Vilniaus atgavimui 70 metų (1939)

[D.P]

kadangi mano gimine saknis Vilniuje ileido dar 20am. 3desimtmetuje, tai idomus pastebejimas del kriminogenines padeties. Kiek esu girdejes is pasakojimu, bent jau iki karo buvo labai ramu, gyvenimas virte vire, o po karo, tiesa, bent jau 1945-1948m laikotarpi nesu girdejes, kad butu buve baisu. nebent bendruomenes likuciai,kurie liko po miesta istikusios katastrofos, buvo vieningi ir i svetima darba nelisdavo arba mazesniuose miesteliuose, kaimeliuose stereotipai veike, o ir gandai budavo paskleidziami,kaip kad partizanu zinia gyventojams (potencialus remejai, atrama, ko pasekoje, partizaninis judejimo pozicijos ir perspektyvus butu zymiai silpnesnes).
Pokariniu laikotarpiu kriminogenine padetis pablogejo matyt del miesto istikusios katastrofos - sunaikintu senuju bendruomeniu, nedarbo (nors statybu "bumas", tiksliau, atstatymas, dar nebuvo pasiekes savo zenito), nedarbo ir is visu pakampiu dirbtai perkeltu gyventoju is "placiosios tevynes", bet velgi, nesu girdejes, kad butu tokia baisi padetis.
Kita vertus, gal ir nereiketu stebetis tokiais pastebejimais - visi zinom ar isivaizduojam,kas buvo po karo...

[Aleksas666]

kadangi mano gimine saknis Vilniuje ileido dar 20am. 3desimtmetuje, tai idomus pastebejimas del kriminogenines padeties. Kiek esu girdejes is pasakojimu, bent jau iki karo buvo labai ramu, gyvenimas virte vire, o po karo, tiesa, bent jau 1945-1948m laikotarpi nesu girdejes, kad butu buve baisu. nebent bendruomenes likuciai,kurie liko po miesta istikusios katastrofos, buvo vieningi ir i svetima darba nelisdavo arba mazesniuose miesteliuose, kaimeliuose stereotipai veike, o ir gandai budavo paskleidziami,kaip kad partizanu zinia gyventojams (potencialus remejai, atrama, ko pasekoje, partizaninis judejimo pozicijos ir perspektyvus butu zymiai silpnesnes).
Pokariniu laikotarpiu kriminogenine padetis pablogejo matyt del miesto istikusios katastrofos - sunaikintu senuju bendruomeniu, nedarbo (nors statybu "bumas", tiksliau, atstatymas, dar nebuvo pasiekes savo zenito), nedarbo ir is visu pakampiu dirbtai perkeltu gyventoju is "placiosios tevynes", bet velgi, nesu girdejes, kad butu tokia baisi padetis.
Kita vertus, gal ir nereiketu stebetis tokiais pastebejimais - visi zinom ar isivaizduojam,kas buvo po karo...

tokia padėtis Vilniuje buvo dėl supriešintų etninių grupių, komunistam buvo naudinga supriešinti Lietuvius, lenkus, žydus, kad jokia atsakomybė nekrįstų ant valdžios. Juk visi puikiai žinome kaip tarpukariu sugyveno lietuviai su žydais, o dabar to nebėra. Žodžiu tokiems reiškiniams turėjo įtakos Reichstagas bei SSRS.

[micku]

kadangi mano gimine saknis Vilniuje ileido dar 20am. 3desimtmetuje, tai idomus pastebejimas del kriminogenines padeties. Kiek esu girdejes is pasakojimu, bent jau iki karo buvo labai ramu, gyvenimas virte vire, o po karo, tiesa, bent jau 1945-1948m laikotarpi nesu girdejes, kad butu buve baisu. nebent bendruomenes likuciai,kurie liko po miesta istikusios katastrofos, buvo vieningi ir i svetima darba nelisdavo arba mazesniuose miesteliuose, kaimeliuose stereotipai veike, o ir gandai budavo paskleidziami,kaip kad partizanu zinia gyventojams (potencialus remejai, atrama, ko pasekoje, partizaninis judejimo pozicijos ir perspektyvus butu zymiai silpnesnes).
Pokariniu laikotarpiu kriminogenine padetis pablogejo matyt del miesto istikusios katastrofos - sunaikintu senuju bendruomeniu, nedarbo (nors statybu "bumas", tiksliau, atstatymas, dar nebuvo pasiekes savo zenito), nedarbo ir is visu pakampiu dirbtai perkeltu gyventoju is "placiosios tevynes", bet velgi, nesu girdejes, kad butu tokia baisi padetis.
Kita vertus, gal ir nereiketu stebetis tokiais pastebejimais - visi zinom ar isivaizduojam,kas buvo po karo...

kažkada teko kalbėtis su prieškarinės kartos vilniečiu. Bendrai negaliu pasakyti apie kriminogėninę situaciją, bet jis minėjo, kad atkarpa nuo Žemutinio Pavilnio iki Puškinovkės buvo labai pavojinga. Ten nuolat budėdavo raitoji policija.

[Al1]

Mano močiutė pasakojo, kad dalis Vilniaus senamiesčio buvo tamsi, dvokianti ir baisi. Tai jos, atvykusios į sugrąžintąjį Vilnių prieš karą iš vokiškai tvarkingos Klaipėdos, įspūdžiai.

[Romas]

/\ O mano močiutės pussererės dukterėčios švogerio uošvis pasakojo, kad atvykęs iš prieškarinio Vilniaus į sugriautą Klaipėdą jis matė tik...

Al1, ką tos tavo močiutės impresijos turi bendro su tema?

[Al1]

Kaip ką? Žmonių, atvykusių iš kitų Lietuvos regionų įspūdžius atgautame Vilniuje. Beje, nereikia lyginti sugriautos Klaipėdos nesugriautu Vilniumi.

[JaM]

Įdomu paskaityti:
2009 spalio 28
Gediminas Cibulskis
Lietuvos sostinės atgavimo kaina
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...kaina-10-61984

[Romas]

2011-10-28
Arūnas Dambrauskas.
Liudytojas: lietuvių Vilniuje niekas nelaukė

Vakar sukako 72 metai, kai Vilnius atiteko Lietuvai. Nors radijas skelbė, kad į miestą įžengusius lietuvių karius vietiniai džiaugsmingai vaišino papirosais, realybė buvo kitokia. „Ir aklam matėsi, kad mūsų čia niekas nelaukia“, – sakė kaunietis Juozas Vainauskas.

„Kai įžengėme į Vilnių, buvo liūdna. Matėsi, kad niekas dėl to nesidžiaugia, nors oficialiai buvo skelbiama, kad mus pasitiko su gėlėmis. Argi mes ten buvome reikalingi? Mes patys nesutikome eiti pasiimti Vilniaus, kaip siūlė vokiečiai. Kadangi mes buvome neutralūs, viską sutvarkė rusai – mums Vilnių padovanojo. Už ką? Visiems aišku, kad už Lietuvos nepriklausomybę. Todėl ir sakau, kad tai buvo liūdnas įžengimas į Vilnių (...) - „Kauno dienai“ dėstė istorinių įvykių liudytojas.

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...e-385992/psl-1

[Aleksas666]

Nieko keisto, kad nelaukė - pagal gyventojų sudėtį, tuo metu tai buvo nelietuviškas miestas. Apskritai, kad Lietuva dabar turi Vilnių ir Klaipėdą, ir kad dabar šie miestai yra didžiąja dalimi lietuviški, yra nereali mūsų šalies sėkmė - nes visai realiai Vilniaus galėjome neturėti po šiai dienai. Ypač, jeigu teritorijos priskyrimas vienai ar kitai valstybei būtų vykdomas pagal tai, kokios tautybės žmonės ten gyvena (o taip dažniausiai ir būna).

Kas tarpukario laikotarpiu, kai lietuviai gyveno "mes be Vilniaus nenurimsim" nuotaikomis, galėjo ką prikišti Lenkijai dėl Vilniaus? Dėl Lenkijai atitekusių Švenčionių, Ignalinos, Varėnos ar Druskininkų apylinkių - taip, nes tai buvo lietuviškos teritorijos, bet dėl paties Vilniaus miesto ir apylinkių - vargiai. Tokia yra teisybė.

Aš remiuosi etniniu-istoriniu pagrindu, kaip ir daugelis žmonių. Visi žino, kas ATR laikais vyko miestuose su kalbomis, sunykus kalbai sunyko ir kultūra, bet miestas ne. Tad tai logiška, kad Vilnius Lietuvos, Varšuva Lenkijos, Berlynas Vokietijos ir t.t. . O dabar lenkams, apskritai, derėtų tylėti, po kai už ačių gavo trčdalį Vokietijos.

[Zosys]

2011-10-28
Arūnas Dambrauskas.
Liudytojas: lietuvių Vilniuje niekas nelaukė

o ar kas nors laukė Zenono Pozniako 1994 m. rinkimuose rytinėje buv. Vilniaus gubernijos teritorijoje - 1994 m. jau Vakarų Baltarusijoje ???

O GI NIEKS (AR BEVEIK NIEKS) NELAUKĖ !

Net gimtajame Įvijos rajone Pozniakas taip ir nesurinko 40 proc., kaimyniniuose Vakarų Baltarusijos rajonuose jis sukrapštė vos po 20 proc. (o juk mes žinome, kad alternatyva Pozniakui buvo ne koks nors tenykštis "Brazauskas" t.y. "tautinis komunistas" su tautine savivoka, bet tokie veikėjai kaip Kėbičius ir Lukašenka, kurie abu neigė Baltarusijos suverenumo galimybę).

TAIGI IŠVADA:
didžvalstybiniai Rusijos ir Lenkijos šovinizmai Rytinėje Vilniaus Gubernijos pusėje išugdė tokius hominidus-homunkulus, kurie net kalbėdami gudiškai nejautė jokios simpatijos Baltarusijos valstybei, kurie žinodami kad pagal tėvą-senelį esą etniniais lietuviais 1939 m. nepasigedo Lietuvos valstybės ir netgi buvo jai priešiški.

[Zosys]

Dėl Lenkijai atitekusių Švenčionių, Ignalinos, Varėnos ar Druskininkų apylinkių - taip, nes tai buvo lietuviškos teritorijos, bet dėl paties Vilniaus miesto ir apylinkių - vargiai. Tokia yra teisybė.

pagal tokią logiką ir tokią "teisybę" čekai neturėjo teisės net į nuosavą valstybę, nes būsimoje Čekijos valstybėje vientisa "čekiška teritorija" niekaip nesigavo (nebet su vidiniais eksteritoriniais koridoriais, kas aišku nonsensas)



Ne mus vienus smaugė didieji kaimyniniai imperializmai, bet kažkodėl niekas net teoriškai nekvestionuoja savo teisių į savo sostinę apart lietuvių protinčių:

suomiai nekvestionuoja savo teisių į sušvedėjusį Helsinkį,
čekai nekvestionuoja savo teisių į germanizuotą Prahą,
slovakai - į madjarizuotą Bratislavą,
flandrai - į suprancūzintą Briuselį,
airiai - į anglakalbį Dubliną ir t.t... ir t.t....

[Europidas]

Lenkų imperialistai daug kartų dar aiškins, jog Vilniaus regionas slaviškas, kad čia "lenkų dauguma" gyveno. Vilniaus regionas daug metų buvo Baltiškas, o dėl istorinių aplinkybių buvo lenkinimas. Dabartinė Lenkijos teritorija prasiplėtė dėka Baltų teritorijų, todėl ne Baltai kalti, o slavai lenkai, kurie ir taip turi daug žemės.

Yra aiškiai įvardinta, kur gyveno baltai, kur gyveno kiti.
http://en.wikipedia.org/wiki/Balts


Dėl Vilniaus klausimo niekas ir nepalaikė Lietuvos, tiesiog Lenkijos "galinga" valstybė buvo sutriuškinta Vokietijos ir Sovietų Rusijos, todėl ir prarado Vilnių, ir ne tik Vilnių.

Čia visiškai nėra skirtumo, ką sakė "galingesnės valstybės". Svarbu, ką darė. Žymiai galingesnės pramoninės valstybės sutriuškino Lenkiją ir, kadangi jai tokia kalba tik buvo suprantama, jėgos kalba, tai automatiškai ir Vilnius grįžo į teisėtų šeimininkų rankas. Sovietų Sąjunga palaikė pati save ir jai nereikėjo kitų valstybių "pritarimo" Vilniaus klausimu, o Lenkija jau buvo nugalėta. Taigi dėka tuomėtinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Lenkija buvo sunaikinta ir prarado Vilnių. Jei būtų pramonę stačiusi, o ne Vilniaus okupacija rūpinusi, tai bent nuo arklių galėjo ant tankų persėsti. Beje kažkuo panaši ir dabartinė situacija su mažuma.

[praetor]

Kas tarpukario laikotarpiu, kai lietuviai gyveno "mes be Vilniaus nenurimsim" nuotaikomis, galėjo ką prikišti Lenkijai dėl Vilniaus? Dėl Lenkijai atitekusių Švenčionių, Ignalinos, Varėnos ar Druskininkų apylinkių - taip, nes tai buvo lietuviškos teritorijos, bet dėl paties Vilniaus miesto ir apylinkių - vargiai. Tokia yra teisybė.

Kokia dar teisybė? Kaip tai negalėjo nieko prikišt? Vilnius per amžius buvo Lietuvos (arba LDK pradinės teritorijos) sostinė, kaip kad Krokuva ar Varšuva - Lenkijos (arba Lenkijos Karalystės).

[Romas]

Jau 75 metai

[Romas]

Lietuvos kariuomenės diena Vilniuje (1939 11 23)

http://www.youtube.com/watch?v=_M2zyvnys_I

[digital]

Lietuvių – lenkų santykiai atgautame Vilniuje

Visi mes žinome, kad po bemaž du dešimtmečius trukusios lenkiškosios Vilniaus miesto ir krašto okupacijos 1939 metais Lietuvos sostinė grįžo į teisėtų šeimininkų rankas, tačiau tikriausiai tik mažai daliai skaitytojų žinoma kaip klostėsi lietuvių-lenkų santykiai toliau, kas vyko išlaisvinto miesto gatvėse, su kokiomis problemomis susidūrė lietuvių valdžia ir kaip tos problemos buvo sprendžiamos.
Šiame nedideliame straipsnyje pasiremsiu įdomiais faktais iš Reginos Žepkaitės (1) knygos „Vilniaus istorijos atkarpa 1939-1940 m.“ bei kitais šaltiniais.

[Eikantas X]

"Greiti pietūs": Kokia būtų buvusi Lietuva be Vilniaus?

Žinių radijo laidoje "Greiti pietūs" Algis Ramanauskas kalbina istoriką Alvydą Nikžentaitį.
Paskelbta 2018-06-09