Šiaip - tai tik formali statistika, manau, Realybė Skandinavijoje/Nordikuose yra panaši. Baltijos šalys šiuo klausimu ne daug atsilieka. Gal tik pas mus "per mažai" "femizmų"/"feminizmų" ir pnš. judėjimų, kurie įgavo nemažą įtaką dėl socialistinių šių šalių vyriausybių ir jų palaikmo prieš daugybę metų. Taigi, tokios išdėjos iš esmės buvo "akcnetojamos" politiškai dėl ideologijų artumo. Nors visa tai kilo kultūriškai "iš apačios" kaip visuomenės sanklodos ir istorijos nulemtų aplinkybių išdava. Pas mus - situacija ta pati, tik mažiau "radikalumo", įskaitant ir politiniš akcentų (prostitucijos Švedijoje uždraudimas ir to ryšis su feminizmu).
D.P., tiesa. Tačiau tai nėra tik formalumas. Čia tenka matyti žymiai daugiau merginų/moterų, dirbančių statybose ar su sunkiąja technika ir vyrų, dirbančių auklėtojais vaikų darželiuose ir pan. Kitaip tariant, visuomenėje mažiau psichologinio spaudimo, jog vyras ar moteris gali dirbti tik atitinkamus darbus. Didesnis prioritetas teikiamas žmogaus gabumams, o ne subtilesniems dalykams.
D.P., tiesa. Tačiau čia tenka matyti žymiai daugiau merginų/moterų, dirbančių statybose ar su sunkiąja technika ir vyrų, dirbančių auklėtojais vaikų darželiuose ir pan. Kitaip tariant, visuomenėje mažiau psichologinio spaudimo, jog vyras ar moteris gali dirbti tik atitinkamus darbus.
Be jokios abejonės. Situacija LT panašėja. Pvz, neseniai rodė reportažą iš berods Šiaulių, kur vyras dirba darželyje aukle. Manau dešimties metų bėgyje situacija ženkliai pasikeis. Tieisog pirmiausia reikia priimti lyčių lygybę kaip vertybę. Be to, vyrų LT mažėja
Kitaip tariant, visuomenėje mažiau psichologinio spaudimo, jog vyras ar moteris gali dirbti tik atitinkamus darbus.
Bet daromas spaudimas vyrams dirbti vaikų darželiuose. Subtilus, nuo mažens . Yra, pvz., Lietuvoje kelios moterys dirbančios vilkikų vairuotojomis. Tik jos nelabai panašios į moteris. Bet darželiuose dirbantiems vyrams gal kaip tik tokių ir reikia. Kažkas per šeimos išvyką mašinos ratą juk turi pakeisti .
Be jokios abejonės. Situacija LT panašėja. Pvz, neseniai rodė reportažą iš berds Šiaurlių, kur vyras dirba darželyje. Manau dešimties metų bėgyje situacija ženkliai pasikeis. Tieisog pirmiausia reikia priimti lyčių lygybę kaip vertybę. Be to, vyrų LT mažėja
Visas pasaulis šiomis dienomis panašėja neapsakomu tempu. Turbūt vyrai, dirbantys darželiuose, vis dar retenybė, todėl buvo filmuojamas reportažas.
Bet daromas spaudimas vyrams dirbti vaikų darželiuose. Subtilus, nuo mažens . Yra, pvz., Lietuvoje kelios moterys dirbančios vilkikų vairuotojomis. Tik jos nelabai panašios į moteris. Bet darželiuose dirbantiems vyrams gal kaip tik tokių ir reikia .
Požiūris, kad vyras yra šeimos galva, egzistuoja ir Skandinavijoje. Lygiagrečiai, kaip ir ir LT, egzistuoja požiūris, kad moteris yra/ gali būti nepriklausoma nuo vyro, taigi, lygiai taip pat prisidėti prie šeimos gerovės (šeima - in senso lato, plačiąja prasme, o ne taip,kaip tą supranta LT davatkėlės ir kt.). Tai normalus reiškinys. Tiesiog esama situacija ir liberali aplinka sudaro sąlygas dirbti ne visai įprastus atitinkamai lyčiai darbus. O jeigu dirbti tokioje srityje ir tą dara gerai - nelieka prasmės kalbėti apie "neatitikimus".
Visas pasaulis šiomis dienomis panašėja neapsakomu tempu. Turbūt vyrai, dirbantys darželiuose, vis dar retenybė, todėl buvo filmuojamas reportažas.
Gali būti. Kitą vertus, nemanau, kad reikia akcentuoti tokius "ekstrymus" kiap darželio auklėtojai ar statybininkės - čia, matyt, aukštesnioji visuomenės pakopa Kol kas gerai, kad turime ką turime - svarbu, kad tai būtų suvokiama kaip vertybė ir kaip normalus dalykas.
Dabar galvojų, kaip ten su tėvystės atstogomis - taiirgi neblogas indikatorius. Lyg ir lietuviai vyrai linkę jas imti ir prisidėti prie vaikų auginimo. Tik nepamenu konkrečių skaičių.
Pavyzdžiui, Švedijoje tiek vyrų, tiek moterų skaičius apylygis iki 60 metų amžiaus. Tik vėliau moterų skaičius vis didėja. Tad natūralaus vyrų ir moterų trūkumo tam tikrose sirtyse lyg ir nėra. Tačiau visose biržose pabrėžiama, kokios srityse pageidautinos vyrų ar moterų paraiškos.
Gali būti. Kitą vertus, nemanau, kad reikia akcentuoti tokius "ekstrymus" kiap darželio auklėtojai ar statybininkės - čia, matyt, aukštesnioji visuomenės pakopa Kol kas gerai, kad turime ką turime - svarbu, kad tai būtų suvokiama kaip vertybė ir kaip normalus dalykas.
Dabar galvojų, kaip ten su tėvystės atstogomis - taiirgi neblogas indikatorius. Lyg ir lietuviai vyrai linkę jas imti ir prisidėti prie vaikų auginimo. Tik nepamenu konkrečių skaičių.
Savo pateiktų pavyzdžių ekstremaliais nevadinčiau. Lietuvoje jie galbūt ekstremalūs, o Skandinavijoje tokia kasdienybė. Beje, tikrai ne visos merginos/moterys, dirbančios statybose ar kasyklų šachtose yra vyriškos ir pan.
Statistinių duomenų apie tėvystės atostogas necituosiu, nes juos galima rasti internete. Tačiau galiu papasakoti tikrą pavyzdį. Mano artimieji susilaukė atžalos Švedijoje. Vaikui dar nėra septynerių metų, todėl abiems tėvams priklauso metai tėvystės atostogų. Galima atostogauti visus metus iš karto, o galima prisidėti po mėnesį ar pan. prie esamų atostogų betkuriuo metu. Dėl to mano minėti giminaičiai atostogauja po kelis kartus metuose. Tiesa, vaikas per kelis gyvenimo metus matė daugiau pasaulio negu kai kurie jo artimieji.
Dabar galvojų, kaip ten su tėvystės atstogomis - taiirgi neblogas indikatorius. Lyg ir lietuviai vyrai linkę jas imti ir prisidėti prie vaikų auginimo. Tik nepamenu konkrečių skaičių.
Dekretines atostogas dažniausiai ima tas, kuris daugiau uždirba. Tiesiog ekonomika.
Oho koks didelis atradimas, tyrimas turbūt kainavo pusę Lietuvos biudžeto ir atskleidė tai, kas aišku ir be tyrimo. Reikia nustatyti režisieriams griežtus reikalavimus, kad daugėtų filmų su vyrų seksu ir moterų smurtu.
Pats lygybės didėjimo faktas gal nieko blogo ir nedaro, bet blogiausia, kas gali būti daroma, tai viso to machanizavimas ir dirbtinis skatinimas.
Čia jau matyta lentelė
Įdomu tai, kad karts nuo karto pasigirsta Švedijos (ar kitų Skandinavijos šalių) pamokslų apie poreikį gerinti moterų teises Lietuvoje. Vienas toks lyg ir buvo nelabai seniai, tik neberandu šaltinio. Tokiems reikia tėkšti į srėbtuvę šitą lentelę ir paklausti, kaip jie tai interpretuoja? Skirtingai, nei Skandinavijoje, pas mus nėra nei kvotų, nei visuotinės feministinės propagandos su visomis iš to išplaukiančiomis nesąmonėmis.
Taip, lyčių vaidmenys "pasislenka" natūraliai dėl kintančios ekonominės, socialinės ir kitokios aplinkos. Todėl visai nebūtina vaikams nuo mažens jaukti protą ir meno kūrinius pradėti klasifikuoti lyčių lygybės požiūriais. Tai panašu į socialinės inžinerijos eksperimentus, pridengiamus kilniais tikslais.
Du Šiaurės Europos miestai pateikė oficialias paraiškas Olimpiniam Komitetui dėl galimybės organizuoti 2022 metų Žiemos Olimpines Žaidynes. Tiek Norvegijos sostinė Oslas, tiek Švedijos sostinė Stokholmas (kartu su kalnų slidinėjimo kurortu Åre) varžysis su kitais keturiais miestais (Almata (Kaschstanas), Pekinu (Kinija), Krokuva (Lenkija) ir Lvovu (Ukraina)) dėl teisės surengti žaidynes. Verta priisminti, jog 1952 m. žiemos olimpinės žaidynės buvo surengtos Osle, o 1912 m. vasaros olimpiada buvo surengta Stokholme (bei olimpiados etapas 1956 m.).
Kuriam miestui bus suteikta teisė rengti Žiemos Olimpines Žaidynes 2022 paaiškės 2015 m. liepos mėn. 31 d.
Labai vertas dėmesio Rokiškio Rabinovičiaus straipsnelis apie Norvegiją (kas tikriausiai galioja ir likusiai Skandinavijai ir, didele dalimi, visai ES).
Dabar gi matome ir visai kitokį scenarijų – norvegišką ligą, kuri sugeba tiesiog supūdyti kadaise visai sėkminga buvusią šalį, nors valdžia ir bando išvengti tokių efektų: šalis sparčiai bėga į visišką socializmą, daro ekonominius absurdus ir patys bando save sunaikinti.
Paguoda nebent ta, kad Lietuva ir likusios Baltijos šalys, panašu, nėra linkusios aklai šokti į Skandinaviško stiliaus "gerovės valstybės" liūną.
Paguoda nebent ta, kad Lietuva ir likusios Baltijos šalys, panašu, nėra linkusios aklai šokti į Skandinaviško stiliaus "gerovės valstybės" liūną.
Lietuva ir negali "aklai šokti į Skandinaviško stiliaus "gerovės valstybės" liūną", nes dar mūsų šalelė net nepretenduoja tapti viena turtingiausių valstybių. Skandinavijos šalys, pvz. Švedija, pasuko socialdemokratiniu keliu tuomet, kai valstybė buvo viena turtingiausių pasaulyje, tačiau turtinė nelygybė buvo arši problema visuomenėje.
Deja, tai dažnai Lietuvos politikų pamirštamas faktas (lyg tyčia), o akcentuojami dedeli mokesčiai ir pan.
Lietuva ir negali "aklai šokti į Skandinaviško stiliaus "gerovės valstybės" liūną", nes dar mūsų šalelė net nepretenduoja tapti viena turtingiausių valstybių. Skandinavijos šalys, pvz. Švedija, pasuko socialdemokratiniu keliu tuomet, kai valstybė buvo viena turtingiausių pasaulyje, tačiau turtinė nelygybė buvo arši problema visuomenėje.
Ir tai, ko gero, buvo didžiausia klaida, kokią ta šalis yra padariusi. Rezultatus galime stebėti jau šiandien.
Ir tai, ko gero, buvo didžiausia klaida, kokią ta šalis yra padariusi. Resultatus galime stebėti jau šiandien.
Klaida kame, kad žmonės yra laimingi ir gerai gyvena? Kaip tik apie "komunizmą" straipsnis šiandien delfyje:
Be to, akademikai teigia aptikę dar vieną įdomų dalyką. Anot jų, pasitenkinimas gyvenimu auga, tačiau iki tam tikros ribos.
„Ta riba – 35,5 tūkst. dolerių. Ją peržengus, laimės lygis pradeda mažėti – visai nepriklausomai nuo to, kiek pinigų žmogus turi. Todėl geriausiai jaučiasi ir laimingiausi yra šalių, kur pajamos gana panašios, gyventojai“, – teigia vienas iš tyrimą atlikusių profesorių Eugenio Proto.
Aišku, kiekvienas gali turėti savo nuomonę, tačiau šiuo atveju gana absurdiški argumentai (tiksliau jų nėra), kas jau kas, bet Norvegija tikrai puikiai sugeba panaudoti savo resursus. Gal norvegai geriau gyventų, jei Statoilas būtų ne valstybinė įmonė, o priklausytų saujelei oligarchų ar šeichų? 40% eksportas ne gamtos išteklių tiek daug jų turinčiai šaliai labai geras rodiklis, pažiūrėjus, kiek visokių stambių milijardines pajamas turinčių kompanijų veikia finansų, telekomunikacijų, pramonės, chemijos, laivų statybos ir kt. srityse akivaizdu, jog Norvegija ir be naftos būtų viena turtingiausių šalių, panašiai kaip ir kiti skandinavai gerai gyvena be jų.
Comment