Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[innuendo]

Man tas lenkų užsišikimas dėl pavardžių kažkoks juokingas. Reiks ir man nueit, kad ir į savo univerą ir sakyt "sorry, bet mano pavardė yra Č...ė o ne C...e - change it". Spėju tik pirštu pasukiotų prie smilkinio . Mažiau šokinėt palei lenkų dūdelę reiktų.

[Mørtã]

Pažistamo pavardė Čapas, Amerikoje tapo Capas [Kapas]. Jiems skamba gerai, o mums..?

[Wycka]

Apskritai reikia pereiti į lenkų kalbą ir nebus problemų

Arba visoje Lietuvoje paskelbti lenkų kalbą antrąją valstybine kalbą, panašiai kaip siūlė Hymansas 1921m.

[Mørtã]

Tai gal iskart kinieciu? vistiek kazkada visi busime kinieciais.

[innuendo]

Pažistamo pavardė Čapas, Amerikoje tapo Capas [Kapas]. Jiems skamba gerai, o mums..?

Bent jau ištaria apypadoriai, nes mano pavardė nesvarbu ar su Č ar su C angliakalbiams neįkandama

[Ametistas]

Man tas lenkų užsišikimas dėl pavardžių kažkoks juokingas. Reiks ir man nueit, kad ir į savo univerą ir sakyt "sorry, bet mano pavardė yra Č...ė o ne C...e - change it". Spėju tik pirštu pasukiotų prie smilkinio . Mažiau šokinėt palei lenkų dūdelę reiktų.

Reikia nepamiršti, kad lenkai Lietuvoj atsirado ne iš dangaus ir ne iš blogo gyvenimo, kaip kad lietuviai deportavosi į Angliją, Skandinavų šalis ir kitus Europos kampelius. Lenkai Lietuvoje užsiliko dar nuo LDK laikų ir čia ėmė kurtis ištisos lenkų šeimos. Taip čia atsirado sulietuvėję lenkai, kurie vis dar kalba lenkiškai ir turi lenkiškos kilmės nesulietuvintas pavardes. Taigi Lietuvoj lenkai yra ne dėl blogo gyvenimo atsiradę (kaip pvz. lietuviai į svetimas tautas išpūtė), bet jie čia gyvena taip susiklosčius Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Kadaise lenkai buvo tie patys lietuviai (politiškai), taigi buvo menami tautiečiai (mūsiškiai). Tiesa, tai truko trumpai. Bet vis tiek keista, kad vos per kelis amžius lietuviai tapo tokie svetimi ir netgi priešiški lenkams.

Tad lyginti tau save su lenkais yra per daug gerai (tau), nes tu neturi tokio istorinio ryšio su ta tauta, kur dabar esi ir tai nepalyginama istorinės patirties prasme.

Gal tau reikėtų priminti ir tai, kad esame ES, o vienas iš pagrindinių ES principų - pagrįstai ginti savo tautiškumą, pilietiškumą, istorinę praeitį ir savo individualias teises. Viso to bendrumas ir yra pagrįstas lenkų prašymas keisti esamą pavardžių rašymo problemą. Lietuva turi jausti atsakomybę prieš istorinius kitos tautos „tremtinius".

Tai gal iskart kinieciu? vistiek kazkada visi busime kinieciais.

Šiaip tai "kinų", o ne "kiniečių". O antra tai gal geriau nepaistyk nesąmonių. Geriau argumentuok, tai bent neatrodys taip nerimtai. Dabar gi švystelėjai kažkokią mintį, bet tai bent tada ją logiškai detaliau išvystyk... Dabar čia kažkoks bandymas paverkšlenti neva besiplečianti kinų populiacija ims ir prarys lietuvių tautą.

[Wycka]

Reikia nepamiršti, kad lenkai Lietuvoj atsirado ne iš dangaus ir ne iš blogo gyvenimo, kaip kad lietuviai deportavosi į Angliją, Skandinavų šalis ir kitus Europos kampelius. Lenkai Lietuvoje užsiliko dar nuo LDK laikų ir čia ėmė kurtis ištisos lenkų šeimos. Taip čia atsirado sulietuvėję lenkai, kurie vis dar kalba lenkiškai ir turi lenkiškos kilmės nesulietuvintas pavardes. Taigi Lietuvoj lenkai yra ne dėl blogo gyvenimo atsiradę (kaip pvz. lietuviai į svetimas tautas išpūtė), bet jie čia gyvena taip susiklosčius Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Kadaise lenkai buvo tie patys lietuviai (politiškai), taigi buvo menami tautiečiai (mūsiškiai). Tiesa, tai truko trumpai. Bet vis tiek keista, kad vos per kelis amžius lietuviai tapo tokie svetimi ir netgi priešiški lenkams.

Amiko, esi tikrai neblogas (būsimas) lietuvių kalbos specialistas, bet apie istoriją dar neskubėk reikštis
Remiantis Tamstos logika "kad lenkai Lietuvoj atsirado ne iš dangaus ir ne iš blogo gyvenimo, kaip kad lietuviai deportavosi į Angliją, Skandinavų šalis ir kitus Europos kampelius", Va. Jordano slėnyje arabų nebuvo — vadinasi Palestina privalo būti tik žydų valstybė Taip pat Lietuvoje, konkrečiai Vilniuje ir artimose apylinkėse dar XIIIa. gyveno nebent pavieniai lenkai. Pirmieji lenkai (kaip ir žydai, vokiečiai ir kitos tautos) sąlyginai masiškai ėmė keltis į Lietuvą tik XIVa. pirmoje pusėje po Gedimino laiškų Hanzos pirkliams net nepaisant ir to, tai dar nesudarė jokios grėsmės lietuvių tautos identitetui. Kitas anplūdis — XIVa. pabaiga ir XVa. pirma pusė, kada Jogaila tampa Lenkijos karaliumi, Lietuva priima krikštą ir (tikriausiai daug kas pasakytų "o siaube") Lietuvos bajorai perima lenkiškus herbus ir kartu su tuo ir pavardes (būtent dėl to labai didelė dalis lietuviškų pavardžių yra lenkiškos kilmės, o latviškų — vokiškos kilmės). Bet ir tai dar realios grėsmės tautai (pabrėžiu — tautai, o ne valstybei) nebuvo. Kita banga — XVIa. antra pusė, po Liublino unijos. Lietuvos bajorija vis labiau lenkėja, lenkų kalba tampa savotišku gero tono ženklu. Istorija dar galėjo pakrypti kita linkme XVIIa. viduryje, kai 1655m. Radvilos sudaro Kėdainių uniją su Švedija — LDK nutraukia unijinius santykius su Lenkija ir sudaro analogišką uniją su Švediją (kalbos atveju gal tai būtų ir saugesnis variantas, nes dėl geografinio tolumo Švedija mažiau nei Lenkija būtų įtakojusi mūsų kalbą), tačiau jau po kelių metų vėl nugali Lenkijos šalininkai, Kėdainių unija nutraukiama o ją sudarę Radvilos paskelbiami tėvynės išdavikais. Nenuostabu, kad po to seka naujas lenkėjimo vajus. XVIIIa. (nebepamenu tikslios datos) Abiejų Tautų Respublikoje net uždraudžiama raštvedyba ne lenkiškai (iki tol LDK vedė raštvedybą senąją gudų ir lotynų rašto kalbomis). Jeigu galvojate, kad po trečiojo ATR padalijimo 1795m. padėtis keitėsi lietuvių naudai, vėlgi klystate. Būtent XIXa. viduryje į Vilnių ir jo apylinkes atsikelia pati didžiausia istorijoje lenkų banga (manau čia suveikė "patriotiškumo" dėsnis), juk realios sienos kaip ir nebuvo. 1917m.-1920m. įsismarkavus tautinio sąjūdžio bangoms ir tautoms griebus ginklą, sulenkėję baltarusiai prieglobsčio ieškojo vėlgi Vilniaus krašte. Net ir tarybiniais pokariniais metais sulenkėję baltarusiai gana gausiai kėlėsi į pietryčių Lietuvą. Esu 99proc. įsitikinęs, kad peržvelgus visų Lietuvos lenkų geneologiją, nerasime nė šimto tokių, kurių bent vienas senelis nebūtų gimęs šiandieninės Lietuvos teritorijoje (pabrėžiu — teritorijoje, o ne valstybėje). Netgi tarpukario Lietuvoje lenkai sudarė apie 7 procentus visuomenės (o čia juk be Vilniaus krašto ). Pokariu iš LTSR 1944m.-1946m. į Lenkiją repatrijavo apie 2/3 lenkų, nors spėjama, kad nemaža dalis jų buvo lietuviai, apsimetę lenkais.
Šiaip ar taip visiškai sutinku su teiginiu, kad 9/10 šiandieninių Lietuvos lenkų yra tiesiog kažkada sulenkėję lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai ir žydai.

Tad lyginti tau save su lenkais yra per daug gerai (tau), nes tu neturi tokio istorinio ryšio su ta tauta, kur dabar esi ir tai nepalyginama istorinės patirties prasme.

Na mes juk visi kažkada buvome indoeuropiečiais Ir kodėlgi lietuviai turėtų mylėti lenkus labiau negu airiai myli anglus???

Gal tau reikėtų priminti ir tai, kad esame ES, o vienas iš pagrindinių ES principų - pagrįstai ginti savo tautiškumą, pilietiškumą, istorinę praeitį ir savo individualias teises. Viso to bendrumas ir yra pagrįstas lenkų prašymas keisti esamą pavardžių rašymo problemą. Lietuva turi jausti atsakomybę prieš istorinius kitos tautos „tremtinius".

Tremtinys mano supratimu yra tas, kuris pats arba jo tėvai/seneliai buvo išvežtas toli nuo namų prieš savo valią ir vis dar neturi galimybių sugrįžti. Šiandien gi tiek lenkai visada gali išvažiuoti iš Lietuvos į Lenkiją, tiek lietuviai iš Airijos į Lietuvą. Tai jau ne tremtiniai, o emigrantai

[Tomas]

Pažistamo pavardė Čapas, Amerikoje tapo Capas [Kapas]. Jiems skamba gerai, o mums..?

Bet vardo rašybos iš pricipo neiškraipė?

[innuendo]

Reikia nepamiršti, kad lenkai Lietuvoj atsirado ne iš dangaus ir ne iš blogo gyvenimo, kaip kad lietuviai deportavosi į Angliją, Skandinavų šalis ir kitus Europos kampelius. Lenkai Lietuvoje užsiliko dar nuo LDK laikų ir čia ėmė kurtis ištisos lenkų šeimos. Taip čia atsirado sulietuvėję lenkai, kurie vis dar kalba lenkiškai ir turi lenkiškos kilmės nesulietuvintas pavardes. Taigi Lietuvoj lenkai yra ne dėl blogo gyvenimo atsiradę (kaip pvz. lietuviai į svetimas tautas išpūtė), bet jie čia gyvena taip susiklosčius Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Kadaise lenkai buvo tie patys lietuviai (politiškai), taigi buvo menami tautiečiai (mūsiškiai). Tiesa, tai truko trumpai. Bet vis tiek keista, kad vos per kelis amžius lietuviai tapo tokie svetimi ir netgi priešiški lenkams.

Tad lyginti tau save su lenkais yra per daug gerai (tau), nes tu neturi tokio istorinio ryšio su ta tauta, kur dabar esi ir tai nepalyginama istorinės patirties prasme.

Bet tie lenkai gyvena Lietuvoje ir turėtų gerbti kalbą, o ne rėkauti (ką pastebėjau jie labai mėgsta) dėl kiekvieno menkniekio. Kodėl rusai nerėkia, kad jų pavardes kirilika rašytų?
Kaip manai, ar prancūzai ar kokie vokiečiai bėgtų dabar keisti savo raidyno, kad lenkams įtiktų? O jei airių kilmės britai kurių pavardė kokia Boylan sugalvotų, kad jų pavardę britai turi rašyti taisyklingai keltiškai - Ó Baoighealláin?
Jei jau taip nori turėti lenkiškas taisyklingas pavardes, tegul prašosi lenkiško paso. Esame ES, vizų gyvenimui Lietuvoje jiems neprireiks. O ir jie savęs lietuviais nelaiko, tai kam jiems tas lietuviškas pasas?
O dabar tik dėl to, kad Lietuva turi istorinį ryšį su Lenkija, reikia lenkams kojas bučiuot?

Pvz. mano airiai draugai patys sugalvojo išmokt taisyklingai mano vardą ištart, nors ir sunkokai jiems tai sekasi

[Ametistas]

Bet tie lenkai gyvena Lietuvoje ir turėtų gerbti kalbą, o ne rėkauti (ką pastebėjau jie labai mėgsta) dėl kiekvieno menkniekio. Kodėl rusai nerėkia, kad jų pavardes kirilika rašytų?
Kaip manai, ar prancūzai ar kokie vokiečiai bėgtų dabar keisti savo raidyno, kad lenkams įtiktų? O jei airių kilmės britai kurių pavardė kokia Boylan sugalvotų, kad jų pavardę britai turi rašyti taisyklingai keltiškai - Ó Baoighealláin?
Jei jau taip nori turėti lenkiškas taisyklingas pavardes, tegul prašosi lenkiško paso. Esame ES, vizų gyvenimui Lietuvoje jiems neprireiks. O ir jie savęs lietuviais nelaiko, tai kam jiems tas lietuviškas pasas?
O dabar tik dėl to, kad Lietuva turi istorinį ryšį su Lenkija, reikia lenkams kojas bučiuot?

Pvz. mano airiai draugai patys sugalvojo išmokt taisyklingai mano vardą ištart, nors ir sunkokai jiems tai sekasi

Pirmiausia, tai jie visai nerėkia. Taip tik daugeliui santūrių ir bijančių išreikšti savo norus lietuvių atrodo (neveltui ir esame pravardžiuojami kaip inkščianti, dejuojanti, bet kenčianti tauta). Lenkai gerai elgiasi - naudojasi teise pasisakyti, kas jiems nepatinka ir naudojasi teisės aktais numatyta teise reikalauti tai, kas jiems gali priklausyti. Nematau nieko blogo. ES pagrindinis principas ir yra žmogaus teisės. Tai ko dabar prunkštauji?

Keistas ir nesuprantamas man tavo pasakymas „tik dėl to, kad Lietuva turi istorinį ryšį su Lenkija, reikia lenkams kojas bučiuot?". Ne joks čia kojų bučiavimas (na gal tik tu taip jautiesi). Čia elementarus kompromiso ieškojimas. Natūralu ir suprantama, kad kiekviena pusė spaudžia ir siekia gauti kuo didesnę naudą sau.

"Pvz. mano airiai draugai patys sugalvojo išmokt taisyklingai mano vardą ištart, nors ir sunkokai jiems tai sekasi " - na tai puiku. Tai yra pagarbos ženklas. Bet praeis dešimt ar daugiau metų, Airijoje lenkai irgi pradės reikalaut savo teisių, nes ten lenkų irgi nemažas būrys susirinkęs. Airijoje jau yra mišri bendruomenė, o kai ten galutinai apsigyvens ir įsikurs emigravęs jaunimas, jie ten jausis kaip namuose, pradės reikalauti to paties, kaip ir Lietuvoje lenkai.

[c2h5oh]

Jei jau taip nori turėti lenkiškas taisyklingas pavardes, tegul prašosi lenkiško paso.

Įdomus pasiūlymas Lietuvos piliečių problemų sprendimui. Ypač prisimenant, kiek žviegimo buvo dėl "lenko kortos"

O dabar tik dėl to, kad Lietuva turi istorinį ryšį su Lenkija, reikia lenkams kojas bučiuot?

O variantai tik tokie - arba "kojas bučiuot", arba "siųsti ant 3 raidžių"?

[Mørtã]

Įdomus pasiūlymas Lietuvos piliečių problemų sprendimui. Ypač prisiminenant, kiek žviegimo buvo dėl "lenko kortos"..

Tuoj bus bendras Europasas ir visi Europos pilieciai.

[Romas]

Šeši sakiniai apie jų ir mūsų kalbą

Turime pagaliau sąjunginį prezidentą.
Jei staiga taptų Lietuvos piliečiu, kaži kaip būtų užrašyta pase: Rompuy, Rompėjus, Rompajus, Roumpiu?
Tekę tuose kraštuose maklinėti - ne kalba, o kažkoks krenkštimas.
Bet viliojo nepaparastai - toks germanų, frankų ir anglosaksų tiglis.
Jau vaikystėje, atsimenu, bespardydami futbolą - Cruyff, Kraifas, Kroifas, Kriuifas, Kriuifas...
Atsikratykim pagaliau kompleksų - duokim visiems mūsų piliečiams (ne tik lenkams ir ištekėjusioms lietuvėms) tąją teisę į pavardžių raides

-dj-

Šiaurės Atėnai, 2009.11.27

[WILD_WEST]

Lietuva svarstytų, ar Baltarusiją vadinti „Belarusija“
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=26291967

[Chepajev]

Prie to paties.
Gruzija nori būti vadinama „Georgija“
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=26304293

[c2h5oh]

Lietuva svarstytų, ar Baltarusiją vadinti „Belarusija“
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=26291967

Puiki proga atsikratyti tos 1940 metais Justo Paleckio sugalvotos "Baltarusijos" ir susigrąžinti "Gudiją".

Prie to paties.
Gruzija nori būti vadinama „Georgija“
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=26304293

o vat šita šalis toli nuo mūsų, tad tradicinio pavadinimo neturim. Erdvė pasireikšt fantazijai

[Tomas]

Mano a.a. močiutė ir sakydavo Belarusija.

[Wycka]

Pirmiausia neveltui ir esame pravardžiuojami kaip inkščianti, dejuojanti, bet kenčianti tauta. Lenkai gerai elgiasi - naudojasi teise pasisakyti, kas jiems nepatinka ir naudojasi teisės aktais numatyta teise reikalauti tai, kas jiems gali priklausyti. Nematau nieko blogo. ES pagrindinis principas ir yra žmogaus teisės. Tai ko dabar prunkštauji?
Ne joks čia kojų bučiavimas (na gal tik tu taip jautiesi). Čia elementarus kompromiso ieškojimas. Natūralu ir suprantama, kad kiekviena pusė spaudžia ir siekia gauti kuo didesnę naudą sau.

Deja, bet tas istorinis ryšys tautoms dažniau trukdo negu padeda taikiai sugyventi. Lenkai turi neoficialių pretenzijų į Vilniaus, mes — į Suvalkų kraštą.

I.Gasperavičiūtė: apie savo atstovą Lenkijos Seime galime tik pasvajoti

Suvalkuose esantį lietuvių „Vienybės“ klubą nuniokojo nežinomi chuliganai. Išeiviai svarsto, ar tai nėra susiję su nesenu incidentu, kai ant Lenkijos ambasados pastato Vilniuje buvo užrašytas raginimas dingti iš Lietuvos, ir vėliau pasirodžiusiu situacijos interpretavimu vietos žiniasklaidoje. Juos piktina lenkų tvirtinimai, esą Lietuvoje paminamos šių teisės, nes esą Lenkijoje, nors formaliai situacija atrodo mažumoms palankesnė, laikomasi ne visų įsipareigojimų. Esą net patiems lietuviams taikomi dvigubi standartai: vieni gali ant namo pasikabinti lentelę su gatvės užrašu gimtąja kalba, o kiti – ne.
„Mus girdi ne taip gerai, kaip Lietuvos lenkus. Jie turi savo atstovų Europos Parlamente, Seime, o mes apie savo parlamentarą galime tik pasvajoti“, - apmaudavo Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.
Įsilaužimas – po kritiško straipsnio
Incidentas Suvalkuose įvyko naktį iš gruodžio 4-osios į 5-ąją. Kaip rašoma tinklalapyje punskas.lt, nuėmę grotas nuo lango ir jį išdaužę chuliganai įsibrovė į „Vienybės“ klubą. Nekviesti svečiai viduje išmėtė lietuviškas knygas, sunaikino teatro rekvizitus, suvalgė ir išgėrė tai, ką rado. Esą net sunku tiksliai nustatyti, ar kas nors buvo išnešta. I. Gasperavičiūtė, komentuodama šį incidentą, gūžčiojo pečiais: „Vienareikšmiškai sunku atsakyti, kokia jo priežastis.“
Garsius pareiškimus, kad Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, dokumentuose laisvai leidžiama rašyti asmenvardžius ne vien lenkiškomis raidėmis, I. Gasperavičiūtės žodžiais, paneigia realybė: „Įstatymas – sau, o techninės galimybės – sau. Teisiškai leidžiama rašyti pavardes su lietuviškais ženklais, bet techniškai tam nėra pasiruošta. Asmens tapatybės kortelėse įrašomos lietuviškos pavardės su diakritiniais ženklais, bet kitur – ne. Nelieka tokių raidžių, kaip č, ė, ę. Užsienio pase nurodyta kitokia pavardė. Registruojant automobilį taip pat nėra specialios programos, kaip ir atidarant banko sąskaitą. Ši problema išspręsta iš dalies – juridiškai leidžiama, o paskui – spręskite patys.“
I. Gasperavičiūtė pripažino, kad net patiems Lenkijos lietuviams taikomi dvigubi standartai. Pavyzdžiui, situacija Punske yra kur kas palankesnė – esą čia leidžiamos lentelės su gatvių pavadinimais dviem kalbomis (nors viena DELFI parašiusi Lenkijos lietuvė teigė šiomis dienomis nemačiusi nė vienos tokios lentelės), mokyklos dosniau finansuojamos iš biudžeto. Tuo metu Seinuose lietuviškų gatvių pavadinimų neteko matyti, lietuviams dar nepavyko pasiekti, kad čia atsirastų poeto ir vyskupo Antano Baranausko vardu pavadinta gatvė, o Lietuvos kultūrai ir istorijai svarbūs pastatai būtų pažymėti specialiomis lentelėmis.
„Mes neturime tokios jėgos, mus girdi ne taip gerai, kaip Lietuvos lenkus. Jie turi savo atstovų Europos Parlamente, Seime, praktiškai kiekviename valdžios lygmenyje. O atstovavimas mums baigiasi savivaldybės ribose. Apie savo parlamentarą galime tik pasvajoti. Net vaivadijos lygmeniu atstovo neturime, tik Punsko ir Seinų valsčiuose ir Seinų apskrityje – viršininko pavaduotojas yra lietuvis.“
Pastarojo surašymo duomenimis, Lenkijoje gyvena vos maždaug 5,8 tūkst. lietuvių. Manoma, kad realiai jų gali būti bent dukart tiek, o gal net apie 15 tūkst. Kiek žmonių nurodo esantys lietuvių kilmės, esą neretai priklauso nuo visuomenės nuotaikų. Bene lietuviškiausia sala yra Punskas, kur apie 80 proc. iš 6 tūkst. gyventojų yra lietuviai. Kiek didesniuose Seinuose jie sudaro 19 proc.

[c2h5oh]

Suvalkuose esantį lietuvių „Vienybės“ klubą nuniokojo nežinomi chuliganai. Išeiviai svarsto, ar tai nėra susiję...

Kokie išeiviai? Londono lietuviai? Ar Varšuvos turkai? Suvalkų lietuviai - ne išeiviai, kaip ir Vilnijos tuteišai.

[Wycka]

Kokie išeiviai? Londono lietuviai? Ar Varšuvos turkai? Suvalkų lietuviai - ne išeiviai, kaip ir Vilnijos tuteišai.

/\ Rekomenduoju atkreipti dėmesį į straipsnio autorę — ji visada ieško "bombos" nepaisant yra pagrindo jai sprogti ar ne Jai egzistuoja tik nuskriaustųjų ir inkščiančių luomas
Šiaip straipsnis nėra aktualija, nes iškeliama sena 'bėda' — lietuvių padėtis Lenkijoje ir sulyginama su lenkų padėtimi Lietuvoje. Autorės suponuojama išvada — lietuviams Lenkijoje dar blogiau, nes jų ten mažiau ir Lenkijos valdžia mažiau kreipia dėmesio tautinėms mažumoms Tiesiog keli pastaruoju metu nutikę smulkūs incidentai pasitarnavo kaip puikūs pavyzdžiai.
Čia aš prisiminiau kitą įvykį, kai pirmos kadencijos prezidentas Valdas Adamkus pirmą kartą nuvyko į Suvalkus (oficialus vizitas). Ant sienos jis ir žurnalistai pamatė grafiti užrašą: "Kai pamatysiu lietuvį — užmušiu". Prisiminkite, kad tada dar netilo kalbos dėl LR prezidento dvigubos pilietybės. Tada "Dvyračio žyyynios" juokavo: "Kažin, ar mūsų prezidentas yra lietuvis, jeigu gyvas iš Lenkijos grįžo?"