Gal nelabai į temą, bet jau kuris laikas atkreipiu dėmesį, kad Vakarų (o gal ir Rytų?) pasaulyje tampa kone madinga turėti skolų. Pasirodo, ne tik valstybės (pvz JAV, Islandija, Pabaltijo šalys) turi skolų ir eilę metų deficitinius biudžetus, bet štai net didmiesčiai gerokai prasiskolinę. Klausimas: koks viso to tikslas? Iš ko visi taip skolinasi, ir kodėl kreditoriai 'nelaužia' dėl skolų? Koks tikslas pagaliau bendruomenei (tarkime žemės, regiono ar miesto) nuolat gyventi skolose ir mokėti palūkanas vietoj to, kad patiems tapti kreditoriais ir gyventi iš palūkanų?
Ar aš čia per daug naiviai mąstau?
LOL, tikrai ne į temą.
Turėjau atvėręs kelis tab'us. Pranešimas buvo skirtas temai apie savivaldybių skolas.
Išsiaiškinau, kad, pavyzdžiui, Berlyno skolos 2007 siekė ~60 MILIJARDŲ EUR (207 mlrd. LTL). O čia kažkas kelia triukšmą dėl kuklių 800mln. Lt
Didelę reikšmę turi ir tai, kam tie pasiskolinti pinigai reikalingi, kur bus panaudoti. Jei, pvz., skolos skirtos padengti kitas jau įsisenėjusias skolas, tai nieko gero, nes ta pirmoji skola dėl antrosios dar labiau pabrangsta. O jei įsiskolinama, kad tie pinigai būtų panaudoti investicijoms, kurioms vėliau neštų pelną ir naudą miestui - tai labai gerai. Tokiu būdu dirbtinai pagreitinamas miesto ekonomikos ratas. Tie pasiskolinti pinigai įskiepijami į rinką ir vėliau skatina ekonomiką mieste.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Trečiadienį neeiliniame Seimo posėdyje buvo priimtas ir panevėžiečių ilgai lauktas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įstatymas suteikia galimybę Panevėžio miestui padidinti gyventojų pajamų mokesčio dalį nuo įstatyme įtvirtintų 84 proc. iki – 100 proc.
„Šių metų rugsėjo mėnesį raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos finansų ministrę I.Šimonytę prašydamas atsižvelgti į Panevėžio miesto savivaldybės bei mano pagrįstus bei motyvuotus reikalavimus parengti ir pateikti įstatymo pataisas, leidžiančias padidinti gyventojų pajamų mokesčio dalį Panevėžio miesto savivaldybei. Dar būdamas Panevėžio meru, ne kartą kreipiausi į tuometinę aukščiausiąją valdžią, prašydamas spręsti šią problemą, tačiau dialogo ir supratimo tuo metu nebuvo. Džiaugiuosi, kad Permainų koalicijos Vyriausybė ir Seimas neatidėliodami priėmė sprendimus, kurių tiek metų laukta" - sakė Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas.
Kauno miestas vietoj dabar gaunamų 74 proc. gyventojų pajamų mokesčių dalies savo biudžete turės 94 proc., Klaipėdos miesto biudžetas vietoj dabar turimų 64 proc. papilnės 86 proc., Šiauliams vietoje dabar turimų 86 proc. gyventojų pajamų mokesčio kitais metais atiteks 100 proc., Mažeikių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio nuo 90 proc. padidės iki 95 proc.
„Viliuosi, kad papildomas pajamas savivaldybės panaudos miestų infrastruktūros gerinimui, verslo skatinimui, naujų darbo vietų kūrimui -gyventojų gerovei" - tikisi V.Matuzas.
Seime po svarstymo pritarta ir dar vienam Biudžetų ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo pasiūlymui, kuris neabejotinai pasitarnaus efektyvesniam ir spartesniam savivaldybių infrastruktūros vystymui. V.Matuzo parengto pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto esmė - padėti savivaldybėms laiku įsisavinti Europos Sąjungos paramą.
Parlamentaras siūlo įteisinti nuostatą, kad savivaldybės skola negali viršyti 40 procentų (dabar -35) (Vilniaus miesto savivaldybės - 55 procentus, Kauno miesto savivaldybės - 55 procentus - vietoje dabar esančių 50 proc.) patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų ir valstybės biudžetui grąžinamų bendrosios dotacijos kompensacijų). Savivaldybėms, vykdančioms projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, šiems projektams vykdyti nustatomas papildomas 30 procentų skolos limitas - vietoje dabar esančių 25 proc.
„Sumažėjus savivaldybių biudžetų apimtims ir siekiant laiku įsisavinti Europos Sąjungos paramą, su atitinkamu savivaldybių būtinuoju prisidėjimu, būtina savivaldybėms padidinti skolinimosi limitus", - teigė pasiūlymo iniciatorius V.Matuzas.
Bent jau Kaune tai realiai niekas nepasikeis. Kaip vogė Kupčinskas, taip ir vogs. Skirtumas tik tas, kad šis meras tai daro tyliai ir ne taip akiplėšiškai, kaip ankstesnieji merai.
Žinoma, naujiena labai gera ir suteikianti vilčių bei optimistinių prognozių. Bet visa tai nustelbia korupcija.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Bent jau Kaune tai realiai niekas nepasikeis. Kaip vogė Kupčinskas, taip ir vogs. Skirtumas tik tas, kad šis meras tai daro tyliai ir ne taip akiplėšiškai, kaip ankstesnieji merai.
Žinoma, naujiena labai gera ir suteikianti vilčių bei optimistinių prognozių. Bet visa tai nustelbia korupcija.
Kauno miestas vietoj dabar gaunamų 74 proc. gyventojų pajamų mokesčių dalies savo biudžete turės 94 proc., Klaipėdos miesto biudžetas vietoj dabar turimų 64 proc. papilnės 86 proc., Šiauliams vietoje dabar turimų 86 proc. gyventojų pajamų mokesčio kitais metais atiteks 100 proc., Mažeikių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio nuo 90 proc. padidės iki 95 proc.
Labai gražu, tik įdomu, kodėl Vilnių (kuris gauna 40 proc. GPM) pamiršo.
Būkim naivūs ir sakykim, kad nevagia Be to, jei nežinočiau, tai ir nesakyčiau. Deja, tiesiogiai įvardyt ir įrodyt negaliu. Galiu tik įvardyt didžiausią Kupčinsko valdymo privalumą: jis nevengia pokalbių su miestiečiai, linkęs juos įtraukti į miesto valdymą, labai palankiai reaguoja į studentų pageidavimus, juos išklauso. Bet tai tik graži atvirutė, o jos vidų mato mažai kas.
Tavo vietoje (kaip sąmoningas kaunietis ir dar būsimas inteligentas) žinočiau, kad yra tam spec. tarnybos ir į jas reikia kreiptis, o ne tylėti,kas šiuo atveju tave padaro bendrininku
Bent jau Kaune tai realiai niekas nepasikeis. Kaip vogė Kupčinskas, taip ir vogs. Skirtumas tik tas, kad šis meras tai daro tyliai ir ne taip akiplėšiškai, kaip ankstesnieji merai.
Žinoma, naujiena labai gera ir suteikianti vilčių bei optimistinių prognozių. Bet visa tai nustelbia korupcija.
O dar prieš nepilną pusmetį taip gynei Kupčinskiuką Vaivorykštės spalvų eisenoj tavo vieta su tokiais pasisakymais "žinau, kad vagis, žinau kad pavogė, bet įrodyt negaliu. Bet ŽINAU!!! Klausykit manęs, mylėkit mane, ir svarbiausiai GERBKIT!" Būsimas inteligentas
Man tai patinka toks požiūros, kad nėra pinigų skolai atiduot, o kalbama apie projektus, kuriems vėl reiks skolintis! O yra ir forumiečių galvojančių, kad taip ir turi būt. Akivaizdu, kad nei vienas didesnis projektas neapsieina be korupcijos ir didelių pinigų sumų nuplovimo, man čia akivaizdus noras dar pasipelnyt....Man labai pikta kai tokie dalykai vyksta LT. Neveltui Grybauskaitė merą išvijo su jo mintim, kad padidint skolinimosi limitą...
"Neturtėlis- tai žmogus, manantis, kad idėja jam tinka tik tada, jei yra jo paties".
Būkim naivūs ir sakykim, kad nevagia Be to, jei nežinočiau, tai ir nesakyčiau. Deja, tiesiogiai įvardyt ir įrodyt negaliu. Galiu tik įvardyt didžiausią Kupčinsko valdymo privalumą: jis nevengia pokalbių su miestiečiai, linkęs juos įtraukti į miesto valdymą, labai palankiai reaguoja į studentų pageidavimus, juos išklauso. Bet tai tik graži atvirutė, o jos vidų mato mažai kas.
/\ Jo, primena tokius "genialius" pasisakymus kaip:
Visi vyrai kiaulės
Visos moterys kalės
Visa valdžia vagia
Nieks manęs nemyli
P.S.: O gal kai kurie merai tiesiog negabūs, todėl ir skursta tokios savivaldybės?
Parašė amiko
Maniau esi protingesnis žmogus.
Niekada jo negyniau, tik sakiau kas gerai jo valdyme. Kupčinskas mėgsta nusisavinti pinigus per projektines veiklas, kurias finansuoja LR struktūros arba iš dalies ir ES.
Maniau kai kurie žmonės tuščiai nekalba
Aš taip pat kasdien matau, kur mano šefas pavagia arba kur yra tiesiog negabumo klaidos, ir dėl to kenčia visas kolektyvas. Nu ir ką? Nieko negaliu įrodyti, tik sugadinti savo santykius, o gal net ir karjerą. Kažką keisti bandžiau, bet supratau, kad a) "sauso" niekas neklauso, ir b) kodėl turėčiau klausyti jaunesnio, jeigu pats turiu savo galvą? Nu mandagiai pasisiūliau, vadovybė mandagiai atsisakė. Bent jau santykiai išliko normalūs, ir niekas manęs iš darbo "nespiria"
Matant Vilnių man panašiau, kad jis gauna 140 proc. GMP. Iš kur tada tos investicijos? Nejaugi vien ES ir privataus kapitalo investicijos?
Šito aš nežinau. Už infrastruktūros projektus didele dalim turbūt ES moka. O jei kalbi apie maximas ir perkūnkiemius tai taip, juos privatininkai stato.
Kita vertus, ne visos savivaldybės funkcijos yra ant akių. Ir jei savivaldybė neturės pinigų kentės švietimas, sveikatos apsauga ir kitos jautrios sritys. Tada blizgantis fasadas mažai ką džiugins.
Parašė Wycka
Gal nelabai į temą, bet jau kuris laikas atkreipiu dėmesį, kad Vakarų (o gal ir Rytų?) pasaulyje tampa kone madinga turėti skolų. Pasirodo, ne tik valstybės (pvz JAV, Islandija, Pabaltijo šalys) turi skolų ir eilę metų deficitinius biudžetus, bet štai net didmiesčiai gerokai prasiskolinę. Klausimas: koks viso to tikslas? Iš ko visi taip skolinasi, ir kodėl kreditoriai 'nelaužia' dėl skolų? Koks tikslas pagaliau bendruomenei (tarkime žemės, regiono ar miesto) nuolat gyventi skolose ir mokėti palūkanas vietoj to, kad patiems tapti kreditoriais ir gyventi iš palūkanų?
Ar aš čia per daug naiviai mąstau?
Paprastai.
Visame pasaulyje rinkėjai nori dalykų - 1) mažų mokesčių 2) daug ir gerų viešųjų paslaugų. Bet šitie dalykai nesuderinami - jeigu daug viešųjų paslaugų, tai už jas reikia mokėti ir turi būti dideli mokesčiai. O jeigu maži mokesčiai, tai ir paslaugų mažai. Politikų pagrindinis darbas - rasti viduriuką tarp šitų dviejų norų. Paėmus paskolą gi nušaunami 2 zuikiai iškart, patenkinami abu norai - ir mokesčiai lieka maži, ir yra daug pinigų. Na o grąžinti paskolas - jau kitos kadencijos rūpestis.
Plius dar lietuviška specifika - savivaldybės turi labai mažai galių tiek rinkti mokesčius (didžioji dalis pajamų - iš mokesčių, kuriuos nustato centrinė valdžia), tiek ir juos išleisti (dauguma savivaldybės išlaidų yra srityse, kurias "nuleido" centrinė valdžia). Todėl geras savivaldybės politikas Lietuvoje - tai tas, kuris turi "ryšius" ir gali "pramušti" malonių centrinės valdžios įstaigose. Taigi turime dėsningą rezultatą - niekas už nieką neatsakingas, na tik skolos pamažu kaupiasi.
Visame pasaulyje rinkėjai nori dalykų - 1) mažų mokesčių 2) daug ir gerų viešųjų paslaugų. Bet šitie dalykai nesuderinami - jeigu daug viešųjų paslaugų, tai už jas reikia mokėti ir turi būti dideli mokesčiai. O jeigu maži mokesčiai, tai ir paslaugų mažai. Politikų pagrindinis darbas - rasti viduriuką tarp šitų dviejų norų. Paėmus paskolą gi nušaunami 2 zuikiai iškart, patenkinami abu norai - ir mokesčiai lieka maži, ir yra daug pinigų. Na o grąžinti paskolas - jau kitos kadencijos rūpestis.
Plius dar lietuviška specifika - savivaldybės turi labai mažai galių tiek rinkti mokesčius (didžioji dalis pajamų - iš mokesčių, kuriuos nustato centrinė valdžia), tiek ir juos išleisti (dauguma savivaldybės išlaidų yra srityse, kurias "nuleido" centrinė valdžia). Todėl geras savivaldybės politikas Lietuvoje - tai tas, kuris turi "ryšius" ir gali "pramušti" malonių centrinės valdžios įstaigose. Taigi turime dėsningą rezultatą - niekas už nieką neatsakingas, na tik skolos pamažu kaupiasi.
Gerai, o ar teisiškai įmanomas toks variantas:
Savivaldybė turi perteklinį biudžetą, ir taip sutaupo kelis ar keliolika milijonų litų. Ji tuos pinigus ne pravalgo, o paskolina kitoms Lietuvos savivaldybėms už palūkanas, ir iš to gauna papildomų pajamų.
Ar taip teoriškai įmanoma?
Gerai, o ar teisiškai įmanomas toks variantas:
Savivaldybė turi perteklinį biudžetą, ir taip sutaupo kelis ar keliolika milijonų litų. Ji tuos pinigus ne pravalgo, o paskolina kitoms Lietuvos savivaldybėms už palūkanas, ir iš to gauna papildomų pajamų.
Ar taip teoriškai įmanoma?
ne specas, bet kažkur kažkaip teko nugirsti, kad saviv biudžetų perteklius atitenka ne savivaldybėms, o valstybei, ir dėl to 0 motyvacija surinkti per daug. ar aš nusišneku?
ne specas, bet kažkur kažkaip teko nugirsti, kad saviv biudžetų perteklius atitenka ne savivaldybėms, o valstybei, ir dėl to 0 motyvacija surinkti per daug. ar aš nusišneku?
Valdiškuose finansuose "sutaupymo" ir "pertekliaus" nebūna - būna tik "neįsisavintos lėšos". O sekančiais metais jos bus nubrauktos.
Pirmas pasitaikęs pavyzdys iš Delfio - Seimo Audito komiteto pirmininkė Graužinienė duoda velnių įstaigoms, kurios šiemet nepanaudojo reprezentacinių lėšų. [ http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=26118585 ] Taigi už sutaupymą yra baudžiama. Kitais metais tos įstaigos bus protingesnės.
Savivaldybėms, manau, irgi panašiai. Šioje temoje aptarinėta savivaldybėms atitenkančios GPM dalies padidinimas - o juk jeigu savivaldybės biudžete būtų perteklius, Seimas niekada joms GPM dalies nepadidintų. Priešingai, sumažintų - jeigu pas jus perteklius, tai "parodykite socialinį solidarumą".
Savivaldybės lėšas taupyti – kvaila. Geriau, kad trūktų.
Dėl skurdaus gyvenimo, dėl to, kad neturi oriam pragyvenimui reikiamų pajamų, daugelis žmonių linkę save guosti, kad tokia yra ekonominė situacija, kad, gal, jis yra nepakankamai darbštus ir kvalifikuotas, kad jo gerovė priklauso tik nuo jo pačio, o jei nesiseka, tai kaltas yra jis pats. Blogiausia, kad tie žmonės yra „pasimovę“ ant gerai kurpiamos ideologijos tų, kurie šokolade maudosi. Štai, kaip jie daro sau „šokolado“ vonias:
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvados:
T.y., buvo suderėta, kad įvairiausiems želdynams prižiūrėti per 3 metus reikės 0,59 mln Lt, bet labai paprastai suėjo visi 3,43 mln Lt. Savivaldybės biudžetas, šiaip jau, deficinis pagal faktą.
Prokuratūros reakcija į gyventojų pareiškimą, arba prokuroro „stogui“ vyr. prokurorui paliepus:
Prokuratūros reakcija tokia, nes kitokia ir neįmanoma, nes savivaldybėje „stogo“ žmona dirba.
Savivaldybės atsakymas į paklausimą:
Tai va, oficialiai jokiuose dokumentuose toje periferijoje neegzistuoja inventorizuoti želdynai, gėlynai, gazonai, skverai, parkai, nežinomas jų plotas ir skaičius apskritai, kiek ir ko ten pasodinta, kokios priežiūros, sąnaudų ir resursų jiems reikia.. Bet va taip gaminamos „šokoladinės“ vonios, kai pinigai iš Savivaldybės biudžeto „atlaužiami“neaišku kam. Ko gero, „išeinančių“ ir „pasiliekančių“ PVM sąskaitų faktūrų galai nesutaptų taip pat. Bet mokesčių inspekcija „galų“ ir nesuvedinėja, o teisėsauga neieško taip pat, nes „stogas“ yra kietas.
Kalbos apie galimai įmanomą sutaupyti Savivaldybės biudžetą atrodo patriotiškai. Deja, patriotai Savivaldybėje nepageidaujami.
Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.
Comment