Antrasis pasaulinis karas

[Franas]

Amerikieciai sugriove visa vokieciu karine pramone ,kuri buvo europoje. Liko naciu daliniai be aprupinimo ir t.t.Kovojo su ribotais turimais rezervais ir tuom ka duodavo vos kvepuojanti pramone.
rusai-tureji pastovius tiekimus is amerikieciu. Pamenu,kad kazkur rase,kad rusai turejo maziau nei 30 proc savo gamybos ginkluotes9TANKAI,MASINOS,KITA TECHNIKA IR T.T. Rusus tikrai labai amsrkiai pareme industrijos tiekimas is tokiu karo nepalistu saliu kaip amerika

Anglosaksų aviacija Vokietijos pramonei apčiuopiamos žalos nepadarė. Labiau nukentėjo civiliai.

[Franas]

Na, SSRS ir karą pradėjo su didesnėmis (o gal ir geriau aprūpintomis, sunku tiksliai pasakyti) pajėgomis, ir neabejotinai baigė, turėdamos milžinišką pranašumą. Bėda tik ta, kad šitiek trofėjų vokiečiams paliko, bėgdami 1941 m. birželio pabaigoje- liepos pradžioje... Bet ten jau buvo pagrindinis klausimas, kas kam pirmas smogs... smogė vokiečiai, ir tokiu būdu atidėjo savo pralaimėjimą keliems metams.

Nebūčiau toks tikras, kad Vokietija buvo pasmerkta pralaimėjimui. Pvz.: jei milijonai ukrainiečių būtų mobilizuoti į vermachtą, o ne į RA?

[Wycka]

Tokiu atveju kaip vokiečiai įsigudrino pralaimėti?

Vokiečiai pervertino savo jėgas. Pirmiausia jie niekada neturėjo tokio laivyno, kuris galėtų lygiomis jėgomis kariauti su britais ar amerikiečiais. Taip, bandyta britus "nuraminti" aviaciniais bombardavimais ant Londono, tačiau britai netrukus iššifravo, kaip vokiečių aviatoriai tamsoje randa Londoną, ir ši priemonė tapo nebeefektyvi. 1941m. pavasarį naciai Britaniją praktiškai paliko ramybėje (užpuolė Balkanus).
Didžiausią klaidą Hitleris padarė tada, kai nepasitelkė į pagalbą SSRS okupuotas ir aneksuotas tautas — pabaltijiečius ir ukrainiečius, taip pat nemažą rusų dalį — o rezervas buvo nemažas, ypač po trėmimų. Vėlgi vokiečiai pervertino savo galias, prisiminkime kaip jie reagavo į laikinąją Ambrazevičiaus vyriausybę (1941m. birželio 23d.-1941m. rugpjūčio 5d.).
Dar didelės klaidos:
a) neužsitikrino Japonijos paramos kare su TSRS — vietoj to japonai užpuolė Havajus. 1941m. pabaigoje sovietai permetė į Europos frontą sibiriakus ir taip labai šaltą žiemą sugebėjo vos ne vos apginti maskvą, nors visa sovietų grietinėlė jau sėdėjo Jaroslavlyje.
b) nesugebėjo savo pusėn palenkti nacistinio Ispanijos diktatoriaus F. Franko. Jeigu ispanai būtų parėmę Hitlerį, naciai būtų užėmę Gibraltarą, tada Maltą ir visiškai kontroliavę visą Viduržemio jūrą, o tada gana lengvai susitvarkę su Egiptu ir net okupavę "žydų irštvą" Palestiną (atkreipkite dėmesį, kad rašau į kabutes — čia ne mano antisemitizmas).
c) Hitleris šiek tiek per daug pasitikėjo italais. O šie praktiškai niekada nemokėjo kariauti. Tai įrodo kone fiasko šiaurės Afrikoje (nesugebėjo užimti Aleksandrijos, nes lemiamo puolimo metu... pritrūko tankai degalų O Egipte buvo nemaži naftos ištekliai, kurių naciams laaabai reikėjo) ir 1943m. sąjungininkų įsiveržimas į Siciliją ir pietinius Apeninus.
d) be reikalo Hitleris 1941m. rudenį paskelbė karą JAV. Taip, karo paskelbimas logiškas — ten gyveno daug spalvotųjų ir žydų, o ir amerikiečiai buvo labai linkę padėti broliams britams, bet... iki Perl Harboro JAV buvo linkusi laikytis neutraliai. Jeigu fiureriui būtų pavykę tokius santykius su vašingtonu išlaikyti nors per 1941m.-1942m. žiemą — karo eiga būtų visiškai kitokia. Gal tai galutinės pergalės nacizmui ir nebūtų atnešę, bet 1945m. pavasarį karas dar nebūtų pasibaigęs... Juolab dar turint galvoje, kad 1944m. BMW pagamino ir realiai pirmieji pasaulyje išbandė reaktyvinius lėktuvų variklius, ir vokiečių inžinieriai jau braižė (o gal ir konstravo) pirmąsias tolimojo nuotolio raketas FAU...

[Franas]

Vokiečiai pervertino savo jėgas. Pirmiausia jie niekada neturėjo tokio laivyno, kuris galėtų lygiomis jėgomis kariauti su britais ar amerikiečiais. Taip, bandyta britus "nuraminti" aviaciniais bombardavimais ant Londono, tačiau britai netrukus iššifravo, kaip vokiečių aviatoriai tamsoje randa Londoną, ir ši priemonė tapo nebeefektyvi. 1941m. pavasarį naciai Britaniją praktiškai paliko ramybėje (užpuolė Balkanus).
Didžiausią klaidą Hitleris padarė tada, kai nepasitelkė į pagalbą SSRS okupuotas ir aneksuotas tautas — pabaltijiečius ir ukrainiečius, taip pat nemažą rusų dalį — o rezervas buvo nemažas, ypač po trėmimų. Vėlgi vokiečiai pervertino savo galias, prisiminkime kaip jie reagavo į laikinąją Ambrazevičiaus vyriausybę (1941m. birželio 23d.-1941m. rugpjūčio 5d.).
Dar didelės klaidos:
a) neužsitikrino Japonijos paramos kare su TSRS — vietoj to japonai užpuolė Havajus. 1941m. pabaigoje sovietai permetė į Europos frontą sibiriakus ir taip labai šaltą žiemą sugebėjo vos ne vos apginti maskvą, nors visa sovietų grietinėlė jau sėdėjo Jaroslavlyje.
b) nesugebėjo savo pusėn palenkti nacistinio Ispanijos diktatoriaus F. Franko. Jeigu ispanai būtų parėmę Hitlerį, naciai būtų užėmę Gibraltarą, tada Maltą ir visiškai kontroliavę visą Viduržemio jūrą, o tada gana lengvai susitvarkę su Egiptu ir net okupavę "žydų irštvą" Palestiną (atkreipkite dėmesį, kad rašau į kabutes — čia ne mano antisemitizmas).
c) Hitleris šiek tiek per daug pasitikėjo italais. O šie praktiškai niekada nemokėjo kariauti. Tai įrodo kone fiasko šiaurės Afrikoje (nesugebėjo užimti Aleksandrijos, nes lemiamo puolimo metu... pritrūko tankai degalų O Egipte buvo nemaži naftos ištekliai, kurių naciams laaabai reikėjo) ir 1943m. sąjungininkų įsiveržimas į Siciliją ir pietinius Apeninus.
d) be reikalo Hitleris 1941m. rudenį paskelbė karą JAV. Taip, karo paskelbimas logiškas — ten gyveno daug spalvotųjų ir žydų, o ir amerikiečiai buvo labai linkę padėti broliams britams, bet... iki Perl Harboro JAV buvo linkusi laikytis neutraliai. Jeigu fiureriui būtų pavykę tokius santykius su vašingtonu išlaikyti nors per 1941m.-1942m. žiemą — karo eiga būtų visiškai kitokia. Gal tai galutinės pergalės nacizmui ir nebūtų atnešę, bet 1945m. pavasarį karas dar nebūtų pasibaigęs... Juolab dar turint galvoje, kad 1944m. BMW pagamino ir realiai pirmieji pasaulyje išbandė reaktyvinius lėktuvų variklius, ir vokiečių inžinieriai jau braižė (o gal ir konstravo) pirmąsias tolimojo nuotolio raketas FAU...

Mano klausimas buvo ironiškas.

Sutinku, dėl nacių arogancijos. Bet ar kas būtų jų vietoje neapsvaigęs nuo vermachto pergalių iki Maskvos mūšių.

Italų nesugebėjimas kariauti - mitas. Gal lenkai, prancūzai ar sovietai karo pradžioje geriau kariavo?

Japonams, atrodo, labiau rūpėjo viešpatavimas Rytų Azijoje ir Ramiąjame vandenyne.

Dėl Franko nežinau. Bet ar nevertėjo Hitleriui susidraugauti su Turkija? Juk tada būtų atsivėrę keliai į Baku ir Artimuosius Rytus, užvaldytas Suecas.

[Wycka]

Sutinku, dėl nacių arogancijos. Bet ar kas būtų jų vietoje neapsvaigęs nuo vermachto pergalių iki Maskvos mūšių.

Hitleris bent jau man labai primena Napoleoną. Tik pastarajam labiau pasisekė, nes dar turėjo 100 dienų

Italų nesugebėjimas kariauti - mitas. Gal lenkai, prancūzai ar sovietai karo pradžioje geriau kariavo?

Kodėl mitas? Dar nepaminėjau gėdingo dučė pralaimėjimo 1940m. gruodžio įsiveržime į Graikiją O kada italams sekėsi? Nebent 1935m. sugebėjo užpulti ir aneksuoti Etiopiją. Neskaičiuokime laiko nuo Romos imperijos, paimkime laikotarpį nuo Garibaldžio. Jam pasisekė jėga atsikratyti prancūzų ir austrų kontrolės bei suvienyti Italiją. Kokių dar skambių pergalių būta po to?

Dėl Franko nežinau. Bet ar nevertėjo Hitleriui susidraugauti su Turkija? Juk tada būtų atsivėrę keliai į Baku ir Artimuosius Rytus, užvaldytas Suecas.

Na gal, gal, bet... Turkai musulmonai, vadinasi, ne arijai ir net pretenduoti į aukštesniąją rasę negali, nors jų geopolitinė padėtis nebloga. Tačiau sąjungininkai bulgarai, kurie WWI metu su turkais bendradarbiavo tik iš reikalo. Šiaip Turkijos laikysenos WWII metu nestudijavau, tik žinau, kad 1945m. balandį Turkija formaliai paskelbė karą Vokietijai

[Franas]

Hitleris bent jau man labai primena Napoleoną. Tik pastarajam labiau pasisekė, nes dar turėjo 100 dienų

Nežinau ar galima lyginti šiuos veikėjus. Gal iš dalies... Visgi Napoleonas buvo "normalus".

Kodėl mitas? Dar nepaminėjau gėdingo dučė pralaimėjimo 1940m. gruodžio įsiveržime į Graikiją O kada italams sekėsi? Nebent 1935m. sugebėjo užpulti ir aneksuoti Etiopiją. Neskaičiuokime laiko nuo Romos imperijos, paimkime laikotarpį nuo Garibaldžio. Jam pasisekė jėga atsikratyti prancūzų ir austrų kontrolės bei suvienyti Italiją. Kokių dar skambių pergalių būta po to?

Apsiribokim Antruoju pasauliniu. Ar sovietų pasirodymas Žiemos kare nebuvo toks pats gėdingas? O gal prancūzai sugebėjo suteikti pagalbą Lenkijai 1939m. Italai galima sakyti pasirodė pagal savo galimybes.

Na gal, gal, bet... Turkai musulmonai, vadinasi, ne arijai ir net pretenduoti į aukštesniąją rasę negali, nors jų geopolitinė padėtis nebloga. Tačiau sąjungininkai bulgarai, kurie WWI metu su turkais bendradarbiavo tik iš reikalo. Šiaip Turkijos laikysenos WWII metu nestudijavau, tik žinau, kad 1945m. balandį Turkija formaliai paskelbė karą Vokietijai

Greičiausiai Turkija kaip ir Ispanija nenorėjo veltis į karo sūkūrį.
Beje musulmonų naciai neniekino. Jei jau japonai Azijos arijai, tai kuo turkai prastesni? O kur dar tradicinė Vokietijos-Turkijos partnerystė.

[pablonis]

Ar tikrai karo metu sovietai turėjo didesnį pramonės potencialą negu vokiečiai? Nepamirškim, kad Vokietijos karo mašinai dirbo beveik visos Europos pramonė. Sovietų Sąjunga pranašumą pasiekė greičiausiai todėl, kad buvo labiau totalitarinė ir iš savo pramonės ir žmonių išspaudė viską ką galėjo.

Pradedant maždaug 1943-iais metais, sąjunga turėjo akivaizdų pranašumą. Vokiečiam pavaldžią pramonę visoje Europoje, jau, kiekvieną dieną bombardavo britų, vėliau ir amerikiečių lėktuvai. Nors rytų fronte visdar karaliavo Luwftwaffe, sąjungos pagrindiniai pramoniniai rajonai, tokie kaip Čeliabinskas, Magnitogorskas, Norilskas, Jekaterinburgas, Sverdlovkas ir t.t., jai buvo nepasiekiami. Tankų, lėktuvų ir kitos ginkluotės gamyklos, buvo taip pat nepasiekiamos, arba pvz. esančios Nižnij Novgorode ar Maskvoje, dėl netoli esančio fronto, pernelyg tankiai saugomos nuo bombardavimo.

Keliuose straipsniuose, vakarų spaudoje, mačiau teiginius, neva du trečdaliai sąjungos pramonės krito vokiečiam į rankas. Tik, ten pamirštama užsiminti, kad tai buvo didžia dauguma lengvoji pramonė. Tie keli, didžiuliai sunkiosios pramonės obejktai buvę Lipetske, rytų Ukrainoje ir Stalingrade buvo demontuoti ir perkelti į ar aplink Čeliabinską ar kitus miestus.

Žymiuosius T-34 gamino Gorkyje (Niž. Nov.), Omske, Nižnij Tagilije, Čeliabinske, Sverdlovske ir t.t. 1941-1945 jų pagamino nei daug nei mažai - 35 tūkst.

Bijau su tavim gincytis, nes neturiu jokiu faktu(nuorodu) kur galeciau nusiusti,bet kiek zinau,tai tokie miestai kaip magnitogorskas uzsieme grynai tik naudingu iskasenu gavyba, ju perdirbimu i metalo lakstus,vamzdzius ar kita produkcija ir nieko daugiau. Tai dar nera visapusiska pramone. Kad is to metalo laksto kazka padaryti..reikia dar oi kiek daug ir gamyklu ir apdirbimo technologiju.

Magnitogorskas buvo tik vienas pavyzdys. Tokio tipo - pramoninių, miestų, sąjungoje tuo metu jau buvo dešimtys jei ne šimtai. Jei sąjunga išties būtų buvus tokia bejėgė, gyvenanti vakarų išmalda, kaip bandai teigti, šaltasis karas nebūtų įvykęs.

Amerikieciai sugriove visa vokieciu karine pramone ,kuri buvo europoje. Liko naciu daliniai be aprupinimo ir t.t.Kovojo su ribotais turimais rezervais ir tuom ka duodavo vos kvepuojanti pramone.

Britai, ne amerikiečiai. JAV oro pajėgos masyviai bombarduot Vokietiją pradėjo tik 1943-iųjų pabaigoje, bet taip niekad kiekiu numestų bombų ir neprilygo britams.

rusai-tureji pastovius tiekimus is amerikieciu. Pamenu,kad kazkur rase,kad rusai turejo maziau nei 30 proc savo gamybos ginkluotes9TANKAI,MASINOS,KITA TECHNIKA IR T.T. Rusus tikrai labai amsrkiai pareme industrijos tiekimas is tokiu karo nepalistu saliu kaip amerika

Absurdas

Anglosaksų aviacija Vokietijos pramonei apčiuopiamos žalos nepadarė. Labiau nukentėjo civiliai.

Darė. Pradedant gamyklomis Rūro regione ir baigiant naftos gavybos telkiniais ir perdirbimo gamyklomis Rumunijoje. Vokiečiai tiesa, spėjo, demontavę, perstatyti daug gamyklų po žeme.

Simpatijų vokiečiams, ypač po "Holodomoro" buvo labai daug. Bet būdami užtikrinti pergale, užuot pasitelkę ukrainiečius kaip sąjungininkus, jie juos pasmerkė likimui tam pačiam kaip ir lenkus su rusais.

[zajcik]

Galima šaltinį?

didžiuliai sunkiosios pramonės obejktai buvę Lipetske, rytų Ukrainoje ir Stalingrade buvo demontuoti ir perkelti į ar aplink Čeliabinską ar kitus miestus.

[pablonis]

c) Hitleris šiek tiek per daug pasitikėjo italais. O šie praktiškai niekada nemokėjo kariauti. Tai įrodo kone fiasko šiaurės Afrikoje (nesugebėjo užimti Aleksandrijos, nes lemiamo puolimo metu... pritrūko tankai degalų O Egipte buvo nemaži naftos ištekliai, kurių naciams laaabai reikėjo) ir 1943m. sąjungininkų įsiveržimas į Siciliją ir pietinius Apeninus.

Ką ten Aleksandrija... Etiopijoje gavo į dūdas nuo saujelės britų ir vietinių etiopų, vos ne visdar su ietimis.

[pablonis]

Galima šaltinį?

Yra bent milijonas skirtingų šaltinių, pradedant nuo tokių kurie apibūdina bendrąją situaciją:

Эвакуация на Урал промышленных предприятий в период Великой Отечественной войны

Перемещение производительных сил СССР на восток

Военная экономика СССР

Эвакуационные перевозки в годы Великой Отечественной войны

Iki tokių kurie nurodo atskirų fabrikų istoriją, pvz.:

Эвакуация

История

[Kosovo]

Neturejo jokio pranasumo,cia velgi rusu propoganda painiojant skaicius. Rusu propogandistai pateikia skaicius,kad rusai turejo daugiau tanku ,daugiau diviziju pries karo pradzia ir pan. Bet cia snekama ne apie pramone,o apie tai kas buvo ''de facto'' pries kara. Prasidejus karui , visa sita ''persvara'' isgaravo kaip dumas.

rusai turėjo daugiau tankų netgi prieš karą, tik jiems nepasisekė...
Prieš karą rusai ir vokiečiai labai bendradarbiavo karinės ginkluotės srityje, todėl, kai vokiečiai susipažino su T-34, greitai sukūrė Panzer IV bei 1942 m. pradėjo gaminti Tigrus, be to Panzer'iai buvo mažiau priklausomi nuo degalų tiekimo negu T-34 ir KV-1, todėl rusų tankų pranašumas karo pradžioje buvo lygus 0, jau pirmomis karo rytų fronte dienomis 300 vokiečių tankų visiškai sutriuškino prie Raseinių 300 rusų tankų, sunaikino visus, tuo tarpu vokiečiai neteko tik keleto (mūšis truko 4 dienas), o tuo pačiu metu Minsko apylinėse rusai prarado dar apie 2 000 tankų, 400 000 kareivių ir beveik 1700 lėktuvų, kai vokiečiai neteko berods viso labo tik ~200 lėktuvų (ir tik per savaitę), taigi išeina, kad "Barbarosos" planas buvo tobulas, tik Adolfo tiesioginio vadovavimo pasekmė buvo Vokietijos kapituliacija

[Wycka]

Apsiribokim Antruoju pasauliniu. Ar sovietų pasirodymas Žiemos kare nebuvo toks pats gėdingas? O gal prancūzai sugebėjo suteikti pagalbą Lenkijai 1939m. Italai galima sakyti pasirodė pagal savo galimybes.

Sovietų pasirodymas Žiemos kare nors ir gėdingas, tačiau Stalinui pavyko atplėšti 11proc. Suomijos teritorijos ir 50 (gal net ilgiau) metų užsitikrinti Suomijos neutralitetą, netgi savotiškai latentinį satelitizmą Prancūzai išdrįso paskelbti karą Vokietijai, tačiau vieni be britų nedrįso veikti. Britai 1939m. rugsėjį dar tik pradėjo mobilizaciją. Kita vertus, o kaip tie prancūzai galėjo padėti Lenkijai? Nebent realiai užpuldami Vokietiją, tačiau po Plieno pakto tai reikštų tuo pačiu karą dar ir su italais. Matyt, Prancūzai vis dar kompleksavo dėl 1870m. karo, ne itin sėkmingai pasibaigusiu WWI, neramu buvo ir dėl Elzaso vokiečių. Dar nepamirškime, kad Prancūzija gerokai labiau nukentėjo nuo Didžiosios depresijos ir Vokietijai kariaujant su Lenkija jie dar baiginėjo 'laižytis žaizdas', kada Vokietija jau 1938m. patyrė kone ekonominį bumą. Nereagavo prancūzai ir į 1936m. demilitarizuotos Reino zonos Hitlerio vienašališką panaikinimą.
Italijos kariuomenė po Garibaldžio iki pat NATO susikūrimo buvo kone pajuokos objektas. 1922m. į valdžią atėjęs Musolinis turėjo kur kas daugiau laiko nei jo 'mokinys' Hitleris pertvarkyti kariuomenę, tačiau...

Greičiausiai Turkija kaip ir Ispanija nenorėjo veltis į karo sūkūrį. Beje musulmonų naciai neniekino. Jei jau japonai Azijos arijai, tai kuo turkai prastesni? O kur dar tradicinė Vokietijos-Turkijos partnerystė.

Niekas nenori veltis į karus, jeigu tame nemato konkrečios naudos sau.
Japoniją ir Turkiją sunkoka lyginti. Turkija prie pat Europos (maža dalimi ir joje), o Japonija padėjo Hitleriui nukreipti nuo savęs JAV ir TSRS (net ir Britanijos, nes britų kariai Indijoje kovojo su Japonija, kuri užėmė ir Honkongą) dėmesį.
Krikščioniškosios Europos ir Islamo santykiai nuo pat Kryžiaus karų XIIa. pabaigoje nebuvo idealūs. Sąjungininkais tapdavo tik gana trumpam laikui ir tik dėl bendro intereso. Vidinės santarvės kaip ir niekada nebuvo. beje, Hitleris vokiečius aiškiai priskyrė krikščionybei, pavadinęs Jėzų Kristų ne tik vokiečiu, bet ir pirmuoju arijumi

[diedas]

Oho kiek pridiskutavot. Leiskit ir man įkišti savo trigrašį.

o ir paskui kartas nuo karto buvo vykdomi dėmesį nukreipiantys neginkluotų kareivių puolimai.

Tikriausiai bus retorinis prašymas pateikti konkrečių pavyzdžių? Konkrečiai kur (nurodyti vietovės pavadinimą) ir kada (nurodyti metus - mėnesį - dieną) vyko tokie neginkluotų kareivių puolimai? Filmo "Priešas prie vartų" ir A.Čekuolio nesiūlyti.

Toje pačioje, "lietuviškojoje" 16-oje divizijoje, tik apie trečdalį karių buvo lietuviai.

Ir taip, ir ne, tai priklauso nuo laikotarpio. Pvz. 1943 pabaigoje lietuvių buvo trečdalis, o štai 1944 tas santykis pasikeitė iš esmės diviziją papildžius šauktiniais iš Lietuvos.

1941m. pabaigoje sovietai permetė į Europos frontą sibiriakus ir taip labai šaltą žiemą sugebėjo vos ne vos apginti maskvą,

Taip, Maskva buvo apginta per didelius vargus.Kodėl pavyko apginti - klausimas vertas atskiros didelės diskusijos, bet ne tam ši svetainė skirta. Bet apie mitus pakalbėti verta. Pvz. kada ir kiek tų "sibiriakų" buvo permesta? Atsakymas būna paprastas - daug. O štai pabandžius pasidomėti konkrečiau - kada permetė, kiek (kokias konkrečiai) tų divizijų permetė vaizdas pradeda keistis. Tas pats ir su "Maskvą išgelbėjusiais" šalčiais. Pasidomėjus paaiškėja, kad didieji šalčiai prasidėjo vokiečių puolimui jau išsikvėpus.

kai vokiečiai susipažino su T-34, greitai sukūrė Panzer IV bei 1942 m. pradėjo gaminti Tigrus ,

Būtų įdomu sužinoti atsakymus į štai šiuos klausimus. Kada vokiečiai susipažino su T-34? Kada buvo pradėtas gaminti Panzer IV? Ar tikrai Tigrus pradėjo gaminti susipažinus su T-34?

Panzer'iai buvo mažiau priklausomi nuo degalų tiekimo negu T-34 ir KV-1

Nesupratau kodėl buvo mažiau priklausomi, gal gali paaiškinti?

[Franas]

Darė. Pradedant gamyklomis Rūro regione ir baigiant naftos gavybos telkiniais ir perdirbimo gamyklomis Rumunijoje. Vokiečiai tiesa, spėjo, demontavę, perstatyti daug gamyklų po žeme.

Šiaip ar taip Vokietijos pramonės produkcija didėjo iki pat 1944m. pabaigos.
Kad bombardavimai buvo labiau teroro priemonė puikiai parodo Dresdeno pavyzdys: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, bet jau po kelių dienų per miestą vėl riedėjo traukiniai, o karinės gamyklos nenukentėjo.

[Franas]

Sovietų pasirodymas Žiemos kare nors ir gėdingas, tačiau Stalinui pavyko atplėšti 11proc. Suomijos teritorijos ir 50 (gal net ilgiau) metų užsitikrinti Suomijos neutralitetą, netgi savotiškai latentinį satelitizmą Prancūzai išdrįso paskelbti karą Vokietijai, tačiau vieni be britų nedrįso veikti. Britai 1939m. rugsėjį dar tik pradėjo mobilizaciją. Kita vertus, o kaip tie prancūzai galėjo padėti Lenkijai? Nebent realiai užpuldami Vokietiją, tačiau po Plieno pakto tai reikštų tuo pačiu karą dar ir su italais. Matyt, Prancūzai vis dar kompleksavo dėl 1870m. karo, ne itin sėkmingai pasibaigusiu WWI, neramu buvo ir dėl Elzaso vokiečių. Dar nepamirškime, kad Prancūzija gerokai labiau nukentėjo nuo Didžiosios depresijos ir Vokietijai kariaujant su Lenkija jie dar baiginėjo 'laižytis žaizdas', kada Vokietija jau 1938m. patyrė kone ekonominį bumą. Nereagavo prancūzai ir į 1936m. demilitarizuotos Reino zonos Hitlerio vienašališką panaikinimą.
Italijos kariuomenė po Garibaldžio iki pat NATO susikūrimo buvo kone pajuokos objektas. 1922m. į valdžią atėjęs Musolinis turėjo kur kas daugiau laiko nei jo 'mokinys' Hitleris pertvarkyti kariuomenę, tačiau...

Sovietų kariuomenė Suomijoje, o italų Graikijoje, mano manymu, parodė savo nesugebėjimą pulti. Prancūzai, tuo tarpu, atrodo geriau suvokė savo galimybes ir nedrįso pulti Vokietijos, kai ši buvo užsiėmusi Lenkijoje (aišku prisidėjo ir galimo karo su Italija veiksnys). Pulti pirmoje karo pusėje sugebėjo tik vokiečiai, šioje srity jie buvo pavyzdys visiems, iš jų buvo mokomasi. Pirmą plataus mąsto puolimą (ne kontrataką!) sovietai surengė 1944m. pavasarį kai pralaužė vokiečių gynybą Ukrainoje. Žodžiu tiek sovietai, tiek Vakarų sąjungininkai puolimo išmoko karui einant į pabaigą. Italai nespėjo išmokti .

Italų kariuomenė nebuvo juokinga. Prisimink 1911m. Italijos-Osmanų karą, kada italai užėmė Libiją ir Dodekaneso salas. Šiame kare pirmą kartą buvo panaudoti lėktuvai. O nesėkmių patiria visi. Ar britams buvo lengva su būrais? Tikrai sugebėjimas kariauti nėra tautinis bruožas. Siūlyčiau paskaityti šiame Vikipedijos puslapyje skyrelį Reputation of Italian fighting efficiency during World War II: http://en.wikipedia.org/wiki/Militar...g_World_War_II

Niekas nenori veltis į karus, jeigu tame nemato konkrečios naudos sau.
Japoniją ir Turkiją sunkoka lyginti. Turkija prie pat Europos (maža dalimi ir joje), o Japonija padėjo Hitleriui nukreipti nuo savęs JAV ir TSRS (net ir Britanijos, nes britų kariai Indijoje kovojo su Japonija, kuri užėmė ir Honkongą) dėmesį.
Krikščioniškosios Europos ir Islamo santykiai nuo pat Kryžiaus karų XIIa. pabaigoje nebuvo idealūs. Sąjungininkais tapdavo tik gana trumpam laikui ir tik dėl bendro intereso. Vidinės santarvės kaip ir niekada nebuvo. beje, Hitleris vokiečius aiškiai priskyrė krikščionybei, pavadinęs Jėzų Kristų ne tik vokiečiu, bet ir pirmuoju arijumi

Hitleris gerbė musulmonus. Kroatai laikė bosnius naikintinais, tačiau vokiečiai juos gynė, nes laikė arijais(?). Apskritai tame arijizme daug nenuoseklumo: jei slavai yra untermenschen, tai kodėl naciai bendradarbiavo su kroatais, bulgarais, slovakais? Dėl Jėzaus dar didesnis paradoksas: žydas - arijas ? .

[diedas]

Pirmą plataus mąsto puolimą (ne kontrataką!) sovietai surengė 1944m. pavasarį kai pralaužė vokiečių gynybą Ukrainoje.

Gal būtų galima plačiau apie tą plataus masto puolimą 1944 pavasarį Ukrainoje?

[praeivis]

Yra bent milijonas skirtingų šaltinių, pradedant nuo tokių kurie apibūdina bendrąją situaciją:

Эвакуация на Урал промышленных предприятий в период Великой Отечественной войны

Перемещение производительных сил СССР на восток

Военная экономика СССР

Эвакуационные перевозки в годы Великой Отечественной войны

Iki tokių kurie nurodo atskirų fabrikų istoriją, pvz.:

Эвакуация

История

rusu saltiniais pasitiketi visiskai negalima. Jie lyg siol dar aiskino,kad tai jie isvadavo europa nuo fasizmo, kai praktiskai visa europa tik ir prasideda uz berlyno, toliau kurio rusai taip ir nebuvo nueje. Jie dar siandien meluoja tai kas yra akivaizdu,o tu pasitiki ju saltiniais sukurptais dar ko gero stalino valdymo metais:-)

[praeivis]

Šios JAV prezidento Ruzvelto 1941 m. kovo 11 d. pasirašytos programos rėmuose TSRS buvo parduota, perduota ir išnuomuota:

Lėktuvų - 14 795 vnt.
Tankų - 7 056 vnt.
Džipų - 51 503 vnt.
Sunkvežimių - 375 883 vnt.
Motociklų - 35 170 vnt.
Traktorių - 8 071 vnt.
Šautuvų - 8 218 vnt.
Kulkosvaidžių - 131 633 vnt.
Sprogmenų - 345 735 tonų
Statybų įrangos - 10 910 000 USD vertės
Vagonų - 11 155 vnt.
Lokomotyvų - 1 981 vnt.
Krovininių laivų - 90 vnt.
Priešpovandeninių laivų - 105 vnt.
Torpedinių katerių - 197 vnt.
Laivų motorų - 7 784 vnt.
Maisto - 4 478 000 tonų
Mechanizmų ir mechaninės įrangos - 1 078 965 000 USD vertės
Spalvotų metalų - 802 000 tonų
Naftos produktų - 2 670 000 tonų
Chemikalų - 842 000 tonų
Medvilnės - 106 893 000 tonų
Odos - 49 860 tonų
Padangų - 3 786 000 vnt.
Aulinių batų - 15 417 001 porų


Atsimenu kaip seneliai pasakojo ,kad rusai Lietuva uzpludo kojas apsimuturiave skudurais ir juos surise ivairiomis virvelemis:-) O cia ziuriu is tikruju ...pasirodo amerikieciai jiems net batus siunte. Neuztekdavo tu ,kuriuos nutraukdavo nuo zuvusiu koju. Praktiskai visa armija buvo basa:-)

[zajcik]

Labai gera laida gegužės 9 d. proga. Vienas iš pašnekovų aiškiai išdėsto dabartinės RF valdžios poziciją.
Siūlau pažiūrėti laidos įrašą.

В.НОВОДВОРСКАЯ: Да. То есть мы переписываем историю, отнимая нули. 15 миллионов – это личный счет Ленина до окончания Гражданской войны, там, до 1922 года. Потом прибавили кое-что еще, общий итог – 40 миллионов. А с исследованиями современных статистиков те, кто не родился в результате этих репрессий, получается, что наше население сократилось на 110 миллионов – сюда включается и война, и те, кто в результате этих всех славных сталинских дел не родился вообще. О каком полководческом даре человека можно говорить, если он, простите, забился на дальнюю дачу и его сподвижники еле вытащили его, чтобы он произнес это обращение «Братья и сестры». Первые дни войны он, не ожидая удара от своего дружка Гитлера, пребывал в полной прострации и полном коматозном состоянии, и никаких даже приказов отдать не мог. Какой разумный полководец и лидер государства будет уничтожать собственную разведку, всех этих Юстасов и Алексов, не слушать никакие данные, выстраивать все танки и все самолеты на открытых аэродромах прямо на границе? Так что понятно, откуда взялась версия Виктора Суворова о том, что Сталин собирался напасть на Гитлера, потому что нормальный полководец и нормальный главнокомандующий так никогда действовать не будет. И уничтожать свою собственную армию, которая только что на него не молилась.

Понимаете, господин Мищенко, тот, кого вы защищаете...

М.МИЩЕНКО: Я не защищаю, я пытаюсь понять.

В.НОВОДВОРСКАЯ: Разумеется, уничтожил бы и меня. Но он, к сожалению, уничтожил бы и вас. У вас тоже не было шансов.

М.МИЩЕНКО: А Гитлер бы нас не уничтожил?

В.НОВОДВОРСКАЯ: Причем здесь Гитлер? Вы не дожили бы ни до какого Гитлера. Гитлер в 1941 году пришел, вас бы уничтожили гораздо раньше.

М.МИЩЕНКО: Я думаю, я бы не родился.

В.НОВОДВОРСКАЯ: И вы кричали бы у стенки «Да здравствует, Сталин!» Потому что всех, кто был против, уничтожили еще при Ленине. А Сталин уничтожал верноподданных людей, которые не понимали, за что их берут. Потому что других в этот момент уже не осталось. И, вот, вы со своей замечательной неформальной организацией так же, как все антифашистские комитеты, все, кто был «за», вы пошли бы туда, в ГУЛАГ. Как говорит господин Проханов, я согласен, пусть меня расстреляют. Вы тоже на это согласны?

[Kecal]

Sovietų kariuomenė Suomijoje, o italų Graikijoje, mano manymu, parodė savo nesugebėjimą pulti. Prancūzai, tuo tarpu, atrodo geriau suvokė savo galimybes ir nedrįso pulti Vokietijos, kai ši buvo užsiėmusi Lenkijoje (aišku prisidėjo ir galimo karo su Italija veiksnys). Pulti pirmoje karo pusėje sugebėjo tik vokiečiai, šioje srity jie buvo pavyzdys visiems, iš jų buvo mokomasi. Pirmą plataus mąsto puolimą (ne kontrataką!) sovietai surengė 1944m. pavasarį kai pralaužė vokiečių gynybą Ukrainoje. Žodžiu tiek sovietai, tiek Vakarų sąjungininkai puolimo išmoko karui einant į pabaigą. Italai nespėjo išmokti .

Nepamiršk, kad sovietai puolė prieš vieną geriausiai įrengtų gynybinių linijų visame pasaulyje. Palyginimas su italų nuotykiais Graikijoje nelabai adekvatus. Įsivaizduok, kaip atrodytų, jeigu vokiečiai būtų kaktomuša puolę prancūzų Mažino liniją, o ne apėję ją per Beniliukso šalis... Skirtumas tas, kad sovietai nelabai galėjo apeiti Mannerheimo linijos, tačiau tikėjosi, kad suomiai išsigąs ir patys pasiduos. Nepasidavė...
Jeigu Žiemos karas iš tiesų ką nors parodė, tai neįtikėtiną sovietų vadovybės abejingumą gyvosios jėgos nuostoliams...
O gerai apsaugota gynyba viso karo metu tebeturėjo rimtą pranašumą prieš puolimą, tą parodė kad ir sovietai Kursko lauke...

Italų kariuomenė nebuvo juokinga. Prisimink 1911m. Italijos-Osmanų karą, kada italai užėmė Libiją ir Dodekaneso salas. Šiame kare pirmą kartą buvo panaudoti lėktuvai. O nesėkmių patiria visi. Ar britams buvo lengva su būrais? Tikrai sugebėjimas kariauti nėra tautinis bruožas.

Vargu ar Osmanų imperiją, juolab jos periferinėje zonoje, ne Europoje, galima laikyti pavyzdinga karine jėga... Tuo metu ji jau buvo iš esmės pasmerkta žlugimui ir laikėsi tik Vakarų šalių malonės dėka...