Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Antrasis pasaulinis karas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė mag Rodyti pranešimą
    bet žandikaulis ar dantys tai atitinka su jo lyg ir?ar ne?
    Sovietai DNR netyrė ir kitiems ilgai nedavė tirti, nes genų inžineriją laikė pseudomokslu
    "I killed the Bank" - Andrew Jackson

    Comment


      Parašė diedas Rodyti pranešimą
      ......Diskutuojant šia tema labai dažnai apie tankus kalbama kaip apie viduramžių riterius - stovi jie vienas prieš vieną lygiame lauke... To šarvas tiek milimetrų, o to tiek, patrankos pas juos štai tokios - pykšt abu vienu metu...Kuris liko sveikas, tas nugalėjo. Arba tankus bandoma įsivaizduoti kaip sprinterius olimpiadoje - to greitis tiek km/h, o ano - tiek. Kuris greitesnis, tas geresnis. O tankų kiekis apskritai yra lemiantis dydis - kas turi daugiau tankų, tas turi būti stipresnis. Taip? Na žinoma, juk SSRS turėjo tiek tai kartų daugiau, negu...
      Stop stop stop. Prancūzija 1940-aisiais taip pat turėjo daugiau tankų nei Vokietija. Ir ką tai reiškia? Kad Prancūzija rengėsi pulti Vokietiją? Ar kad Prancūzija buvo stipresnė? Kaip rodo istorija - ne. Ne viskas yra paprasta ir elementaru. Ne šarvo ar pabūklo milimetrai, ne kilometrai per valandą ir net ne vienetų skaičius lemia pergalę viename ar kitame mūšyje. Pasirodo, yra ir kitų, pakankamai svarbių, veiksnių: optikos prietaisai, tarpusavio ryšys, panaudojimo principai ir t.t.
      mano ziniomis, 1940m prancuzai turejo tanku ir daugiau, ir geresniu, nei vokieciai (palyginkim S-35, kuris gal net buvo geresnis uz tuometini Pz.III su 37mm patranka). bet naudojo juos pagal WW1 pavyzdi - pestininku paramai. vokieciai tankus naudojo prasiverzimui i prieso uznugari - daznai pestininkai pradedavo ataka pirmi, o tankai i kova eidavo tik pralauzus gynyba. stai tokios strategijos pasekme ir buvo Diunkerko katilas.
      esu skaites prancuzu kareivio atsiminimus. tai ten vokieciu zvalgai-motociklistai praleke keliuku pro staba sukele samysi, dalis vyresnio amziaus sauktiniu dezertyravo ta pacia nakti. kita diena, po neilgo musio prancuzu kareiviai islakste i visas puses, palike savo patrankas ir keliolika tanku. pirmomis dienomis prancuzai dejo viltis i Mazino linija. bet vokieciai ja apejo, okupuodami Belgija ir Olandija.
      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

      Comment


        Parašė dariuks
        mano ziniomis, 1940m prancuzai turejo tanku ir daugiau, ir geresniu, nei vokieciai
        Kad prancūzai turėjo daugiau tankų - be abejo taip; kad geresnių...galima diskutuoti, bet kuriuo atveju tie tankai buvo neprastesni nei vokiečių. Kokią darom išvadą (aūūū ilestmort)? Žinoma, išvada kategoriška - prancūzai rengėsi pulti Vokietiją.
        daznai pestininkai pradedavo ataka pirmi, o tankai i kova eidavo tik pralauzus gynyba.
        Klasikinis vokiečių puolimasbūdavo vykdomas kiek kitaip. Puolimo ruožo centre stovėdavo pėstinikų daliniai, o abiejuose sparnuose tankų daliniai pralauždavo gynybą, išeidavo į užnugarį ir susijungdavo, taip priešininką apsupdami. Po to tankų dalinius pakeisdavo pėstininkai, jie ir pabaigdavo "tvarkytis" su apsuptaisiais, gi tuo metu tankai traukdavo tolyn.
        pirmomis dienomis prancuzai dejo viltis i Mazino linija. bet vokieciai ja apejo, okupuodami Belgija ir Olandija.
        Panašiai buvo ir 1941 - vokiečiai jųkelyje pasitaikančius įtvirtinimus (pvz. Bresto tvirtovė) tiesiog apeidavo, o su tais įtvirtinimais "tvarkydavosi" tam tikslui palikti daliniai.

        Comment


          Parašė diedas Rodyti pranešimą
          .... Klasikinis vokiečių puolimas būdavo vykdomas kiek kitaip. Puolimo ruožo centre stovėdavo pėstinikų daliniai, o abiejuose sparnuose tankų daliniai pralauždavo gynybą, išeidavo į užnugarį ir susijungdavo, taip priešininką apsupdami. Po to tankų dalinius pakeisdavo pėstininkai, jie ir pabaigdavo "tvarkytis" su apsuptaisiais, gi tuo metu tankai traukdavo tolyn.
          Panašiai buvo ir 1941 - vokiečiai jųkelyje pasitaikančius įtvirtinimus (pvz. Bresto tvirtovė) tiesiog apeidavo, o su tais įtvirtinimais "tvarkydavosi" tam tikslui palikti daliniai.

          matai, as rasiau apie puolima taktiniame lygmenyje, o tamsta jau strateginiame.
          turejau minty ne visa operacijos plota,o tik dali jos. pestininkai, remiami artilerijos, turedavo sunaikinti prieso priestankine gynyba. tai padarius, i pralauza buvo metami tankai. paskui tankus traukdavo motorizuoti pestininkai, kuriu darbas buvo - tanku puolimo rezultatu itvirtinimas. tankai apvaziavo kaimeli, susaude keleta pasitaikiusiu automasinu ir nuruko tolyn. kaimelio "isvalyma" atlikdavo paskui sekantys motopestininkai. tankai atlikdavo "tarano" vaidmeni, jie uzdarydavo znyples, o "katila" uzverzdavo pestininkai.
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            Parašė diedas Rodyti pranešimą
            Panašiai buvo ir 1941 - vokiečiai jųkelyje pasitaikančius įtvirtinimus (pvz. Bresto tvirtovė) tiesiog apeidavo, o su tais įtvirtinimais "tvarkydavosi" tam tikslui palikti daliniai.
            Tokios pačios taktikos vokiečiai laikėsi ir I-ame PK. Taipogi ir strategijos (Prancūzijos puolimas per neutralias šalis). Stebėtina, kad vokiečių priešininkai iš to visiškai nepasimokė.
            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

            Comment


              Parašė diedas Rodyti pranešimą
              ...Kad prancūzai turėjo daugiau tankų - be abejo taip; kad geresnių...galima diskutuoti, bet kuriuo atveju tie tankai buvo neprastesni nei vokiečių...
              siaip prancuzu tankai po viena paemus, buvo geresni (kalbu apie naujus modelius, ne apie Reno FT-17, nors ju irgi nemazai buvo). bet tanku junginys stipresnis buvo vokieciu. nes vokieciai turejo geresni radio rysi, puikiai paskyrstytas ekipazo funkcijas, lengvesni technini aptarnavima (S-35 Somua (pirmu modeliu) variklio pakeitimas uztrukdavo beveik para laiko) ir tankus naudojo ne pestininku paramai, o kaip atskiras pajegas.
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                Radęs laisvą minutę šiandien pažiūrėjau NG televizijos parengtą dokumentinį filmą apie laiką lenkusį hitlerinės Vokietijos lėktuvą "Horten 2-29".

                Priežastis, paskatinusi filmuoti šį filmą, tapo "Northrop Grumman" kompanijos (sukūrusios garsųjį B-2 bei specializuojančios "stealth" technologijose) projektas, kurio metu buvo sukonstruota šio lėktuvo replika, bei atlikti lėktuvo testai su siekiu išsiaiškinti ar šis aparatas galėjo likti nepastebėtas, tuo metu grėsmingo, D. Britanijos radarų tinklo.

                NatGeoTV: Hitler's Stealth Fighter

                Paskutinis taisė 99; 2009.10.31, 20:15.
                Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                Comment


                  Parašė 99 Rodyti pranešimą
                  Radęs laisvą minutę šiandien pažiūrėjau NG televizijos parengtą dokumentinį filmą apie laiką lenkusį hitlerinės Vokietijos lėktuvą "Horten 2-29".

                  Priežastis, paskatinusi filmuoti šį filmą, tapo "Northrop Grumman" kompanijos (sukūrusios garsųjį B-2 bei specializuojančios "stealth" technologijose) projektas, kurio metu buvo sukonstruota šio lėktuvo replika, bei atlikti lėktuvo testai su siekiu išsiaiškinti ar šis aparatas galėjo likti nepastebėtas, tuo metu grėsmingo, D. Britanijos radarų tinklo.

                  NatGeoTV: Hitler's Stealth Fighter

                  Atvaizdas
                  tarp kitko - visa uzgrobta dokumentacija ir gatavas vokieciu "stealth'o" dalis amerikieciai karo pabaigoje perdave butent "Northrop Grumman" kompanijai.
                  taigi, B-2 turi vokisko kraujo
                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                  Comment


                    Parašė dariuks Rodyti pranešimą
                    tarp kitko - visa uzgrobta dokumentacija ir gatavas vokieciu "stealth'o" dalis amerikieciai karo pabaigoje perdave butent "Northrop Grumman" kompanijai.
                    taigi, B-2 turi vokisko kraujo
                    Dauguma amerikiečių naujovių po WWII turi vokiško kraujo.
                    Kairiarankių klubas - Left.lt

                    Comment


                      Metas atgaivinti šią apmirusią temą.

                      Mūšis dėl Berlyno Nuotraukų šaltinis: http://www.antraspasaulinis.net

                      1945 metų balandžio mėnesio 25 dieną prasidėjo "Berlyno tvirtovės" šturmas. Tai buvo paskutinysis ir vienas kruviniausių mūšių Europoje Antrojo pasaulinio karo metu. Prieš apytiksliai milijoną vokiečių karių sovietai metė kelis kartus didesnes pajėgas: žmonėmis - 2,5, artilerija - 4, tankais ir savaeigiais artilerijos pabūklais - 4,1, aviacija - 2,3 karto, bet net tada vokiečiai nesiruošė pasiduoti - priešingai, kaip ir sovietai Stalingrade, taip ir vokiečiai Berlyne nesiruošė atiduoti nė vieno gatvės lopinėlio priešui. Po savaitės įnirtingų kautynių, 6 metus Europoje trukęs pragaras pagaliau pasibaigė, o ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos laukti likę buvo visai nedaug.


                      1. Įsikasęs vokiečių karys laukia priešo Zėlovo aukštumose, Berlyno priemiesčiuose. Ginti Zėlovo aukštumas buvo patikėta gynybos ekspertui G.Heinriciui. Čia maršalo Žukovo pajėgos užtruko tris dienas ir patyrė milžiniškų nuostolių, bet vokiečiai nebegalėjo sustabdyti rusų, kurie vis stipriau skverbėsi Berlyno link.


                      2. Hitleris per savo penkiasdešimt šeštąjį gimtadienį glosto vieną jauniausiųjų Berlyno gynėjų ir linki jam sėkmės. Ta proga netoli įėjimo į savo požeminį bunkerį vaikus iš hitlerjugendo jis apdovanojo geležiniais kryžiais. Dešinėje matomas Arturas Axmannas - hitlerjugendo vadas, kuris balandžio mėnesio pabaigoje pabėgo iš Berlyno, palikdamas organizacijos likučius kovoti iki mirties prieš sovietų kareivius.


                      3. Feldmaršalo Schörnerio įsakymu pakartas vokiečių kareivis - dezertyras. Mėgstamiausias šio generolo posakis buvo "Stiprybė per baimę". Ant kaklo pakabintoje kortelėje yra parašyta "Kiekvienas, kas kaunasi, gali mirti. Kiekvienas, kuris išduoda savo tėvynę, privalo mirti! Mes turėjome mirti!" Tokiais būdais buvo bandoma įbauginti vokiečių kareivius, kurie karo pabaigoje dezertyravo tūkstančiais.


                      4. Raudonoji armija išlaisvina berlynietes iš priverstinių darbų šalia Berlyno. Nors sovietai buvo sutinkami kaip išvaduotojai, neretai civiliai iš jų patirdavo dar didesnių žiaurumų nei iš vokiečių.


                      5. Legendiniai sovietų T-34 tankai rieda Berlyno gatvėmis, o juos sutinka vietiniai gyventojai.


                      6. Vokiečių kareiviai pasiduoda rusams, kurie verčia juos pozuoti prieš fotoaparatą. Daugelis iš vokiečių nesitikėjo pasigailėjimo iš rusų kareivių, neretai kariams tekdavo verčiau pasirinkti mirtį arba bandyti bėgti pas amerikiečius.


                      7. Hitlerjugendo "tankų medžiotojų" dalinys išvyksta į mūšį. Kariai prie savo dviračių prisitvirtinę pancerfaustus - pigiausią ir efektyviausią priemonę kovoje su tankais, kokią tada turėjo miestą gynę kariai. Folksšturmo kariai, kurie kovojo išvien su hitlerjugendu, eidami į mūšį gaudavo tik pancerfaustus ir nieko daugiau...


                      8. Sovietų kareivis pozuoja šalia pamušto "Tigro". Tokių tankų miesto gynyboje vokiečiai turėjo vos 10...


                      9. Raudonoji armija užima gatvę po gatvės, siekdama pasiekti "nacistinio žvėries irštvą".


                      10. Mūšio pabaiga vaikams, kurie priklausė hitlerjugendo organizacijai.


                      11. Paskutinė žinoma Adolfo Hitlerio fotografija. Hitleris apžiūri žalą, padarytą Reicho kanceliarijai per sovietų bombardavimus, šalia jo - adjutantas Julius Schaubas. Balandžio 29-ąją vedęs Evą Braun, Hitleris užsidarė savo kambaryje ir nusišovė, vėliau jų kūnai buvo sudeginti.


                      12. Nuotrauka, kurioje simbolizuojamas sovietinės vėliavos iškėlimas virš Reichstago. Pastebima, jog ši vėliava padaryta iš kilimo, ant kurio buvo įspausti sovietiniai simboliai. Nuotrauka, kurią nufotografavo Jevgenijus Kaldėjus, buvo padaryta tik prabėgus kelioms dienoms po mūšio pabaigos. Tolumoje matomi dūmai buvo sukelti tyčia, kad atrodytų, jog nuotrauka daryta dar mūšio metu. Kariai, iškėlę vėliavą fotografijoje, yra iki šiol nežinomi. Tikrasis vėliavos iškėlimas mūšio metu nebuvo įamžintas. Balandžio 30-ąją, mūšio dėl Reichstago metu, seržantas Kantarija pamojavo sovietų vėliava iš antrojo pastato aukšto, nors tuo metu pastate vis dar buvo vokiečių.


                      13. Negyvas vokiečių kareivis priešais Brandenburgo vartus. Mūšis dėl Berlyno pasibaigė po savaitės nuožmių kautynių, po to kai vokiečiams pradėjo trūkti amunicijos bei žmonių. Rusai neteko 81 000 pėstininkų (įskaitant ir 2800 lenkų), 280 000 tapo ligoniais ar sužeistaisiais, buvo numušta 917 Raudonosios armijos lėktuvų. 150 000 - 173 000 vokiečių buvo nužudyti ar sužeisti, 134 000 paimti į nelaisvę, mūšio metu žuvo 152 000 civilių.

                      Comment


                        Parašė groundzer Rodyti pranešimą
                        Metas atgaivinti šią apmirusią temą.

                        Mūšis dėl Berlyno Nuotraukų šaltinis: http://www.antraspasaulinis.net

                        Atvaizdas

                        12. Nuotrauka, kurioje simbolizuojamas sovietinės vėliavos iškėlimas virš Reichstago. Pastebima, jog ši vėliava padaryta iš kilimo, ant kurio buvo įspausti sovietiniai simboliai. Nuotrauka, kurią nufotografavo Jevgenijus Kaldėjus, buvo padaryta tik prabėgus kelioms dienoms po mūšio pabaigos. Tolumoje matomi dūmai buvo sukelti tyčia, kad atrodytų, jog nuotrauka daryta dar mūšio metu. Kariai, iškėlę vėliavą fotografijoje, yra iki šiol nežinomi. Tikrasis vėliavos iškėlimas mūšio metu nebuvo įamžintas. Balandžio 30-ąją, mūšio dėl Reichstago metu, seržantas Kantarija pamojavo sovietų vėliava iš antrojo pastato aukšto, nors tuo metu pastate vis dar buvo vokiečių.
                        šita nuotrauka yra 10 klasės istorijos vadovėliuose, ir ten kaip tik parašyta, kad sovietai iškelia vėliavą iškarto po Berlyno užėmimo pavyko apgauti
                        Blogas apie mano gyvenimą bei įspūdžius Kinijoje - kiniskai.blogspot.hk

                        Comment


                          Labai įdomi diskusija

                          Rusijos istorikas M.Soloninas – apie katastrofos anatomiją: karą, komunizmą ir istoriją

                          http://www.lrytas.lt/-12725668471271...orij%C4%85.htm

                          Comment


                            Kelios nuotraukos iš serijos D-day arba operacija Overloard (sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje)























                            http://www.historylink101.com/

                            Comment


































                              http://www.historylink101.com

                              Comment


                                Įdomių fotografijų rinkinys:

                                WWII: Inside Hitler's Bunker
                                Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                                Comment


                                  Parašė groundzer Rodyti pranešimą
                                  Šita geriausia. Tokia be komentarų
                                  You might surprise yourself.

                                  Miestai.net FB

                                  Comment


                                    Einu jau eilinį kartą žiūrėti "Gelbstint Eilini Ryana" ))
                                    Kairiarankių klubas - Left.lt

                                    Comment


                                      Parašė Chixx Rodyti pranešimą
                                      šita nuotrauka yra 10 klasės istorijos vadovėliuose, ir ten kaip tik parašyta, kad sovietai iškelia vėliavą iškarto po Berlyno užėmimo pavyko apgauti
                                      Šioje nuotraukoje tiek pat tikrovės kiek sovietinėje Antrojo pasaulinio karo istorijos koncepcijoje tiesos.

                                      Comment


                                        Parašė groudzer
                                        Metas atgaivinti šią apmirusią temą.
                                        Tikrai metas. Beje, prisimenu prieš daugiau kaip pusmetį rašytą vieną pranešimą.
                                        Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                        Kad būtų galima normaliai diskutuoti, vienu metu turi būti diskutuojama ne daugiau nei 5 temomis.
                                        Šios temos laukia toks likimas:
                                        1. Išaugimas iki atskiros skilties su daugybe potemių ir galbūt vėlesnio forumo pervardinimo į "Antrasis pasaulinis karas". Kitos temos (architektūra, projektai, infrastruktūra) atsidurs fakultatyvinėje skiltyje "Po karo"
                                        2.
                                        3. Gal reikėtų kryptingos temos nuotraukoms ir retenėms nuorodoms.
                                        Konstatuoju.
                                        1.Iki atskiros skilties neišaugta, daugybės potemių neatsirado. Tai negręsia ir ateityje. Netgi specializuotose svetainėse panašiomis temomis diskutuojama gana vangiai.
                                        2. Gija neužrakinta. Nematau priežasties, kodėl tai turi būti daroma.
                                        3. Žinoma, galima ir tokią temą sukurti - "Štai tokį paveiksliuką apie karą radau internete".
                                        Parašė Chixx
                                        šita nuotrauka yra 10 klasės istorijos vadovėliuose, ir ten kaip tik parašyta, kad sovietai iškelia vėliavą iškarto po Berlyno užėmimo
                                        Jei tikra taip parašyta vadovėlyje, tai to vadovėlio autoriams turi būti gėda.
                                        Parašė Franas
                                        Šioje nuotraukoje tiek pat tikrovės kiek sovietinėje Antrojo pasaulinio karo istorijos koncepcijoje tiesos.
                                        Kiekvienoje istorinėje koncepcijoje (sovietinėj, amerikitišoje, lietuvišoje) yra dalis tiesos. Visa bėda, kad dalis tiesos yra blogiau už melą. Ir pati didžiausia problema - o kaip sužinoti tą pilną, tikrąją istorinę tiesą? Paimkim šį konkretų atvejį - vėliavos iškėlimą virš Reichstago. Taip, nuotrauka surežisuota. Bet tikram istorijos mėgėjui turėtų magėti sužinoti tos nuotraukos atsiradimo istoriją, o taip pat, kaip vyko tikrasis vėliavų iškėlimas: kada iškėlė, kas iškėlė, kokiam daliniui ir junginiui tie kariai priklausė ir t.., ir pan.

                                        Comment


                                          taigi, kad idomu, bet kad net neaisku, kada tiksliai buvo uzimtas Reichstagas. pagal ivairias versijas ta data begioja tarp balandzio 25 ir geguzes 7...
                                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                          Comment

                                          Working...
                                          X