tai dabar turime 3 oficialias kandidates - Kroatiją, Makedoniją ir Turkiją. Kroatija gali prisijungti netgi pirmąjį šių metų pusmetį (bet matyt to nebus, nes kažkaip nesigirdi apie tai šnekant), taigi matyt realesnė data apie 2012 metus. Bet iš tikrųjų ta šalis galėtų jungtis nors dabar, nes išsivystymo lygis panašus kaip Lietuvos, taigi nėra toks jau baisiai tragiškas, o derybos beveik baigtos. Makedonija tikriausiai jungsis apie 2012 - 2013 metus, o Turkija... Tikėkimės kad niekad.
Dar kelios šalys pareiškusios norą įstoti (bet dar nelaikomos oficialiomis kandidatėmis), yra Islandija, Serbija, Juodkalnija ir Albanija. Iš šių šalių matyt tik Islandija įstos pakankamai greitai, kaip išsivysčiusi šalis, gal net suspės kartu su Kroatija ir Makedonija apie 2012 - 2013 metus, o Serbijos, Juodkalnijos ir ypač Albanijos matyt lauks gerokai ilgesnis kelias, nes šios šalys nėra labai pažangios. Bet vis dėlto gerai, kad Balkanai pagaliau pajudėjo link integracijos, nes buvo žlugęs regionas po tų visų karų.
Dar labai norėtųsi matyti ES Ukrainą. Moldova irgi realus variantas, kad susivienys su Rumunija ir savaime taps ES dalimi - juk vis dėlto, jie yra viena tauta ir iki WW2 buvo viena valstybė. Dabartinė Moldova yra grynas nesusipratimas, panašiai kaip Austrija - tauta kurios nėra.
Taigi, kaip suprantu, Serbija jau oficialiai yra ES kandidatė? nebent liko dar koks nors formalumas? Nors esmės tai nekeičia. O naujienų straipsniai kalba apie "mažiausiai" 4 metus. T.y., geriausiu atveju, Serbija bus ES 2014-2015. Bet neturėtų užtrukti ilgiau, kaip iki kokių 2017.
Taigi, kaip suprantu, Serbija jau oficialiai yra ES kandidatė? nebent liko dar koks nors formalumas? Nors esmės tai nekeičia. O naujienų straipsniai kalba apie "mažiausiai" 4 metus. T.y., geriausiu atveju, Serbija bus ES 2014-2015. Bet neturėtų užtrukti ilgiau, kaip iki kokių 2017.
"Oficiali kandidatė" tampa tada, kai ES Taryba (o tai yra - ES valstybės) paskelbia šalį "oficialia kandidate". O Serbija kol kas tik pateikė prašymą dėl narystės. ES niekas nedraudžia tą prašymą išmest į šiukšlių dėžę arba padėti į stalčių. 1987 m Marokas pateikė prašymą priimti į ES, bet Maroko "kandidatu" niekas nevadina.
O Serbijai iki narystės ES laaaaabai ilgas kelias (dešimt metų kaip minimum). Olandai jau dabar supykę, jų narystės prašymą laiko provokacija (kol serbai nepristatė teisman savųjų karo nusikaltėlių)
Tik iš kur sugalvojai apie Kosovą? Jokių konkrečių kalbų lyg ir nebuvo, o ir jų ekonominė būklė atrodo žiauriai. Po Kroatijos ir Serbijos (+ Juodkalnijos) ar ne Makedonijos eilė bus?
O Serbijai iki narystės ES laaaaabai ilgas kelias (dešimt metų kaip minimum). Olandai jau dabar supykę, jų narystės prašymą laiko provokacija (kol serbai nepristatė teisman savųjų karo nusikaltėlių)
Dabar negaišiu laiko ieškodamas kelių metų senumo žiniasklaidos pranešimų, bet esmė maždaug tokia. Serbai privalo kuo greičiau perduoti Hagai (kiek įmanoma) visus karo nusikaltėlius ir pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Už tai ES pažadėjo "spartesnę integraciją", kas išvertus iš diplomatinės kalbos yra duosim jums pinigų, o kad būtų dar paprasčiau — kuo greičiau priimsime į ES. Taip pat primenu, kad Kosove ir Juodkalnijoje jau dabar cirkulioja euras. Kosovas neturi išėjimo į jūrą, yra gana maža ir jauna valstybė, didžiausia siena su Serbija, kuri dar ilgai bus "priešiška" Kosovui, o ir dabar nedarbas siekia 45proc. Taigi be ES įsikišimo ten dar ilgai bus 'krachas'.
Apibendrinant, Serbijos ir Kosovo greitas priėmimas į ES būtų greičiau grynai politinis sprendimas. Jeigu jis įvyks iš tikrųjų greitai, šios valstybės galės beveik neivestuoti lėšų į tarpusavio sienos apsaugą
Štai kur Turkijos svarba atsiskleidžia. Kažkur dar mačiau, kad tariasi tarpusavio atsiskaitymuose naudoti liras ir rublius. Daug šalių net nesusimąsto, kodėl jos naudoja dolerius ir kodėl Amerika susinervina, kai išgirsta apie ketinimus atsisakyti dolerio. http://www.delfi.lt/news/economy/ene....d?id=27788807
Pagaliau šuns balsas pasiekė dangų. Delfi.lt inicijavo projektą MyEP.lt.
Portalas MyEP.lt suprantamai, operatyviai ir išsamiai informuos skaitytojus apie Europos Parlamento (EP) veiklą, jo priimamus sprendimus, tų sprendimų galią Europos Sąjungos šalims, Europos Parlamento narių pasisakymus bei jų gyvenimą Briuselyje.
<...>
Svarbiausias MyEP.lt naujienas rasite ir naujienų portale DELFI, to paties pavadinimo rubrikoje MyEP.lt.
Tikiuosi, kad geru pavyzdžiu seks ir likusios Lietuvos žiniasklaidos priemonės. O tautai teks mažiau bambėti apie ES baubą, apie kurio veikimą, istoriją ir poreikį didelė dalis visuomenės, būkim atviri, mažai ką tesupranta ir suvokia tai kaip kažką labai tolimo ir svetimo.
Būtų neblogai, jei televizijos žinių laidos prie savo rubrikų, skirtų verslui, kriminalams, sportui, orams, pridėtų ir skirtą ES. Joje galėtų būti apžvelgiami dienos politiniai (ir kiti) įvykiai išskiriant tai iš pasaulio įvykių.
Pagaliau šuns balsas pasiekė dangų. Delfi.lt inicijavo projektą MyEP.lt.
Tikiuosi, kad geru pavyzdžiu seks ir likusios Lietuvos žiniasklaidos priemonės. O tautai teks mažiau bambėti apie ES baubą, apie kurio veikimą, istoriją ir poreikį didelė dalis visuomenės, būkim atviri, mažai ką tesupranta ir suvokia tai kaip kažką labai tolimo ir svetimo.
Būtų neblogai, jei televizijos žinių laidos prie savo rubrikų, skirtų verslui, kriminalams, sportui, orams, pridėtų ir skirtą ES. Joje galėtų būti apžvelgiami dienos politiniai (ir kiti) įvykiai išskiriant tai iš pasaulio įvykių.
Projektas tikrai geras ir reikalingas. Tikrai buvo informacijos, susijusios su ES veikla trūkumas.
Visgi ar šitas tinklalapis tikrai nepriklausomas? Nes norėtusi ne tik informacijos apie tai, koks EP yra geras naudingas, bet ir analizės kas vyksta bei kritikos.
Visgi ar šitas tinklalapis tikrai nepriklausomas? Nes norėtusi ne tik informacijos apie tai, koks EP yra geras naudingas, bet ir analizės kas vyksta bei kritikos.
Projekto aprašyme teigiama:
Nuomonių ir komentarų skiltyje nuolat keisis analitikų, ekspertų, pačių politikų įžvalgos bei pastebėjimai. Čia vietos ras ir euroskeptikai.
Geriausiai tiesiog sekti naujienas, o, per tam tikrą laiką, bus galima susidaryti atitinkamą nuomonę. Neturiu informacijos, kad projektas būtų remiamas valstybės ar ES (net jei taip ir būtų, abejoju, kad kartu būtų pateikiamas apribojimas žodžio laisvei), atrodo, tai paties Delfi.lt iniciatyva. Tad manau, kad šis projektas yra tiek pat priklausomas, kiek priklausomas yra pats Delfi.lt.
Nepasakyčiau, kad ir tarptautinės internetinės žiniasklaidos priemonės, kaip kad PressEurop, būtų linkę subjektyviai ir tendencingai pateikti ES naujienas. O mano pateiktas pavyzdys yra gavęs pačios ES palaiminimą.
Pagaliau šuns balsas pasiekė dangų. Delfi.lt inicijavo projektą MyEP.lt.
Tikiuosi, kad geru pavyzdžiu seks ir likusios Lietuvos žiniasklaidos priemonės.
Panašu, kad šitą portalą apmokėjo Europos Parlamentas. Bent jau taip atrodo iš jo išvaizdos, projekto aprašymo formuluočių, straipsnių, ir ypač iš "Europos Parlamento" akcentavimo kas antrame sakinyje.
Tikiuosi, šiuo pavyzdžiu neseks likusios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, ir kada nors atsiras normalus ES dalykų (naujienų, analizių ir pan) portalas lietuvių kalba (bent jau kažkas panašaus į www.euractiv.com )
Panašu, kad šitą portalą apmokėjo Europos Parlamentas. Bent jau taip atrodo iš jo išvaizdos, projekto aprašymo formuluočių, straipsnių, ir ypač iš "Europos Parlamento" akcentavimo kas antrame sakinyje.
Nei neigiu, nei tvirtinu. Gali būti. Būtų įdomu sužinoti. Bent jau domenas nepriklauso EP:
Bet tai dar nieko neapsprendžia.
Tikiuosi, šiuo pavyzdžiu neseks likusios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, ir kada nors atsiras normalus ES dalykų (naujienų, analizių ir pan) portalas lietuvių kalba <...>
Portalą vadinti "nenormaliu" reikia pagrindo. Norint teigti, kad pateikiama informacija nėra pakankamai objektyvi, reikėtų nurodyti konkrečią tokios informacijos dalį, tai pagrįsti ir pan.
Jei tai nėra Delfi.lt, bet EP iniciatyva, tai ir apie kitas žiniasklaidos priemones ar jų sektiną/nesektiną pavyzdį kalbėti nėra prasmės.
Žinoma, nepriklausomumas būtų papildomas objektyvumo saugiklis ir aš už tai. Tačiau šį projektą, kieno inicijuotas jis bebūtų, galiu vertinti tik teigiamai ir nematau pagrindo elgtis priešingai.
Europos Komisija penktadienį uždegė žalią šviesą Kroatijai: šalis Europos Sąjungos nare taps 2013-ųjų viduryje. Tai esminis lūžis Balkanų regiono istorijoje.
„Šiandien istorinė diena Kroatijai ir Europos Sąjungai, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose-Manuelis Barroso. – Norėčiau pasveikinti Kroatijos žmones. Tapimas Europos Sąjungos tautų šeimos nare – labai didelis pasiekimas“.
Kaip informuoja AFP, J. M. Barroso pabrėžė, kad Kroatija sėkmingai atlaikė sudėtingą šešerius metus trukusį derybų procesą. Šalis taps 28-ąją Bendrijos nare.
Komisijos pirmininkas akcentavo, kad valstybė, siekianti gauti ES narystę, turi imtis politinės, ekonominės, socialinės ir juridinės sferų reformavimo.
Oficiali nustatyta Kroatijos prisijungimo data – 2013-ųjų liepos 1-oji.
Dabar kitas svarbus žingsnis – Europos Sąjungos lyderių pritarimas per susirinkimą birželio 23–24 dienomis.
Naujiena apie narystę Kroatiją pasiekė likus visiškai nedaug laiko iki 20 metų Balkanų šalių nepriklausomybės nuo Jugoslavijos minėjimo.
Kroatija bus antroji buvusi Jugoslavijos respublika, prisijungusi prie Europos Sąjungos. 2004-aisias ES nare tapo Slovėnija.
Daugiausia nesutarimų kėlė teisinės reformos ir Kroatijos bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų karo nusikaltimų teismu, tačiau Zagrebas įrodė, kad net ir šioje jautrioje srityje pasistūmėjo į priekį.
„Paskutinė kliūtis buvo teisminė sistema, – dėstė Teisingumo komisarė Viviane Reding. – Praeitais metais netikėjau, kad Kroatijai pavyks. Tačiau per metus teisminė sistema buvo visiškai reformuota ir svarbiausia, negrįžtamai.“
Daugelis tikisi, kad Kroatija taps tarpininke, padėsiančia ir kitoms pietrytinės Europos valstybėms tapti ES narėmis.
Zagrebo vyriausybė jau apskaičiavo narystės materialinę naudą: iš struktūrinių fondų Kroatija gali gauti iki 3,5 milijardo eurų.
Ekonomistų teigimu, prisijungimas prie ES sąlygos optimistiškesnes investuotojų nuotaikas, o taip Koratijos ekonomika, kuri dabar yra recesijoje, pereis į augimo fazę.
Apklausos rodo, kad šalyje palaikančių ES narystę – 44,6 proc, o nepalaikančių – 41,8 proc.
Iš pradžių galvojau, kad koks pokštas. Bet pasirodo plakatas iš tikrųjų kabo Europos Komisijos pastate kaip kažkokio konkurso, prie kurio prisidėjo ir EK, laimėtojas. Gerai įsižiūrėkit į visus simbolius - lietuviams gal labiausiai kliūva kūjis su pjautuvu. Tačiau apskritai tokio plakato mintis gerokai platesnė ir toliau siekianti: http://blogs.telegraph.co.uk/news/da...t-this-poster/ http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=59815533
Iš pradžių galvojau, kad koks pokštas. Bet pasirodo plakatas iš tikrųjų kabo Europos Komisijos pastate kaip kažkokio konkurso, prie kurio prisidėjo ir EK, laimėtojas. Gerai įsižiūrėkit į visus simbolius - lietuviams gal labiausiai kliūva kūjis su pjautuvu. Tačiau apskritai tokio plakato mintis gerokai platesnė ir toliau siekianti: http://blogs.telegraph.co.uk/news/da...t-this-poster/ http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=59815533
O ko norėti kai Kipro prezidentas yra komunistas, mokslus baigęs Maskvoje.
Kažin ar rusų kalbą bent moka. Bet koks skirtumas, juk vis tiek postai nukrenta ne už asmeninius, o už dinastijos nuopelnus . Tereikia būti klusniam, per daug neišsišokti ir raudonas kilimas bus nutiestas kiekviename žingsnyje.
Kažin ar rusų kalbą bent moka. Bet koks skirtumas, juk vis tiek postai nukrenta ne už asmeninius, o už dinastijos nuopelnus . Tereikia būti klusniam, per daug neišsišokti ir raudonas kilimas bus nutiestas kiekviename žingsnyje.
Kas yra bendro tarp Lietuvos a la dinastiškumo ir EP atstovų paskyrimo? Bent jau tiek gerai, kad G.Landsbergis nėra koks Šliužas ar dar vienas runkelių karaliukas.
Beje, tos lietuviškos fobijos, neva kad čia kažkieno prastumti "dinastijų atstovai" man skamba kaip dar vienos, naujos sąmokslo teorijos pradžia. Pasižiūrėkime į kitas šalis, nebūtinai JAV, GB, FR, bet ir maženes. Daugeliu atveju garsių politikų atžalos, tęsiančios tam tikrą šeimos tradiciją (politikoje), ar - ypač - kitose srityse, kaip tik pasižymi savybėmis, kurių iš esmės trūksta visai eilei "paprastų", išmintingos liaudies (cha, skamba kaip tarybinis papostringavimas) išrinktiems grudočiams.
V. Landsbergio reikšmingumas gerokai peržengia Lietuvos sienas. Žinoma, bekovojantys su visokiais šliužais gali neturėti laiko ir galimybių tam suvokti .
Comment