Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[Furbo]

Gerai. Išsiaiškinom kame čia problema...
-----
O gal kas nors galės šitą marmalynę ištaisyt?

kasdien vaziuoju apie 19 val namo is centro. Tai va, kelinta diena is eiles atvaziuoja 2 ar net 3 marsruto nr 1 troleibusai. Siandien atvaziavo du -1 ir vienas 2. Ir vienas paskuj kita.

[Carnifex]

„I“ raidės tarptautiniame žodyje tarimas priklauso nuo kalbos, iš kurios žodis atėjo. Tarkim, „biuras“ atėjo iš prancūzų „bureau“, ir čia „i“ - tik minkštumo ženklas. Kita vertus, žodis „higiena“ atėjo iš klasikinės graikų kalbos „'ugieinos“, ir čia „i“ yra atskiras garsas. Tokiu atveju lietuvių kalboje priimta įterpti tokioje balsių samplaikoje „j“, todėl rezultatas ir yra „higijena“ Tas pats su prancūzų kilmės „bibliotheque“ → „biblioteka“, graikų kilmės „thriambos“ → „triumfas“, lotynų kilmės „aquarium“ → „akvariumas“, ir t.t.

P.S. Matyt, pavėlavau, kol po etimologijas kapsčiausi, paaiškino jau

[Romas]

Ši tema yra skiltyje "Apie forumą"
Man atrodo, kad šioje temoje reikėtų kalbėti tik apie tai, kas bent kiek liečia šitą forumą, įskaitant nusišnekėjimus ir beraštišką rašlenimą forume.
Bendrais lietuvių kalbos klausimais bei apie svetimų žodžių rašybą gal geriau diskutuoti temose Visuomenės ir ūkio skiltyje:
Lietuvių kalba
Svetimų vardų rašyba
Vietovardžių pervardinimai

Jei reikia, galima sukurti anoje skiltyje temą apie tarptautinius ir svetimus žodžius lietuvių kalboje

[Godo]

Vadinasi, jie daro klaidą. O tu iš ko sprendi, kad tai klaida: nes dauguma taip sako? Godo turėtų patikslinti šių žodžių tarimą.

Pagal visus dėsningumus ir aš manau, kad j higienoje ištarti reikia, tik tarti reikia higjiena, ne higijiena O tarties, manau internete pasitikrinti neįmanoma, nors jau seniai galėjo būti parengtas elektroninis lietuvių kalbos tarties žodynas, bet... Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos skyrius dabar tik kavos virimu per dienas užsiima

[Romas]

Iškėliau į atskirą temą diskusijas apie svetimų žodžių integraciją į lietuvių kalbą.
Pradžia - iš temos Rašykime lietuviškai (Miestai ir architektūra > Forumo Valdyba > Apie Forumą ), kur turėtų būti kalbama tik apie šio forumo kalbą.
Kai bus laiko, čia reikės perkelti ir kitus pranešimus.

Vienas patikslinimas - ar šioje temoje reikia diskutuoti ir apie svetimus vietovardžius?

[Romas]

Šiaip ausį rėžia toks tarimas ir rašymas kaip "skenavimas", "minivenas".
Pagal mane angliška "a" uždarame sakinyje turėtų būti tariama ir rašoma "a", o ne "e".

Žodis "scan" yra lotynų kilmės ir iškraipytas angliško [æ] tarimas kaip [e] - tai kažkas panašaus į Baltarusijos istoriją, kuri prasidėjo ne prieš kelis šimtmečius, o kokiais 1917 metais.

[Romas]

Khimki - Žalgiris rungtynes žiūriu per rusų HTB

Su visa pagarba Blitz'ui tenka pastebėti, kad anglų kalbos įtaka skverbiasi pro visus plyšius. Rusiška "X" tariama ir rašoma kaip "ch" - Chimki.
Lotyniškai TV pavadinimas rašomas NTV.

Jei naudojama santrumpa HTB, tai ir komandos pavadinimą reikėtų rašyti "Xимки".
Bet rusiški intarpai būdavo rašomi tik anų laikų kokioje techninėje literatūroje, pvz. remontuodami automobilį "Жигули", matysite, kad priekiniai diskiniai stabdžiai skiriasi nuo "Moсквич'' būgninių stabžių.

Mokslinėje literatūroje ir kitur, kur šaltiniai ar citatos nurodomi originalo kalba, aišku, rašoma tik originalo raidėmis (šiuo atveju - kirilica).

[Romas]

Justina Juršytė, www.DELFI.lt
2011 balandžio mėn. 20 d. 15:25.

Šimašius: panašu, ETT priims sprendimą leisti rašyti pavardes originalo kalba

Gegužės viduryje Europos Teisingumo teismas turėtų paskelbti sprendimą byloje dėl papildomų lotyniškų rašmenų naudojimo lietuviškuose dokumentuose. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius daro prielaidą, kad Teismas veikiausiai nurodys įteisinti galimybę pavardes rašyti originalo kalba.

„Iš to, ką žinome, kokios institucijos ir kokias išvadas yra pateikusios, panašu, kad teismas gali nuspręsti, kad reikia įteisinti tas pavardes remiantis laisvu žmonių judėjimu, kad lietuvis išvažiavęs dirbti svetur turėtų teisę išlaikyti savo pavardę“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R. Šimašius. Anot jo, Lietuvos Vyriausybė jau prieš metus yra teikusi įstatymo projektą, kad Lietuvoje būtų įteisinta galimybė pavardes rašyti lotyniškais rašmenimis, tačiau Seime jis buvo atmesta. (...)
„Pagal Seimo statutą to paties projekto negalime teikti bent pusę metų. (...) Vyriausybė yra už liberalesnį pavardžių rašymą lotyniškais rašmenimis“, - sakė ministras.

Šiuo metu Lietuvos įstatymuose numatyta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu - be diakritinių ženklų, neatitinka proporcingumo kriterijaus, rašoma ES Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadoje.

Byla, kurioje prašoma įvertinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles numatančių Lietuvos teisės aktų atitiktį ES teisės aktams, į ES Teisingumo Teismą (TT), atkeliavo iš Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo. Šiam teismui Lietuvos pilietė Malgožata Runevič Vardyn skundėsi, kad Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė gimimo liudijime jos vardą ir pavardę nurodyti lenkų kalbos rašmenimis - Malgorzata Runiewicz, o santuokos - Malgorzata Runiewicz Wardyn

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=44622027

[Wycka]

Še tau boba ir devintinės...

Teismas: reikalavimas pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis ES teisės nepažeidžia

Europos Sąjungos Teisingumo teismas nenustatė pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis.Ketvirtadienį išvadoje Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir pavardė gali būti užrašyti tik valstybinės kalbos rašmenimis, neriboja laisvo asmenų judėjimo.
"Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu", - rašoma BNS atsiųstame teismo pranešime spaudai.
Tačiau nagrinėdamas moters prašymą pakeisti jos pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w - Wardyn, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti "rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų". Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.
"Nacionalinis teismas (...) turi nustatyti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, sutuoktinių teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra", - nurodė Liuksemburgo teismas.

[Kitas Džiugas]

Va man kas keista, kad lietuviai beveik visur Vikipediją vadina kitoniškai: „Wikipedija“, „Wikipedia“, kartais net „Vikipedia“, bet tik ne „Vikipedija“. Taip vadina tik pačioje Vikipedijoje.

[[unique]y1k3s]

Va man kas keista, kad lietuviai beveik visur Vikipediją vadina kitoniškai: „Wikipedija“, „Wikipedia“, kartais net „Vikipedia“, bet tik ne „Vikipedija“. Taip vadina tik pačioje Vikipedijoje.

Nes Wikipedia ir vadinasi, na, wikipedia. Wikipedija šiek tiek sulietuvintas variantas. Vikipedija nesižiūri ir artimiausiu laiku nesižiūrės, nes dauguma internautų įsiminė žodį wiki, ypač paryškintąją raidę. Juk tai ir savotiškų priešdėliu/suffix'u tapo internete - wikimedia, wikia, ir t.t. Tam, kad skaitydamas tekstą su kažkuo susietum žodį viki- reikia įdėt pastangų (truputį pagalvot), nes tas priešdėlis nenatūralus. Jei visi pradėtų naudot, būtų kitaip, bet nenaudoja

[Al1]

Vikipedija nėra joks prekinis ženklas ir pati ji yra transliteruoja pavadinimą į kiekvieną kalbą. Taip kad lietuviškai yra tik vikipedija.

[[unique]y1k3s]

wikipedia yra registruotas ženklas tiek pat kiek coca-cola ar pepsi.

[Kitas Džiugas]

Bet jeigu jie patys taip rašo, kas per išgalvojimas...
Neteko matyti kinų ar japonų, tarp savo hieroglifų rašančių „Wikipedia“!

[Al1]

wikipedia yra registruotas ženklas tiek pat kiek coca-cola ar pepsi.

Prekės ženklas gali būti verčiamas į kitas kalbas, jei to nori jo savininkas arba jei to reikalauja kai kurių šalių teisė. TSRS buvo ir Пепси-кола ir Кока-кола ir Фанта legali ir netgi su užrašu Торговая марка.

[Kitas Džiugas]

Prekės ženklas gali būti verčiamas į kitas kalbas, jei to nori jo savininkas arba jei to reikalauja kai kurių šalių teisė. TSRS buvo ir Пепси-кола ir Кока-кола ir Фанта legali ir netgi su užrašu Торговая марка.

Ne tai galvoju. Ne kirilica, o lotyniškomis raidėmis rašome. Bet jeigu patys autoriai sukuria specialiai „Vikipediją“, žiūrima kažkur toolii toolii.

Apskritai, lietuviška IT žiniasklaida kažkokia neišsivysčius: ten kur būna lietuviški pavadinimai („Tekstų doroklis“, „Android Prekyvietė“, „Vikipedija“ ar „Google dokumentai“, OA) rašo angliškus pavadinimus („WordPad„, „Market“, Wikipedia, „Google Docs“, RAM.

Arba irgi sako „eldžy“, „ikspy“, „eičpy“, „džava“, netgi „gedžar“ (skamba turkiškai). Nors turėtų būt „elgie“, „iks pė“ (ikspy = Xπ), „hašpė“, java (gi normalus žodis) ir get jar...

Dar transkripcija neaiški. Nesuprantu, kas mirė – Kim Jong Ilas ar Kim Čen Iras, yra – Saint-petersburgo Tsentraljnayya stotis ar Sankt Peterburgo Centralnaja stotis.

Perdaug viskas kopijuojama ir įklijuojama iš anglakalbių šaltinių.

[bebop]

Ne tai galvoju. Ne kirilica, o lotyniškomis raidėmis rašome. Bet jeigu patys autoriai sukuria specialiai „Vikipediją“, žiūrima kažkur toolii toolii.

Apskritai, lietuviška IT žiniasklaida kažkokia neišsivysčius: ten kur būna lietuviški pavadinimai („Tekstų doroklis“, „Android Prekyvietė“, „Vikipedija“ ar „Google dokumentai“, OA) rašo angliškus pavadinimus („WordPad„, „Market“, Wikipedia, „Google Docs“, RAM.

Arba irgi sako „eldžy“, „ikspy“, „eičpy“, „džava“, netgi „gedžar“ (skamba turkiškai). Nors turėtų būt „elgie“, „iks pė“ (ikspy = Xπ), „hašpė“, java (gi normalus žodis) ir get jar...

Dar transkripcija neaiški. Nesuprantu, kas mirė – Kim Jong Ilas ar Kim Čen Iras, yra – Saint-petersburgo Tsentraljnayya stotis ar Sankt Peterburgo Centralnaja stotis.

Perdaug viskas kopijuojama ir įklijuojama iš anglakalbių šaltinių.

1) Ne vien lietuviai kitaip vadina Vikipediją pvz.
http://ca.wikipedia.org/wiki/Portada paieškojus galima rasti ir daugiau.

2) Tranksripcija ir yra, kad verstum iš užsienio kalbos į suprantamą, šiuo metu lietuvių, kalbą. Tas tavo Kim Jong Ilas tėra paimtas iš anglų kalbos pvz. rusai verčia Ким Чен Ир, lenkai Kim Dzong Il, o orginalo kalba kor. 김정일, Kim Chŏngil. Tai kuri yra teisinga transkribcija, juk lietuvių kalboje j tariamas, kaip j, ne kaip dž? Ir ką reiškia ši radė ŏ?

[Kitas Džiugas]

Čia esmė, kad galima pagalvoti, kad čia skirtingi žmonės ar vietos.

[[unique]y1k3s]

Prekės ženklas gali būti verčiamas į kitas kalbas, jei to nori jo savininkas arba jei to reikalauja kai kurių šalių teisė. TSRS buvo ir Пепси-кола ir Кока-кола ir Фанта legali ir netgi su užrašu Торговая марка.

Taip. Sutinku, kad galima, ir būtų gražu, turėti vikipediją, koką kolą (jei jau taip) ir t.t. Bet daug lengviau įsiminti wikipedią ir coca-cola, nes išsiskiria. Todėl taip ir rašome. Teigiu iš tos pusės, kaip veikia atpažinimo centrai smegenyse, o ne kaip galėtų ar turėtų būti.
Jei dėl vienokios ar kitokios priežasties Fanta vadintųsi Фanta, manau daug kas taip ir rašytų, jei tik ši raidė būtų visų klaviatūroje

Apskritai, lietuviška IT žiniasklaida kažkokia neišsivysčius: ten kur būna lietuviški pavadinimai („Tekstų doroklis“, „Android Prekyvietė“, „Vikipedija“ ar „Google dokumentai“, OA) rašo angliškus pavadinimus („WordPad„, „Market“, Wikipedia, „Google Docs“, RAM.

Taip pat maigyklė, vielabraukis, bevirvolaidis ir t.t. Neprigijo. Žiniasklaida rašo kaip žmonės kalba.

Arba irgi sako „eldžy“, „ikspy“, „eičpy“, „džava“, netgi „gedžar“ (skamba turkiškai). Nors turėtų būt „elgie“, „iks pė“ (ikspy = Xπ), „hašpė“, java (gi normalus žodis) ir get jar...

Jei jau taip toli eini - raidės pagal savo pirminę prasmę užrašo garsus. Taigi jei angliškai sala, cigaretės ar programavimo kalba vadinasi Java, lietuviškai ji turėtų vadintis Džiava. Deja neverčiam. Panašu kad visi baigiam išmokt angliškus raidžių garsus.
Šiaip, slidi zona čia. Prekės ženklas kaip ir dvi raidės - HP. Bet, manau, praktiškai užpatentuotas ir garsas eičpy.
Anksčiau tos problemos nebuvo, per laiką išsispręs.

[bebop]

Čia esmė, kad galima pagalvoti, kad čia skirtingi žmonės ar vietos.

Tada reikėtų rašyti orginalo kalba, kad nekiltų problemų, tačiau abejoju ar sugebėtų žmonės skaityti visomis pasaulio kalbomis. Dažnai ir anglai, ir kiti su klaidomis transkribuoja, ne tik lietuviai. Juk anglų abėcėlėje tik 26 raidės (lietuvių 32).

Mano manymu, idealiausia būtų kuomet yra transkribuojama skliausteliuose nurodant orginalų pavadinimą, o ne daryti trankribciją ir transkribcijos. Tik aišku kiltų problemų su egzotiškesnėmis kalbomis.