Europos Kosmoso Agentūra (ESA)

[TH1]

Bet be Šatlo Hablas taip ir liktų milijardus kainuojantis metalo gabalas. Su niekuo kitu jo nepavyktų suremontuoti po tos baisiosios klaidos jį gaminant
http://www.spacetelescope.org/about/...ation_problem/

Cia pats taip sugalvojai ar kazkur perskaitei ?
500 milijonu yra dideli pinigai. Dirba NASA, dirba SpaceX, dirba Blue Origin. Dar kelis metus reikia palaukt ir jie krovinius bei zmones kels i orbita uz kapeikas palyginus su Shattlu.

[Aleksio]

Bet be Šatlo Hablas taip ir liktų milijardus kainuojantis metalo gabalas. Su niekuo kitu jo nepavyktų suremontuoti po tos baisiosios klaidos jį gaminant

Naują pagamintų. Teleskopo remontui orbitoje prireikė 5 Šatlų misijų, t.y. 2.5 mlrd.$ vien paleidimams - pats teleskopas kainavo tiek pat, o bendros išlaidos aptarnavimui viršijo 5-ių mlrd.$.

[J.U.]

Naują pagamintų. Teleskopo remontui orbitoje prireikė 5 Šatlų misijų, t.y. 2.5 mlrd.$ vien paleidimams - pats teleskopas kainavo tiek pat, o bendros išlaidos aptarnavimui viršijo 5-ių mlrd.$.

Ne visai taip. Remontas tebuvo pats pirmasis, kai statė klaidingam veidrodžiui korekcinę linzę. Toliau buvo galima nieko nedaryti ir dirbti su juo. Tačiau technikai tobulėjant buvo nuspręsta platinti jo galimybes, vietoje to kad gaminus ir paleidinėjus naujus plečiant užduotis. Buvo pakeista į modernią senoji skaitmeninė kamera ir panašiai. Manau NASA kažkiek pinigus skaičiuot moka.

[Aleksio]

Manau NASA kažkiek pinigus skaičiuot moka.

Jeigu NASA (ir ne tik jie, bet ir kitos kosmoso agentūros) mokėtų skaičiuoti pinigus, jie neužsiimtų tokiais nereikalingais dalykais kaip vandens paieškos Marse arba kontaktų užmezgimas su Aldebarano gyventojais, o apsiribotų taikomąja sritimi (GPS, meteo, TV ir kiti žmonijai aktualūs procesai).

[digital]

Tai gal ir tolimų galaktikų nereikia stebėti, nes tai irgi tiesioginės greitos naudos neatneša?

[andyour]

Jeigu NASA (ir ne tik jie, bet ir kitos kosmoso agentūros) mokėtų skaičiuoti pinigus, jie neužsiimtų tokiais nereikalingais dalykais kaip vandens paieškos Marse arba kontaktų užmezgimas su Aldebarano gyventojais, o apsiribotų taikomąja sritimi (GPS, meteo, TV ir kiti žmonijai aktualūs procesai).

Gal tame vandenyje ras kokių naudingų bakterijų, arba nenaudingų Realiai, dauguma atradimų padaryti ne siekiant materialinės gerovės paprastam žmogui, o tiesiog iš smalsumo.
Kitas dalykas, kuo daugiau skraidai į kosmosą, tuo jį daugiau pažįsti. Pasiekti tolimas planetas irgi iššūkis, tam reikia pasiruošti įrangą, naujų technologijų ir t.t.
O tie "aktualūs žmonijai procesai" yra begaliniai. Prieš tūkstančius metu buvo aktualu kaip geriau išarti žemę. Ir taip bėgant metams tų aktualių dalykų vis daugėja ir daugėja

[TH1]

Jeigu NASA (ir ne tik jie, bet ir kitos kosmoso agentūros) mokėtų skaičiuoti pinigus, jie neužsiimtų tokiais nereikalingais dalykais kaip vandens paieškos Marse arba kontaktų užmezgimas su Aldebarano gyventojais, o apsiribotų taikomąja sritimi (GPS, meteo, TV ir kiti žmonijai aktualūs procesai).

Nesu tikras ar tu cia trolini ar rimtai tokias nesamones rasai . TV labai aktualu zmonijai ?

Tai gal ir tolimų galaktikų nereikia stebėti, nes tai irgi tiesioginės greitos naudos neatneša?

99% zmonijos to ir nereikia. Jiems reikia paziuret vakare, ka Salciute siandien nuveike.

[Eidvis]

Misijas į Marsą vykdyti reikia, jeigu pavyktų surasti tenais gyvybę arba bent jau buvusios gyvybės pėdsakus, tai galėtų būti vienu didžiausiu žmonijos atradimu. Ko nereikia, tai kad NASA užsiimtų žmonių siuntimu į Marsą, nes tai kainuoja šimtus kartų daugiau, nei ten pasiųstas roveris. Tai mano manymu būtų didelis pinigų švaistymas, bent jau kol kas, kol nėra atpigusios technologijos. Jeigu yra visatoje ateivių, tai nemanau kad ir jie yra tokie kvaili, kad fiziškai keliautų į kitas planetas, kai tą puikiausiai galėtų padaryti virtualiai

[index]

Kosmoso tyrimai tiek pat "nenaudinga" ir "neapsimoka" kaip ir jūrų ekspedicijos prieš 300-500 m. į tolimus žemės kraštus, kur neaišku yra kas nors gero ar iš viso nėra.

[Lettered]

Kosmoso tyrimai tiek pat "nenaudinga" ir "neapsimoka" kaip ir jūrų ekspedicijos prieš 300-500 m. į tolimus žemės kraštus, kur neaišku yra kas nors gero ar iš viso nėra.

Žmonių misija į Marsą nebūtų mokslinis tyrimas, labiau norėjimas pasirodyti ir įsmeigti savo šalies vėliavą, panašiai kaip ir buvo su žmonių misija į Mėnulį, neveltui, dabar jos ir nebevyksta, nors technologijos gerokai pažengė. Jūrų ekspedicijos ieškojo naujų kelių ar žemių ir tą rodo, o čia jau senai ištirta ir aišku, kas tame Marse yra (tiksliau, nieko ten nėra apart dulkių).

[J.U.]

Kolegos, bet kokie iš pirmo žvilgsniu neperspektyvūs tyrimai galiausiai duoda nemažą naudą.

“I do not think that the wireless waves I have discovered will have any practical application.”

Heinrich Hertz
1890

[index]

Žmonių misija į Marsą nebūtų mokslinis tyrimas, labiau norėjimas pasirodyti ir įsmeigti savo šalies vėliavą, panašiai kaip ir buvo su žmonių misija į Mėnulį, neveltui, dabar jos ir nebevyksta, nors technologijos gerokai pažengė. Jūrų ekspedicijos ieškojo naujų kelių ar žemių ir tą rodo, o čia jau senai ištirta ir aišku, kas tame Marse yra (tiksliau, nieko ten nėra apart dulkių).

Na, pastarieji tyrimai rodo, kad ten yra ir vandens, ir pakankamai derlingos žemės, o dar neaišku kiek ir kokių naudingų iškasenų ten yra. Ne veltui mokslininkai jau kuria planus, kokiu būdu Marsą būtų galima kolonizuoti ir ten gyventi.

Mėnulio tyrimai šiaip irgi nenuėjo veltui, nes paaiškėjo irgi visokių naudingųjų iškasenų daug (ir įprastinių ir žemėje reto helio izotopo, kuris gali būti labai geras kuras). Tik reikia išspręsti kaip pigiai jas išgauti ir atgabenti į žemę. O tam ir reikalingos nuolatinės žmonių kolonijos.

Ir the last but not least: valstybei leidžiant pinigus mokslui jie ne atimami iš pensininkų, gydytojų ar kitų dirbančiųjų, o dėl to, kad tam prigaminama daugiau pinigų tai paskatina ekonomiką ir visų jų pajamas padidina.

[digital]

http://www.konstanta.lt/2015/12/kasn...-egzoplanetos/

SpaceX progresas. Jau rytoj paryčiais (dar šiąnakt JAV laiku) iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo Floridoje turėtų pakilti, o vėliau į jį nusileisti, SpaceX raketa Falcon 9. Raketa į orbitą iškels 11 ryšių palydovų. Tai bus pirmasis SpaceX bandymas nutūpdyti panaudotą raketą sausumoje; metų pradžioje jie du kartus nesėkmingai tą bandė padaryti ant plaukiojančios platformos. Prieš mėnesį tokį pasiekimą įsirašė kompanija Blue Origin; tiesa, jos raketa kilo tik iki kosmoso pakraščio, t.y. 100 km aukščio, o SpaceX raketa kils gerokai aukščiau.

Daugkartinio naudojimo raketos pristatomos kaip alternatyva dabartinėms vienkartinėms ir kaip kosminių skrydžių ateitis. Kita alternatyva – kosminiai lėktuvai; vieną tokį, Skylon, gamina britų kompanija Reaction Engines. Kuris variantas perspektyvesnis? Pagal šią analizę daugkartinio naudojimo raketos laimi beveik sausai: jos būtų pigesnės ir atsiras per keletą metų, o Skylon reikės daugiau nei dešimtmečio. Iš kitos pusės, Skylon naudojama variklių technologija galėtų rasti pritaikymą komercinėse avialinijose, taigi ši idėja taip pat turi pliusų.

***

NASA biudžetas. JAV Senatas ir Kongresas patvirtino 2016-ųjų metų biudžetą, kuriame NASAi skirta 19,3 milijardo dolerių. Tai yra 1,2 milijardo dolerių didesnė suma, nei šiemet, ir apie 750 milijonų dolerių daugiau, nei siūlė prezidento administracija. Pagal patvirtintą biudžetą, praktiškai visos NASA programos gaus arba tiek pinigų, kiek buvo prašoma, arba dar daugiau. Ypatingai padidintas raketos-nešėjos Space Launch System bei įgulos kapsulės Orion kūrimo finansavimas, taip pat planetų tyrimų programos. Taip pat daug pinigų gauna „kosminių taksi“ programa – NASA finansuojamas SpaceX ir Boeing vykdomas projektas, kuriuo tikimasi jau po poros metų atnaujinti žmonių skrydžius į kosmosą iš JAV teritorijos, nutrūkusius po Šatlų programos pabaigos. Kaip ten bebūtų, galime tik pasidžiaugti.

[Vaidas]

/\ Šiandienos saulėtekis Canaveral iškyšulyje:

Absoliuti misijos sėkmė - visi 11 palydovų savo orbitose, o Falcon 9 nutupdytas tiesiai į nusileidimo aikštelės vidurį su poros metrų paklaida. Sunku net suvokti, kad pirmoji pakopa pabuvojo 100 km aukštyje ir buvo įsibėgėjusi iki 6k km/h, o paskui tiesiog apsisuko, sugrįžo beveik iki pat paleidimo vietos (~10 km) ir palengva nusileido. Istorinis momentas kosminiams skrydžiams.

[DeSadas]

pritariu atpigins skrydzius 3-4 kartus.

[Arunasx]

Verkia vatnikai išgirdę apie dar vieną sėkmingą skrydį, išdžiūvo pinigų upės jiems

„SpaceX“ paleido krovinių kapsulę, nugabensiančią į TKS superkompiuterį

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė, vadovaujama interneto paslaugų verslo magnato Elono Musko, jau ne kartą sėkmingai nutupdė savo raketas sausumos aikštelėse arba ant jūrinių platformų. Tokiu būdu „SpaceX“ siekia pakartotinai panaudoti brangius raketų komponentus, užuot nuskandinus juos vandenyne.
„SpaceX“ patvirtino, kad „Dragon“ sėkmingai pasiekė numatytą orbitą aplink Žemę. Planuojama, kad trečiadienį kapsulė susijungs su TKS. Ši misija – jau 12-oji pagal 1,6 mlrd. JAV dolerių (apie 1,36 mlrd. eurų) vertės sutartį tarp JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) ir „SpaceX“ dėl atsargų gabenimo orbitinėje stotyje dirbantiems astronautams.
Planuojama, kad tokių skrydžių bus iš viso 20.

www.delfi.lt/mokslas/technologijos/spacex-paleido-kroviniu-kapsule-nugabensiancia-i-tks-superkompiuteri.d?id=75485073

[dondc]

Po Marso paviršiumi rado druskingų vandens telkinių – tai didina tikimybę, jog čia gali egzistuoti gyvybė
https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas...istuoti-gyvybe

Italų mokslininkai pateikė daugiau duomenų apie požeminius ežerus ir mažesnius vandens telkinius Marso Pietų ašigalyje. Šis atradimas didina tikimybę, kad Raudonojoje planetoje esančiuose vandens telkiniuose gali egzistuoti mažytė plaukiojanti gyvybė, rašo „The Guardian“.
<...>
Jie praplėtė savo tyrinėjimų ribas keletu šimtų mylių ir pasinaudojo Europos kosmoso agentūros paleisto zondo duomenimis.

[DeSadas]

ne neegzistuoja su perchloratais ir tokia temp bei druskingumu nieko ten nera..