kas ten geriausia - ar daug yra tokių, kas tam nepritartų? Gal tik tie, kas labiau vertina rytietišką "dvasingumą"
2) noras, kad visi Lietuvą laikytų skandinavijos šalimi - tai nesąmonė (nes tarp Lietuvos ir skandinavijos DABAR bendrumų labai maža), ir aš tarp tų, kurie pasirengę kryžium gultis, kad ši nesąmonė nebūtų platinama.

[Aš]

Skirkime du dalykus:
1) noras suartėti su šiaurės Europa, perimti tai kas ten geriausia - ar daug yra tokių, kas tam nepritartų? Gal tik tie, kas labiau vertina rytietišką "dvasingumą"
2) noras, kad visi Lietuvą laikytų skandinavijos šalimi - tai nesąmonė (nes tarp Lietuvos ir skandinavijos DABAR bendrumų labai maža), ir aš tarp tų, kurie pasirengę kryžium gultis, kad ši nesąmonė nebūtų platinama.

Jau šitos nesąmonės (atleisk, alkoholi) man pabodo klausyti. Ar galim skirti ne tik šiuos du dalykus, bet dar ir tris sąvokas:

1. Šiaurės Europa - čia yra ir Lietuva;
2. Šiaurės šalys - čia Lietuvos nebuvo, nėra ir nebus, nors, jei sąvoką nagrinėsim ne istoriškai, bet grynai regioninio bendradarbiavimo prasme (pvz. Šiaurės Ministrų Tarybos atvejis), galim, esant sutikimui, pretenduoti;
3. Skandinavija - čia Lietuvos nebuvo, nėra ir nebus juo labiau; mes esam baltai, ne skandinavai, ir esam tuo visiškai patenkinti.

Ar tai gelbėja?

Siūlau neišsikeroti su ta pačia diskusija per N temų ir grąžinti šį klausimą į Geopolitikos temą, šią paliekant šiaurės Europos šalių dabartinės politikos bei bendradarbiavimo aktualijoms, ateities perspektyvoms.

[John]

Skirkime du dalykus:
1) noras suartėti su šiaurės Europa, perimti tai kas ten geriausia - ar daug yra tokių, kas tam nepritartų? Gal tik tie, kas labiau vertina rytietišką "dvasingumą"
2) noras, kad visi Lietuvą laikytų skandinavijos šalimi - tai nesąmonė (nes tarp Lietuvos ir skandinavijos DABAR bendrumų labai maža), ir aš tarp tų, kurie pasirengę kryžium gultis, kad ši nesąmonė nebūtų platinama.

1)
Na yra tokių visa gerkle rėkiančių, kad Lietuva - Rytų Europa, nes kitaip ir būti negali. Nežinau, kokios to priažastys.

2). Visiškai sutinku.

[Aš]

Foreign Minister Azubalis on Lithuania’s Foreign Policy

(Veidas) Do you agree with the statement that Lithuania’s foreign policy is shifting away from the Eastern towards Scandinavian direction?


(Azubalis) The president Grybauskaite wants to strengthen relations with the Nordic countries (and I absolutely support the idea ).

<...> we can act as one region in the EU. Before each meeting of the EU foreign ministers, the foreign ministers of the Nordic and Baltic countries meet in the morning and discuss the agenda, what we can achieve together, and what issues we will jointly support. To implement a serious, deep integration of the region, we will need intelligent people and we will need time. This is why I and my Latvian colleague Maris Riekstins have proposed to set up a group of the best minds of the Baltic and Scandinavian countries, so that they can discuss the possibility of creating a united region, a secure territory of the Baltic and Scandinavian countries where the people could live in a friendly environment and cultivate their cultures.

Ačiū Jonui už ištrauktą į dienos šviesą straipsnį.

[Big Cat]

Ok, ir aš įdėsiu vieną smulkmę. Galvojau nedėsiu, bet įdėjai aną, tai aš įdėsiu šitą:



Vilniuje rengiamas Šiaurės ir Baltijos šalių nuolatinių atstovų Europos Taryboje metinis susitikimas



Lietuvos užsienio reikalų viceministrai Šarūnas Adomavičius ir Evaldas Ignatavičius penktadienį dalyvaus Vilniuje vyksiančiame Šiaurės ir Baltijos šalių ambasadorių prie Europos Tarybos metiniame susitikime.

Susitikime bus diskutuojama apie šiuo metu vykdomas Europos Tarybos ir Europos žmogaus teisių teismo reformas, padėtį Baltarusijoje, kitus su Europos Tarybos veikla susijusius klausimus.

Į renginį atvyks Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijų atstovai, atsakingi už bendradarbiavimą su Europos Taryba. Svečio teisėmis pakviestas dalyvauti Europos humanitarinio universiteto rektorius Anatolijus Michailovas.
Šiaurės ir Baltijos šalių ambasadoriai prie Europos Tarybos susitinka keletą kartų per metus Strasbūre, kur yra Europos Tarybos būstinė. Metiniai šių ambasadorių susitikimai, kuriuose keičiamasi nuomonėmis Europos Taryboje svarstomais klausimais, yra rengiami paeiliui vis kitos šalies sostinėje.

Nuoroda

[Big Cat]

Rygoje aptartas pasirengimas NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui

Svarstydami Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo stiprinimo klausimus, ministrai parėmė A.Ažubalio pasiūlymą suburti išminčių grupę, kuri išanalizuotų ir pateiktų rekomendacijas vyriausybėms, kaip praturtinti šių artimų šalių bendradarbiavimą.

Pažanga šioje srityje bus apžvelgta Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrų susitikime šiemet rugpjūtį Latvijoje.

Rytoje taip pat aptartas Baltijos šalių pozicijų koordinavimas aktualiais ES klausimais. Ministrai sutarė toliau derinti veiksmus siekiant tinkamo atstovavimo Lietuvai, Latvijai ir Estijai šiuo metu kuriamoje Europos išorės veiksmų tarnyboje.

Tą pačią dieną A.Ažubalis ir M.Riekstinis apsikeitė notomis dėl konsulinio atstovavimo išduodant Šengeno vizas.

Pagal šį susitarimą Lietuvos ambasada Buenos Airėse atstovaus Latvijai Argentinoje išduodant Šengeno vizas, Latvijos ambasada Taškente atitinkamai Lietuvai atstovaus Uzbekistane. Susitarimas įsigalioja nuo apsikeitimo notomis dienos.

Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade jau atstovauja Danijai ir Estijai išduodant Šengeno vizas Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į šias valstybes.

[Big Cat]

BaltoScandia: to have (or not) a laugh at the expense of your neighbours

Though Lithuanians aren’t famous for their wittiness and outgoing behaviour, the volume of Lithuanian “jokelore” is nonetheless impressive and could probably make up a smaller library on its own. As is the case in most European countries, a great share of these jokes has particular ethnic targets. What dominates in Lithuanian, as well as in Latvian tradition, are jokes denigrating their slightly better-off Estonian neighbour, usually by portraying them as unnaturally “slow”.

Accordingly, it is frequently asserted that an Estonian gets angry three days after being told an insulting joke, has a hangover three days after drinking, gets an erection three days after looking at a pornographic magazine, and ejaculates three days after having sex.

One may question why Lithuanian ethnic butts do not target Russians rather than Estonians, considering decades of cultural patronage and the animosity inherited from the Soviet era. The main reason for this is that a vast bulk of those jokes denigrating Estonians actually is of Russian origin. In fact, many of the jokes has only been targeting Estonians when retold and interpreted by their Latvian and Lithuanian neighbours, while they originally were just as likely to be aimed to ridicule Finns. Moreover, those studies being made on modern Russian jokelore reveals that ethnic butts are far more common to address Estonians and Finns than Latvians or Lithuanians.

However, an evident reason for this is that Russians in general have a quite blurry understanding of the Baltic States and tend to confuse their ethnic, cultural and linguistic markers. For example: “Estonians finally translated the fairytale ‘Peter Pan’ – in it they have named him ‘Питарас Пенис’ (Pitaras Penis).”

It is interesting to compare these ample sources of ethnic butts from the Baltic States with their Nordic counterparts, especially so since the majority of Baltic jokes targets a specific ethnic character: the Estonians. It would seem logical that the Swedes would play the far from enviable part as the Nordic equivalent to Estonians, having in mind the size of the population and that the country for long constituted the dominant economic power in the region. However, this is only true to a lesser extent, although the Swedes indeed are the main target in the majority of Nordic jokes in general and in the Norwegian one’s in particular.

The scale of how Swedes and Norwegians have constructed and utilized jokes about each other is largely unparalleled in Europe. This practice of denigrating each others national characters in the form of humorous anecdotes, albeit conducted in a friendly fashion, actually ensued in a virtual war in the early 1970s, widely refereed to as “vitsekriget” (the war of wits), which was fought out on the pages of the popular press. Although a symbolic truce was negotiated by the most prominent figures in this debate already in 1975, jokes about the inconceivably slow nature of the neighbour are still widespread and indeed very popular among both Swedish and Norwegian children today.

In similarity with those Baltic jokes targeting Estonians, Swedish and Norwegian ethnic butts are generally succinct and to the point, and accuses the counterpart of being unnaturally “slow”, without resorting to express blatantly xenophobic opinions: “What is the difference between Norwegians and outer space? We still have hope about finding intelligent life in outer space.”

However, if an Estonian equivalent exist in Nordic jokelore it should be the Finns, whom frequently are made fun of for their alleged asocial behaviour and deep-rooted drunkenness by their Nordic neighbours: “A Norwegian, Swede, Dane and a Finn were transported to a deserted Island as a part of a physiological/sociological experiment. After a year the scientists return. As they approach the Island, the Norwegian was fishing, the Swede had established a government, the Dane had established a farm… and the Finn was still drunk.”

The Finns have, however, not been showing any signs of resentment against their neighbours’ malicious verbal attacks on their nation and culture, but, on the contrary, actively cultivated the mythmaking of themselves as reserved and introvert heavy drinkers. As such, many Finns take great pride in being described in this fashion, and even perceive these attributes as precious national trademarks which separates them from their Nordic neighbours; important enough for a nation that have fought hard for its independence and not had the opportunity to enjoy it for very long.

The self-ironic Finns, then, possess an unparalleled ability to laugh at the jokes being told at their expense. Their Baltic counterpart is without a doubt the Latvians, whose relatively dark humour generally targets the perceived weaknesses and historical atrocities of their own nation. For Latvians, some anthropologists argue, ridiculing the thoughts and acts of those generations, which grew up under totalitarian rule functions as a form of national therapy.

Though Lithuanians and Latvians have been fairly innovative in finding ways of making fun of their Estonian neighbours’ alleged slowness, you rarely hear them accuse the Estonians for being a nation of drunks. Instead, although both the Baltic peoples and the Finns are known to almost never pass down a drink, the majority of jokes concerning drunkenness nevertheless paint a cohesive picture of the Russians as an intoxicated nation.

What seems distressing, however, having this short exposé of the traditional ethnic jokelore in the Baltic Sea region in mind, is that it barely exist any ethnic jokes about the Baltic nations in the Nordic states and vice-versa. It therefore appears like that the Iron Curtain still cast its shadow over how the people inhabiting both regions view each other. Thus, twenty years of increased cooperation and communication between sovereign states has not left any significant mark in the region’s jokelore.

What this indicates is that social and cultural interaction between the Nordic and Baltic states has been lagging behind political and economic cooperation. Despite efforts to draw these regions closer together, this process, regardless of its success on a purely political level, has been lopsided and failed to engender a proliferation of interregional stereotypes in the public mind, which, in the long-run, could constitute the basis for the construction of new types of ethnic jokes. Stereotypes, then, are essential in bridging differences as it shows that one are aware of and not totally indifferent towards one’s neighbour.

Positive and negative stereotypes about the Nordic states do exist, albeit in an embryonic form, in the Baltic States. These suggest that Baltic people, although regularly admirers of the Nordic well-fare model, tend to perceive their Nordic neighbours as reserved, silent and even cold.

On the other side of the Baltic Sea, however, stereotypes about the Baltic nations hardly exists at all, and the peoples inhabiting these countries are, by and large, viewed as peripheral at best, and with indifference at worst. Though ethnic jokes targeting the Baltic peoples are prevalent, these are frequently outright xenophobic and just as often told about Russians and Poles as well. For example, a so-called urban legend, which has been popular for well over a decade, concerns the Scandinavian man who gets his car stolen in Stockholm or Copenhagen. Subsequently, when on vacation in Estonia, he finds his car parked on a backstreet in Tallinn with the original number plates still attached.

One might disagree and argue that the cross-border cultivation of ethnic and cultural stereotypes only would result in tendencies of increased animosity and regional polarization. However, before making such an assumption, one should reflect on this popular Swedish joke: “Why will there be a war between Sweden and Norway in about 1000 years from now? Because then they will finally understand our jokes about them.”

Fredrik Rydström is a distinguished academic from Sweden who graduated Vilnius University in Spring 2010. He has lived for almost two years in Lithuania where he ound true love: the kibinas. Fredrik has held several lectures about and specialized in Baltic-Nordic relations.

Link

[Big Cat]

Aktualijas Lietuvos ir Norvegijos užsienio reikalų ministrai aptarė telekonferencijoje

Ministrai taip pat aptarė Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą.

A.Ažubalis siūlė apsvarstyti išminčių grupės, į kurią įeitų šių aštuonių šalių atstovai, steigimą. Ši grupė turėtų nustatyti tolesnes Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo gaires bendro identiteto, užsienio politikos, energetikos, aplinką tausojančių technologijų ir kitose srityse.

[praetor]

Girdėjau anekdotą apie suomius ir švedus. Kilmė, tiesa, nežinoma: "Iš kur atsirado suomis? Kai švedas pasimylėjo su ruoniu"

[e2ards]

Girdėjau anekdotą apie suomius ir švedus. Kilmė, tiesa, nežinoma: "Iš kur atsirado suomis? Kai švedas pasimylėjo su ruoniu"

panasus yra apie lenku atsiradima:

Is kur atsirado lenkas ?
Kai girtas rusas pasimylejo su kiaule.

[Big Cat]

Kuo lietuviai prastesni už estus?

Ar galėtume savo valstybę tvarkyti skandinavišku pavyzdžiu, ar geriau rinktis Lenkiją? Anksčiau Lietuva įsivaizduota kaip kryžkelė tarp Vakarų ir Rytų, Šiaurės ir Pietų Europos regionų. Tarpukariu šalies idealu laikyta Danija. Šiuo metu bandome perimti nemažai skandinaviškų švietimo, visuomenės tvarkymo modelių, bet ar reikėtų sekti estų pavyzdžiu ir labiau suartėti su Šiaurės šalimis? Pasak istoriko, Skandinavijos istorijos dėstytojo, doc. dr. Sauliaus Pivoro, tai daryti būtų racionalu, nors artimiausius 50 metų tektų savo kaimynus smarkiai vytis.

[canada90]

Aš asmeniškai matau Lietuvos vizijos kūrimą tik su Šiaurės Europos šalimis.Bet,deja konkrečių veiksmų nematyti iš mūsų valdžios.Šiuo metu iš Lietuvos valdžios matyti,kad jie labiausiai suinteresuoti bendradarbiauti tik su Rytais.

[DeSadas]

Grybauskaite i pirma vizita nubego pas Svedus...manau daug ka tai parodo!