Europos Sąjungos reikalai

[sankauskas]

Atpigininam pragyvenimo kaštus n kartų ir tiesiog ta visų pasiuntimo riba gerokai sumažėja. Net jei 10-20% darbo jėgos sakytų "ačiū, užteks", tai apatinei eilutei net labai pasijaustų.

Tai pragyvenimo kaštai nuo kokio XIXa jau ir taip atpigo n kartų, ir toliau pinga. O BVP kaip kilo, taip kyla.

[mantasm]

Tai pragyvenimo kaštai nuo kokio XIXa jau ir taip atpigo n kartų, ir toliau pinga. O BVP kaip kilo, taip kyla.

Ar tada, ar dabar ten kur yra darbo kamurkė kainuoja brangiai. Susitaupyt išeit į pensiją kaime (= pigioje vietoje) dirbi iki grabo lentos. BVP didele dalimi kyla nuo to, kad vis dar yra tęsiasi urbanizacija ir įvairių, seniau nepereinančių per BVP, veiklų įBVPinimas. Pvz net jei vaikai išvažiavo į miestą, vis dar vežasi daržoves iš tėvų/senelių. Prireikia kelių kartų kol galutinai nukertama virkštelė su kaimu.

Kitas dalykas - po urbanizacijos vyksta sekantis procesas - megapolizacija. Miestai centralizuojasi ir sėkmingi miestai toliau brangsta. Tas irgi ant popieriaus kelia BVP. Nes Vilniuj butas už 100k prigeneruoja daugiau BVP nei Kalabybiškėnuose už 10k. Tuo pačiu mažėja neekonominės veiklos. Kalabybiškėnuose jei ir daugiabutyje - už kampo bus pievutė kur pasikepsi mėsos. Ir kažkoks vandens telkinys kur nemokamai pasimaudysi. Didmiestyje didelė tikimybė, kad mokėsi už kepsnį kabake ir eisi į mokamą baseiną. Arba važiuosi už miesto kapet mėsų ir pasimaudyt. Bet tuo pačiu susimokėsi už kurą, transportą, gal dar kokį kelių mokestį. Ir patogus paplūdimys arti gali būti mokamas

[sankauskas]

Ar tada, ar dabar ten kur yra darbo kamurkė kainuoja brangiai. Susitaupyt išeit į pensiją kaime (= pigioje vietoje) dirbi iki grabo lentos. BVP didele dalimi kyla nuo to, kad vis dar yra tęsiasi urbanizacija ir įvairių, seniau nepereinančių per BVP, veiklų įBVPinimas. Pvz net jei vaikai išvažiavo į miestą, vis dar vežasi daržoves iš tėvų/senelių. Prireikia kelių kartų kol galutinai nukertama virkštelė su kaimu.

Kitas dalykas - po urbanizacijos vyksta sekantis procesas - megapolizacija. Miestai centralizuojasi ir sėkmingi miestai toliau brangsta. Tas irgi ant popieriaus kelia BVP. Nes Vilniuj butas už 100k prigeneruoja daugiau BVP nei Kalabybiškėnuose už 10k. Tuo pačiu mažėja neekonominės veiklos. Kalabybiškėnuose jei ir daugiabutyje - už kampo bus pievutė kur pasikepsi mėsos. Ir kažkoks vandens telkinys kur nemokamai pasimaudysi. Didmiestyje didelė tikimybė, kad mokėsi už kepsnį kabake ir eisi į mokamą baseiną. Arba važiuosi už miesto kapet mėsų ir pasimaudyt. Bet tuo pačiu susimokėsi už kurą, transportą, gal dar kokį kelių mokestį. Ir patogus paplūdimys arti gali būti mokamas

Tai čia tik apskaitos niuansai, reikalingi buhalteriams. Ekonomistams jie nelabai rūpi, nes ar tau bulvių maišą užaugino mama, ar pirkai LIDL'e, sukurta vertė buvo sukurta vienoda.



P.S. Tiesą pasakius ne visai vienoda, nes mamos auginto bulvių maišo savikaina (išlaidos) skiriais nuo masinės produkcijos ūkyje užaugintų bulbių maišo savikainos. Galutinė vertė vertė vienoda bet ne pridėtinė.


Išlaidos !=pridėtinė vertė, nuo ko ir kilo visa diskusija.

[mantasm]

Tai čia tik apskaitos niuansai, reikalingi buhalteriams. Ekonomistams jie nelabai rūpi, nes ar tau bulvių maišą užaugino mama, ar pirkai LIDL'e, sukurta vertė buvo sukurta vienoda.



P.S. Tiesą pasakius ne visai vienoda, nes mamos auginto bulvių maišo savikaina (išlaidos) skiriais nuo masinės produkcijos ūkyje užaugintų bulbių maišo savikainos. Galutinė vertė vertė vienoda bet ne pridėtinė.


Išlaidos !=pridėtinė vertė, nuo ko ir kilo visa diskusija.

O kaip mamos išaugintas bulvių maišas įsiskaičuoja į BVP?

[Lettered]

Čia kaip kažkur buvo straipsnis.. Viena iš LT bėdų - per mažai žmonių veiklos prasisuka per BVP. T.y. per daug įvairios veiklos yra padaroma per pažįstamus, per daug hobių yra nemokami ar pigūs. Ne kaip normalioj valstybėj kur už kiekvieną pirstelėjimą moki

Veiklos ar pajamų? Lietuvoje žmonės kaip tik nelabai linkę taupyti ar investuoti (dažniausiai to neleidžia pajamos), todėl kaip tik beveik visos pajamos iš karto prasisuka per BVP per elementarius pirkinius ir paslaugas. Kad daugiau veiklos prasisuktų per BVP ir jis pats padidėtų, tam reikia, kad valstybė turėtų didesnes išlaidas, daugiau skolintųsi ar spausdintų pinigus kaip tarkim JAV daro.

[Lettered]

Aš tik sakau, kad yra komforto riba, kurią pasiekę dalis žmonių gali pasitraukti iš aktyvios ekonomikos. Toli gražu ne visi turi tikslą uždirbti visus įmanomus pinigus. Ir esminių prekių atpiginimas 10x gerokai padidintų tokių žmonių kiekį.

Geras pavyzdys skrydžių bilietai, per kelioką metų atpigo kelis kartus (imant minimalią kainą nuskristi iš taško A į tašką B, bet ar dėl to bankrutavo avialinijos? Kaip tik ne, nes daugiau žmonių pradėjo keliauti. Tas pats ir su statybomis, jei jos atpigs kelis kartus, tada kelis kartus daugiau žmonių galės pasistatyti namą, arba kas dabar turi pinigų 100 kv. namui, galės už tiek pat statyti 200 kv. namą ir dar liks pinigų butui prie jūros ar sodybai prie upės, todėl ir statybininkai turės tiek pat darbo, gal net dar daugiau. Žmonių poreikiai neriboti, net tie, kurie, kurie gali sau leisti nedirbti, iš ekonomikos neiškrenta ir lygiai pat pat kažką veikia ir leidžia pinigus savo poreikiais.

[mantasm]

Geras pavyzdys skrydžių bilietai, per kelioką metų atpigo kelis kartus (imant minimalią kainą nuskristi iš taško A į tašką B, bet ar dėl to bankrutavo avialinijos? Kaip tik ne, nes daugiau žmonių pradėjo keliauti. Tas pats ir su statybomis, jei jos atpigs kelis kartus, tada kelis kartus daugiau žmonių galės pasistatyti namą, arba kas dabar turi pinigų 100 kv. namui, galės už tiek pat statyti 200 kv. namą ir dar liks pinigų butui prie jūros ar sodybai prie upės, todėl ir statybininkai turės tiek pat darbo, gal net dar daugiau. Žmonių poreikiai neriboti, net tie, kurie, kurie gali sau leisti nedirbti, iš ekonomikos neiškrenta ir lygiai pat pat kažką veikia ir leidžia pinigus savo poreikiais.

Pigūs skrydžių bilietai tiesiog išstūmė autobusus, traukinius, autostopą. Seniau keliaudavo, dabar irgi. Dėl antro būsto - tai iš esmės pokytis nuo dabartinės elgsenos. Pvz aš niekad nepirkčiau antro būsto, nes man neįdomu į tą pačią vietą vėl ir vėl važiuot poilsiaut. Priedo dar rūpintis ar langų neišdaužė Kitas dalykas - dažnai ntąjį būstą perka nuomai. Jei atpigs būstas - kris ir nuomos kainos. Ir beisnuomojančių bus mažiau, nes lengviau bus turėt savo. Automatiškai atkris dalis dabar perkančių ntąjį būstą.

[Lettered]

Dėl antro būsto - tai iš esmės pokytis nuo dabartinės elgsenos. Pvz aš niekad nepirkčiau antro būsto, nes man neįdomu į tą pačią vietą vėl ir vėl važiuot poilsiaut. Priedo dar rūpintis ar langų neišdaužė Kitas dalykas - dažnai ntąjį būstą perka nuomai. Jei atpigs būstas - kris ir nuomos kainos. Ir beisnuomojančių bus mažiau, nes lengviau bus turėt savo. Automatiškai atkris dalis dabar perkančių ntąjį būstą.

Jeigu tas antras būstas stipriai atpigs, tada galėsi ir jį turėdamas visur tiek pat keliauti arba kaip sakiau, vietoje seno komunalinio buto pasistatyti namą, tame ir esmė, kad žmonių poreikiai neriboti, o ištekliai riboti, todėl niekada taip nebus, kad visi bus viskuom aprūpinti ir iškris iš ekonomikos. Dalis aišku bus, kaip ir dabar asocialai yra iškritę iš ekonomikos, bet dauguma visada norės gyventi geriau.

[sankauskas]

O kaip mamos išaugintas bulvių maišas įsiskaičuoja į BVP?

Minimaliai. Šiaip tu pradėjai apie BVP kalbėti, aš kalbėjau apie sukuriamą vertę.

BVP yra buhalterinis matmuo, ne ekonominis.
Tai matavimo vienetas, sukurtas XX a. pradžioje ir skirtas matuoti pramoninės gamybos produkcijos vertei. Jis XXI amžiaus ekonomikai tinka matuoti tik kelis specifinius parametrus. Absoliuti didžioji dauguma žmonių, nuolat kalbančių apie BVP, (kurie šiaip jau apie ekonomiką išmano panašiai kaip apie kvantinę fiziką - "nu kažkokie ten kvarkai, kvantai, ir kažkoks ten dalelių greitintuvas Šveicarijoje po kalnais") ne tik nežino kaip BVP skaičiuojamas, nei kam jis skirtas naudoti.

Kaip sakė Joseph Stiglitz - "Laikas pabaigti su BVP fetišizmu".

[Lettered]

Kokie ekonominiai indikatoriai tavo nuomone geriausiai parodo šalies ekonomikos pažangą ir konkurencingumą?

Tame ir esmė, kad už nominalų BVP dar niekas nesugalvojo geresnio parametro, kad ir netobulas jis būtų.

[sankauskas]

Kokie ekonominiai indikatoriai tavo nuomone geriausiai parodo šalies ekonomikos pažangą ir konkurencingumą?

Kahnemano ir Kruegerio "Ar ZJB jautiesi" indikatorius

[mantasm]

Minimaliai. Šiaip tu pradėjai apie BVP kalbėti, aš kalbėjau apie sukuriamą vertę.

.. bet pats sakai, kad BVP vis kyla ir kyla, nors pragyvenimo kaštai mažėja. Tai gal tiesiog ta ne-BVP dalis pereina į BVP ir tiek

[Lettered]

Kahnemano ir Kruegerio "Ar ZJB jautiesi" indikatorius

Čia tas, pagal kurį kai kurios Afrikos ir P. Amerikos šalys už mus neva geriau gyvena?

[mantasm]

Jeigu tas antras būstas stipriai atpigs, tada galėsi ir jį turėdamas visur tiek pat keliauti arba kaip sakiau, vietoje seno komunalinio buto pasistatyti namą, tame ir esmė, kad žmonių poreikiai neriboti, o ištekliai riboti, todėl niekada taip nebus, kad visi bus viskuom aprūpinti ir iškris iš ekonomikos. Dalis aišku bus, kaip ir dabar asocialai yra iškritę iš ekonomikos, bet dauguma visada norės gyventi geriau.

O kam man antras būstas? Seniau kai kelionės į užsienį buvo brungu, vidaus rinkoj su nakvyne buvo liūdna, o sodybos centus kainavo - gerai ėjo. Dabar keliaut pigu, o sodybų rinka liūdi. Atsikando žmonės tų antrų namų.

O būstą prižiūrėt reikia nesvarbu kiek kainavo pastatyt. Po to gaunasi važinėjimas ir laiko merkimas vien tam, kad patikrint ar dar langų neišdaužė

[Lettered]

O kam man antras būstas? Seniau kai kelionės į užsienį buvo brungu, vidaus rinkoj su nakvyne buvo liūdna, o sodybos centus kainavo - gerai ėjo. Dabar keliaut pigu, o sodybų rinka liūdi. Atsikando žmonės tų antrų namų.

O būstą prižiūrėt reikia nesvarbu kiek kainavo pastatyt. Po to gaunasi važinėjimas ir laiko merkimas vien tam, kad patikrint ar dar langų neišdaužė

Tau nereikia, bet pagal NT kainas pajūryje, ypač Neringoje, akivaizdu, kad daugumai reikia ar bent tikrai nepamaišytų.
Vilniuje vienam gyventojui tenka kelis kartus mažiau kvadratų nei turtingiausių ES šalyse sostinėse, tai vien kad jas pasiektumėm jų lygį galima būtų šalia pastatyti antrą tokio pat dydžio miestą, žodžiu statybininkams darbo tikrai užteks.

[sankauskas]

Čia tas, pagal kurį kai kurios Afrikos ir P. Amerikos šalys už mus neva geriau gyvena?

Čia Kahnemano/Krueger duomenys?

[mantasm]

Tau nereikia, bet pagal NT kainas pajūryje, ypač Neringoje, akivaizdu, kad daugumai reikia ar bent tikrai nepamaišytų.
Vilniuje vienam gyventojui tenka kelis kartus mažiau kvadratų nei turtingiausių ES šalyse sostinėse, tai vien kad jas pasiektumėm jų lygį galima būtų šalia pastatyti antrą tokio pat dydžio miestą, žodžiu statybininkams darbo tikrai užteks.

Įdomu Neringoje kokią kainos dalį sudaro pats statybos procesas, o ne žemė, leidimas ir logistika. Vargu ar "daugumos" poreikius atspindi būstas labai ribotoje teritorijoje. Kiek ten per metus parduoda? Ypač jei atmetus skirtus nuomai. Kuri turbūt pasidarytų ne tokia patraukli būstui ryškiai atpigus.

[sankauskas]

Šitas (1, 2)?
Bet kokiu artveju, negalvojau kad bandysi nusiplauti (deflect).
Kažkaip tikėjausi geresnio atsakymo, turint omeny tavo žinias.
Nors iš kitos pusės, ir WEF nekažką geriau pasako...

Nieko geriau nėra, jei rimtai.
O Kahnemanas su Kruegeriu yra vieni kiečiausių ekonomistų pasaulyje.
Kahnemanas apskritai economistų Olimpe sėdi. Čia ne kokie studentiški diletantai.

[andyour]

Toks pasakymas yra ant tiek absurdiškas, kiek sakyti kad va - pasiėmiau iš banko paskolą ir nusipirkau naują televizorių, aš dabar turtingesnis. Tačiau realiame gyvenime tu ne tik turėsi už tai sumokėti, bet dar priedo ir sumokėti palūkanas ir vargu ar būsi turtingesnis už tą, kuris televizorių nusipirko taupydamas, o ne imdamas paskolą.

Be televizoriaus gali gyventi, bet buto nuomą kažkam mokėti reikės. Tai būsto paskolos atveju tu nuomojis iš banko pinigus, vietoje to, kad butą iš privačių asmenų.

[Tomas]

Tai jei neseniai namą statydavo 10 žmonių metus laiko, o dabar netrukus tokį patį namą 10x pigiau bus galima atspausdinti su 3D spausdintuvu, tai išlaidos sumažės 10 kartų, bet produktas sukurtas identiškas.

Tai tiesiog reiškia, kad technologinio šuolio metu kažkuriame laikotarpyje gali būti mažesnis valstybės deficitinių išlaidų poreikis. Arba ne (pvz. jei technikos progresas ženkliai padidina nedarbą privačiame sektoriuje).