Antrasis pasaulinis karas

[andyour]

/\ Karo atveju, abi pusės branduolinį ginklą panaudotų tik paskutiniu atveju. Jei kremlius jį panaudotų, pasirašytų sau mirties nuosprendį, nes tikriausiai prasidėtų branduolinis karas ir rezulate kremliui būtų galas... Atomines bombas gali tik ant miestų mėtyti, nes ant išsisklaidžiusios armijos neužtektų jų.

[nomad]

Svarbu, kad valdantis branduolinį ginklą būtų sveiko proto, turėtų savisaugos instinktą ir žmones vertintų labiau nei ideologiją.

Nebūtina. Užtenka, kad būtų godus ir bailys ...

[nomad]

Jeigu Rusija neturėtų branduolinio ginklo, kažin, ar būtų pradėjusi karą Ukrainoje, dabar turėdama branduolinį ginklą gali daryti ką nori, nes vis tiek niekas jos pačios nepuls ir nebandys sustabdyti, bijos gauti atsaką branduoliu ginklu.

Tai tik argumentas už tai, kad kuo daugiau šalių turės branduolinį ginklą - tuo geriau. Ukraina nebūtų atominio ginklo atsisakius 1994 metais - nebūtų dabar šito karo su Rusija.

[andyour]

/\ O ką su tuo ginklu Ukraina darytų, negi numestų ant Rusijos miestų? kremliui būtų žalia šviesa atsakyti ir pradėti puolimą visu pajėgumu. kremliui negaila žmonių, jam naudinga, kad jo liaudis būtų priešiška užsienio valstybėms.

[nomad]

/\ O ką su tuo ginklu Ukraina darytų, negi numestų ant Rusijos miestų? kremliui būtų žalia šviesa atsakyti ir pradėti puolimą visu pajėgumu. kremliui negaila žmonių, jam naudinga, kad jo liaudis būtų priešiška užsienio valstybėms.

Branduolinis ginklas nėra skirtas naudojimui, bet su(si)laikymui.

[andyour]

kgb klanui pasaulio akivaizdoje būtų pretekstas okupuoti Ukrainą, branduolinio ginklo panaudojimo atveju iš Ukrainos pusės. Per mass-media pavarytų propagandos kas kaltas dėl sugriautų miestų ir liaudis taptų vieninga ir matytų priešus tik vakaruose. Idealios sąlygos veistis kgb klanui.

[digital]

kgb klanui pasaulio akivaizdoje būtų pretekstas okupuoti Ukrainą

Kad jiem nereikia pretekstų, jie patys sau susigalvoja. Ar Kryme nors vienas rusas buvo nukentėjęs, arba Donbase?

[andyour]

/\ tada būtų jau visu pajėgumu. Nebent bent kelių RF miestų sunaikinimas pakenktų kokiai ginklų gamybai ir apskritai ekonomikai, dėl ko kgb klanas galėtų susilpnėti ir jie nenorėtų rizikuoti.

[abruo]

Jeigu Rusija neturėtų branduolinio ginklo, kažin, ar būtų pradėjusi karą Ukrainoje, dabar turėdama branduolinį ginklą gali daryti ką nori, nes vis tiek niekas jos pačios nepuls ir nebandys sustabdyti, bijos gauti atsaką branduoliu ginklu.

Būtent. Bet dabar jau nėra kitos išeities, šitą baimę reikia nugalėti. Branduolis ginklas kaip atgrasymo priemonė paseno - dabar jau visi supranta, kad Vakarai tikrai jo nepanaudos, taigi ir grasinti ir šantažuoti juos galima. Putinui reikia parodyti, kad: 1) Vakarai pasiryžę kariauti konvencinį karą prieš į suverenią šalį įsiveržusią Rusijos kariuomenę; 2) Vakarai pasiryžę panaudoti branduolį ginklą vos tik tai padarys Rusija, kad ir labai ribotai, pvz. sunaikins kokį vieną miestą (Varšuvą, kaip dažniausiai grasina)

[Aleksio]

Būtent. Bet dabar jau nėra kitos išeities, šitą baimę reikia nugalėti.

nereikia nieko nugalėti - reikia "nupirkti" tuos, kurie Rusijoje spaudžia raudonus migtukus ir viskas bus OK.

[andyour]

/\ nupirkti Putiną?

[andyour]

Jeigu Rusija neturėtų branduolinio ginklo, kažin, ar būtų pradėjusi karą Ukrainoje, dabar turėdama branduolinį ginklą gali daryti ką nori, nes vis tiek niekas jos pačios nepuls ir nebandys sustabdyti, bijos gauti atsaką branduoliu ginklu.

manau, kad RF turi tolimo nuotolio raketų tiek, kad jų poveikis bent keliems miestams būtų lygus branduolinio ginklo panaudojimui.

[Sula]

manau, kad RF turi tolimo nuotolio raketų tiek, kad jų poveikis bent keliems miestams būtų lygus branduolinio ginklo panaudojimui.

Yra kvaila naudoti balistines raketas su paprastu užtaisu. Jų poveikis bus neypatingai didesnis nei sunkios aviacinės bombos.
"Iskander" yra tam pritaikyta. Jos maksimalus spindulys 500km. Bet tai yra "Točka" modernizacija. Jas turi ir naudoja šiame kare ukrainiečiai. "Branduolinio" poveikio tikrai nepadaro.
Beje, "Topol-M" pagrindinė nešėjo dalis gaminama Dnepropetrovske nors paskutiniu metu RF bando gaminti pas save.

PS. Tema yra II-asis Pasaulinis, o ne III-iasis

[andyour]

/\ turėjau omeny, kiekybiškai iš dalies pakeistų branduolinį ginklą. Noriu pasakyti, kad Rusija tiek pat būtų pavojinga ir be branduolinio ginklo, nes tada turėtų atitinkamai daugiau tolimo nuotolio raketų. Manau, šiuo atveju branduolinio ginklo turėjimas nieko nekeičia, nuostoliai būtų panašūs, miestų bombardavimo atveju.

[J.U.]

Rusija pavojinga ne savo branduoliniu ginklu. Ji pavojinga masiniu visuomenės durnumu.

[suoliuojantis]

Lenkų žurnalas "Polityka" nesenai išspausdino interviu su ir Lietuvoje gerai žinomu anglų istoriku Norman Davies. Jo knygos "Europos istorija", "Kariaujanti Europa" ir kitos yra išleistos ir Lietuvoje ir yra populiarios. Interviu skirtas Antrajam pasauliniam karui ir kai kurios istoriko mintys tikrai yra labai įdomios:
http://www.polityka.pl/tygodnikpolit...swiatowej.read

Didelė interviu dalis skirta grynai lenkiškiems klausimams (pvz. Varšuvos sukilimas, Sikorskio ir Čerčilio santykiai ir pan.), tačiau yra ir bendresnių bei mums įdomių minčių. Pasistengsiu šiek tiek apibendrinti kai kuriuos momentus. Davies sutinka, kad WWII kilo tik todėl, kad vienu metu valdžioje buvo tokie veikėjai kaip Hitleris ir Stalinas ir Molotovo-Ribentropo paktas buvo tas trigeris be kurio tokio masto konfliktas vargu ar būtų įsižiebęs ("greičiausiai konflikto nebūtų išvengta, tačiau ne tokio masto"). Taigi kodėl Vakaruose ir šiandien taip skirtingai vertinami Hitleris ir Stalinas ir kodėl taip skirtingai vertinama Vokietijos ir SSSR veikla tais metais. Ir čia Davies pateikia labai įdomių minčių.

Vokietija yra prisiėmusi visą kaltę, nuolat visų atsiprašinėja ir pan. Tokia pozicija susiformavo apie 1960-us ir Vokietija jos niekaip nenori atsisakyti. Davies sako, kad jis daug diskutavo su vokiečių istorikais ir mato, kad net ir naujų faktų šviesoje jie nieko nenori permastyti (pvz. tarp vokiečių istorikų populiari tezė, kad ir dėl Molotovo-Ribentropo pakto išimtinai kaltas Hitleris, o vargšas Stalinas siekė tik kaip galima nukelti karo pradžią ir apsaugoti savo šalį ir visi jo veiksmai buvo tik priverstiniai ir gynybiniai). Ir tai yra ne tik todėl, kad vokiečiai buvo sumušti, bet ir noras apsisaugoti nuo psichologinės traumos, kurią jie neišvengiamai patirtu priešingu atveju. Nes taip jiems lengviau: mes buvom labai kalti, ir ypač nusikaltom prieš Rusiją, todėl iš mūsų atėmė visus mūsų užkariavimus, atėme apie 20 proc. valstybės teritorijos, o likusią dalį suskaldė. Nes jei pripažinsim, kad ir Stalinas buvo kaltas, tai vokiečius ištiks šokas, kodėl su jais taip, o kitam agresoriui leido pasilikti visus 1939-1941 užkariavimus ir jis dar buvo gausiai "apdovanotas" po karo. (Vienu žodžiu mes, vokiečiai, visiški "lopai").

Prancūzija pati patyrė didelę traumą: šimtmečius kultivuota "Didžiosios Prancūzijos" idėja buvo sutrypta tokio lengvo Prancūzijos sutriuškinimo 1940 metais, prancūzai iki šiol kaip pažeminimą priima tai, kad visos karo ir pokario konferencijos vyko be jų, į jokius jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta ir t.t. Ši trauma sąlygoja tai, kad prancūzai labai skausmingai išgyveno imperijos griuvimą ir įsivėlė į kruvinus karus Indokinijoje ir Alžyre, nes to prancūzams jau buvo per daug 30 metų bėgyje (britams buvo lengviau tup požiūriu, jie bent laikė save nugalėtojais ir lengviau galėjo atsisveikinti su imperija). Todėl prancūzai aplamai nelinkę analizuoti XX a. įvykių ir plaukia pasroviui: jei prancūzai turi pasaulinio lygio istorikų visais periodais - nuo antikos iki XIXa. - tokių prancūzų visai nėra tarp XX a. istorikų. Nė vienas prancūzas netapo pasaulinio lygio XX a. istorijos specialistu. Ir tai dėl tos traumos, nes jiems tektų nagrinėti labai nemalonius prancūzams klausimus - Prancūzijos kaip galybės žlugimą ir Prancūzijos pažeminimą. O to daryti nelabai norisi

Kalbant apie Britaniją ir JAV N. Davies sako, kad "lenkai nepajėgia suprasti, kad Rusija ir SSSR nekėlė grėsmės Britanijos ir JAV nacionaliniam saugumui iki WWII pabaigos". Skirtingai nuo Vokietijos ir Japonijos. Ir negalėjo kelti, nes šios šalys buvo buferis. O kai po WWII SSSR jau pradėjo kelti grėsmę jų pačių nacionaliniam saugumui, šios šalys buvo pačios tvirčiausios Šaltojo karo dalyvės ir nėjo į jokius kompromisus su SSSR. Ir būtent tarp Britanijos istorikų atsiranda daugiausia tokių, kurie ryžtasi objektyviausiai įvertinti Rytų Europos tragediją (Timothy Garton Ash, Richard Overy, Neal Acherson ir kiti). To nėra ir greičiausiai nebus nei tarp vokiečių, nei tarp prancūzų dėl jų pačių vidinių priežaščių.

Neišvengiamai ir su situacija Ukrainoje interviu vietomis siejasi: Davies leidžia suprasti , kad tol kol situacija Ukrainoje tiesiogiai negrės JAV ir kitų didžiųjų Vakarų šalių nacionaliniam saugumui, tol ukrainiečiai paramos negaus, bet jei tik Putleris sukels grėsmę tų šalių saugumui, iš kart gaus į dantis. (Ukraina šiandien tai kaip Lenkija 1939 metais: mažai žinoma ir nelabai įdomi. Tik iš reikalo dalyvaujama tokiose situacijose, nes negali visai nedalyvauti. Montgomeris klausė Sikorskio karo metais kokia kalba kalba lenkai ir labai nustebo, kad lenkų. Jis buvo įsitikinęs, kad lenkai kalba rusiškai. "Natūralu, juk jis augo matydamas Europos žemėlapį, kuriame Lenkija buvo pavaizduota, kaip Rusijos imperijos ir Vokietijos dalis).

[J.U.]

Verta paskaityti neseniai išėjusią istoriko Roberto Petrausko knygą "Trečiojo Reicho triumfas". Žinoma, laikomasi vadinamojo politkorektiškumo, tačiau knyga gan objektyvi ir perskaičius daug kas atsiskleidžia naujoje šviesoje bei iš sovietinių istorikų keverzonių lieka tik griuvėsiai.
P.S.
R. Petrauskas taipogi žinomas sporto komentatorius

[taspac]

J.U., ta proga paskaityk ir jo antra knyga "Lemtingi sprendimai", antra dalis apimanti perioda nuo Prancuzijos kapituliacijos iki Rusijos puolimo, pagrinde karas su Didziaja Britanija, Afrikos kampanija, balkanai bei ruosimasis Barbarosai. Ten beje palieciama neseniai kalbeta tema apie "ruosesi ar nesiruose SSRS pulti Vokietija".

"Trecio reicho triumfas" isejo jau senai, pries 4 metus, "Lemptingi sprendimai" pries 1,5 kazkur.

[Lettered]

J.U., ta proga paskaityk ir jo antra knyga "Lemtingi sprendimai", antra dalis apimanti perioda nuo Prancuzijos kapituliacijos iki Rusijos puolimo, pagrinde karas su Didziaja Britanija, Afrikos kampanija, balkanai bei ruosimasis Barbarosai. Ten beje palieciama neseniai kalbeta tema apie "ruosesi ar nesiruose SSRS pulti Vokietija".

"Trecio reicho triumfas" isejo jau senai, pries 4 metus, "Lemptingi sprendimai" pries 1,5 kazkur.

Tiesą sakant antra ne tokia įdomi kaip pirma, bet perskaityti reikia, nes tai tęstinis dalykas. Dabar laukiu trečios ir ketvirtos.

[J.U.]

J.U., ta proga paskaityk ir jo antra knyga "Lemtingi sprendimai", antra dalis apimanti perioda nuo Prancuzijos kapituliacijos iki Rusijos puolimo, pagrinde karas su Didziaja Britanija, Afrikos kampanija, balkanai bei ruosimasis Barbarosai. Ten beje palieciama neseniai kalbeta tema apie "ruosesi ar nesiruose SSRS pulti Vokietija".

"Trecio reicho triumfas" isejo jau senai, pries 4 metus, "Lemptingi sprendimai" pries 1,5 kazkur.

Mielai paskaityčiau, jei rasčiau nusipirkt elektroniniu formatu. Jau kuris laikas nebeperku popierinių - nėra kur dėt, namie apie 3000 knygų. Be to, sunku rankose nulaikyt dabar taip madingus didelio formato foliantus. Pradėjau dalint aplinkiniams tas kurių nebeskaitysiu. Nebekaupiu pradėjęs aštuntą dešimtį. Gal vaikai padovanos Kalėdoms popierinę