Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Antrasis pasaulinis karas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    tas "šlamštukas" gabeno iki 600kg sprogmenų ir buvo kaip reikiant įbaugines Londono gyventojus.
    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

    Comment




      ?

      Ko ten? Grąžinti pavogtos vokiškos mašinos?
      You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

      Comment


        Parašė dariuks Rodyti pranešimą
        tas "šlamštukas" gabeno iki 600kg sprogmenų ir buvo kaip reikiant įbaugines Londono gyventojus.
        Neneigiu. Tai buvo pavojingas ginklas. Tačiau tai tik nepilotuojamas lėktuvas. O raketa jau buvo šis tas kito, tik kad karo baigtis buvo aiški ėmus jas naudot.
        Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

        Comment


          Parašė Wycka
          Kiek ieškojau per google, nieko konkretaus apie sibiriakų permetimą neradau.
          Prastai ieškojai.
          Parašė Wycka
          Tik pamenu, kad dėstytojas minėjo, kad japonams užpuolus Perl Harborą, sovietams nušvito akyse ir traukiniais skubiai perkeltas RA rezervas, buvęs Tolimuosiuose Rytuose.
          Kokia to dėstytojo pavardė? Tai asmeninio pobūdžio klausimas, į kurį gali neatsakyti.
          Svarstom logiškai. Didžioji Maskvos gynybos krizė buvo spalio vidurys - lapkričio vidurys, sutinki? O kada buvo Perl-Harboras? Jei tos divizijos tuntais buvo metamos PO Perl-Harboro, tai kada jos atsidūrė prie Maskvos?
          Sibiro ir Tolimųjų Rytų divizijų vaidmens nenuvertinu, bet ir pervertinti to vaidmens nereikėtų.
          Parašė Wycka
          Jei turi šaltinių — dėk čia
          Pvz. http://militera.lib.ru/docs/da/moscow/index.html
          http://www.soldat.ru/files/3/22/35/189/192/
          Parašė Dariuks
          Bet nauji KV tankai padarė savo - linija buvo apeita ir iš dalies - pralaužta.
          Gal galima detaliau apie tą "padarymą"? Kur padarė, kada padarė, kiek tų darančių KV buvo?

          Comment


            Parašė Kosovo Rodyti pranešimą
            naktį sovietai negalėjo pasinaudoti aviacija (o ji ir taip visiškai silpna buvo iki tol, kol JAV neperdavė jiems "normalesnių lėktuvų"),
            Čia dabar kas per naujiena? Pats įdomiausia, kokius (ir kiek) turėjo JAV "normalesnius" lėktuvus 1939-1940m. laikotarpiui???
            "Airacobra" masiškiausiai naudotas amerikiečių lėktuvas sovietų oro pajėgų yra vėlesnis, "Tomahawk" - irgi. Dėl bombonešių - kuo blogi tarybiniai DB-3 ar SB?

            Comment


              Parašė Franas Rodyti pranešimą
              Aš netingiu, štai:
              1941-45m. SSRS pagamino:
              tankų - apie 125 000 (plg. gavo iš JAV - 7000);
              lėktuvų apie - apie 100 000 (plg. gavo iš JAV - 15 000).

              Manau,kad sitie skaiciai yra lauzti is pirsto arba paimti is kokiu rusisku dokumentu ,kuriuose istisas melas. Padalink tanku skaiciu is 4 karo metu ir is fronto linijos ilgio. gausis ,kad po tanka stovejo kas 50 zingsniu:-) Apie lektuvus tai is vis nesamoningas rusu skaicius pateiktas. Velgi padalink is 4 karo metu ir is 365 dienu ir gausis,kad rusai per diena galedavo prarasti po 70 lektuvu:-))) taip nebuvo.sitie skaiciai tai visiski kliedesiai.
              stai amerikieciai pateike 15 000 ,na dar galima patiketi ,kad patys rusai turejo panasu skaiciu ar kiek maziau su visais savo kukuruznikais kartu paemus.
              Jau dabar kartais rusai per tv parodo irgi savo istoriku samprotavimus ,kai jie taip padalina tuos oficialius duomenis ir pamato,kokia nieksiska ir melaginga buvo rusu propoganda. Konkreciai nesenai kalbejo apie rusu pasididziavima kaip jie apmokino daug karo lakunu, nes buvo gauta didele siunta amunicijos ir t.t. O padalinus ta amunicija is paruostu pilotu skaiciaus ,paaiskejo,kad kiekvienam teko tik po 10 soviniu:-)))) nepilnos 3 sekundes saudymo:-))) vadinasi ju pilotai buvo visiskai zali,absoliuti rusu agitacine propoganda.
              Ir tokiu pavyzdziu yra daugybe,kai rusai meluoja net neraudonuodami.

              Comment


                Parašė praeivis Rodyti pranešimą
                kaip jie apmokino daug karo lakunu, nes buvo gauta didele siunta amunicijos ir t.t. O padalinus ta amunicija is paruostu pilotu skaiciaus ,paaiskejo,kad kiekvienam teko tik po 10 soviniu:-))))
                Žinant, kad ten viskas suklastota, tai pilotų irgi buvo paruošta 10 kartų mažiau. Tuomet gaunasi jau po 100 šovinių
                Keita, kodėl šovinių skaičiaus nesuklastojo

                Comment


                  Parašė praeivis Rodyti pranešimą
                  stai amerikieciai pateike 15 000 ,na dar galima patiketi ,kad patys rusai turejo panasu skaiciu ar kiek maziau su visais savo kukuruznikais kartu paemus.
                  Aha, vadinasi rusai karą prakariavo su 30 tūkst. lėktuvų, a ne? Duomenis klastoja tik rusai, vokiečiai reikia manyti duomenų neklastoja? Taigi žiūrim į tuos vokiškus duomenis kiek vokiečiai gamino lėktuvų. 1941 metais - apie 11 tūkst., 1942 - apie 15 tūkst., 1943 - 24 tūkst., 1944 - 41 tūkst. Gauname, kad vokiečiai per karą pasigamino apie 100 tūkst. lėktuvų. Kieti tie rusai, pasirodo, turėdami triskart mažiau lėktuvų sugebėjo vokiečius nukariauti. Jūs tą norėjote pasakyti, gerbiamas praeivi?

                  Comment


                    Parašė diedas Rodyti pranešimą
                    Aha, vadinasi rusai karą prakariavo su 30 tūkst. lėktuvų, a ne? Duomenis klastoja tik rusai, vokiečiai reikia manyti duomenų neklastoja? Taigi žiūrim į tuos vokiškus duomenis kiek vokiečiai gamino lėktuvų. 1941 metais - apie 11 tūkst., 1942 - apie 15 tūkst., 1943 - 24 tūkst., 1944 - 41 tūkst. Gauname, kad vokiečiai per karą pasigamino apie 100 tūkst. lėktuvų. Kieti tie rusai, pasirodo, turėdami triskart mažiau lėktuvų sugebėjo vokiečius nukariauti. Jūs tą norėjote pasakyti, gerbiamas praeivi?

                    Norejau pasakyti,kad rusai tikrai negamino daugiau lektuvu nei vokieciai ,kuriu pramonei dirbo visa europa. Ne visi vokieciu lektuvai buvo skirti tik rytu frontui. Taip,kad rusu pateikiamus skaicius drasiai galima mazinti per puse:-)) juokauju zinoma,bet tikrai jie gamino maziau nei vokieciai.Nebent dar gali buti taipkad rusai pateikia savo statistikai visus iki vieno lektuvelius ir visokius trasu barstytuvus(kukuruznikus) ir pan.
                    BE TO IS PAGRINDU YRA NETEISINGAS TEIGINYS,KAD RUSAI nukariavo vokiecius. Rusai nesugriove nei vienos vokieciu karines gamyklos, niekaip nesustabde ju karines pramones augimo. Visa tai padare sajungininkai. Taigi rusu indelio nuvertinti negalima,bet sakyti,kad tai jie nugalejo vokietija,kai rusai i ta pacia vokietija iejo tik 100 km iki berlyno,kuris randasi rytineje dalyje.... uz berlyno dar visa europa buvo ,dar tukstanciai km.

                    Comment


                      Parašė Sula Rodyti pranešimą
                      Žinant, kad ten viskas suklastota, tai pilotų irgi buvo paruošta 10 kartų mažiau. Tuomet gaunasi jau po 100 šovinių
                      Keita, kodėl šovinių skaičiaus nesuklastojo

                      visaip gali buti, bet tik aisku kaip diena,kad rusai niekada neturejo 100 000 kariniu lektuvu. Padalink tai is 4 karo metu=25 000 per metus.: 365 d.= 69 lektuvai per diena. Net dabar rusai butu nepajegus gaminti tokio kiekio aviacines technikos.

                      Comment


                        Parašė praeivis Rodyti pranešimą
                        visaip gali buti, bet tik aisku kaip diena,kad rusai niekada neturejo 100 000 kariniu lektuvu. Padalink tai is 4 karo metu=25 000 per metus.: 365 d.= 69 lektuvai per diena. Net dabar rusai butu nepajegus gaminti tokio kiekio aviacines technikos.
                        Per karą lėktuvus kartais ir numuša...

                        Comment


                          Pavyzdys: nuo 1942m. lapkričio iki 1943m. liepos sovietai prarado beveik 18 000 kovos lėktuvų ir 12 000 tankų bei savaeigių artilerijos pabūklų. Žodžiu, technikos reikėjo daug gaminti, nes daug jos buvo ir prarandama. Ir SSRS čia ne išimtis.

                          Comment


                            Parašė Franas Rodyti pranešimą
                            Pavyzdys: nuo 1942m. lapkričio iki 1943m. liepos sovietai prarado beveik 18 000 kovos lėktuvų ir 12 000 tankų bei savaeigių artilerijos pabūklų. Žodžiu, technikos reikėjo daug gaminti, nes daug jos buvo ir prarandama. Ir SSRS čia ne išimtis.
                            Na pagal tavo pateiktas datas iseina,kad per 9 menesius rusai prarado 18 000 lektuvu, i menesi po 2000 arba po 67 per diena. Tai milziniski nuostoliai ir niekur neteko matyti ,kad rusai butu skelbe tokius skaicius. Jau kelios desimtys prarastu lektuvu jie pateikdavo kaip didziule netekti,o cia...vos ne po 100 per diena. Nezinau is kur jus imate siuos ispudingus skaicius.

                            Comment


                              Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                              Nelabai suprantu klausimo esmės. Juk jeigu jau puola, tai matyt žino ką ir kaip puola. Pagaliau italai galėjo siųsti jūrų desantą, bet pagrindinės pajėgos veržėsi per kalnuotą sausumą... Beje, panašiai italai "įstrigo" 1940m. birželį Alpėse, kai padėjo vokiečiams puolant Prancūziją
                              Sovietams nelabai buvo tikslo pulti suomius šiaurėje (nors šioks toks puolimas ir ten buvo), nes tai buvo (ir tebėra) labai retai apgyvendintos, miškingos, pelkėtos ir labai sunkiai pravažiuojamos vietovės. 1940m. pavasarį sovietai planavo siųsti jūrų desantą į Botnijos įlanką, bet nebeprireikė
                              Noriu pasakyti, kad tiek sovietai, tiek italai susidūrė su sudėtingais iššūkiais, ir tiek vieni, tiek kiti atsakė į juos nekūrybiškai.
                              Kodėl pvz. sovietų armija negalėjo apeiti Ladogos ežero iš šiaurės ir tokiu būdu atsidurti Manerheimo linijos užnugaryje?


                              Bet kad jie iš tikrųjų nemokėjo kariauti, o ir jų pavykę užkariavimai yra menki žinant šalies potencialą. Matyt sąjungininkai žinojo ką daro kai 1943m. liepą įsiveržė į pietinę Italiją. Priminsiu, kad įsiveržimo į Normandiją reikėjo palaukti iki 1944m. birželio 6d.
                              Šito net neverta komentuoti — viskas daugiau negu aišku iš žemėlapio:
                              Atvaizdas
                              Žemėlapis parodo kaip skyrėsi Vokietijos ir Italijos armijų galia. Ar manai, kad italai tos galios galėjo daugiau turėti? Juk gyventojų skaičiumi ji kone dvigubai atsiliko nuo Vokietijos, o pramonės galia dar labiau. Plius dar mano anksčiau paminėti prioritetai laivynui ir sausumos pajėgoms.

                              Comment


                                Parašė praeivis Rodyti pranešimą
                                Na pagal tavo pateiktas datas iseina,kad per 9 menesius rusai prarado 18 000 lektuvu, i menesi po 2000 arba po 67 per diena. Tai milziniski nuostoliai ir niekur neteko matyti ,kad rusai butu skelbe tokius skaicius. Jau kelios desimtys prarastu lektuvu jie pateikdavo kaip didziule netekti,o cia...vos ne po 100 per diena. Nezinau is kur jus imate siuos ispudingus skaicius.
                                Cituoju N.Davies "Kariaujanti Europa 1939-1945".

                                Comment


                                  Parašė Franas Rodyti pranešimą
                                  Cituoju N.Davies "Kariaujanti Europa 1939-1945".


                                  Потери Люфтваффе в технике на советско-германском фронте

                                  с сентября 1943 года по октябрь 1944 года


                                  Безвозвратно
                                  Повреждено
                                  Всего
                                  % ко всем фронтам

                                  Сентябрь1943 г.
                                  341
                                  231
                                  572
                                  27,2

                                  Октябрь 1943 г.
                                  277
                                  262
                                  539
                                  27,8

                                  Ноябрь 1943 г.
                                  183
                                  160
                                  343
                                  22,7

                                  Декабрь 1943 г.
                                  161
                                  121
                                  282
                                  21,4

                                  Январь 1944 г.
                                  270
                                  202
                                  472
                                  22,4

                                  Февраль 1944 г.
                                  270
                                  207
                                  477
                                  21,0

                                  Март 1944 г.
                                  369
                                  337
                                  706
                                  24,4

                                  Апрель 1944 г.
                                  459
                                  458
                                  917
                                  26,6

                                  Май 1944 г.
                                  308
                                  334
                                  642
                                  19,9

                                  Июнь 1944 г.
                                  312
                                  276
                                  588
                                  17,0

                                  Июль 1944 г.
                                  647
                                  483
                                  1130
                                  29,9

                                  Август 1944 г.
                                  520
                                  329
                                  849
                                  25,8

                                  Сентябрь1944 г.
                                  229
                                  183
                                  412
                                  17,5

                                  Октябрь 1944 г.
                                  423
                                  248
                                  671
                                  43,5


                                  Tai jei tiketi siais rusu duomenimis,tai vokieciai per menesi netekdavo apie 300 lektuvu. Tai gana realus skaiciai ,nes per 4 metus tai sudarytu apie 300X12X4=14400 lektuvu. Na padidink rusu nuostoliu 3 ar net 4 kartus, vis tiek niekaip nedatrauksi iki 100 000 lektuvu skaiciaus.

                                  Comment


                                    Rusų šaltiniuose į "общие потери" įeina ir nurašytieji lėktuvai, viso 88 tūkst. per karo metus:

                                    http://www.solonin.org/doc_statistika-boevyih-poter

                                    Comment


                                      Parašė praeivis Rodyti pranešimą
                                      Na pagal tavo pateiktas datas iseina,kad per 9 menesius rusai prarado 18 000 lektuvu, i menesi po 2000 arba po 67 per diena. Tai milziniski nuostoliai ir niekur neteko matyti ,kad rusai butu skelbe tokius skaicius. Jau kelios desimtys prarastu lektuvu jie pateikdavo kaip didziule netekti,o cia...vos ne po 100 per diena. Nezinau is kur jus imate siuos ispudingus skaicius.
                                      Skelbė mielas kolega, skelbė tie rusai tuos pasak tavęs "įspūdingus skaičius", ir gana senokai skelbė, ir pačiu aukščiausiu lygiu. Tikriausiai nesi girdėjęs apie Krivošejevo rinkinį "РОССИЯ И СССР В ВОЙНАХ XX ВЕКА"? Jį rasi čia http://lib.ru/MEMUARY/1939-1945/KRIWOSHEEW/poteri.txt Kovinės technikos gamyba ir nuostoliai yra čia http://lib.ru/MEMUARY/1939-1945/KRIW...tm-_Toc2489828 lentelės 185, 186, 187, 188. Priminsiu, kad tai Rusijos generalinio štabo leidinys.

                                      Comment


                                        Parašė diedas Rodyti pranešimą
                                        Svarstom logiškai. Didžioji Maskvos gynybos krizė buvo spalio vidurys - lapkričio vidurys, sutinki? O kada buvo Perl-Harboras? Jei tos divizijos tuntais buvo metamos PO Perl-Harboro, tai kada jos atsidūrė prie Maskvos?
                                        Sibiro ir Tolimųjų Rytų divizijų vaidmens nenuvertinu, bet ir pervertinti to vaidmens nereikėtų.
                                        Pvz. http://militera.lib.ru/docs/da/moscow/index.html
                                        http://www.soldat.ru/files/3/22/35/189/192/
                                        Gal galima detaliau apie tą "padarymą"? Kur padarė, kada padarė, kiek tų darančių KV buvo?
                                        Tamstos pateikti šaltiniai yra rusų kalba, + autoriai (ar juos įkėlę į internetą asmenys) patys pažymi, kad negarantuoja nurodomų įvykių ir dokumentų tikslumo Gal ir aš ne super radau, tačiau apie Maskvos mūšį yra čia paminėta:
                                        J.Staliną išgelbėjo dar apmaudesnės A.Hitlerio klaidos. Vokietijos diktatorius savo armiją nusiuntė į Rusiją 1941 m. birželio pabaigoje be žieminės aprangos — fiureris buvo įsitikinęs, kad triumfuos nespėjus pasikeisti orams. Liepos viduryje vokiečiai atžygiavo iki Smolensko. A.Hitlerio generolai – tokie kaip Heinzas Guderianas – norėjo tęsti žygį į Rytus iki Maskvos, kuri buvo tik už 370 kilometrų.
                                        Tačiau A.Hitleris įsakė sukti į Pietus ir iš pradžių užimti Ukrainą. Jie taip ir padarė, prarasdami daug brangaus laiko. Rugsėjo 30 dieną pradėjus vykdyti į Maskvą nukreiptą „operaciją Taifūnas“, lietūs kelius greitai pavertė purvo baseinais, o temperatūra ėmė kristi. Vokiečiai, vyniodamiesi į bet kokius iš civilių gyventojų atimtus audinius, vis vien šalo – jų kūnus dažnai buvo galima rasti paliktus ir sukrautus į krūvą kaip malkas, nes laidoti nebuvo įmanoma iki pavasario.
                                        Sovietų pasipriešinimas pastebimai sustiprėjo. Užimtose teritorijose A.Hitleris iškart įvedė terorą ir negailestingai elgėsi su karo beleisviais, kurių daugelis žuvo. Tai J.Stalinui labai palengvino darbą mobilizuojant karius.
                                        Bet jis nesiruošė rizikuoti – už Raudonosios armijos linijų buvo suorganizuoti „blokavimo daliniai“, kuriems buvo įsakyta šaudyti visus trauktis bandančius kareivius. Užtrukus vokiečių kelionei į Maskvą, J.Stalinas turėjo laiko permesti 400 tūkstančių kareivių iš Sibiro – kai tik įsitikino, kad japonai nepuls iš Rytų. Šie daliniai, aprūpinti žiemine įranga, greitai ėmė skinti pergales prieš išsekintus ir sušalusius vokiečius.
                                        Spalio 16 d., didžiausios panikos Maskvoje dieną, J.Stalinas vis dar nebuvo įsitikinęs, kad laimės. Oro pajėgų pareigūnas matė jį sėdintį prie savo rašomojo stalo ir nuolat savęs klausiantį: „Ką darysime? Ką darysime?“.
                                        Parašė Franas Rodyti pranešimą
                                        Noriu pasakyti, kad tiek sovietai, tiek italai susidūrė su sudėtingais iššūkiais, ir tiek vieni, tiek kiti atsakė į juos nekūrybiškai.
                                        Kodėl pvz. sovietų armija negalėjo apeiti Ladogos ežero iš šiaurės ir tokiu būdu atsidurti Manerheimo linijos užnugaryje?
                                        Na dėl to nekūrybiškumo nei suomiai, nei graikai nekalti
                                        teoriškai sovietai galėjo apeiti Ladogą, tačiau... Kaip tik peržiūrėjau palydovines teritorijų į šiaurę nuo Ladogos nuotraukas. Ten dar labiau pelkėta, miškinga ir rečiau gyvenama, negu pietinė ežero dalis. Kiek žinau, WWII metu ir suomiai, ir rusai vykdė puolimą Ladogos ežero ledu, ir tai daug daugiau logikos negu bastytis po negyvenamus pelkėtus miškus. Tikriausiai tokie patys puolimai buvo vykdomi ir Žiemos karo metu. Juk pagrindinis karo tikslas buvo Helsinkis — pakeisti Suomijos vyriausybę prosovietine, o ne sunaikinti šalį

                                        Parašė Franas Rodyti pranešimą
                                        Žemėlapis parodo kaip skyrėsi Vokietijos ir Italijos armijų galia. Ar manai, kad italai tos galios galėjo daugiau turėti? Juk gyventojų skaičiumi ji kone dvigubai atsiliko nuo Vokietijos, o pramonės galia dar labiau. Plius dar mano anksčiau paminėti prioritetai laivynui ir sausumos pajėgoms.
                                        Bet Prancūzija taip pat jau kone istoriškai atsiliko nuo (suvienytos) Vokietijos. Italija juk puolė ne Vokietiją, o Prancūziją O kas dėl ginkluotės, tai sąmoningai ruošiantis karui jos galima nusipirkti, pagaliau kas gali paneigti, kad Hitleris nesuteikė karinės pagalbos Plieno pakto narei, ruošiantis pulti Prancūziją?
                                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                        Comment


                                          Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                          Na dėl to nekūrybiškumo nei suomiai, nei graikai nekalti
                                          Teisybė. Gintis yra lengviau. Vėl pasikartosiu, kad karo pradžioje puolimo sugebėjimus demonstravo tik vermachtas. Kiti išmoko vėliau. Italams pritrūko laiko, be to ir aplinkybės nepalankios susiklostė.

                                          teoriškai sovietai galėjo apeiti Ladogą, tačiau... Kaip tik peržiūrėjau palydovines teritorijų į šiaurę nuo Ladogos nuotraukas. Ten dar labiau pelkėta, miškinga ir rečiau gyvenama, negu pietinė ežero dalis. Kiek žinau, WWII metu ir suomiai, ir rusai vykdė puolimą Ladogos ežero ledu, ir tai daug daugiau logikos negu bastytis po negyvenamus pelkėtus miškus. Tikriausiai tokie patys puolimai buvo vykdomi ir Žiemos karo metu. Juk pagrindinis karo tikslas buvo Helsinkis — pakeisti Suomijos vyriausybę prosovietine, o ne sunaikinti šalį
                                          Man atrodo buvo įmanoma veržtis aplink Ladogą, juk tokiu būdu buvo galima išvengti baisiosios Manerheimo linijos. Aišku sąlygos neidealios.




                                          Bet Prancūzija taip pat jau kone istoriškai atsiliko nuo (suvienytos) Vokietijos. Italija juk puolė ne Vokietiją, o Prancūziją O kas dėl ginkluotės, tai sąmoningai ruošiantis karui jos galima nusipirkti, pagaliau kas gali paneigti, kad Hitleris nesuteikė karinės pagalbos Plieno pakto narei, ruošiantis pulti Prancūziją?
                                          Nesuprantam vienas kito

                                          Comment

                                          Working...
                                          X