Europos Sąjungos reikalai

[x21]

... Apie tą Kopenhagos sutartį irgi pilna visokių nuomonių, po mėnesio bus viskas aiškiau...

Rusija, panasu nepasirasys ant tos sutarties. Uztenka paziureti ju filma ir klausimu nebeleka:

[praetor]

ES turėtų būti ne alternatyva JAV, o kaip tik stengtis su ja palaikyti kuo artimesnius ir glaudesnius ryšius, nes tai kultūriškai artimiausias Europai regionas. Tik kartu šios dvi galybės gali politine ir ekonomine konkuruoti pasaulyje su tokiomis esančiomis ir kylančiomis galybėmis kaip Kinija, Rusija, Japonija, ateityje ir Indija bei musulmoniškos šalys. Be to, juk yra ir NATO, kuris vienija ES ir JAV ir konkuruoti tarpusavyje būtų nesąmonė, kai iš visų pusių ir taip pilna konkurentų. Rusai su kinais įkūrė Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, kaip atsvarą NATO, o europiečiai su amerikonais tokių dalykų akivaizdoje dar ir nesutarti pradės... Nesąmonė.

O šiaip, ES reikia tapti vieninga supervalstybe ir kuo greičiau, tuo geriau.

Su nesąmonėm gali ir neskubėt taip.
ES ir JAV kultūrinės ir politinės priešpriešos ar galynėjimosi varžytuvių aš neminėjau ir jų siekio neišreiškiau.
O šiaip alternatyva turiu minty ta prasme, kad būtų JAV tiek ekonomiškai, tiek politiškai lygus partneris. Nes šiuo metu tai milžinas viena prasme, bet nykštukas kita. O kai esi nykštukas, tai su tavim nieks kaip lygus su lygiu kalbėtis nenori. Tačiau čia klausimas kyla "konfederaciškumo", kuriam vargu ar bus rastas bendras atsakymas. Kai kurios didžiosios narės nenorės apleist savo pozicijų. O kaip žinia iki šiol iškilus krizėm "išstodavo" Sarkozy, Merkel ir reguliuodavo. Tačiau paskirai šios šalys nėra tokios reikšmingos.

[praetor]

Norvegijai už žvejybą manau kur kas aktualesnis dalykas yra nafta, iš kurios ši šalis gauna milžiniškas pajamas, ir turbūt jos dėka yra viena turtingiausių šalių pasaulyje.

O Islandija jau žada stoti, kai krizė juos gerai papurtė. Liepos 17 pradėjo derybas, tikriausiais įstos per sekantį plėtros etapą kartu su Kroatija ir (gal) Makedonija.

Taip, Norvegijos įmokos į ES biudžetą nuo mokamų dabar padidėtų ženkliai. Ir narystė jai ekonomiškai nėra naudinga bent jau tuo aspektu, kad įmokėtų sumų ji per struktūrinius fondus ar tiesiogines išmokas neatgautų. Kaip kad į minusą eina ne viena turtinga ES narė. Bet be įmokų pati valstybė apsiribotų savo kompetenciją, o jai to iki šiol neprireikė.

O Islandijai dėl savo mažumo, atstumo ir priklausymo nuo įvežtinių prekių, ES turėtų būt visai naudinga. O ir padaryt nebus sunku, nes ir taip jau daug ji yra perkėlus, pvz. aplinkosauga, vidaus reikalai. Tačiau pilno saugumo paketo jiems gaut nepavyks, nes valstybės skola siekia 145% BVP, o riba tik 60%.

[John]

ES turėtų būti ne alternatyva JAV, o kaip tik stengtis su ja palaikyti kuo artimesnius ir glaudesnius ryšius, nes tai kultūriškai artimiausias Europai regionas. Tik kartu šios dvi galybės gali politine ir ekonomine konkuruoti pasaulyje su tokiomis esančiomis ir kylančiomis galybėmis kaip Kinija, Rusija, Japonija, ateityje ir Indija bei musulmoniškos šalys. Be to, juk yra ir NATO, kuris vienija ES ir JAV ir konkuruoti tarpusavyje būtų nesąmonė, kai iš visų pusių ir taip pilna konkurentų. Rusai su kinais įkūrė Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, kaip atsvarą NATO, o europiečiai su amerikonais tokių dalykų akivaizdoje dar ir nesutarti pradės... Nesąmonė.

O šiaip, ES reikia tapti vieninga supervalstybe ir kuo greičiau, tuo geriau.

Praetor jau paaiškino savo mintį, bet aš pridėsiu nuo savęs.

JAV ir Europos konkurencija plačiąja prasme yra iš principo neįmanomas dalykas, nes JAV iš esmės yra Europietiškosios (t.y. "Vakarų") civilizacijos dalis, kaip koks Europos sub-produktas (Amerikiečiai iš provincinio Texas'o ar Alabamos gali ir nesutikti ). Taip buvo nuo pat JAV atsiradimo ir, ko gero, visada bus.

Konkurencija čia galima nebent dėl to, kas bus Vakarų vėliavnešys. Didelę 20-ojo amžiaus dalį šią funkciją atliko JAV. Nors vienijantys ES ir likusiam pasauliui (pvz., Azijos šalims) įsisąmoninant ES kaip svarbiausią Europos identitetą formuojantį faktorių, ES tampa rimta konkurente atlikti šią funkciją 21 amžiuje.

Svarbiausia, kad JAV ir Europa koordinuotų savo užsienio politiką ir sudarytų subalansuotą atsvarą kylančiai Kinijai, kuri ilgalaikėje perspektyvoje (30-50 metų) individualiai bus dilesnė ir stipresnė nei JAV ir galbūt ES atskirai. O JAV+ES, ko gero, sudarytų labai stiprią atsvarą Kinijai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

[c2h5oh]

Ar neužtenka to, kaip vyko ES prezidento rinkimai ir kas laimėjo? Europai toks svarbus įvykis, o kaip nušviestas masinėje spaudoje? To belgo pavardę retas žino.

Ne "ES Prezidento", o "Europos Vadovų Tarybos pirmininko". Tai biurokratinė pareigybė, politinė jos reikšmė minimali, ir paskirtas į ją buvo kažkoks biurokratas. Big deal.

Na o kad retas žino Belgijos premjero pavardę, tai nenuostabu.

Taip, Norvegijos įmokos į ES biudžetą nuo mokamų dabar padidėtų ženkliai. Ir narystė jai ekonomiškai nėra naudinga bent jau tuo aspektu, kad įmokėtų sumų ji per struktūrinius fondus ar tiesiogines išmokas neatgautų. Kaip kad į minusą eina ne viena turtinga ES narė. Bet be įmokų pati valstybė apsiribotų savo kompetenciją, o jai to iki šiol neprireikė.

Norvegija ir Islandija priklauso Europos ekonominei erdvei. O tai reiškia, kad didžioji dalis ES teisės aktų (viskas, kas susiję su laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu) galioja ir Norvegijoje bei Islandijoje. Tik jos nesėdi prie stalo, tuos teisės aktus priimant (taigi ir neturi įtakos jų turiniui). Ir dar Norvegija, kaip ir Šveicarija, moka Europos Sąjungai už priėjimą prie ES rinkos (pvz. norvegai per 5 metus turėjo sumokti ~500 mln. eurų). Visuose vadovėliuose aprašytas pavyzdys, kaip Islandija privalo įgyvendinti ES direktyvas dėl geležinkelių, nors geležinkelių Islanijoje nėra.

Ar čia labai geras deal'as (mokėti "Briuseliui", vykdyti daugumą iš jo ateinančių nurodymų, bet neturėti įtakos tų nurodymų turiniui), tai jau norvegams patiems spręsti.

[praetor]

Ar čia labai geras deal'as (mokėti "Briuseliui", vykdyti daugumą iš jo ateinančių nurodymų, bet neturėti įtakos tų nurodymų turiniui), tai jau norvegams patiems spręsti.

Matyt yra naudingos tos keturios laisvės, nes atveria rinkas. O vienaip ar kitaip Norvegija yra Europoj ir jos ryšiai neišvengiamai susiję su aplinkinėm valstybėm. Harmonizuotas reguliavimas ekonomiškai jai į naudą. Taigi kontribucija į biudžetą yra mokestis naudotis tomis pačiomis laisvėmis, kurias turi jos kaimynės ir pagrindinės partnerės. Nors ginčytis tikrai galima...

[c2h5oh]

Matyt yra naudingos tos keturios laisvės, nes atveria rinkas. O vienaip ar kitaip Norvegija yra Europoj ir jos ryšiai neišvengiamai susiję su aplinkinėm valstybėm. Harmonizuotas reguliavimas ekonomiškai jai į naudą. Taigi kontribucija į biudžetą yra mokestis naudotis tomis pačiomis laisvėmis, kurias turi jos kaimynės ir pagrindinės partnerės. Nors ginčytis tikrai galima...

Tik norvegų padėtis tokia, kad jie tą "harmonizuotą reguliavimą" gauna jau gatavą iš Briuselio, ir jo turinio pakeisti nebegali. Skirtingai, tarkim, kad ir nuo tos pačios Lietuvos, kurios atstovai dalyvauja to "reguliavimo" kūrime, ir gali jį kažkiek pakreipt į vieną ar kitą pusę.

Mano nuomone, Europos valstybei nebūti ES nare yra prabanga, kurią sau gali leisti tik labai turtingos šalys.

[index]

Praetor jau paaiškino savo mintį, bet aš pridėsiu nuo savęs.

JAV ir Europos konkurencija plačiąja prasme yra iš principo neįmanomas dalykas, nes JAV iš esmės yra Europietiškosios (t.y. "Vakarų") civilizacijos dalis, kaip koks Europos sub-produktas (Amerikiečiai iš provincinio Texas'o ar Alabamos gali ir nesutikti ). Taip buvo nuo pat JAV atsiradimo ir, ko gero, visada bus.

Konkurencija čia galima nebent dėl to, kas bus Vakarų vėliavnešys. Didelę 20-ojo amžiaus dalį šią funkciją atliko JAV. Nors vienijantys ES ir likusiam pasauliui (pvz., Azijos šalims) įsisąmoninant ES kaip svarbiausią Europos identitetą formuojantį faktorių, ES tampa rimta konkurente atlikti šią funkciją 21 amžiuje.

Svarbiausia, kad JAV ir Europa koordinuotų savo užsienio politiką ir sudarytų subalansuotą atsvarą kylančiai Kinijai, kuri ilgalaikėje perspektyvoje (30-50 metų) individualiai bus dilesnė ir stipresnė nei JAV ir galbūt ES atskirai. O JAV+ES, ko gero, sudarytų labai stiprią atsvarą Kinijai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Konkurencija gali būti dėl to, kas kurs ir valdys pasaulio ekonomikos sistemą. Iki šiol tai darė JAV, padedama UK ir stūmė neoliberalų aglosaksišką laukinį kapitalizmą. Tuo tarpu ES (Berlynas ir Paryžius) yra linkę prie labiau valdomos ir socialistinės sistemos. T.y. didesnio finansų ir kitų rinkų reguliavimo. Taip pat jos labiau linkę prie real-politik nei JAV. Taigi pasaulyje dominuojant ne JAV, o ES tokios šalys kaip Kinija būtų moralizuojamos dėl žemo juanio kurso, o ne Tibeto laisvės.

[John]

Tiesa, tikrai svarbus momentas.
Tik, Tomizmai, tokia proga galima ir kokį "rimtesnį" naujienų šaltinį papublikuoti, nei kažkokį nusususį bulvarinį laikraštpalaikį

BBC gan gerai paaiškina, kas ir kaip bus keičiama (video)
http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/8387648.stm

Taip pat labai įdomu, kaip į tai reaguoja ne Europos žiniasklaida

EU president takes office as Lisbon Treaty enters force
http://www.channelnewsasia.com/stori...021662/1/.html

The treaty, drawn up to replace the aborted EU constitution, is designed to boost the bloc's global standing and streamline the institutions which represent half a billion people.

EU leaders to celebrate as Lisbon Treaty goes into force
http://news.xinhuanet.com/english/20...t_12571582.htm

The treaty amends the current EU and European Commission treaties without replacing them and will allow the EU to be better equipped to meet expectations in the fields of energy, climate change, cross-border crime and immigration by streamlining decision-making.

It will also allow the 27-nation bloc to be able to speak with one stronger voice on the international stage.

Kiti teigia, kad kai kurios didžiosios šalys ir toliau vystys individualius dvišalius ryšius su dominančiomis valstybėmis.

Taigi, panašu, kad pasaulis išgirdo apie labai svarbų ES žingsnį, bet tikriausiai, kaip ir mes patys, palauks nuo konkrečių vertinimų.

Mano supratimu, ES turėtų nemiegoti ir organizuoti didelio masto strateginę PR kampaniją, skritą savo pačios visuomenės ir likusio pasaulio švietimui ir Europos identiteto formavimui (kitaip tariant, kad apie ES geriau suvoktų ne vien tokie besidomintys, kaip mes, bet ir eilinis žmogus gatvėje. Kol kas to nėra). Naujos institucijos savaime gali ir nesuteikti norimo rezultato be aiškaus visuomenės palaikymo.

[Lettered]

Tiesa, tikrai svarbus momentas.
Tik, Tomizmai, tokia proga galima ir kokį "rimtesnį" naujienų šaltinį papublikuoti, nei kažkokį nusususį bulvarinį laikraštpalaikį

BBC gan gerai paaiškina, kas ir kaip bus keičiama (video)
http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/8387648.stm

Taip pat labai įdomu, kaip į tai reaguoja ne Europos žiniasklaida

EU president takes office as Lisbon Treaty enters force
http://www.channelnewsasia.com/stori...021662/1/.html



EU leaders to celebrate as Lisbon Treaty goes into force
http://news.xinhuanet.com/english/20...t_12571582.htm


Kiti teigia, kad kai kurios didžiosios šalys ir toliau vystys individualius dvišalius ryšius su dominančiomis valstybėmis.

Taigi, panašu, kad pasaulis išgirdo apie labai svarbų ES žingsnį, bet tikriausiai, kaip ir mes patys, palauks nuo konkrečių vertinimų.

Mano supratimu, ES turėtų nemiegoti ir organizuoti didelio masto strateginę PR kampaniją, skritą savo pačios visuomenės ir likusio pasaulio švietimui ir Europos identiteto formavimui (kitaip tariant, kad apie ES geriau suvoktų ne vien tokie besidomintys, kaip mes, bet ir eilinis žmogus gatvėje. Kol kas to nėra). Naujos institucijos savaime gali ir nesuteikti norimo rezultato be aiškaus visuomenės palaikymo.

Jau ES prezidento rinkimai parodė, kad nebus jokio PR ir didžiosios šalys juo nesuinteresuotos. Prancūzija ir Vokietija ir norėjo tokio kandidato, kuris nebūtų toks įtakingas ir jų neužgožtų, tad nelogiška dabar būtų tikėtis kažkokios PR kampanijos.

[John]

Jau ES prezidento rinkimai parodė, kad nebus jokio PR ir didžiosios šalys juo nesuinteresuotos. Prancūzija ir Vokietija ir norėjo tokio kandidato, kuris nebūtų toks įtakingas ir jų neužgožtų, tad nelogiška dabar būtų tikėtis kažkokios PR kampanijos.

Neblogas argumentas. Tik visgi tai nepaaiškina, kodėl Prancūzija ir Vokietija apskritai nesutrukdė (yra toks labai populiarus angliškas žodis "derail"... čia jis labai tiktų ) sutarties įgyvendinimo... jos tą galėjo nesunkiai padaryti. Panašu, kad tiek FR, tiek DE kaip tik buvo labai suinteresuotos (kaip ir bemaž visų kitų ES šalių valdžios), kad sutartis praeitų.

[John]

Viena svarbesnių ES aktualijų paskutiniu metu: Serbijos narystė ES

Serbia submits EU membership application
http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/8425407.stm

Serbijos BVP per capita (PPP)
- $10,810

Serbijos BVP per capita (nominalus)
- $6,782

Wikipedijoje pateikiami įvarūs reitingai apie Serbiją:
http://en.wikipedia.org/wiki/Serbia#...ional_rankings

[John]

Deutsche Welle straipsnis apie ES identitetą, Turkiją ir tplesnę plėtrą.



European Union. Could the EU of the future become a global alliance?
http://www.dw-world.de/dw/article/0,,5099769,00.html

With the Lisbon Treaty, signed, sealed and waiting to be delivered upon, the European Union has entered a new phase of its existence. But where will it go from here on the ever topical issue of greater enlargement?

Europe is no stranger to the concept of shifting boundaries and neither is its pride and joy, the European Union. What started in 1951 as a vow among six continental countries to be allies rather than enemies, has evolved into a 27-nation force to be reckoned with, an elite club with a waiting list from which it can pick and choose at will.

Over the past two decades, countries have fallen over themselves implementing the kinds of economic, political and social reforms necessary to secure themselves a coveted place at the EU table. And although there is still space around that table, it is getting tighter.

There are currently only two countries engaged in accession talks - Croatia and Turkey - and while experts predict Croatia is likely to be invited into the Union in the next couple of years, the issue of Turkish membership is intrinsically more complex.

On paper, the reluctance of Brussels to open the door to Ankara is tied to issues such as the Cyprus question and domestic Turkish politics, but Heinz Kramer, Turkey Expert at the German Institute for International and Security Affairs, says that is not the full story. He believes the real hurdle is in the minds of the EU public in countries like Germany, France and Austria.

"They are simply of the conviction that Turks are not European and Turkey is not part of Europe, so it doesn't have a right to be a member of the EU," Kramer told Deutsche Welle. "And as long as in some of the EU member states the idea of Europe is bound to the idea of a certain European identity, it will be very hard to overcome this resistance."

European self-portait

So just how does the EU view itself? Jan Techau, European Affairs Analyst at the German Council on Foreign Relations, told Deutsche Welle there are two basic images.

"One is Europe as a club of a certain number of countries that needs to function well, that's the internal view, the naval gazing view, 'we're a club, we belong, we need rules, the rules have to work', then there is the external view, the relatively new view, Europe as a strategic player."

Techau says the inward-looking members - among whom he includes Germany - are cautious about letting countries which are not convincingly European into the union for fear they might rock the stability they have grown so accustomed to.

"Germans place very high values on rules and procedures because they have served them well," Techau said. "So everything that possibly threatens the set of rules is something they feel they should reject."

Cultural geography

And that includes Turkey, even though its largest city and economic and cultural hub, Istanbul, is officially on European turf.

Turf-schmurf. As experts would be quick to point out, the European Union is not a geographical entity but a spirit of cooperation. And eligibility to participate rests upon an ability to meet the Copenhagen criteria of democracy, good human rights, a functioning market economy, and a willingness to accept the obligations and intent of the EU.

Those criteria have already led Israel to ponder aloud its own EU application, and they have elicited membership chatter from both post-Soviet countries and nations in the Caucasus. So does that mean the European Union is poised to become some kind of global alliance?

Jan Techau says not, simply because the Copenhagen criteria insist on countries being willing to forego their own national interests.

"Culturally that already rules out a number of states. Russia and most of the North Africans, not because they are Arabs or Muslims, but because the political culture and the ability to fully and in the right spirit partake in this European experiment is not there," Techau said.

Future dimensions

So which countries are still likely to find their way into the EU? At the moment, the compass is turned toward the former Yugoslavia, but as Heinz Kramer points out, once those nations have been absorbed into the league and Brussels no longer feels any sense of responsibility for candidates, it is likely to adopt a tougher stance on accession.

"With eastern enlargement there was this argument that we have to take them in because of the reunication of Europe," Kramer said. "But an automatism of enlargement only can take place with regard to such countries where the question ‘are they really Europeans?' doesn't arise."

He says Turkey is the first case in point, but stresses that it won't be the last and that it will be up to the EU to make conscious political decisions on a case by case basis.

But even with a tighter handle on which countries ultimately do find their way through the gates in Brussels, some analysts suggest that a Europe of the future could swell to a mighty 35 members. What they cannot say, however, is just who they might be and when they might join.

Author: Tamsin Walker
Editor: Rob Mudge

[John]

Tiktų ir į "Šiaip linksmą"

D.Britanijos UKIP (UK Independence Party) atstovas EP Nigel Farage driokstelėjo kalbą, kritikuojančią ES užsienio reikalų ministrę baronienę C.Ashton ir kai kuriuos kitus poLisaboninės ES niuansus. Man jis patinka... beveik Angliškas Žirinovskis

[senasnamas]

Tegu ne apie plėtrą galvoja, o kaip susitvarkyti su dabartinėmis problemomis. Kai ekonomika auga, viskas gerai, o kai ima strigti, išlenda atskirų skirtingo pajėgumo šalių "privalumai", kai naudojama viena valiuta. Pavyzdžiui, galėtų tų eurų paspausdinti daugiau, kad užkamšytų Graikijos ir panašių šalių skyles, bet ar patiks vokiečiui bei prancūzui mažėjanti perkamoji galia? Ir apskritai stipriosios ES šalys ant savo sprando neša daug silpnesnių. Klausimas, o kokia joms iš to nauda?
O dėl Turkijos tai pagrindinės ES šalys Vokietija ir Prancūzija jos nepageidauja. Tai kieno čia interesai ir kas stumia šitą reikalą? Kas seks po Turkijos? Sirija su Iraku? Gal jau laikas keisti pavadinimą į Eurazijos Sąjunga?

[John]

Dėl Turkijos bijoti nereikia. Jos artimoje ateityje ES tikrai nebus. Artimiausiu metu narystė šviečiasi Kroatijai ir Serbijai (ir Islandijai, jei ta užsinorės). O Turkijos išties daug kas nenori ir dėl jai ES nematyti.

[senasnamas]

Turkijos Europos Sąjungoje nori JAV (kažkada ragino paspartinti procesą) ir patys turkai. Nežinau, kas dar Europoje jų pageidautų. Kažin kaip atrodytų, jei Europa paskatintų JAV susijungti su Meksika. Šiaip strateginė Turkijos reikšmė labai didelė. Tik gasdina gyventojų skaičius - vos keletu milijonų mažiau nei Vokietijoje. O Vokietija pagal gyventojų skaičių Europoje pirma.

[Wycka]

Turkijos Europos Sąjungoje nori JAV (kažkada ragino paspartinti procesą) ir patys turkai. Nežinau, kas dar Europoje jų pageidautų. Kažin kaip atrodytų, jei Europa paskatintų JAV susijungti su Meksika. Šiaip strateginė Turkijos reikšmė labai didelė. Tik gasdina gyventojų skaičius - vos keletu milijonų mažiau nei Vokietijoje. O Vokietija pagal gyventojų skaičių Europoje pirma.

Manau problema ne tiek Turkijos gyventojų skaičius, kiek jų ekonominė būklė. Na taip, ji nėra tragiška, bet labai sunku "didelį lokomotyvą priversti lėkti visu greičiu". Ir dar labai sunkiai sprendžiama kurdų problema. Vat dėl Serbijos Europai ramiau — gana maža ekonomika, kurią paprasčiau 'patempti'. Beje, kaip supratau kartu su Serbija ir Kroatija (gal net ir Islandija) bus priimtos Juodkalnija ir Kosovas.

[BMW2009]

Teko skaityti , kad estai neblogai tvarkosi ES link . O tuo tarpu Latvija ir Lietuva tapo tarsi balastu...

[John]

Manau problema ne tiek Turkijos gyventojų skaičius, kiek jų ekonominė būklė. Na taip, ji nėra tragiška, bet labai sunku "didelį lokomotyvą priversti lėkti visu greičiu". Ir dar labai sunkiai sprendžiama kurdų problema. Vat dėl Serbijos Europai ramiau — gana maža ekonomika, kurią paprasčiau 'patempti'. Beje, kaip supratau kartu su Serbija ir Kroatija (gal net ir Islandija) bus priimtos Juodkalnija ir Kosovas.

Turkijos didžiausia problema yra kultūrinė. Aišku, oficialiai niekas to neskelbia, bet akivaizdu, kad turkų ES nenori, nes jie paprasčiausiai nėra "tikri europiečiai"... ir, kas svarbiausia, tie, kurie taip sako, yra visiškai teisūs. Kipro, kurdų, žmogaus teisių ir ekonominės problemos tėra pretekstai.

Dėl Krotijos ir Serbijos (ypač dėl Kroatijos) kaip ir viskas aišku. Teliko keli formalumai. Serbijos atveju gal tereikia kiek pakelti gvenimo lygį ir sugauti vieną ar du užsilikusius karo nusikaltėlius, kuriuos Serbai, norėdami kuo greičiau patekti į ES, tikrai sugaus ir priduos į Hagą.

Tik iš kur sugalvojai apie Kosovą? Jokių konkrečių kalbų lyg ir nebuvo, o ir jų ekonominė būklė atrodo žiauriai. Po Kroatijos ir Serbijos (+ Juodkalnijos) ar ne Makedonijos eilė bus?