Rusija reagavo pagal savo galimybių ir suvokimo lygį. Ji juk niekaip negali pasiūlyti, pvz., patrauklesnių ekonominių galimybių, kurių pati neturi.
O būtų normali valstybė, tai nuliūstų, susiprastų kad yra skurdūs nevykėliai ir vietoje to, kad vaidintų supervalstybę ir bandytų "konkuruoti" kai to negali, patys bandytų bendrauti ir mokytis iš protingesnių ir turtingesnių vakarų valstybių.
Įdomu, tai gryniausias atsitiktinumas, kad Lietuva tapo didžiausia/neabejingiausia Europos spaliuke, narčiausiai ledančia prie svetimų problemų, ar vis dėlto senas posakis neprarado savo tiesos:
"maloniausia pas svetimus listi su pagalba tada, kai pats sau padėti akivaizdžiai nesugebi/nenori"
Įdomu, tai gryniausias atsitiktinumas, kad Lietuva tapo didžiausia/neabejingiausia Europos spaliuke, narčiausiai ledančia prie svetimų problemų, ar vis dėlto senas posakis neprarado savo tiesos:
"maloniausia pas svetimus listi su pagalba tada, kai pats sau padėti akivaizdžiai nesugebi/nenori"
Kaimyninių Europos valstybių saugumas ir gerovė yra ir mūsų saugumas ir gerovė. Todėl ir rūpi išspręsti šios Europos pusės problemas, o ne leisti ten siautėti vienai tokiai valstybei, kuri ir mums kenkia. O visokie "uždraudimai tapti", "pasakymai, kad niekada nepriimsim" tik leidžia tai vienai niekšų valstybei jaustis teisiai ir tuo pačiu stumia šitas valstybes link jos.
Pietų Europos valstybėms lygiai taip pat rūpi visokios Libijos ir Sirijos pvz.
O visokie "uždraudimai tapti", "pasakymai, kad niekada nepriimsim" tik leidžia tai vienai niekšų valstybei jaustis teisiai ir tuo pačiu stumia šitas valstybes link jos.
vadinasi logiškai mąstant pusės tiesos sakymas ukrainiečiams (pageidaujant to veiksmo galime net nevadinti 'kilniu melu') traktuoja Ukrainą kaip įrankį kovoje su ta Niekše. Tikslas garbingas, tiesa, bet pagal Kanto imperatyvą nei vienas asmuo (o juo labiau tauta) nenusipelno tapti kad ir pačios švenčiausios kovos įrankiu.
Tiesa, kokia karti bebutu, yra pati savaime atpildas. pagal mane
vadinasi logiškai mąstant pusės tiesos sakymas ukrainiečiams (pageidaujant to veiksmo galime net nevadinti 'kilniu melu') traktuoja Ukrainą kaip įrankį kovoje su ta Niekše. Tikslas garbingas, tiesa, bet pagal Kanto imperatyvą nei vienas asmuo (o juo labiau tauta) nenusipelno tapti kad ir pačios švenčiausios kovos įrankiu.
Tiesa, kokia karti bebutu, yra pati savaime atpildas. pagal mane
Visų pirma "Ukraina nebus ES" neturėtų būti tiesa. Tikslas būtų, kad karas ten pasibaigtų, o ukrainiečiai eitų link pakankamos tvarkos ir gerovės, kad galėtų tapti ES nare. Ir reikia jai padėti to pasiekti. Lygiai taip pat, kaip buvo padėjusių mums.
Visų pirma "Ukraina nebus ES" neturėtų būti tiesa. Tikslas būtų, kad karas ten pasibaigtų, o ukrainiečiai eitų link pakankamos tvarkos ir gerovės, kad galėtų tapti ES nare. Ir reikia jai padėti to pasiekti. Lygiai taip pat, kaip buvo padėjusių mums.
duotosiomis aplinkybėmis garbingiausia būtų visų pirma kaip galima labiau išdiferencijuoti sąvokas tiesa / tikimybė / galimybės; pažadas / užuomina / pramanas; o išdiferencijavus išaiškinti visa tai kaip galima platesniam žmonių ratui, o ne elgtis pagal principą: "šuoliuojam kiek šuoliuojasi, o ten bus matyti"
Tai ir padeda, pasirašyti Minsko susitarimai ir pan., bet nelabai ta pagalba kol kas padeda.
Reikia pagalbos daugiau: ir ekspertinės ir finansinės ir ilgiau. Ir sankcijas laikyti tol kol padės (kad ir tiek laiko, kaip JAV embargą Kubai), jų sugriežtinimas irgi nepakenktų.
Reikia pagalbos daugiau: ir ekspertinės ir finansinės ir ilgiau. Ir sankcijas laikyti tol kol padės (kad ir tiek laiko, kaip JAV embargą Kubai), jų sugriežtinimas irgi nepakenktų.
Taip irgi padeda, bet tie pinigai kol kas kaip į balą, ES ar TVF irgi negali taškytis pinigais neribotai, o sankcijos išliks iki tol, kol bus susitarimai įgyvendinti. Žodžiu ES iš savo pusės beveik visą padarė, ką galėjo.
Taip irgi padeda, bet tie pinigai kol kas kaip į balą, ES ar TVF irgi negali taškytis pinigais neribotai, o sankcijos išliks iki tol, kol bus susitarimai įgyvendinti. Žodžiu ES iš savo pusės beveik visą padarė, ką galėjo.
Tai ir gerai daro. Tik tą reikia daryti ilgai ir kantriai, kaip kad mus ilgai už ausų į civilizuotą pasaulį tempė ir dar dabar tempia. O ne pradėti gręžiotis atgal ir klausyti Rusijos reikalavimų "nelįsti, nes čia mūsų".
Visų pirma Ukraina turi padėti pati sau. Dabartinė padėtis kai karaliauja visokios "savų" grupuotės yra nepriimtina. Vien ministro Abromavičiaus atvejis pasako labai daug. Korupcija, kūmiškumas ir panašūs dalykai niekada neleis Ukrainai tapti ES nare. Kitaip visokia pagalba nueina šuniui ant uodegos.
Visų pirma Ukraina turi padėti pati sau. Dabartinė padėtis kai karaliauja visokios "savų" grupuotės yra nepriimtina. Vien ministro Abromavičiaus atvejis pasako labai daug. Korupcija, kūmiškumas ir panašūs dalykai niekada neleis Ukrainai tapti ES nare. Kitaip visokia pagalba nueina šuniui ant uodegos.
Tikėtis, kad korupcija šalyje išnyks per kelerius metus, tai mažų mažiausiai nesiorientuoti erdvėje. Lietuva jau 12 metų ES nare, o korupcijos vis dar turime. Kitos šalys dar ilgiau, o korupciniai nusikaltimai klesti.
Manau, užtektų suteikti galimybę lengviau Ukrainos prekėms judėti ES rinkoje. Svarbiausia, kad žmonės turėtų darbo ir perspektyvą. Teisiškai reiktų padėti tai pasiekti, bei kažkaip suvesti reikalus su Rusija, padėti tam tašką. Teoriškai karo metu kokiam smulkiam verslui su minimaliomis investicijomis gal ir įmanoma vystytis.
Comment