Antrasis pasaulinis karas

[Franas]

Gal būtų galima plačiau apie tą plataus masto puolimą 1944 pavasarį Ukrainoje?

Turiu omenyje, sovietų kariuomenės puolimą, kuomet frontas nuo Dnepro pasislinko iki Odesos, Chisineu, Iasi, Černivcų ir Lucko miestų bei Pripetės upės. Ankstesni sėkmingi sovietų puolimai vykdavo po laimetų mūšių (Maskvos, Stalingrado, Kursko), kuomet vokiečiai dar nebūdavo užsiėmę gynybinių pozicijų, todėl tuos puolimus vadinu kontratakomis.

[Franas]

Šios JAV prezidento Ruzvelto 1941 m. kovo 11 d. pasirašytos programos rėmuose TSRS buvo parduota, perduota ir išnuomuota:

Lėktuvų - 14 795 vnt.
Tankų - 7 056 vnt.
Džipų - 51 503 vnt.
Sunkvežimių - 375 883 vnt.
Motociklų - 35 170 vnt.
Traktorių - 8 071 vnt.
Šautuvų - 8 218 vnt.
Kulkosvaidžių - 131 633 vnt.
Sprogmenų - 345 735 tonų
Statybų įrangos - 10 910 000 USD vertės
Vagonų - 11 155 vnt.
Lokomotyvų - 1 981 vnt.
Krovininių laivų - 90 vnt.
Priešpovandeninių laivų - 105 vnt.
Torpedinių katerių - 197 vnt.
Laivų motorų - 7 784 vnt.
Maisto - 4 478 000 tonų
Mechanizmų ir mechaninės įrangos - 1 078 965 000 USD vertės
Spalvotų metalų - 802 000 tonų
Naftos produktų - 2 670 000 tonų
Chemikalų - 842 000 tonų
Medvilnės - 106 893 000 tonų
Odos - 49 860 tonų
Padangų - 3 786 000 vnt.
Aulinių batų - 15 417 001 porų


Atsimenu kaip seneliai pasakojo ,kad rusai Lietuva uzpludo kojas apsimuturiave skudurais ir juos surise ivairiomis virvelemis:-) O cia ziuriu is tikruju ...pasirodo amerikieciai jiems net batus siunte. Neuztekdavo tu ,kuriuos nutraukdavo nuo zuvusiu koju. Praktiskai visa armija buvo basa:-)

Dabar palygink šiuos kiekius su SSRS gamyba ir pamatysi kokią dalį sudarė lendlizas bendrame tiekime.

[Franas]

Nepamiršk, kad sovietai puolė prieš vieną geriausiai įrengtų gynybinių linijų visame pasaulyje. Palyginimas su italų nuotykiais Graikijoje nelabai adekvatus. Įsivaizduok, kaip atrodytų, jeigu vokiečiai būtų kaktomuša puolę prancūzų Mažino liniją, o ne apėję ją per Beniliukso šalis... Skirtumas tas, kad sovietai nelabai galėjo apeiti Mannerheimo linijos, tačiau tikėjosi, kad suomiai išsigąs ir patys pasiduos. Nepasidavė...
Jeigu Žiemos karas iš tiesų ką nors parodė, tai neįtikėtiną sovietų vadovybės abejingumą gyvosios jėgos nuostoliams...
O gerai apsaugota gynyba viso karo metu tebeturėjo rimtą pranašumą prieš puolimą, tą parodė kad ir sovietai Kursko lauke...

Manerheimo linija toks pats mitas, kaip ir niekam tikę italų kariai . Jokiu būdu jos negalima lyginti su Mažino linija. O ir žiema Epyro kalnuose pakankamai atšiauri, daug italų sušalo tenai, kaip ir sovietai Karelijoje.

Vargu ar Osmanų imperiją, juolab jos periferinėje zonoje, ne Europoje, galima laikyti pavyzdinga karine jėga... Tuo metu ji jau buvo iš esmės pasmerkta žlugimui ir laikėsi tik Vakarų šalių malonės dėka...

Bet ar dėl to galima teigti, kad italų kariuomenė verta tik pajuokos? Aš manau, kad toks pašaipus požiūris atsirado, nes Italija buvo mažiausia ir silpniausia tarp visų didžiųjų valstybių.

[Kosovo]

Vokiečiai pervertino savo jėgas. Pirmiausia jie niekada neturėjo tokio laivyno, kuris galėtų lygiomis jėgomis kariauti su britais ar amerikiečiais. Taip, bandyta britus "nuraminti" aviaciniais bombardavimais ant Londono, tačiau britai netrukus iššifravo, kaip vokiečių aviatoriai tamsoje randa Londoną, ir ši priemonė tapo nebeefektyvi. 1941m. pavasarį naciai Britaniją praktiškai paliko ramybėje (užpuolė Balkanus).
Didžiausią klaidą Hitleris padarė tada, kai nepasitelkė į pagalbą SSRS okupuotas ir aneksuotas tautas — pabaltijiečius ir ukrainiečius, taip pat nemažą rusų dalį — o rezervas buvo nemažas, ypač po trėmimų. Vėlgi vokiečiai pervertino savo galias, prisiminkime kaip jie reagavo į laikinąją Ambrazevičiaus vyriausybę (1941m. birželio 23d.-1941m. rugpjūčio 5d.).
Dar didelės klaidos:
a) neužsitikrino Japonijos paramos kare su TSRS — vietoj to japonai užpuolė Havajus. 1941m. pabaigoje sovietai permetė į Europos frontą sibiriakus ir taip labai šaltą žiemą sugebėjo vos ne vos apginti maskvą, nors visa sovietų grietinėlė jau sėdėjo Jaroslavlyje.
b) nesugebėjo savo pusėn palenkti nacistinio Ispanijos diktatoriaus F. Franko. Jeigu ispanai būtų parėmę Hitlerį, naciai būtų užėmę Gibraltarą, tada Maltą ir visiškai kontroliavę visą Viduržemio jūrą, o tada gana lengvai susitvarkę su Egiptu ir net okupavę "žydų irštvą" Palestiną (atkreipkite dėmesį, kad rašau į kabutes — čia ne mano antisemitizmas).
c) Hitleris šiek tiek per daug pasitikėjo italais. O šie praktiškai niekada nemokėjo kariauti. Tai įrodo kone fiasko šiaurės Afrikoje (nesugebėjo užimti Aleksandrijos, nes lemiamo puolimo metu... pritrūko tankai degalų O Egipte buvo nemaži naftos ištekliai, kurių naciams laaabai reikėjo) ir 1943m. sąjungininkų įsiveržimas į Siciliją ir pietinius Apeninus.
d) be reikalo Hitleris 1941m. rudenį paskelbė karą JAV. Taip, karo paskelbimas logiškas — ten gyveno daug spalvotųjų ir žydų, o ir amerikiečiai buvo labai linkę padėti broliams britams, bet... iki Perl Harboro JAV buvo linkusi laikytis neutraliai. Jeigu fiureriui būtų pavykę tokius santykius su vašingtonu išlaikyti nors per 1941m.-1942m. žiemą — karo eiga būtų visiškai kitokia. Gal tai galutinės pergalės nacizmui ir nebūtų atnešę, bet 1945m. pavasarį karas dar nebūtų pasibaigęs... Juolab dar turint galvoje, kad 1944m. BMW pagamino ir realiai pirmieji pasaulyje išbandė reaktyvinius lėktuvų variklius, ir vokiečių inžinieriai jau braižė (o gal ir konstravo) pirmąsias tolimojo nuotolio raketas FAU...

Į orą skraidė V-1 (tavo vadinama FAU) ir V-2, berods skraidė ir V-2A5, ir W. von Braun 1945 m. pavasarį buvo labai arti pirmosios Reicho sukurtos atominės bombos, tik tiek kad britai pastoviai bombarduodavo Panemiundę , kas sunkino Londono apšaudymą V-2

[Wycka]

Į orą skraidė V-1 (tavo vadinama FAU) ir V-2, berods skraidė ir V-2A5, ir W. von Braun 1945 m. pavasarį buvo labai arti pirmosios Reicho sukurtos atominės bombos, tik tiek kad britai pastoviai bombarduodavo Panemiundę , kas sunkino Londono apšaudymą V-2

Tikrai taip Pats nežinau, kodėl man į galvą įstrigo tas pavadinimas FAU... Tik žinau, kad šias raketas perėmė ir dar labiau ištobulino amerikiečiai.

Taip, Maskva buvo apginta per didelius vargus. Kodėl pavyko apginti — klausimas vertas atskiros didelės diskusijos, bet ne tam ši svetainė skirta. Bet apie mitus pakalbėti verta. Pvz. kada ir kiek tų "sibiriakų" buvo permesta? Atsakymas būna paprastas — daug. O štai pabandžius pasidomėti konkrečiau — kada permetė, kiek (kokias konkrečiai) tų divizijų permetė vaizdas pradeda keistis. Tas pats ir su "Maskvą išgelbėjusiais" šalčiais. Pasidomėjus paaiškėja, kad didieji šalčiai prasidėjo vokiečių puolimui jau išsikvėpus.

Na mano nuomone ši tema yra tinkamiausia diskusijai WWII Kiek ieškojau per google, nieko konkretaus apie sibiriakų permetimą neradau. Tik pamenu, kad dėstytojas minėjo, kad japonams užpuolus Perl Harborą, sovietams nušvito akyse ir traukiniais skubiai perkeltas RA rezervas, buvęs Tolimuosiuose Rytuose. Jei turi šaltinių — dėk čia

Manerheimo linija toks pats mitas, kaip ir niekam tikę italų kariai . Jokiu būdu jos negalima lyginti su Mažino linija. O ir žiema Epyro kalnuose pakankamai atšiauri, daug italų sušalo tenai, kaip ir sovietai Karelijoje.
Bet ar dėl to galima teigti, kad italų kariuomenė verta tik pajuokos? Aš manau, kad toks pašaipus požiūris atsirado, nes Italija buvo mažiausia ir silpniausia tarp visų didžiųjų valstybių.

Mitas? Kodėl mitas? Tai viena geriausių to meto gynybinių linijų, kurios dėka suomiai visą žiemą be juntamos pagalbos iš šalies atsilaikė.
Beje, aš padariau klaidą. Italai iš Albanijos į Graikiją įsiveržė 1940m. ne gruodį, o spalio 28d.
Italija nebuvo mažiausia ir silpniausia tarp visų didžiųjų valstybių, nebent vertini kažkokius mano nepastebėtus kriterijus. Pagal gyventojų skaičių ji prilygo Prancūzijai ar JK. Musolinis atėjo į valdžią 1922m., taigi jis turėjo pakankamai laiko pasiruošti karui. Beje, vieninteliam Musoliniui pavyko beveik sunaikinti mafiją Italijos pietuose.

[Franas]

Mitas? Kodėl mitas? Tai viena geriausių to meto gynybinių linijų, kurios dėka suomiai visą žiemą be juntamos pagalbos iš šalies atsilaikė.
Beje, aš padariau klaidą. Italai iš Albanijos į Graikiją įsiveržė 1940m. ne gruodį, o spalio 28d.
Italija nebuvo mažiausia ir silpniausia tarp visų didžiųjų valstybių, nebent vertini kažkokius mano nepastebėtus kriterijus. Pagal gyventojų skaičių ji prilygo Prancūzijai ar JK. Musolinis atėjo į valdžią 1922m., taigi jis turėjo pakankamai laiko pasiruošti karui. Beje, vieninteliam Musoliniui pavyko beveik sunaikinti mafiją Italijos pietuose.

Kas sudarė tą neįveikiamąją Manerheimo liniją?

Nors Italija ir prilygo demografiniu potencialu Britanijai ir Prancūzijai, bet atsiliko pramonės potencialu. Be to Italija nebuvo nei grynai sausumos, nei jūrų galybė. Britanija turėjo vieną galingą laivyną, tačiau jos armija buvo juokingai maža. Prancūzija, Vokietija, SSRS daugiausia išteklių skyrė sausumos pajėgoms. Italija, mano supratimo, balansavo tarp šių dviejų prioritetų. Taigi su savo ištekliais ir galimybėmis, ši šalis galėjo turėti jūrų pajėgas prilygstančias Prancūzijai, bet jos armija toli gražu neprilygo prancūzų armijai, jau nekalbant apie Vokietiją ar SSRS.
Beje kodėl manai, kad Musolinis atėjęs į valdžią turėjo ruoštis kažkokiam karui? Gal jis buvo aiškiaregys?

[praeivis]

Dabar palygink šiuos kiekius su SSRS gamyba ir pamatysi kokią dalį sudarė lendlizas bendrame tiekime.

Neturiu duomenu apie rusu gamyba ir tingiu ieskoti,bet siaip paziurejus i lektuvu,laivu,lokomotyvu skaiciu,tai susidaro toks ispudis ,kad rusai savo is vis nieko beveik nebeturejo:-))

[Zorro]

Tikrai taip Pats nežinau, kodėl man į galvą įstrigo tas pavadinimas FAU...

Todėl, kad tai vokiška raidė V (fau).

[Wycka]

Kas sudarė tą neįveikiamąją Manerheimo liniją?

Žiemos karo metu suomiams pavyko taip ilgai atsilaikyti prieš sovietus tik Manerheimo linijos dėka. Kariniai veiksmai Žiemos karo metu iš esmės vyko tik Manerheimo linijos teritorijoje.

Nors Italija ir prilygo demografiniu potencialu Britanijai ir Prancūzijai, bet atsiliko pramonės potencialu. Be to Italija nebuvo nei grynai sausumos, nei jūrų galybė. Britanija turėjo vieną galingą laivyną, tačiau jos armija buvo juokingai maža. Prancūzija, Vokietija, SSRS daugiausia išteklių skyrė sausumos pajėgoms. Italija, mano supratimo, balansavo tarp šių dviejų prioritetų. Taigi su savo ištekliais ir galimybėmis, ši šalis galėjo turėti jūrų pajėgas prilygstančias Prancūzijai, bet jos armija toli gražu neprilygo prancūzų armijai, jau nekalbant apie Vokietiją ar SSRS.
Beje kodėl manai, kad Musolinis atėjęs į valdžią turėjo ruoštis kažkokiam karui? Gal jis buvo aiškiaregys?

Taip pat atsiliko ir Lenkija, bet tai jai nesutrukdė 1919m.-1920m. kariauti su Sovietų Rusija ir Lietuva Aišku, Lenkija niekaip negalėjo prilygti hitlerinei Vokietijai
Dėl Musolinio ruošimuisi karui tai čia tebuvo tik teorinė prielaida. Taip leidžia teigti jo 1935m. ir 1938m. kampanijos Etiopijoje ir Albanijoje

[Franas]

Žiemos karo metu suomiams pavyko taip ilgai atsilaikyti prieš sovietus tik Manerheimo linijos dėka. Kariniai veiksmai Žiemos karo metu iš esmės vyko tik Manerheimo linijos teritorijoje.
Atvaizdas

Nepervertinkim tos linijos:
The first month of the Finnish campaign was humiliating for the Red Army. By the third week of the war, Soviet propaganda was working hard to explain the failure of the Red Army to the populace, and the claim that the Mannerheim Line was stronger than the Maginot Line.The Finns aimed to make its defence line impregnable, but in comparison with the Maginot line, it was spacious. The Finns had funds and resources for only 101 concrete bunkers; the equivalent length of the Maginot Line had 5,800 of these structures, with railway connections between them.

Reikėjo gi sovietams kažkaip pasiaiškinti .

Taip pat atsiliko ir Lenkija, bet tai jai nesutrukdė 1919m.-1920m. kariauti su Sovietų Rusija ir Lietuva Aišku, Lenkija niekaip negalėjo prilygti hitlerinei Vokietijai
Dėl Musolinio ruošimuisi karui tai čia tebuvo tik teorinė prielaida. Taip leidžia teigti jo 1935m. ir 1938m. kampanijos Etiopijoje ir Albanijoje

1919-20m. driskiai kariavo su driskais: tiek Lenkija, tiek SSRS tik kūrėsi ir neturėjo normalių kariuomenių. Apie Lietuvą apskritai nėra kalbos, ne tas kalibras ir t.t.

[Kosovo]

Kas sudarė tą neįveikiamąją Manerheimo liniją?

Čia klausimas ar sarkazmas?
Atsakysiu nežinantiems: užmaskuoti dotai, tarp kurių patekę kariniai daliniai patekdavo į kryžminę ugnį arba paprasčiausiai būdavo iššaudomi iš nugaros (iš tų pačių dotų, kurie neturėjo šaudymo angų į rytus), dar žiemos sąlygos irgi nelengvino rusų veiksmų plius naktinės operacijos, kuomet suomiai per sniegą atčiuoždavo su slidėmis ir visą sovietų būrį iššaudydavo. Tokie suomių veiksmai įėjo į daugumos pasaulio valstybių modernių kariuomenių doktrinas, t.y. padėjo pamatus šiuolaikinei karybai
Pranašumai buvo ryškūs: naktį sovietai negalėjo pasinaudoti aviacija (o ji ir taip visiškai silpna buvo iki tol, kol JAV neperdavė jiems "normalesnių lėktuvų"), tankai būdavo beveik beverčiai, nes būdavo šaudoma iš visų pusių, o pėstininkai nebūdavo tokie manevringi kaip suomių kareiviai-slidininkai, kurie, beje, būdavo ginkluoti kulkosvaidžiu-pistoletu, be to RA buvo tuo metu niekam tikusi dar (garantuoju, kad jeigu Lietuva, Latvija ir Estija (arba nors viena iš jų) būtų priešinusios, būtų nemažai sovietų vėl galvas padėję, kuo būtų tikrai pasinaudojęs Vermachtas ir per SSRS būtų jiems lengvas pasivaikščiojimas), nes buvo palyginus neseniai praėję Stalino "valymai", taigi keista išvis, kaip sovietai sugebėjo pralaužt "Manerheimą"

[Franas]

Neturiu duomenu apie rusu gamyba ir tingiu ieskoti,bet siaip paziurejus i lektuvu,laivu,lokomotyvu skaiciu,tai susidaro toks ispudis ,kad rusai savo is vis nieko beveik nebeturejo:-))

Aš netingiu, štai:
1941-45m. SSRS pagamino:
tankų - apie 125 000 (plg. gavo iš JAV - 7000);
lėktuvų apie - apie 100 000 (plg. gavo iš JAV - 15 000).

[Franas]

Kosovo, nesišaipau iš Manerheimo linijos, bet ji tikrai nebuvo tokia neįveikiama, kokią ją pavaizdavo sovietų propaganda.

[Kecal]

Beje kodėl manai, kad Musolinis atėjęs į valdžią turėjo ruoštis kažkokiam karui? Gal jis buvo aiškiaregys?

Jis gi atėjo į valdžią, žadėdamas imperijos atgimimą. O tai padaryti be karų neįmanoma... Jeigu jau pažadėjo, galėjo ir imtis veiksmų, kad paruoštų šalį karams. Nesiėmė...


Dėl Mannerheimo linijos: sutinku, kad vargiai pranoko Mažino liniją. Kita vertus, Wikipedia nėra neklystantis šaltinis. Be to, ne tiek svarbu, kiek ten buvo sukišta betono: suomiai žinojo, kur puls rusai, ir tam iš anksto rengėsi. Nebuvau Karelijos sąsmaukoje, nežinau, koks ten reljefas. Bet įtariu, kad gynybai visai parankus...

Faktas, kad rusai neturėjo kitos išeities, kaip tik eiti kaktomuša į apkasuose įsitvirtinusius pėstininkus. Negalėjo atlikti supamųjų manevrų. O tai tiek Pirmojo pasaulinio karo metais, tiek ir dalinai per Antrąjį pasaulinį karą prilygo savižudybei (arba masinėms savo pajėgų skerdynėms). Na, ir skerdė suomiai rusus, ką gi beliko daryti... Bet labai didelis klausimas, kiek geriau galėjo pasirodyti sovietų kariuomenė - ar vokiečių, jeigu būtų susidūrusi su tokiu pačiu uždaviniu... Šito niekada nesužinosime

[Kosovo]

Kosovo, nesišaipau iš Manerheimo linijos, bet ji tikrai nebuvo tokia neįveikiama, kokią ją pavaizdavo sovietų propaganda.

Juk reikėjo kažkaip pateisinti tą faktą, kad faktiškai SSRS gavo į kaulus nuo mažos valstybės (pagal žemėlapį iš wiki matosi, kad buvo mestos prieš suomius 3 armijos)

Faktas, kad rusai neturėjo kitos išeities, kaip tik eiti kaktomuša į apkasuose įsitvirtinusius pėstininkus. Negalėjo atlikti supamųjų manevrų

Nuo kada dotai apkasais patapo? Sovietai dieną galėdavo žygiuoti kiek tik jie norėdavo, užtat naktys jiems būdavo pragariškos

[Wycka]

Sovietai dieną galėdavo žygiuoti kiek tik jie norėdavo, užtat naktys jiems būdavo pragariškos

Dar pridursiu, kad tose platumose žiemomis dienos labai trumpos, ir santykinai ilgos naktys

[Franas]

Jis gi atėjo į valdžią, žadėdamas imperijos atgimimą. O tai padaryti be karų neįmanoma... Jeigu jau pažadėjo, galėjo ir imtis veiksmų, kad paruoštų šalį karams. Nesiėmė...

Viena yra žadėti, kita įvykdyti .

Dėl Mannerheimo linijos: sutinku, kad vargiai pranoko Mažino liniją. Kita vertus, Wikipedia nėra neklystantis šaltinis. Be to, ne tiek svarbu, kiek ten buvo sukišta betono: suomiai žinojo, kur puls rusai, ir tam iš anksto rengėsi. Nebuvau Karelijos sąsmaukoje, nežinau, koks ten reljefas. Bet įtariu, kad gynybai visai parankus...
Faktas, kad rusai neturėjo kitos išeities, kaip tik eiti kaktomuša į apkasuose įsitvirtinusius pėstininkus. Negalėjo atlikti supamųjų manevrų. O tai tiek Pirmojo pasaulinio karo metais, tiek ir dalinai per Antrąjį pasaulinį karą prilygo savižudybei (arba masinėms savo pajėgų skerdynėms). Na, ir skerdė suomiai rusus, ką gi beliko daryti... Bet labai didelis klausimas, kiek geriau galėjo pasirodyti sovietų kariuomenė - ar vokiečių, jeigu būtų susidūrusi su tokiu pačiu uždaviniu... Šito niekada nesužinosime

Ar italai puldami Graikiją kalnuose turėjo didelę manevro laisvę? O kodėl sovietamas sunkiai sekėsi su suomiais ir šiauriau Manerheimo linijos?
Kodėl sovietų nesėkmėms randami objektyvūs paaiškinimai, o apie italus tiesiog pasakoma, kad jie nemokėjo kariauti?

[Wycka]

Ar italai puldami Graikiją kalnuose turėjo didelę manevro laisvę? O kodėl sovietamas sunkiai sekėsi su suomiais ir šiauriau Manerheimo linijos?

Nelabai suprantu klausimo esmės. Juk jeigu jau puola, tai matyt žino ką ir kaip puola. Pagaliau italai galėjo siųsti jūrų desantą, bet pagrindinės pajėgos veržėsi per kalnuotą sausumą... Beje, panašiai italai "įstrigo" 1940m. birželį Alpėse, kai padėjo vokiečiams puolant Prancūziją
Sovietams nelabai buvo tikslo pulti suomius šiaurėje (nors šioks toks puolimas ir ten buvo), nes tai buvo (ir tebėra) labai retai apgyvendintos, miškingos, pelkėtos ir labai sunkiai pravažiuojamos vietovės. 1940m. pavasarį sovietai planavo siųsti jūrų desantą į Botnijos įlanką, bet nebeprireikė

Kodėl sovietų nesėkmėms randami objektyvūs paaiškinimai, o apie italus tiesiog pasakoma, kad jie nemokėjo kariauti?

Bet kad jie iš tikrųjų nemokėjo kariauti, o ir jų pavykę užkariavimai yra menki žinant šalies potencialą. Matyt sąjungininkai žinojo ką daro kai 1943m. liepą įsiveržė į pietinę Italiją. Priminsiu, kad įsiveržimo į Normandiją reikėjo palaukti iki 1944m. birželio 6d.
Šito net neverta komentuoti — viskas daugiau negu aišku iš žemėlapio:

[dariuks]

Kalbant apie Manerheimo liniją - tai ją iš dalies apėjo abu kartus - ir Žiemos kare, ir WWII - iš šiaurės pėstininkai, iš pietų (per užšalusią jūrą) tankai. Žiemos kare RA puolė kaktomuša, todėl tiek aukų. Kaip Wycka ką tik paminėjo, buvo ir toks planas - siūsti desantą per įlanka. Bet nauji KV tankai padarė savo - linija buvo apeita ir iš dalies - pralaužta.

Apie lendlizą galiu pasakyti tiek - nebūtu jo, "šprechintumėm" dabar ir Hitlerį aukštintumem. Ko verta armija be logistikos? Arba kitaip - ko vertas tankas be degalu ir šaudmenu? Metalo laužas.
Lendlizas tai aukštos kokybės tepalai ir aviacinis benzinas. Tai legiruojantys priedai, stiprinantys šarvus. Tai dyzeliniai ir gariniai lokomotyvai, krovininiai vagonai. Ryšio priemonės (racijos, telefonai, kabeliai...). Transporto priemones. Būtent transportas ir buvo tas didysis sajungininkų indelis į pergalę. Nėra transporto - nėra šaudmenų, degalų, mechanizuota kariuomenė stovi. Transporto priemonių (džipų ir sunkvežimių) sajungininkai atgabeno kelis kart daugiau, negu TSRS per visa karą pasigamino.

[praetor]

Tikrai taip Pats nežinau, kodėl man į galvą įstrigo tas pavadinimas FAU... Tik žinau, kad šias raketas perėmė ir dar labiau ištobulino amerikiečiai.
Atvaizdas

Atvaizdas

Kad nuotraukose "šlamštukas" pavaizduotas. V2 - tai jau balistinė raketa, pirmasis žmogaus įrenginys pasiekęs suborbintinius sluoksnius ir daiktas, kurį nukosėję "vakarai" ir "rytai" daug nuveikė po karo.