Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[Aleksio]

Galėtų ir pas mus leisti rašyti Römeris.

Jeigu tas Römeris yra kitos šalies pilietis - tada galima. Jeigu Lietuvos pilietis - tik Riomeris.

[Ginthus]

Nelabai radau daugiau apie slovėnų pasų rašybą, išskyrus https://forum.unilang.org/viewtopic....32495&start=20 :

https://en.wikipedia.org/wiki/Slovene_alphabet :

Kadangi raidė ć pase naudojama, tai labai logiška būtų manyti, kad ir q w x y yra leidžiamos pasuose.

O šiaip patiko šitai:

Galėtų ir pas mus leisti rašyti Römeris.

Tokie aptakūs parašymai, kad pasitaiko išimčių, gali būti tais pačiais žodžiais parašyti ir apie mus. Nepritempinėkim logikos prie savo pageidavimų, jei nėra konkretaus fakto.

[digital]

Nelabai, pas mus neseniai (nuo pernai ar užpernai) registruojant kompanijas jų pavadinimai turi praeiti VLKK kontrolę.

Vyriausybė pritarė siūlymui leisti naudoti nelietuviškas raides įmonių pavadinimuose

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Valstybinės kalbos įstatymo bei Civilinio kodekso pekeitimų įstatymų projektams, kuriais siūloma įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimuose naudoti raides x, q ar w. Tačiau galutinį sprendimą priims Seimas.
„Tai ne pirmas bandymas, ankstesnės vyriausybės bandė inicijuoti, bet nesulaukdavo palaikymo Seime. Čia, sakyčiau, nei pagalba, nei didelis reveransas verslui, bet per savo trumpą karjerą net kelis kartus iš verslo esu girdėjęs tokį priekaištą, kad iš Vyriausybės ar valdžios daug nesitiki, bet prašo leisti sugalvoti ir užsirašyti tokius pavadinimus, kokius norima“, - trečiadienį posėdyje kalbėjo ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Anot jo, leidus pavadinimuose naudoti visas lotyniškas raides, įmonėms taptų lengviau eksportuoti prekes ar paslaugas.

„Aš iš tų žmonių, kur eidamas po darbo į „Maximą“, tikrai nepergyvenu, matydamas x pavadinime. Nežinau, ar dėl to esu nepagarbus kalbai, ar kažkokią nuodėmę darau“, - kalbėjo M. Sinkevičius.
Dabar juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaromi tik valstybine kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms ar įstaigoms leidžiama naudoti ir kitas kalbas. Be to, naujai steigiamos įmonės galėdavo apeiti tvarką, notarams patvirtinus jų pavadinimus, ar užsienyje įregistravusios prekės ženklą su kitokiomis raidėmis.
Siūlymai įmonių pavadinimuose naudoti visas lotyniškas raides Seimui buvo teikiami prieš trejus metus, tačiau tuomet parlamentarai juos atmetė.

[senasnamas]

Po tiek metų sugalvota legalizuoti tokius pavadinimus kaip Maxima ir Litexpo?

Anot jo, leidus pavadinimuose naudoti visas lotyniškas raides, įmonėms taptų lengviau eksportuoti prekes ar paslaugas.

Aha, būtent šios "aukštųjų technologijų inovacijos" verslui labiausiai trūksta, kad būtų konkurencingas.

[digital]

1. Ne po tiek metų, o periodiškai bandoma, bet seimo kvaileliai vis nesiryžta.
2. Tą galima apeiti, registruojant kaip užsienio įmonės filialą - o tai reiškia, kad įstatymas kaip ir neveikia, o tik pasunkina visiems gyvenimą.

[Lettered]

Po tiek metų sugalvota legalizuoti tokius pavadinimus kaip Maxima ir Litexpo?


Aha, būtent šios "aukštųjų technologijų inovacijos" verslui labiausiai trūksta, kad būtų konkurencingas.

Jis ir dabar legalus.

http://rekvizitai.vz.lt/imone/maxima_lt_uab/

[digital]

Dabar juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaromi tik valstybine kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms ar įstaigoms leidžiama naudoti ir kitas kalbas. Be to, naujai steigiamos įmonės galėdavo apeiti tvarką, notarams patvirtinus jų pavadinimus, ar užsienyje įregistravusios prekės ženklą su kitokiomis raidėmis.

[senasnamas]

Jis ir dabar legalus.

Ką keičia tie įstatymai, jeigu jų laikosi tik tie, kuriems patinka jų laikytis.

[digital]

Tai būtent, tokį nereikalingą įstatymą reikėtų iš viso naikinti.

[Jemelia]

Ir vėl geros naujienos:

"Spalio 11 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMKK) išrinko kandidatą į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus – juo siūlomas Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas, portalo Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. A. Antanaitį į VLKK narius pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Slaptame balsavime dėl kandidato į VLKK vadovus Audrys Antanaitis surinko šešis balsus, o jo varžovė, dabartinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė – keturis komiteto narių balsus. Valstybinės kalbos komisijos vadovą, taip pat ir visą naują komisijos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas."

http://alkas.lt/2017/10/11/seimo-svi...dri-antanaiti/

Belieka sulaukti galutinio Seimo sprendimo, kaip pasakytų mūsų Jonelis


p.s.: pirmam komentaro variante buvau pateikęs nuorodą ir citatą iš Delfio. Bet nesusilaikiau, neatsispyriau progai patirti malonumą (atleisk man Viešpatie) ir pakeičiau jas nuoroda ir citata iš Alko - vis tiek turinys praktiškai tas pats, gal iš Alko tik kiek informatyvesnis Kam reikia, tas supras, kodėl taip padariau ir kas čia man tokio malonaus

[senasnamas]

Čia bendram vaizdui susidaryti, kaip vyko balsavimas
V. Sinica, FB

Šiandien įvyko itin karštas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdis. Jo metu išrinktas Seimui teikiamas kandidatas į Valstybinės kalbos komisijos pirmininkus. Juo tapo žurnalistas Audrys Antanaitis.

Balsavimo rezultatai pasirodė netikėti ir labai nepatiko konservatoriui Mantui Adomėnui, kuris išbėgo iš posėdžio, grįžęs įžeidinėjo A. Antanaitį ir kolegas, galiausiai išėjo visam laikui, pasakęs, kad neįmanoma dirbti. Esą valstiečiai politizuoja VLKK. Linksmas vaizdas.

O juk yra būtent atvirkščiai. Nuolatos apie VLKK nepolitizavimą šnekantys opozicijos atstovai - skirtingų frakcijų liberalai - balsuojant dėl VLKK narių išmėtė bent 10 mokslo daktarų, iš jų tris habilituotus, tris teiktus Lietuvių kalbos instituto. Iš pavardžių visiškai aišku, kad išmesti tie, kas atrodė nedovanotinai tautiški, neduokdie būsiantys prieš 'tris raides'. Toks tas nepolitizuotas konservatorių balsavimas. Kas po to kaltas, kad komisijoje nėra mokslo laipsnius turinčių kandidatų, kurie norėtų imtis pirmininkavimo darbo?
Apskritai smagu buvo palyginti parlamentinę kultūrą. Prieš porą savaičių visa opozicija sabotavo analogišką balsavimą, matydami kad neturės daugumos ir nebalsuodami, nors visi buvo salėje. Suprask, sugriausim kvorumą, balsavimas nesiskaitys. Taip ir nutiko. Konservatoriai laimingi juokėsi, Jovaiša sėdėjo ramus kaip belgas. Dabar gi Adomėnas apsiskaičiavo, laimėjo ne jo kandidatas. Nei žodynas, nei lakstymas jokios ramybės neišdavė. Būtumėt matę.

[J.U.]

Silpnoji konservatorių vieta tame, kad nežiūri kokie tipai randasi jų gretose. Tai tęsiasi dar nuos senojo Landsbergio laikų, jo silpnoji vieta, nežiūrint į visus nuopelnus buvo ta, kad nemokėjo pasirinkti žmonių.

[senasnamas]

Tokia kadrų "politika" bent jau seniau buvo sąmoninga. Aplinkui buvo buriami tie, kuriuos buvo už ką pašantažuoti. Tai reikalinga lojalumui užtikrinti. Kompetencija buvo paskutinėje vietoje.

[digital]

Vyriausybė pritarė siūlymui leisti naudoti nelietuviškas raides įmonių pavadinimuose

Praėjo virš metų, bandoma vėl - Verslininkai prašo leisti nelietuviškus pavadinimus, kalbos sergėtojai mato grėsmę

Verslininkai tikina, kad būtina leisti Lietuvoje registruoti įmones nelietuviškais pavadinimais, tuo metu lietuvių kalbos sergėtojai tikina, kad tai sukeltų didelę grėsmę valstybinei kalbai.

„Mes ilgai laukiame šito sprendimo. Mums aktuali problema, kadangi daug mūsų vienijamų narių dirba užsienyje lietuviškais pavadinimais (...) Lietuviškoms įmonėms sudėtingiau konkuruoti ir įeiti į tas naujas rinkas“, – ketvirtadienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto surengtus klausymus teigė Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė.

Anot jos, su kliūtimis dėl pavadinimo susidūrė „Birštono mineraliniai vandenys“, siekdami įeiti į Jungtinių Arabų Emyratų, Omano rinkas.

„Žemaitijos pienas“, eksportuodamas į Jungtinę Karalystę, susidūrė su kliūtimis dėl sunkiai suprantamo pavadinimo“, – teigė I. Rizgelė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių skyriaus vedėja Rūta Jovaišienė pabrėžė, kad dabar verslininkai randa įvairių spragų ir sugalvoja įvairių būdų, kaip pasivadinti nelietuviškais vardais.

Vėlgi pasikartosiu - kam reikalingas įstatymas, jei labai norint, vis tiek galima jį apeiti? Tik sudaromi bereikalingi sunkumai verslui.

[senasnamas]

Aha, verslininkai tegu eina konsultuotis su Maxima ir Litexpo prekių ženklų turėtojais . Problemų patiriantys Birštono mineraliniai vandenys tegu persivadina į BMV. Aišku, yra rizika sulaukti ieškinių iš BMW .

[digital]

Ne apie prekių ženklus kalba, o įmonių pavadinimus.

Problemų patiriantys Birštono mineraliniai vandenys tegu persivadina į BMV. Aišku, yra rizika sulaukti ieškinių iš BMW .

Iš straipsnio:

Taip pat siūloma papildyti, kad juridinio asmens pavadinimas galėtų būti sudaromas ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių.

Reiškia BMV dabar negalima.

[senasnamas]

Ministerijos atstovė pabrėžė, kad kalbama tik apie papildomas tris raides – w, q ir x.

Kaip Birštono mineraliniams vandenims arba Žemaitijos pienui padėtų tos trys raidės?

[digital]

Būtų galima pasivadinti BMV arba BMW (arba QWX).

[suoliuojantis]

Kažkaip iš piršto laužta problema. Vienokie ar kitokie apribojimai egzistuoja daugelyje šalių ir Lietuvoje jie ne patys didžiausi. Įprasta praktika registruoti prekės ženklus ir tada niekam nerūpi kompanijos vardas: nelabai kam įdomu, kad oficialus kompanijos vardas Hon Huai, bet daug kas žino FoxConn, nelabai kas Lietuvoj žino kompaniją pavadinimu Powszechnie Zaklady Ubezpechieniowe, bet nemažai kas žino prekės ženklą PZU ir t.t. Galų gale galima registruoti žodžių junginį kaip turime Ab Litgrid, AB AmberGrid ir t.t. (pvz. Lenkijoje, Čekijoje, ir Vokietijoje daug daugiau apribojimų). Galima naudoti beprasmius žodžius ale vardus ir t.t.Negi mineraliniams padėtų jeigu jie pasivadintų "Birstonas mineral waters" ? Vis tiek liežuvį nusilaužtum,.

[digital]

Abejoju, kad pagal dabartines taisykles (jos buvo sugriežtintos kažkur prieš pora metų) galima registruoti Litgrid arba AmberGrid. Apie tai ir kalba, kad apribojimai debiliški, bet aišku, visada atsiras ginančių ir pateisinančių juos.