Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[tivoli]

Lenkų dienraštis "Rzeczpospolita" yra vienas įtakingiausių leidinių Lenkijoje, gal net pats įtakingiausias. Beje, tą patį antrina jau ir lenkų europarlamentarai (žr. ankstesnius pranešimus). Beliko tik mūsų išrinkto kankinio V. Tomaševskio balso — keista, kad iki šiol dar tylu.

Fašistuojantis laikraštpalaikis per paskutinius metus patapo... Visos tokios nacionalistinės temos atsiranda būtent Rzeczpospolita'oj, kuomet straipsnio esmė sukasi apie 3 valstybes: Ukrainą, Lietuvą ir Vokietiją... O kad įtakingas toks popieriukas Lenkijoje neveltui, kuomet Lenkija išsirinka fašistus Kaczynskius. Juokinga ir graudu - tuo pačiu. Vaidina auką ir kartu kelia patys bangas (čia aš apie laikraštpalaikį), ypač temose apie Vokietiją.

Ir šiaip mažiau kreipti dėmesį į tokį Lenkijos kontingentą/Kaczynskių elektoratą reikėtų.

[Mantas]

Prie temos projungtas tuntas pranešimų iš temos Politika. Temos objektas išplėstas iki Lietuvos ir Lenkijos santykių politikoje.

[Lettered]

Fašistuojantis laikraštpalaikis per paskutinius metus patapo... Visos tokios nacionalistinės temos atsiranda būtent Rzeczpospolita'oj, kuomet straipsnio esmė sukasi apie 3 valstybes: Ukrainą, Lietuvą ir Vokietiją... O kad įtakingas toks popieriukas Lenkijoje neveltui, kuomet Lenkija išsirinka fašistus Kaczynskius. Juokinga ir graudu - tuo pačiu. Vaidina auką ir kartu kelia patys bangas (čia aš apie laikraštpalaikį), ypač temose apie Vokietiją.

Ir šiaip mažiau kreipti dėmesį į tokį Lenkijos kontingentą/Kaczynskių elektoratą reikėtų.

Dėl to, kad mažiau kreipti dėmesio reikia sutinku, bet nereiktų vadinti fašistais savo nacionalinius interesus ginančius politikus, Lenkijos ekonomika vienintelė Europoje auga.
http://www.lrytas.lt/-12516440711250...1-lenkijos.htm

[tivoli]

Dėl to, kad mažiau kreipti dėmesio reikia sutinku, bet nereiktų vadinti fašistais savo nacionalinius interesus ginančius politikus,

Žodis nacionalinis jau apibrėžia ribas; riba baigiasi/ar bant turėtų baigtis ties Lenkijos siena.

Lenkijos ekonomika vienintelė Europoje auga.
http://www.lrytas.lt/-12516440711250...1-lenkijos.htm

Čia gal Kaczynskių nuopelnas? Abejoju, greičiau rinkos nuopelnas, o ne tokių nacionalinį interesą ginančių politikų nuopelnas, kurie skyria savo dėmesį priimti įstatymą, draudžiantį valstybinėsė vidurinio lavinimo mokyklose mokyti evoliucijos teorijos biologijos pamokose

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Supranti, supranti. Lietuvių teisėms Lenkijoje dar oi kaip toli iki lenkų teisių Lietuvoje. O tautinės mažumos teisės yra vienodos, nepriklausomai nuo jos skaičiaus, tą jau įrodė rat cituodamos LR Konstitucijos 29 straipsnį. Man pikta ant Lietuvos nacionalinės politikos strategų, kad visda visiems yra nuolaidžiaujama. Suprantu, kad Lenkija nuo 1994m. yra mūsų strateginė partnerė, ir kad integracijai į Vakarų Europą pats greičiausias kelias yra per lenkiją. kartais pagalvoju, kad gal be reikalo pamiršome integracijos kelią per Skandinaviją — būtų bent atsarginis variantas. Ironiška, bet visai neseniai Panevėžyje uždaryta baltoskandijos akademija.

Nereikia visko suprimityvint iki negalėjimo. Taip, teisnumo lygmenyje visų tautinių mažumų teisės yra vienodos ir niekas nesuteikia lenkams daugiau teisių vien dėl to, kad jie yra lenkai. Tačiau pačių tautinių mažumų galimybės įgyvendinti šias savo teises skiriasi dėl objektyvių priežasčių - pačios mažumos skaitlingumo ir jos apgyvendinamos teritorijos apibrėžtumo. Dėl to skiriasi ir faktinė tautinių mažumų padėtis. Ir tai natūralu.

Beje, artimiau politiškai bendradarbiaujant su skandinavais nei lenkai, nei lenkų mažumos klausimas niekur nedingtų.

Jie tokie patys rinkti piliečių bendruomenės atstovai, tai kodėl neatsižvelgti? vat kaip vertinti — kitas klausimas.
Europarlamentaras — ne valstybės atstovas? Laba diena, ką praleidau? Tai kas jį išrinko? Kodėl valstybėms yra skiriamos europarlamentarų kvotos?

Čia turbūt reiktų atsižvelgti į kelis momentus:

1. Europos parlamento nariai tarpusavyje organizuojasi ne nacionaliniu, o ideologiniu principu, kitaip tariant vienoje barikadų pusėje bus Portugalijos konservatorius ir Lietuvos konservatorius, o ne Lietuvos konservatorius ir Lietuvos socialdemokratas. Šiuo aspektu situacija yra panaši, kaip ir mūsų nacionaliniame parlamente, kur Šilalėje išrinktas Seimo narys konservatorius bus visų pirma Tautos atstovas, bus konservatorių frakcijos narys tačiau jis jokiu būdu nebus laikomas Šilalės rinkėjų atstovu parlamente. Taip pat panaši situacija yra ir Europos komisijoje, kurios darbe dalyvauja po vieną eurokomisarą iš visų valstybių narių, tačiau jie jokiu būdu neatstovauja savo valstybių.

2. Rinkimų į Europos parlamentą teisė siejama su Europos Sąjungos, o ne su atskiros valstybės pilietybe. Todėl nuolat Lietuvoje gyvenantis Kipro pilietis galėtų Lietuvoje tiek pats rinkti Europos parlamento narius, tiek ir būti renkamas į Europos parlamentą.

3. Valstybes rinkimų į Europos parlamentą prasme būtų galima tam tikra prasme prilyginti rinkimų apygardoms rinkimuose į nacionalinį parlamentą. Be abejo, Europos parlamento rinkimuose visiškai nesilaikoma proporcingo atstovavimo principo - t. y. vieną europarlamentarą Lietuvoje išrenka kur kas mažiau žmonių nei vieną europarlamentarą Prancūzijoje, tačiau pačiame EP šių dviejų asmenų teisės yra vienodos. Be abejo, praktikoje savi marškiniai turbūt visada liks arčiau kūno ir europarlamentaras lenkas liks lenku, tačiau jo mandatas toli gražu neįgalioja jo kalbėti savo tautos vardu ir jo pareikšta nuomonė teturi būti suprantama kaip jo nuomonė, o ne Lenkijos pozicija.

[nepolitikas]

vienoje temoje jau rašiau, bet pasikartosiu.
tarp lenkų ir lietuvių nebuvo jokio antagonizmo, kol neįsimaišė politika. paw (lenkų rinkimų akcija) yra tas darinys, kuris ant tautinio nepasitenkinimo arkliuko joja į rinkimus ir kaip matome, laimi.
kas tas durnius,kuris leido registruoti tautinės mažumos partiją?
leiskim tą padaryti lietuvos rusams ir turėsime problemų su rusija, galime sulaukti panašaus santykių pablogėjimo ir su kinija, jeigu kiniečių verslininkai sumanys įregistruoti savo partiją

[c2h5oh]

Perskaičiau Konstitucinio teismo sprendimą ( http://www.lrkt.lt/dokumentai/2009/s091106.doc ), ir jame nerandu nieko, kas draustų Seimui priimti įstatymą, leidžiantį pavardes rašyti su "sz" ir "w".

Juk pavardė "Vojciechovski" nei daugiau, nei mažiau lietuviška negi "Wojciechowski". Tad jokio prieštaravimo su Konstitucijos nuostata "valstybinė kalba - lietuvių kalba" čia nėra. Juo labiau, kad jeigu Lenkijos pilietis priimtų Lietuvos pilietybę - tai lietuviškame pase jo pavardė JAU DABAR būtų įrašyta su visom sz ir w.

Konstitucija - tai tik "atmazkė" politikams, nenorintiems spręsti klausimo. O klausimas - visiška smulkmena, išpūsta iki dramblio dydžio.

[rat]

Anokia čia smulkmena. Jei kažkas leista vieniems, tai precedentas reikalauti to paties ir kitiems. Be to, velniai žino, kam tai gali būti panaudota ateityje. Tik nemanau, kad Lietuvoje dabar blogiau gyvent nei kur kitur (ne ekonomine prasme).

[rat]

Įdomumo dėlei iš A. Nowak straipsnio Jozefo Pilsudskio rytų politikos tikslai 1918-1920 metais (iš Lietuvos Istorijos Metraštis 2001 1, Vilnius 2002 m.)




Tai kas gali paneigti, kad kas nors kada nors ateity nebandys padaryt ką nors kosoviško.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

kas tas durnius,kuris leido registruoti tautinės mažumos partiją?
leiskim tą padaryti lietuvos rusams ir turėsime problemų su rusija, galime sulaukti panašaus santykių pablogėjimo ir su kinija, jeigu kiniečių verslininkai sumanys įregistruoti savo partiją

Taigi yra juk tokia partija, Lietuvos rusų sąjunga vadinasi. Tik nepopuliari - pernai Seimo rinkimuose mažiau nei procentą balsų gavo.

Perskaičiau Konstitucinio teismo sprendimą ( http://www.lrkt.lt/dokumentai/2009/s091106.doc ), ir jame nerandu nieko, kas draustų Seimui priimti įstatymą, leidžiantį pavardes rašyti su "sz" ir "w".

Juk pavardė "Vojciechovski" nei daugiau, nei mažiau lietuviška negi "Wojciechowski". Tad jokio prieštaravimo su Konstitucijos nuostata "valstybinė kalba - lietuvių kalba" čia nėra. Juo labiau, kad jeigu Lenkijos pilietis priimtų Lietuvos pilietybę - tai lietuviškame pase jo pavardė JAU DABAR būtų įrašyta su visom sz ir w.

Konstitucija - tai tik "atmazkė" politikams, nenorintiems spręsti klausimo. O klausimas - visiška smulkmena, išpūsta iki dramblio dydžio.

Neradai, nes šitas sprendimas tik aiškina dešimties metų senumo nutarimą šiuo klausimu.

http://www.lrkt.lt/dokumentai/1999/n9l1021a.htm

[Wycka]

Ne su viskuo sutinku, tačiau šis straipsnis vertas pagarbos ir skaitymo:

Suriesim lenkus į aplietuvintų pavardžių ragą?

Rimvydas Valatka
2009-11-09 22:46

Labiau nei mūsų lenkams tos pavardžių rašybos su „w“ ir „sz“ reikia mums patiems, lietuviams. Kad parodytume esantys europinės kultūros tauta.
Valdžia tautos, turėtų ne formaliai suvokti, kas yra tautinių mažumų politika. Ir jau visiškai nesuvokiama, kodėl dėl vienos „š“ ir kelių „w“ turime pyktis su savo geriausiu sąjungininku — Lenkija.
Lietuvos lenkai nepuls perrašyti savo pavardžių. Dėl laiko stokos, papildomo vargo. Apskritai daugumai Lietuvos lenkų, kaip ir daugumai lietuvių, šiandien rūpi, kaip galą su galu sudurti, o ne kaip pavardėje kokią raidelę pasikeisti.
Prieš 20 metų tik dėl demokratinės Lenkijos politikų išminties ir gal net istorinio atsitiktinumo neatidavėm Lietuvos lenkų kortos Maskvai.
Bet greit pamiršome pamoką. Lietuvos lenkai buvo palikti jiems patiems — tesižino. O bendruomenė tuštumos nemėgsta. Lietuvos lenkai greit pateko į mažos, bet žinančios, ko nori, uždaros grupės įtaką. Ši grupė lenkų mažumą naudojo ne tik savo, bet ir pašalinto prezidento reikmėms. Tai mums nekart atsirūgo — ir Vilniuje, ir nacionaliniu valdžios lygiu.

[Mjso]

Tam Valatkai patarčiau savo vardą pavardę pakeist lenkiškais.

[Wycka]

Atrodo, skandalas bus. Įsikišo pats Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis

Lenkijos prezidentas nėra patenkintas KT sprendimu dėl pavardžių rašymo

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis nėra patenkintas Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl pavardžių rašymo pasuose ir aptars šį Lietuvos lenkų mažumai reikšmingą klausimą su prezidente Dalia Grybauskaite.
Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas priėmė Lietuvos lenkų mažumai reikšmingą nutarimą, kuriame konstatuota, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“. Šis nutarimas reiškia, kad Lietuvos lenkai nesulietuvintų pavardžių negali vartoti viešajame gyvenime.
Komentuodamas šį nutarimą pirmadienį L.Kačinskis sakė nesantis juo patenkintas, pranešė naujienų agentūra PAP. Pasak Lenkijos prezidento, Lietuvos laikysena lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimu yra menkos jos kaip nepriklausomos valstybės patirties rezultatas.
„Tai yra kažkas, ką galime pavadinti labai jaunu patriotiškumu“, - sakė L.Kačinskis.
Pasak Lenkijos prezidento patarėjo Mariuszo Handzliko, pavardžių rašymo ir kiti Lietuvos lenkų mažumą liečiantys klausimai bus aptariami trečiadienį kai D.Grybauskaitė atvyks į Lenkiją paminėti šios šalies Nepriklausomybės dienos.

[oranger]

Tam Valatkai patarčiau savo vardą pavardę pakeist lenkiškais.

Walatkevicz

Šiaip, man tas teismo sprendimas taip pat atrodo absurdiškas. Arba leisti rašyti pase originalias pavardes, arba neleisti, bet toks sprendimas - tai apsijuokimas ir tikras skandalas.

Valatka nepasakė nieko naujo, tą patį dar prieš mėnesį sakė europarlamentarė konservatorė Andrikienė, krui perspėjo dėl tokių "bajerių".

[Depeche]

Lenku pavardes- su ju raidem, rusu- kirilica, kienieciu- heroglifais ir pan. ir dar pirmam paso puslapy.

Norai norais, bet visi norai turi ribas.

Iš esmės yra nerealu pasuose naudoti, kitataučių orginalo kalba užrašytas jų pavardes, juk dar po kelioliokos metų Lietuvoje pamatysime ir kinų, indų, juodaodžių, atvykusių iš Afrikos ir pan. Jeigu pase bus vartojos hebrajų, kinų abecelės, tai sukeltų tik sumaištį ir dar didesnę biurokratiją Lietuvoje. Negalima iškelti vienos mažumos prieš kitas, kad ir koks skaičius jų gyventų Lietuvoje. Nors lenkų susireikšminimas Lietuvoje, taip pat ir pasaulyje juntamas jau ilgai.
Nieko nebus drauge, lenke. Per jūsų šiuos demaršus nenoriu sulaukti, kad kadanors eidmas Vilniuje, kokiame kinų kvartale, matysiu tik kiniškus užrašus, nereikia susireikšminti, visi yra žmonės, kiekvienoje valstybėje yra valstybinė kalba, ir visi žmonės yra lygus. Valstybė gina savo interesus.

[oranger]

Iš esmės yra nerealu pasuose naudoti, kitataučių orginalo kalba užrašytas jų pavardes, juk dar po kelioliokos metų Lietuvoje pamatysime ir kinų, indų, juodaodžių, atvykusių iš Afrikos ir pan. Jeigu pase bus vartojos hebrajų, kinų abecelės, tai sukeltų tik sumaištį ir dar didesnę biurokratiją Lietuvoje. Negalima iškelti vienos mažumos prieš kitas, kad ir koks skaičius jų gyventų Lietuvoje. Nors lenkų susireikšminimas Lietuvoje, taip pat ir pasaulyje juntamas jau ilgai.
Nieko nebus drauge, lenke. Per jūsų šiuos demaršus nenoriu sulaukti, kad kadanors eidmas Vilniuje, kokiame kinų kvartale, matysiu tik kiniškus užrašus, nereikia susireikšminti, visi yra žmonės, kiekvienoje valstybėje yra valstybinė kalba, ir visi žmonės yra lygus. Valstybė gina savo interesus.

Prie ko čia rusai, kinai ir t.t.? Lenkija yra ES narė ir strateginė LIetuvos partnerė. Gal jau buvo...

[Depeche]

Prie ko čia rusai, kinai ir t.t.? Lenkija yra ES narė ir strateginė LIetuvos partnerė. Gal jau buvo...

Kaip tai prie ko? Klausimas keliamas dėl kitataučių (Lietuvos piliečių) pavardžių rašymo pasuose orginalo kalba. Tai rusai, žydai r t.t nėra kitataučiai, ar jie išvis ne tautos?

[oranger]

Kaip tai prie ko? Klausimas keliamas dėl kitataučių (Lietuvos piliečių) pavardžių rašymo pasuose orginalo kalba. Tai rusai, žydai r t.t nėra kitataučiai, ar jie išvis ne tautos?

Taigi aiškai pasakyta, kad kalba eina apie lotynišką raidyną.

[Depeche]

Taigi aiškai pasakyta, kad kalba eina apie lotynišką raidyną.

Pagavot, kolega,mane

[Wycka]

Tęsiant diskusiją apie lenkiškų (ir kitų nelietuviškų) pavardžių rašybą, manau esant būtina susipažinti su šiuo straipsniu):

J.Vaiškūnas. Pavardžių rašyba: ar vilkas bus sotus, o avis sveika?

Lapkričio 6 d. LR Konstitucinis teismas (KT), atrodo, padėjo tašką įsiplieskusioje diskusijoje dėl pavardžių rašymo LR piliečio pase nelietuviškais rašmenimis. KT dar kartą pakartojo savo ankstesnes išvadas, kad LR piliečio pase pavardė turi būti rašoma valstybine kalba, t.y. lietuviškais rašmenimis ir paaiškino, kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitiems įrašams skirtame skyriuje asmens vardą bei pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tiesa, šis papildomas įrašas neatstos pagrindinio įrašo lietuvių kalba.
Po KT sprendimo Lietuvai atvertas kelias sekti kaimynų latvių pavyzdžiu – kuomet pavardes rašant valstybinės kalbos rašmenimis, piliečiui pageidaujant, pase galima įrašyti ir jo pavardę nelietuviškais lotyniškojo pagrindo rašmenimis. Bėdos su tapatybės nustatymu, kai lietuviškais rašmenimis užrašyta Lietuvos piliečio pavardė gali būti nevienareikšmiškai traktuojama kurioje nors kitoje valstybėje ir dėl to asmeniui gali iškilti nepatogumų, išnyks. Telieka įstatymiškai reglamentuoti pavardžių įrašymo nelietuviškais rašmenimis tvarką. Taigi, dabar atrodo ir vilkas turėtų būti sotus ir avis sveika.
(Yra daugiau)