Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[rat]

KT: pase gali būti rašomi vardai nelietuviškais rašmenimis
Valstybė prostitutė. Įdomu, kokiomis raidelėm Lenkijos pasuose kas užrašoma.

[Wycka]

KT: pase gali būti rašomi vardai nelietuviškais rašmenimis
Valstybė prostitutė. Įdomu, kokiomis raidelėm Lenkijos pasuose kas užrašoma.

Rubikonas peržengtas. Dabar nebeįsivaizduoju, kaip įtikinti lenkus nuimti lenkiškus gatvių pavadinimus... Jau dabar de facto Vilnijos lenkai turi autonomija, o šis KT pareiškimas netiesiogiai veda į autonomiją de jure.

[rat]

Taigi jau pasakė kažkoks Tridalevičius, ar Tridalewicz, kad nesustos ties šituo.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

KT: pase gali būti rašomi vardai nelietuviškais rašmenimis
Valstybė prostitutė. Įdomu, kokiomis raidelėm Lenkijos pasuose kas užrašoma.

Nugi paaiškink dabar gerbiamasis kuom čia Lenkija dėta? Čia kalbama ne apie kažkokius dvišalius Lietuvos santykius su Lenkija, o apie valstybės santykius su savo pačios piliečiais. Ir klausimas yra elementarus - arba valstybė leidžia rašyti savo piliečiams savo pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti gimtąja kalba, arba neleidžia. Dar daugiau, KT nutarime sprendžiamas ne politinis šito klausimo aspektas (tikslinga ar netikslinga leisti kitų tautybių asmenims leisti įrašyti savo pavardę nelietuviškais rašmenimis kažkuriame paso lape), o grynai teisinis - ar tai leidžia Konstitucija. Konstitucija, KT nuomone, tam neprieštarauja. Permečiau akim dabar tą sprendimą ir nepavadinčiau jo netgi prieštaringu (tokių mūsų KT tikrai yra priėmęs ne vieną), argumentacija pakankamai nuosekli ir logiška. Teisingai pastebėta, kad ir dabar lietuviškuose pasuose yra daug užrašų ir gali būti įrašų ne lietuvių kalba.

O jeigu Lenkijos lietuvių tautinės mažumos padėtis yra kažkuom netenkinanti, tai reikia, kad valstybės institucijos tą spręstų tarpvalstybiniu lygiu. Ir nematau reikalo piktintis, kad yra sprendžiami Lietuvos lenkams aktualūs klausimai. Ir tikrai būtų nepriimtina, jei kovodami su tikra ar tariama Lenkijos lietuvių diskriminacija mes imtume diskriminuoti lenkų tautybės Lietuvos piliečius.

Rubikonas peržengtas. Dabar nebeįsivaizduoju, kaip įtikinti lenkus nuimti lenkiškus gatvių pavadinimus... Jau dabar de facto Vilnijos lenkai turi autonomija, o šis KT pareiškimas netiesiogiai veda į autonomiją de jure.

Nereikia šnekėt nesąmonių. Jokios autonomijos lenkai Lietuvoje neturi ir neturės, nei de facto, nei de jure. Ir apskritai su jokia autonomija sprendžiamas klausimas nesusijęs.

[rat]

Iš to naujo KT priimto sprendimo:

Įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, turėtų paisyti ir to, kad, kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys.

Tai kaip suprantu galima bus rašyti tik lotyniško raidyno pagrindu? Vadinasi koks nors Lechas Valensa bus Lech Wałęsa, o koks nors Vladimir Romanov ir liks Vladimir Romanov? O kaip su žydais? O kaip su žemaičiais, juk irgi jautrūs žmonės. Simonas Daukantas, ar Sėmuons Daukants?
Ar tie Lietuvos piliečiai kurių tautybės kalba paremta lotyniškais rašmenimis lygesni ir geresni už kitus? Abejoju. Todėl šitą sprendimą KT gali susikišt kur nesueina.

[index]

Iš to naujo KT priimto sprendimo:

Tai kaip suprantu galima bus rašyti tik lotyniško raidyno pagrindu? Vadinasi koks nors Lechas Valensa bus Lech Wałęsa, o koks nors Vladimir Romanov ir liks Vladimir Romanov? O kaip su žydais? O kaip su žemaičiais, juk irgi jautrūs žmonės. Simonas Daukantas, ar Sėmuons Daukants?
Ar tie Lietuvos piliečiai kurių tautybės kalba paremta lotyniškais rašmenimis lygesni ir geresni už kitus? Abejoju. Todėl šitą sprendimą KT gali susikišt kur nesueina.

Žemaičiai savo kalba savo vardus ir pavardes pasuose jau gali rašyti nors ir dabar, juk abėcėlė nuo Lietuviškos nesiskiria . O šiaip man dėl to nei šilta nei šalta (lygiai taip pat dėl gatvių pavadinimų), gal tai gavę jie Lietuvoje jausis labiau gerbiami ir netgi taps jai lojalesni.

O dėl rašymo kitomis abėcėlėmis irgi būčiau nieko prieš, jei asmuo galėtų savo vardą ir pavardę pats teisingai įsirašyti savo kalba (aišku šalia galėtų būti transkribcija lotynų abėcėle). Tai būtų tik simbolinis gestas, galbūt padedantis geriau jaustis kitataučiams.

[index]

Mano supratimu, islame (ypač sunitiniame) tai visiškai arba beveik neįmanoma. Tai yra viena "anarchiškiausių" religijų, kurios rėmuose pamokslauti gali iš esmės bet kuris labiau apsiskaitęs ir bendruomenės pripažįstamas tikintysis. Netgi iškiliausi dvasiniai lyderiai, turintys daugybę šalininkų, beveik neturi galimybių institucionalizuoti savo valdžios. Tikėtis, kad tai pavyks pasiekti vakarietiškai valstybei, kurią daugelis Europos musulmonų pagrįstai gali laikyti daugiau mažiau priešiškai nusiteikusia, nerealu. Iš karto prasidėtų sektantinis skaldymasis, ir padėtis gal net dar labiau pablogėtų. Juo labiau, kad Europos musulmonai yra be galo skirtingi, atvykę iš tokių skirtingų kraštų, kaip Juodoji Afrika, Levantas, Pakistanas ir Indonezija. Jų religijos tiesų supratimas ir interpretavimo būdai iš esmės skiriasi.

Anglikonai atsiskyrė (buvo monarchų atskirti) kaip vientisas Katalikų bažnyčios organizacijos gabalas, todėl jiems išlaikyti hierarchiją nebuvo sudėtinga.

Na visiškai institucionalizuoto valdymo galbūt ir nepavyktų, bet valstybės politiką per religiją galima varyti: steigiant valstybines religines mokyklas, ruošiančias dvasininkus, turint vietinį valstybės muftijų (toks vietinis vadovas vistik egzistuoja ir Lietuvoje, berods, tokį turime), leidžiant mečetėse pamokslus skelbti tik valstybės akredituotiems imamams.

Ir vistik, nors tikintieji tam iš pradžių ir priešintųsi, bet manau galų gale dauguma tikėtų į "oficialiąją versiją", negu kurtų savas, ir jomis užsiimtų tik privačiai (O netgi taip ir būtų, dėl pastarosios priežasties tai neišplistų), nes mečetėse būtų leista skelbti tik "oficialiąją islamo versiją".

[Wycka]

Rubikonas peržengtas. Dabar nebeįsivaizduoju, kaip įtikinti lenkus nuimti lenkiškus gatvių pavadinimus... Jau dabar de facto Vilnijos lenkai turi autonomija, o šis KT pareiškimas netiesiogiai veda į autonomiją de jure.

Nereikia šnekėt nesąmonių. Jokios autonomijos lenkai Lietuvoje neturi ir neturės, nei de facto, nei de jure. Ir apskritai su jokia autonomija sprendžiamas klausimas nesusijęs.

Nepainiokite Vilniaus miesto su Vilniaus rajonu — šie du administraciniai vienetai skiriasi vienas nuo kito kur kas labiau nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Maždaug 15-20 km į rytus ir pietus nuo Vilniaus miesto administracinės ribos jau yra kaimų, kuriuose ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai nesusišnekėsi, tik lenkiškai. Vasario 16d. ten trispalvės nerasi, o štai lapkričio 11d. toks kaimas skęsta baltų ir raudonų juostelių jūroje.
Švietimo politika visame Vilniaus rajone yra grynai prolenkiška, tai pripažįsta net rusiškų mokyklų vadovai.
Beje, prisiminkime Vilnijos krašto autonomininkų siekius 1990m. balandžio ir gegužės mėnesiais. Tada jiems nedaug pritrūko.
Čia gal sustosiu, nes nenorėčiau būti apkaltintas tautinės nesantaikos kurstymu. Turiu keletą draugų ir bendradarbių lenkų, su jais kalbuosi tik lietuviškai, ir nesinori dėl vieno KT išaiškinimo susipykti

[qwe]

Nors as siaip pries tuos rasymus visom pasaulio kalbom, bet kituose irasuose gal ir nera jau taip blogai. Svarbu, kad pagrindiniam lape bus iskaitomai parasyta. Tik man idomiai nuskambejo vakar per zinias pasakyta fraze, kad toks KT isaiskinimas kainuos apie 20 milijonu lietuvisku pinigu.
O del to, kad lenku padetis LIetuvoje nepalyginamai geresne nei lietuviu Lenkijoje manau yra tik musu atsakingu instituciju nepajegumo irodymas. Netgi sakyciau, kad deretu imti pavyzdi is lenku ir taip pat arsiai kapotis del Lenkijos lietuviu padeties. Dantis uz danti tsakant. Viska ko reikalauja lenkai Lietuvoje turetu buti taikoma ir lietuviams Lenkijoje. Manau reikalavimu sarasas is ju puses ganetinai greit ir smarkiai sutrumpetu.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Wycka, tai ką tu dabar pasakei yra daugiau mažiau tiesa (tačiau reiktų pažymėt, kad Vilniaus rajonas per pastaruosius dešimt metų tapo kur kas labiau lietuviškas, nors lenkai ten vis dar sudaro daugumą), tik vat su autonomija tas niekaip nesisieja.

qwe, yra vienas svarbus niuansas - lenkai yra didžiausia ir labai kompaktiškai gyvenanti Lietuvos tautinė mažuma, kai tuo tarpu lietuvių Lenkijoje yra gana nedaug. Dėl to natūralu, kad lenkams Lietuvoje įgyvendinti savo teises ir puoselėti savo kultūrą yra lengviau.

[qwe]

Tai viskas su tuo tvarkoj, bet juk tai, kad lietuviu mazumai Lenkijoje uztikrinti ju teises yra sunkiau dar nereiskia, kad to nereikia siekti. Kiek girdejot atveju apie tai, kad kokia nors lietuviu valdzios delegacija vyktu i Lenkija ir bandytu pramust kazka tenai lietuviu bendruomenei? Sakyciau, kad mane net labiau piktina ne lenku siekis pramust kuo daugiau sau Lietuvoje, bet lietuviu nenoras to pacio siekti Lenkijoje (turiu omenyje valdzios lygmenyje)

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nesiginčiju. Tik iš tavo ankstesnio pranešimo susidarė įspūdis, kad norėtum, jog sumažėtų reikalavimų sąrašas iš Lietuvos lenkų pusės.

[Wycka]

tai yra daugiau mažiau tiesa, tačiau reiktų pažymėt, kad Vilniaus rajonas per pastaruosius dešimt metų tapo kur kas labiau lietuviškas, nors lenkai ten vis dar sudaro daugumą, tik vat su autonomija tas niekaip nesisieja.

Tai, kad Vilniaus rajonas per pastaruosius dešimt metų tapo kur kas labiau lietuviškas, yra ne lenkų nuopelnas. Matyt, jie tai mato ir dėl to nerimauja. Nieko prieš lenkus, tačiau reikia jausti, kur esi. Lietuviai Suvalkų apylinkėse taip pat gana kompaktiškai gyvena, tačiau tokių reikalavimų kaip Lietuvos lenkai nekelia. Iš dalies pritariu qwe, kad tai didele dalimi mūsų politikų apsileidimas ir neatsakingumas, tačiau visi kompromisai turi būti abipusiai.

[AIRzol]

Žemaičiai savo kalba savo vardus ir pavardes pasuose jau gali rašyti nors ir dabar

Tu tuom tikras?

juk abėcėlė nuo Lietuviškos nesiskiria

Iš tikro nedaug, bet skiriasi.

[Wycka]

Nugi paaiškink kuom čia Lenkija dėta? Čia kalbama ne apie kažkokius dvišalius Lietuvos santykius su Lenkija, o apie valstybės santykius su savo pačios piliečiais. Ir klausimas yra elementarus - arba valstybė leidžia rašyti savo piliečiams savo pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti gimtąja kalba, arba neleidžia. Dar daugiau, KT nutarime sprendžiamas ne politinis šito klausimo aspektas (tikslinga ar netikslinga leisti kitų tautybių asmenims leisti įrašyti savo pavardę nelietuviškais rašmenimis kažkuriame paso lape), o grynai teisinis - ar tai leidžia Konstitucija.

Vat vat, kol mes žiūrime į visa tai pro rožinius akinius, Lenkija (kol kas tik žiniasklaida, bet ji įtakoja visuomenės nuomonę) nesnaudžia ir jau kritikuoja mus už šį KT nutarimą, esą dar pratęsiama tautinių mažumų diskriminacija:

Lenkų dienraštis: pasibaigė svajonės apie partnerystę su Lietuva

Pasibaigė vienas iš metų metais trukusių lietuvių ir lenkų ginčų. Deja, negerai. Pasirodo, jog Lietuvos valstybė jau savo prigimtimi yra nepalanki kitataučiams.
Nepalanki tokiu laipsniu, jog nepritaria pavardėms, kurių raidžių nėra lietuviškoje abėcėlėje, komentuodamas Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą dėl užsieniečių pavardžių rašybos lietuviškuose pasuose, tvirtina įtakingas lenkų dienraštis "Rzeczpospolita".
Pasak dienraščio, tokią išvadą galima daryti susipažinus su galutiniu šio teismo sprendimu, kuriame daroma išvada, kad pavardes lenkiškais rašmenimis bus galima rašyti pase, tačiau ne pagrindiniame puslapyje, kur jos paprastai ieškoma, ne ten, kur pasauliui pristatoma asmens tapatybė, nes ten bus tik lietuviškai, kadangi tikra pavardė pagal lietuvius, yra tik lietuviška.
"Tai liūdna žinia ne tik Lietuvos lenkams, nors, pavardžių rašyba juos mažiau neramina negu lenkų švietimas ir žemės gražinimas. Tai neramina taip pat Lenkijos lenkus, politikus ir publicistus, kurie tikėjo Lietuvos ir Lenkijos partneryste. Keliolika metų, nežiūrint nieko, tikėjome Lietuvos politikų pažadais - pradedant prezidentais, premjerais ir baigiant Lietuvos Seimo nariais, jog greitai lenkiškos pavardės bus rašomos lenkiškai, jog tai jokia problema, kurią blokuoja koks nors valdininkas arba techniniai sunkumai..", - rašo "Rzeczpospolita".
Anot dienraščio, tokius pažadus skelbė ir naujoji prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri po kelių metų darbo Briuselyje atrodė yra mažumų žinove ir šalininke.
"Keliolika metų truko, kol galiausiai gavome atsakymą iš Lietuvos mums svarbiu klausimu. Jis neigiamas. Tikriausiai pasikeis ir Lenkijos požiūris į Lietuvą, nes kas gi panorės laukti dar keliolika metų, kad vėl išgirstume panašų nuosprendį netgi tuo atveju, jeigu iš Lietuvos politikų girdėtume šimtus užtikrinimų apie strateginę partnerystę ir tūkstančius pažadų dėl Vilniaus krašto lenkų", - apibendrina "Rzeczpospolita".
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.
"Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba", - teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nepaisant įrašo galimybės nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo išlikti "oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba".
Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas svarbus Lietuvos lenkų mažumai, kuri siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos originalo kalba.
Anot Seimo pirmininkės pavaduotojo Raimondo Šukio, Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad nelietuviško įrašo viešajame gyvenime Lietuvoje nebus galima vartoti.
"Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba, ir pilietis įrašo ne lietuvių kalba viešajame gyvenime Lietuvoje niekaip negalės naudoti", - žurnalistams penktadienį sakė R.Šukys.

[Kema]

Ar Lenkija kelia grėsmę Lietuvai?

Lenkų dienraštis: pasibaigė svajonės apie partnerystę su Lietuva

Pasibaigė vienas iš metų metais trukusių lietuvių ir lenkų ginčų. Deja, negerai. Pasirodo, jog Lietuvos valstybė jau savo prigimtimi yra nepalanki kitataučiams.
Nepalanki tokiu laipsniu, jog nepritaria pavardėms, kurių raidžių nėra lietuviškoje abėcėlėje, komentuodamas Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą dėl užsieniečių pavardžių rašybos lietuviškuose pasuose, tvirtina įtakingas lenkų dienraštis "Rzeczpospolita".

Pasak dienraščio, tokią išvadą galima daryti susipažinus su galutiniu šio teismo sprendimu, kuriame daroma išvada, kad pavardes lenkiškais rašmenimis bus galima rašyti pase, tačiau ne pagrindiniame puslapyje, kur jos paprastai ieškoma, ne ten, kur pasauliui pristatoma asmens tapatybė, nes ten bus tik lietuviškai, kadangi tikra pavardė pagal lietuvius, yra tik lietuviška.

"Tai liūdna žinia ne tik Lietuvos lenkams, nors, pavardžių rašyba juos mažiau neramina negu lenkų švietimas ir žemės gražinimas. Tai neramina taip pat Lenkijos lenkus, politikus ir publicistus, kurie tikėjo Lietuvos ir Lenkijos partneryste. Keliolika metų, nežiūrint nieko, tikėjome Lietuvos politikų pažadais - pradedant prezidentais, premjerais ir baigiant Lietuvos Seimo nariais, jog greitai lenkiškos pavardės bus rašomos lenkiškai, jog tai jokia problema, kurią blokuoja koks nors valdininkas arba techniniai sunkumai..", - rašo "Rzeczpospolita".

Anot dienraščio, tokius pažadus skelbė ir naujoji prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri po kelių metų darbo Briuselyje atrodė yra mažumų žinove ir šalininke.

"Keliolika metų truko, kol galiausiai gavome atsakymą iš Lietuvos mums svarbiu klausimu. Jis neigiamas. Tikriausiai pasikeis ir Lenkijos požiūris į Lietuvą, nes kas gi panorės laukti dar keliolika metų, kad vėl išgirstume panašų nuosprendį netgi tuo atveju, jeigu iš Lietuvos politikų girdėtume šimtus užtikrinimų apie strateginę partnerystę ir tūkstančius pažadų dėl Vilniaus krašto lenkų", - apibendrina "Rzeczpospolita".

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.

"Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba", - teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nepaisant įrašo galimybės nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo išlikti "oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba".

Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas svarbus Lietuvos lenkų mažumai, kuri siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos originalo kalba.
Anot Seimo pirmininkės pavaduotojo Raimondo Šukio, Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad nelietuviško įrašo viešajame gyvenime Lietuvoje nebus galima vartoti.

"Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba, ir pilietis įrašo ne lietuvių kalba viešajame gyvenime Lietuvoje niekaip negalės naudoti", - žurnalistams penktadienį sakė R.Šukys.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=25474597

Diskutuojame čia.

[Wycka]

/\ Prieš 5 minutes tą patį straipsnį įkėliau į temą "Politika". Visgi manau, kad pati Lenkija po 1994m. balandžio sutarties nebekelia jokios tiesioginės grėsmės Lietuvai, o vat kaip dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje, ypač dėl LLRA lyderių — diskutuotinas klausimas.

[spirit]

Man tai kvepia kišimusi į kitos valstybės reikalus.

[rat]

Jei lietuvių būtų kokių 20 milijonų, tai nelabai kas išdrįstų aiškint. Reikėjo branduolinį ginklą susikurt, tada išvis ramu būtų. Dabar galima plėtoti partnerystę su Ukraina. Nes tiek Rusija, tiek Lenkija dar gyvena XX amžiaus pradžioje.

[Muzungus]

Lenku pavardes- su ju raidem, rusu- kirilica, kienieciu- heroglifais ir pan. ir dar pirmam paso puslapy.

Norai norais, bet visi norai turi ribas.