Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[index]

Genus ruthenicus, natione lituanus.

[Zosys]

O jeigu aš, pavyzdžiui, kosmopolitas, bet užtat labai muzikalus žmogus. Kodėl negalėtų mano "nuosavybę" mano pase man pageidaujant užrašyti ... gaidomis? Koks jums visiems skirtumas? Ponia I. Smetonienė per televizorių rodė "Lietuvių kalbos žodyną", kuriame surašytos tos visos 'pi', 'beta' ar '@' buvo pavadintos neva "lietuviškais" rašmenimis. Bet tam žodyne juk ir diezai, ir bemoliai surašyti, natų simboliai. Jeigu pavardė - tai "nuosavybė", o tie simboliai tai lietuviški rašmenys, tai tada kaip gaunasi ? Be to "nuosavybė" juk neliečiama? Juk taip? Bet štai čia paaiškėja, kad šita "nuosavybė" pripažįstama „nuosavybe“ tik tuo atveju, jei ji a) buvo paveldėti iš tėvų ir b) jei ji rašoma lotyniškais ir tik lotyniškais rašmenimis. Pardon - tokiu atveju tai labai keista "nuosavybė".

Ir dar įdomu - jei Lietuvos lenkų pavardės yra "nuosavybė", tai tokiu atveju nuosavas vardas yra “nuosavybė” ir likusiems LR piliečiams, ar ne taip ? Tame tarpe rytų slavų kilmės LR piliečiams, kurie savo "nuosavybes" autentiškoje formoje rašytų kirilica ... žinoma, jei jiems kas nors susiruoštų tai leisti. Taip išeina, kad tos likusios LR tautinės mažumos (beje sudarančios Lietuvos tautinių mažumų daugumą) yra ne visai LR piliečiai? Ar gal tik trečdaliu LR piliečiai ? Ar jų "nuosavybė" truputį mažiau "nuosavybė", nei LR piliečių-lenkų pavardžių "nuosavybė" ? Ir vėl gaunasi, kad skirtingiems LR „savininkams“ skirtingos „nuosavybės“.

[c2h5oh]

Įdomu, vardas (pavardė)-tai garsas ar užrašas ?

Poetams - garsas, biurokratams - užrašas

Tačiau užrašai gali būti tikslūs ir vienareikšmiai- ten, kur būtinas tikslumas, pagrindinis yra užrašas. O garsas, kai tariam svetimos kalbos žodį, negali būti tikslus.

Pastaruoju metu net rusiškas pavardes imama rašyti pagal anglų kalbos transkripcijos taisykles.

Jeigu čia kalbi apie dokumentus - tai nieko nuostabaus. Jeigu prieš tave - rusiškas pasas su lotyniškom raidėm parašyta pavarde, ir turi būt vadovaujamasis ta rašyba. Net jeigu ten bus parašyta "Poutine" arba "Borschtsch"

[Kema]

Jei Lietuvos pasuose norima rašyti pavardes lenkiškai, tai ir Lenkijos pasuose tegul leidžia lietuviškai. Jei Lenkija nori Vilnijoje dvigubų gatvių užrašų, tai ir Lenkijoje nuo Lietuvos sienos iki Suvalkų ar toliau tegu vadina gatves lietuviškai ir lenkiškai. Analogiškai ir su mokyklomis. O dabar vyksta žaidimas į vienus vartus. Beje, dėl Suvalkų krašto lietuviškumo, Lietuva gali pateikt daug rimtesnių argumentų, negu vaikiškos sapalionės "wilno nase". Man tai įdomu, kodėl tokių problemų nėra su rusais, nors rusų Vilniuje daugiau nei lenkų?
Ir dar priminkit, koks "gyvūnas raudonais batais" lenkams pažadėjo pavardžių rašymą pagal jų norus?

[oranger]

Jei Lietuvos pasuose norima rašyti pavardes lenkiškai, tai ir Lenkijos pasuose tegul leidžia lietuviškai. Jei Lenkija nori Vilnijoje dvigubų gatvių užrašų, tai ir Lenkijoje nuo Lietuvos sienos iki Suvalkų ar toliau tegu vadina gatves lietuviškai ir lenkiškai. Analogiškai ir su mokyklomis. O dabar vyksta žaidimas į vienus vartus. Beje, dėl Suvalkų krašto lietuviškumo, Lietuva gali pateikt daug rimtesnių argumentų, negu vaikiškos sapalionės "wilno nase". Man tai įdomu, kodėl tokių problemų nėra su rusais, nors rusų Vilniuje daugiau nei lenkų?
Ir dar priminkit, koks "gyvūnas raudonais batais" lenkams pažadėjo pavardžių rašymą pagal jų norus?

Jau ne kartą sakyta, kad lietuviams Lenkijoje leidžiama rašyti dokumentuose lietuviškai.
O dėl rusų - jų kalboje nėra lotyniškų rašmenų, todėl ir problemų tokių net negali būti.

[Sula]

tai būtų puiki idėja pereiti prie vardų (pavardžių) užrašymo skaičiais, kurie visame pasaulyje suprantami vienodai,

Tai jau įgyvendinta - asmens kodas (gal tik nelabai standartizuotas pasauliniu mastu).

[Sula]

O dėl rusų - jų kalboje nėra lotyniškų rašmenų, todėl ir problemų tokių net negali būti.

O kaip dėl baltarusių (turinčių lotynišką raidyną)? Berods, netgi yra iš dalies įgyvendinta - Hrodna, Voranava - ant kelio ženklų...

[oranger]

O kaip dėl baltarusių (turinčių lotynišką raidyną)? Berods, netgi yra iš dalies įgyvendinta - Hrodna, Voranava - ant kelio ženklų...

Kas įgyvendinta ir kur? Gal galima tiksliau suformuluoti? Iš karto tik pasakau, kad baltarusiai lotyniško raidyno tikrai nenaudoja.

[Sula]

Kas įgyvendinta ir kur? Gal galima tiksliau suformuluoti? Iš karto tik pasakau, kad baltarusiai lotyniško raidyno tikrai nenaudoja.

Ant lietuviškų kelio ženklų! Nenaudoja, bet turi, ir naudojo visai dar neseniai!

[oranger]

Ant lietuviškų kelio ženklų! Nenaudoja, bet turi, ir naudojo visai dar neseniai!

Kažkokias "pievas" čia rašai. Niekada Baltarusija nenaudojo lotyniško raidyno, iš kur tu ištraukei?
O dėl kelio ženklų prašau nepainioti visko į vieną krūvą. Šiuo atveju tiesiog lietuviai pakeitė ženkluose rusiškus miesto pavadinimus į baltarusiškus, kas yra logiška.

[Sula]

Kažkokias "pievas" čia rašai. Niekada Baltarusija nenaudojo lotyniško raidyno, iš kur tu ištraukei?
O dėl kelio ženklų prašau nepainioti visko į vieną krūvą. Šiuo atveju tiesiog lietuviai pakeitė ženkluose rusiškus miesto pavadinimus į baltarusiškus, kas yra logiška.

Nebūčiau toks, kategoriškas:
http://be.wikipedia.org/wiki/%D0%91%...B2%D1%96%D1%82
Pats esu vartęs "Naša niva" dar pogrindiniais laikais.

Dėl ženklų - tiesa, bet aš iš pricipo nematau problemų. Juolab ir lietuvių kalba buvo kirilica rašyta.

[oranger]

Nebūčiau toks, kategoriškas:
http://be.wikipedia.org/wiki/%D0%91%...B2%D1%96%D1%82
Pats esu vartęs "Naša niva" dar pogrindiniais laikais.

Na, aš kalbu apie oficialų raidyną. Kas ten ką ir kaip bandė pritaikyt - visai kiti reikalai. Galima ir hieroglifais bandyti.

Dėl ženklų - tiesa, bet aš iš pricipo nematau problemų. Juolab ir lietuvių kalba buvo kirilica rašyta.

Nematai problemų rašyti kirilica mūsų kelio ženkluose? Ar aš ne taip supratau? Kažkodėl kiekvieną tavo sakinį reikia iššifruoti...

[Sula]

Nematai problemų rašyti kirilica mūsų kelio ženkluose? Ar aš ne taip supratau? Kažkodėl kiekvieną tavo sakinį reikia iššifruoti...

Taip, techninių problemų nematau.

[Zorro]

Baltarusių lacinka oficialiai nevartojama.
Daugiausiai vartoja provakarietiškai nusiteikę baltarusiai ir gyvenantis Vakaruose.
http://ru.wikipedia.org/wiki/Белорус...алфавит
http://en.wikipedia.org/wiki/Belarusian_Latin_alphabet

2000 m. buvo išleista geografinių pavadinimų transliteracijos instrukcija.
http://en.wikipedia.org/wiki/Instruc...f_Latin_script

[Al1]

O kuo kitataučių pavardžių rašymas originalia forma kenkia "Lietuvos ir lietuvių tautos, kalbos ir kultūros dabartis ir ateičiai"? Ir kaip tam kenkė Basanavičius, savo laikraštį pavadinęs "Auszra", o ne "Aušra"?

Užkibai antr A. Kubiliaus kabliuko. Premjeras pats neišmano, bet šneka.
Jo tėvas turbūt grabe vartosi.
Jei rimtai, tai J. Basanavičiaus "Aušros" (Auszros) laikais dar nebuvo susiformavusi ir nusistovėjusi lietuvių kalbos gramatika.

O nepastebėjai, kad geriausiai gyvena tos valstybės, kurios, cituoju "neužsikrėtę globalizmo ir kosmopolitizmo bacilomis.". Užsidaręs savo siauroje tautinėje erdvėje ir būdamas marginalu nacionalistu daug prarandi.

Taigi pats patvirtinai, kad geriausiai gyvena "neužsikrėtę"...

Man atrodo, mes su Al1 sutariame nesutarti

Pvz. gal ne visai į temą, bet vis tiek. Mano žmonos brolio klasiokas. Rusas. Vardas ir pavardė rusiški, net be prikabintų lietuviškų galūnių "-as" ar pan. Laisvalaikiu dainuoja vietiniame lietuvių tautinių dainų ansamblyje. Kaip vertinti tokį žmogų?

Taigi, puikiai asimiliuojasi. Beliko tik susigramatinti vardą ir pavardę.

Kas dėl sugramatinimo. Buvo padaryta didelė klaida, kai berods 1991 m. buvo priimtas pavardžių ir vardų rašymo įstatymas (ar kaip ten jis vadinasi). Jame buvo palikta galimybė nesusigramatinti pavardės. t.y. prie vyriško vardo ir pavardės nepridėti galūnių.

Ponia I. Smetonienė per televizorių rodė "Lietuvių kalbos žodyną", kuriame surašytos tos visos 'pi', 'beta' ar '@' buvo pavadintos neva "lietuviškais" rašmenimis. Bet tam žodyne juk ir diezai, ir bemoliai surašyti, natų simboliai. Jeigu pavardė - tai "nuosavybė", o tie simboliai tai lietuviški rašmenys, tai tada kaip gaunasi ? Be to "nuosavybė" juk neliečiama? Juk taip? Bet štai čia paaiškėja, kad šita "nuosavybė" pripažįstama „nuosavybe“ tik tuo atveju, jei ji a) buvo paveldėti iš tėvų ir b) jei ji rašoma lotyniškais ir tik lotyniškais rašmenimis. Pardon - tokiu atveju tai labai keista "nuosavybė".

Ponia I. Smetonienė yra lietuvių kalbos darkytoja . Seniai ją reikia atleisti iš užimamų pareigų.

Poetams - garsas, biurokratams - užrašas

Tačiau užrašai gali būti tikslūs ir vienareikšmiai- ten, kur būtinas tikslumas, pagrindinis yra užrašas. O garsas, kai tariam svetimos kalbos žodį, negali būti tikslus.

Nesąmonė. Kodėl perrašant lotyniško parindo rašmenimis užrašytus asmenvardžius būtinas tikslumas, o perrašant, pavyzdžiui, kirilica užrašytus - jau tikslumas nesvarbus?

Jeigu čia kalbi apie dokumentus - tai nieko nuostabaus. Jeigu prieš tave - rusiškas pasas su lotyniškom raidėm parašyta pavarde, ir turi būt vadovaujamasis ta rašyba. Net jeigu ten bus parašyta "Poutine" arba "Borschtsch"

Ne apie dokumentus.

[c2h5oh]

Užkibai antr A. Kubiliaus kabliuko (..)
Jei rimtai, tai J. Basanavičiaus "Aušros" (Auszros) laikais dar nebuvo susiformavusi ir nusistovėjusi lietuvių kalbos gramatika.

Užkibai ant kalbos susintojų kabliuko. Ne viskas, kas neįtraukta į DLKŽ, yra klaida ir "nebūdinga lietuvių kalbai".

Jeigu rimtai, tai kalba visada kinta. Nekinta tik mirusios kalbos.

Nesąmonė. Kodėl perrašant lotyniško parindo rašmenimis užrašytus asmenvardžius būtinas tikslumas, o perrašant, pavyzdžiui, kirilica užrašytus - jau tikslumas nesvarbus?

Tikslumas svarbus visur. Tiesiog su lotyniškos rašybos tautų asmenvardžiais jis pasiekiamas labai paprastai - tereikia nedarkyti originalios rašybos, ir viskas.

[Zosys]

štai jums senos lenkiškos giesmelės "lietuviai be lenkų globos patys sau priešai" remake'as naujoje evoliucijos pakopoje:

Užkibai ant kalbos susintojų kabliuko. Ne viskas, kas neįtraukta į DLKŽ, yra klaida ir "nebūdinga lietuvių kalbai".

lietuvių kalbininkai vadinasi "susina" lietuvių kalbą, na o "turtina" ją, taip išeina, Tomaševskis su Boleku, dar ne taip seniai skraidžiusiu ir skraidžiusiu iš Varšuvos į Vilnių tam, kad "praturtintų" lietuvybę.

[/QUOTE]Jeigu rimtai, tai kalba visada kinta. Nekinta tik mirusios kalbos.[/QUOTE]

Taigi - KINTA, o ne yra keičiama kaimyninės valstybės ultimatyviais veiksmai bei tolydžio vis atviresniais ir atviresniais grasinimais. Tokios kalbos "kaitos" nėra nei vienoj Europos valstybėje, išskyrus galbūt Austriją, bet ir tai tik Fiurerio laikais.

[Civis]

Įdomus interviu
Kalbininkė I.Smetonienė: „Svetimtaučių pavardes „Aušra” lietuvino, kad tamsi liaudis suprastų”. lrytas.lt

- Kai kurie politikai piktinasi, kad konkrečių pavardžių rašymo taisyklių nebuvimas klaidina žmones, kelia nepatogumų vartojant kalbą. Kodėl nenustatoma viena, oficiali, pavardžių rašymo Lietuvoje tvarka?

- Problema dėl vartojimo yra ne šiaip sau atsiradusi. Apie tai imta kalbėti tada, kai tik kalbininkas J.Jablonskis išgrynino abėcėlę. Klausimas, kaip pateikti pavardes, keliamas dar „Aušroje“ ir „Varpe“.

Tuomet buvo sakoma, kad pavardes reikia adaptuoti tik „tamsiai liaudžiai“. Buvo norima, kad ta „tamsi liaudis“ irgi skaitytų laikraščius. Bet dabar būtų kvaila galvoti, kad vis dar yra kažkokia panaši tamsi liaudis.

Pavyzdžiui, V.Kudirka yra sakęs, kad pavardes jis rašo taip, kaip patys žmonės jas rašo. Inteligentijos sluoksniuose buvo aiškiai sakoma, kad pavardes reikia rašyti originaliai.

J.Jablonskis mėtėsi tarp dviejų pusių. Kur buvo kalbama apie paprastus, menkai išsilavinusius žmones, jis siūlė pavardes adaptuoti, o jau aukštuomenei pateikti originalius variantus. Daugumoje to meto laikraščių būtent taip ir buvo daroma.

Vėliau J.Jablonskis taip įsijautė, kad pavardes originaliai net kirilica jau rašė.

Galima sakyti, kad tarpukario Lietuvoje buvo visiškai pereita prie pavardžių rašymo originaliais rašmenimis.

Štai kaip elgėsi tautinė inteligentija tarpukariu ir dar anksčiau

[Al1]

Galima sakyti, kad tarpukario Lietuvoje buvo visiškai pereita prie pavardžių rašymo originaliais rašmenimis.

Tai tik ponios Smetonienės balalaika... Kiek teko vartyti tarpukario spauda, knygas, tai buvo įvairi pavardžių ir vardų rašyba. Jokio visiško perėjimo nebuvo.
Ponia Smetonienė yra vyriausia lietuvių kalbos darkytoja . Akivaizdu, kad ji pataikauja interesų grupei (matyt ne dividentų sau, kaip VLKK vadovei), kuri nori įteisinti nelietuvišką asmenvardžių rašybą.

[Civis]

/\ Darkytoja?! Na, tai dar viena citata iš straipsnio, rodanti, kad taip nėra.

- Ką rinktumėtės, jei vis dėlto jums tektų nuspręsti, ar rašyti kitataučių pavardes Lietuvoje originaliai, ar ne?

- Tiesą sakant – nežinau. Širdis sako vienaip, protas - kitaip. Kai pagalvoju, kiek problemų kyla žmonėms dėl iškraipytos pavardės, tai atrodo, kad reikia leisti rašyti taip, kaip jie nori. Kita vertus, Lietuvoje turi būti vartojama lietuvių kalba, o išimčių darymas gali brangiai kainuoti.