Parašė digital
Rodyti pranešimą
O karas anksčiau ar vėliau baigsis, kaip baigiasi visi karai.
-
O kodėl tu sugalvojai, kad geležinkeliais vežamos tik trąšos ar tik tranzitas? Lietuvos prekyba su Baltarusija, nors kritusi 2022 ir 2023, dabar stabilizuojasi ar net auga. Viską siūlai vežti fūromis?
O karas anksčiau ar vėliau baigsis, kaip baigiasi visi karai. -
Jei jau reiktų prisikabinti prie šito teiginio dėl naudos lygumo nuliui, tai yra dar viena nauda: standartinio pločio vėžės riedmenų pasirinkimas, kuris yra belenkaip didesnis už rusiškos vėžės. Taip pat yra ir tokių riedmenų antrinė rinka. Na bet, kaip bebūtų, perdarinėti visą Lietuvos geležinkelių tinklą į standartinę vėžę būtū absurdas ir absoliučiai niekaip nepagrindžiamas nei finansiškai, nei kaip nors kitaip, įskaitant ir nacionalinio saugumo "argumentą".Parašė Petr Rodyti pranešimąComment
-
Juk planuojama naują vėžę tiesti ir į Klaipėdą, tad turbūt populiariausi maršrutai (Vilnius-Kaunas; Vilnius-Klaipėda; Vilnius/Kaunas-Panevėžys; Vilnius/Kaunas-Marijampolė) jau bet kokiu atveju bus padengti. O regioniniai traukiniai į Šiaulius, Turmantą, Marcinkonis ar Kalvariją gali juk būti ir plačios vėžės. Labai norint, regioninius traukinius galima pagreitinti įvedant ekspresinius reisus, kurie nestotų kiekviename kaime, bet realybė tokia, kad tie kaimai turbūt ir išlaiko tokius maršrutus kaip Vilnius-Turmantas. Kalbant apie krovinius - sunku įžvelgti europinės vėžės naudą.Comment
-
Sankcijos vis naujos priimamos, tai neturėtų labai augti.Parašė John Rodyti pranešimą
Išvis niekuo.Viską siūlai vežti fūromis?
Tai čia akivaizdu, aš ne apie tai rašiau - "čia nebent tikintis, kad karas greitai pasibaigs - kol kas kažin."O karas anksčiau ar vėliau baigsis, kaip baigiasi visi karai.Comment
-
Kaip niekuo? Jos kažkaiup turės būti vežamos ir statistika aiškiai rodo, kad prekybos apimtys yra gana didelės ir nėra jokių priežasčių galvoti, kad prekyba sumažės iki nereikšmingo lygio. Nu čia kaip aiškintum, kad nesiimsi skėčio, nes tikiesi, kad nelis, nors už lango pila lietus ir orų prognozė rodo, kad lietaus tikimybė 100%. Gi prekyba su Baltarusija nėra priklausoma nuo tavo norų, emocijų ar kitų asmeninių dalykų, tai keista, kad tuos dalykus bandai projektuoti ant kažko, kas nuo to visiškai nepriklauso. Faktas, kad Lietuvos-Baltarusijos prekyba yra didelė ir tokia bus ateityje, net jeigu kol kas ji mažesnė, nei prieš porą metų.Parašė digital Rodyti pranešimąComment
-
Yra gana didelė galimybė ir tikimybė, kad prekyba su Baltarusija mažės.Comment
-
labai sunku pasakyt del tos prekybos su baltarusija. Visko gali but kad mazes, nes jau dabar apmazejus, elektra, benzinas, dyzelis, visos sankcionuotos prekes. Priklausomai kaip vystysis karas.Parašė John Rodyti pranešimą
reiketu analizes kuo dar prekiaujama, statybines prekes, skalda? smelis? plytos? smalsu tiesiog."I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USAComment
-
LRT.lt 2024.12.05
„Belaruskalij“ ieškinys prieš Lietuvą – 12 mlrd. JAV dolerių
Baltarusijos kalio trąšų bendrovė „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pateikė konkretų investicinio arbitražo ieškinį.
Šaltinių duomenimis, „Belaruskalij“ reikalauja Lietuvos atlyginti 12 mlrd. dolerių nuostolius. Tačiau advokatų profesinės bendrijos „Marsus“ advokatas Rapolas Kasparavičius teigia, kad paprastai ieškovai siekia išpūsti nuostolius, nes tarptautiniai investiciniai arbitražai retai priteisia šimtaprocentinį žalos atlyginimą, net jeigu ir nusprendžia, kad valstybė investuotojo atžvilgiu pasielgė neteisingai.
Lietuvos interesams šiame ginče atstovaujanti Susisiekimo ministerija trečiadienį išplatino žinutę, kad Lietuva nesutinka su „Belaruskalij“ ieškinyje pateiktais reikalavimais ir savo argumentus išdėstys arbitražo teismui, o nuo detalesnių komentarų susilaikė. (...)
12 mlrd. dolerių sudaro apie 11,4 mlrd. eurų, o visos konsoliduoto Lietuvos biudžeto išlaidos 2025 m. sudarys 34,4 mlrd. eurų. Vadinasi, ieškinio suma sudaro apie trečdalį konsoliduoto Lietuvos biudžeto išlaidų.
„Vertinant šitą skaičių, reikia atsižvelgti į tai, ko tokiose bylose ieškovas, tai yra užsienio investuotojas, paprastai siekia. Jis siekia žalos atlyginimo. Žala – tai jo turtiniai praradimai, kuriuos jis patyrė dėl to, kad valstybė, jo požiūriu, priėmė kažkokį neteisingą ar nesąžiningą sprendimą. Mūsų atveju, tai būtų nutraukta krovinių vežimo sutartis tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Matyt, kad tokioje byloje jie gali reikalauti negauto pelno, kurį jie būtų uždirbę, jeigu toliau ši sutartis būtų vykdoma. Bet, kaip teisingai sakote, vargu, ar tokių būdu jie galėtų pagrįsti minėtą 12 mlrd. dolerių skaičių, jei jis yra teisingas. Matyt, kad ne“, – komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Marsus“ advokatas R. Kasparavičius.
„Antras dalykas, ko paprastai prašoma investicinio arbitražo bylose, tai priteisti prarasto verslo vertę. Taigi gali būti ieškinys dėl prarastos verslo vertės. Tas verslas gali būti „Birių krovinių terminalas“, kur „Belaruskalij“ turi 30 proc. akcijų. Aš manau, kad jie prašo arba vieno, arba kito, arba gali prašyti abiejų. Manau, kad jie bando įrodyti, jog jų kompanija dėl to sprendimo sužlugo arba beveik sužlugo“, – priduria pašnekovas.
Nuo 2022 m. birželio 3 d. „Belaruskalij“ taikomos ir visos Europos Sąjungos sankcijos. Kartu su europinėmis sankcijomis buvo įšaldytos „Belaruskalij“ akcijos „Birių krovinių terminale“. Šiuo metu 30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso „Belaruskalij“, 5 proc. – Igoriui Udovickiui ir 65 proc. Šveicarijoje registruotai įmonei „Hasenberg AG“. (...)
Iki sankcijų įsigaliojimo krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.
https://www.delfi.lt/verslas/verslas...eriu-120070084Comment
Comment