Geležinkeliai, uostai ir politika

[John]

Tai tu ir nepateiki argumentų, kodėl LG centrinė administracija neturėtų sėdėti Mindaugo g.

Pranešimas #40

[Perfect]

Šiandien (tiksliau, praėjusį vakarą) Jakilaitis suvartė naują Lietuvos geležinkelių vadą, kai tas tarp svarbiausių darbų paminėjo paramą.
Kol kas akivaizdus naujo LG vadovo privalumas tik tai, kad jis yra buvęs ministro pavaldinys (nuo Klaipėdos naftos laikų) ir bus klusnus naujo ministro nurodymų vykdytojas. Sėdėjo kamputyje, nelabai turėdamas ką pasakyti nei apie skaičius, nei apie tikslus. Tiesa, žodį "auditas" kartojo kaip burtažodį.

Ministras kažką šnekėjo apie 8 metus besikaupisį pūlinį. Galima tarkuoti geležinkelius už neišspręstą ginčą su Orlenu ar išardytą geležinkelį į Rengę.
Tenka pastebėti, kad geležinkelių pervežimų augimas per 8 metus nelabai primena "pūlinį". Pūlinys bus, jei sumažės pajamos ir reikės daryti "kostkatingą".
Ką jie darys su geležinkeliais, matyt nelabai žino. Kol kas girdima tik ankstesnių vadų kritika ir deklaracijos apie skaidrius viešuosius pirkimus.

Šiek tiek nukrypstant nuo temos. Jei svarbiausia yra parama, tai stambūs rėmėjai yra ne tik LG, bet ir Lietuvos energija ir ta pati Klaipėdos nafta. Taip išeina, kad gelžinkeliuose šioje srityje viskas blogai, o Klaipėdos naftoje - viskas gerai

Jakilaitis nieko nei suvartė, nei nesuvartė. Tiesiog norėjo išgirsti kokių reformų imsis naujasis vadovas. O vadovas yra iš šalies ir jam reikia įsigilinti į situaciją, ko be audito negali padaryti joks naujai pradėjęs įmonėje dirbti žmogus. Be to, naujasis vadovas buvo paskirtas ne tam kad įgyvendintų kažkokią naują "magišką" verslo viziją. Jis ateina tam, kad būtų sutvarkytas įmonės valdymas, t.y. būtų pravalytas socdemų lovys nuo expolitikų, Kirkilų žmonų ir visokių kitų partinių paraminių "nachlebnikų". Tad šiuo atveju labiau Jakilaitis parodė savo nenuovoką.

[Al1]

Niekas jokio lovio nevalys. Perims liberalai. Gal jie nemėgsta skaniai pasimaitinti? E. Masiulis vien ko vertas. Būtent socdemų dėka LG liko neišdraskyta ir yra geriausiai dirbantis geležinkelis iš visų trijų Pabaltijo respublikų. O trūkumų ir priekaišktų dėl darbo, aišku, yra. Bet geležinkelis normaliai dirbti gali tik kaip vieningas kompleksas, o ne atskiros mažos įmonėlės. Estijoje gi geležinkeliams po Rusijos eksporto nukreipimo į savus uostus bus labai riesta. Tiksliau - jau yra. Nauji traukiniai ne prie ko, jie nupirkti geriausiais laikais, bet, kaip matyti, ten geležinkeliai sėdi ant valstybės sprando. Latvijoje irgi, o naujų traukinių nė kvapo kol kas... LG nesėdi. Ir nauji keleiviniai traukiniai yra. Taip, linijas uždaro, bet LT ir EE tas pats. Žinoma, LG padėtis nulemta ir geresnės geografinės padėties, geopolitinės padėties, dėl kurios yra garantuotas Rusijos tranzitas ir Baltarusijos tranzitas. Bet juk prastai valdant įmonę ir visa tai gali būti suvesta į nieką.

[John]

Niekas jokio lovio nevalys. Perims liberalai. Gal jie nemėgsta skaniai pasimaitinti? E. Masiulis vien ko vertas. Būtent socdemų dėka LG liko neišdraskyta ir yra geriausiai dirbantis geležinkelis iš visų trijų Pabaltijo respublikų. Nes geležinkelis normaliai dirbti gali tik kaip vieningas kompleksas, o ne atskiros mažos įmonėlės. Estijoje gi geležinkeliams po Rusijos eksporto nukreipimo į savus uostus bus labai riesta. Nauji traukiniai ne prie ko. Kaip matyti, ten geležinkeliai sėdi ant valstybės sprando. Latvijoje irgi, o naujų traukinių nė kvapo kol kas... LG nesėdi. Ir nauji keleiviniai traukiniai yra. Taip, linijas uždaro, bet LT ir EE tas pats.

Kokiu būdu valdant valstiečiams "perims liberalai"?

[Al1]

Partija nesvarbi, visos partijos Lietuvoje iš esmės yra liberalios ekonomine programa. ES taip pat vykdo ultraliberalią politiką, nepaisant to, kad liberalai kaip tokie nedominuoja. Socdemai lygiai taip pat galėjo pradėti liberalias reformas LG, jei tik būtų užsigeidę. Bet jiems buvo geriau taip, kaip buvo. Dar ir nuo vadovo pažiūrų bei darbo metodų daug kas priklauso. Bet dabar, atrodo, kad iš tiesų norima, jog LG vadovautų liberali komanda.

[John]

Partija nesvarbi, visos partijos Lietuvoje iš esmės yra liberalios ekonomine programa. ES taip pat vykdo ultraliberalią politiką, nepaisant to, kad liberalai kaip tokie nedominuoja. Socdemai lygiai taip pat galėjo pradėti liberalias reformas LG, jei tik būtų užsigeidę. Bet jiems buvo geriau taip, kaip buvo. Dar ir nuo vadovo pažiūrų bei darbo metodų daug kas priklauso. Bet dabar, atrodo, kad iš tiesų norima, jog LG vadovautų liberali komanda.

Tai viskas ok. Iš liberalų (socdemų) perims liberalai (valstiečiai). Visgi šitie liberalai, panašu, yra kompetentingesni ir ne tokiomis nuo nesaikingo alkoholio pylimo paburkusiomis fizionomijomis, kaip ligšiolinis LG vadovas Dailydka.

[Aleksio]

O kam kažką keisti, jeigu krovinių vežimas išlieka stabilus ir net truputi auga (skirtingai nuo LDz ir EVR)?

[Lettered]

O kam kažką keisti, jeigu krovinių vežimas išlieka stabilus ir net truputi auga (skirtingai nuo LDz ir EVR)?

Krovinių vežime manau nieko ir nekeis, tik administracinėje veikloje.

[Perfect]

Krovinių vežime manau nieko ir nekeis, tik administracinėje veikloje.

Būtent. Nes geležinkelių verslas yra labai priklausomas nuo geopolitinės situacijos. Kaip jau minėjau, Lietuvą gelbsti tranzitas į Kaliningradą ir Baltarusijos kroviniai. Jeigu Rusijai pavyks politiškai (nes rinkos sąlygomis kol kas nelabai pavyksta) priversti baltarusius eksportuoti per jos uostus, kaip mat dings ir LG argumentai, kad mes esam geresni už Latvijos ir Estijos geležinkelius.

[digital]

O kam kažką keisti, jeigu krovinių vežimas išlieka stabilus ir net truputi auga (skirtingai nuo LDz ir EVR)?

Tam, kad (http://www.delfi.lt/verslas/transpor...?id=73240548):

Iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ veikla žemino mūsų valstybės vardą. Skandalai, tarptautiniai konfliktai, ginčai su Europos Komisija, su kompanija „Orlen“ tęsėsi metų metus. Tai rodo, kad įmonė nenorėjo keistis. Pastaruoju metu iškilo daugybė klausimų apie galimas korupcijos apraiškas, susijusius rangovus ir panašiai. Kito kelio nėra – įmonę būtina pertvarkyti.

D. Vilytė: Vidaus sandoris yra labai geras instrumentas, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo instrumentu naudojosi ne itin sąžiningai. Vidaus sandoris – tai galimybė nusipirkti iš dukterinės įmonės paslaugas, kurios bus atliekamos greitai, efektyviai ir paprastai. Tačiau direktyvoje numatyta, kad tokie sandoriai yra išimtis, o „Lietuvos geležinkeliai“ šią išimtį naudojo darbo drabužių pirkimui, žolės pjovimui, vejos tvarkymui. Tokių paslaugų pasiūla rinkoje yra labai didelė, jas galima nusipirkti konkurencingomis kainomis. O „Lietuvos geležinkeliai“ greičiausiai negalvojo, kaip nusipirkti kokybiškas paslaugas už geriausią kainą. Buvęs bendrovės vadovas deklaruodavo, kad jo tikslas – įdarbinti žmones, mokėti jiems alga. Tikslo sumokėti valstybei daugiau dividendų nebuvo.

– Pone Masiuli, buvę vadovai ar su jais susiję asmenys gali sakyti: na sutvarkysite jūs viešuosius pirkimus, bet iš esmės viskas priklauso nuo to, kaip susitarsite su baltarusiais, kazachais, rusais dėl krovinių vežimų. Tų vyrų, kurie 10 metų vadovo „Lietuvos geležinkeliams“, patirtis neįkainojama, be jų nieko nepavyks. Esą, tvarkykite netvarkę, bet be tų vyrų verslo nebus. Ką jūs į tai atsakytumėte?

R. Masiulis: Tokia pati istorija buvo ir „Klaipėdos naftoje“. Tada taip pat buvo kalbama, kad be patyrusių vadovų, be senojo vadovo ir jo žinių, kaip daryti įtaką rusams, baltarusiams, nieko nebus. Bet nieko panašaus. Į įmonę atėjo sąžiningi ir protingi vadovai, kurie rado būdų, kaip sumažinti sąnaudas, kaip pritraukti dar daugiau tiekėjų. Taip bus ir su „Lietuvos geležinkeliais“. Suprasime, kad tiek rusams, tiek baltarusiams gabenimas per Lietuvą priklauso nuo kaštų, sąlygų ir paslaugų. Jei šios sąlygos bus geros, Lietuva bus paklausi. Mitai apie mistinius dinozaurus, kurie sugeba pritraukti klientus, lieka mitais. Netikiu tokiais dalykais.

– Nepaisant skandalų, įmonė veikia pelningai. Tai tam tikras fenomenas?

R. Masiulis: Taip. Tai rodo, kad įmonės potencialas yra dar didesnis. Jei dalis lėšų buvo prastai įsisavinama, permokama už paslaugas, o įmonė vis tiek sugeba dirbti pelningai, tai suvaldžius situaciją įmonė turėtų būti dar pelningesnė. Arba įmonė gauna galimybę mažinti paslaugų kainas ir tokiu būdu pristatyti Lietuvą kaip transportui patrauklią šalį.

[Aleksio]

geležinkelių verslas yra labai priklausomas nuo geopolitinės situacijos. Kaip jau minėjau, Lietuvą gelbsti tranzitas į Kaliningradą ir Baltarusijos kroviniai. Jeigu Rusijai pavyks politiškai (nes rinkos sąlygomis kol kas nelabai pavyksta) priversti baltarusius eksportuoti per jos uostus, kaip mat dings ir LG argumentai, kad mes esam geresni už Latvijos ir Estijos geležinkelius.

2000 per Latviją buvo vežami 13 mln.tonų krovinių iš Baltarusijos, per Lietuvą - tik 5 mlt.t. 2015 - LG pervežė 16,4 mln.tonų, o LDz - tik 5 mln.tonų.

[tomtom]

2000 per Latviją buvo vežami 13 mln.tonų krovinių iš Baltarusijos, per Lietuvą - tik 5 mlt.t. 2015 - LG pervežė 16,4 mln.tonų, o LDz - tik 5 mln.tonų.

Man irgi įdomu, ar tie visi neaiškūs ryšiai su rytais neprisidėjo prie šių skaičių. Jokiais būdais neteisinu ir manau, kad Lietuvos kitų piliečių atžvilgiu nesąžininga mokėti mažiau dividentų į iždą, mainais į premijas ir neskaidrią paramą.
Norėčiau būti optimistu, bet nenustebsiu, jeigu po visų reikalingų (ir sutinku, kad jos reikalingos) permainų pradės kristi apyvartos.

[John]

Man irgi įdomu, ar tie visi neaiškūs ryšiai su rytais neprisidėjo prie šių skaičių. Jokiais būdais neteisinu ir manau, kad Lietuvos kitų piliečių atžvilgiu nesąžininga mokėti mažiau dividentų į iždą, mainais į premijas ir neskaidrią paramą.
Norėčiau būti optimistu, bet nenustebsiu, jeigu po visų reikalingų (ir sutinku, kad jos reikalingos) permainų pradės kristi apyvartos.

Neturėtų. LV ir EE darė daugiau biznio su ruskynu. Lietuva daro daugiau biznio su Baltarusija, kuri labiau linkusi (nes kitaip nelabai išgali) vadovautis biznio logika. Kol bus biznis iš BY ir mažai biznio su ruskynu, tol turėtų būti viskas ok. Šiaip įdomu, kokią krovinių dalį LG sudaro ruskyno kroviniai? Ir kaip viskas buvo istoriškai?

[tomtom]

Neturėtų. LV ir EE darė daugiau biznio su ruskynu. Lietuva daro daugiau biznio su Baltarusija, kuri labiau linkusi (nes kitaip nelabai išgali) vadovautis biznio logika. Kol bus biznis iš BY ir mažai biznio su ruskynu, tol turėtų būti viskas ok. Šiaip įdomu, kokią krovinių dalį LG sudaro ruskyno kroviniai? Ir kaip viskas buvo istoriškai?

Tas tiesa, bet jau keli metai girdis visokių kalbų ir apie BY, ir vieną dieną gali tekti vėl sakyti, kokia Rusija bloga, kad netekom BY krovinių, o kaip bus iš tikrųjų taip niekad ir nesužinosim

[Al1]

Tai viskas ok. Iš liberalų (socdemų) perims liberalai (valstiečiai). Visgi šitie liberalai, panašu, yra kompetentingesni ir ne tokiomis nuo nesaikingo alkoholio pylimo paburkusiomis fizionomijomis, kaip ligšiolinis LG vadovas Dailydka.

Nors visos partijos ir laikosi liberalios ekonominės doktrinos, visgi įgyvendinti visose sferose ir kuo greičiau ne visos vienodai skuba. Liberalai (partijos) aršiausiai už ir kuo greičiau, kiti tai daro lėčiau ir kai prispiria reikalas (reikia babkių ar įmonė nugyvenama). Nors jei ne liberalų partijos nesilaikytų liberalios ekonominės doktrinos, tai aplamai jokio liberalizavimo nepalaikytų.

Krovinių vežime manau nieko ir nekeis, tik administracinėje veikloje.

Viskas susiję. Užtat gali keistis keleivių ir radikaliai. Ir antraeilių linijų eksploatavime gali keistis...

Būtent. Nes geležinkelių verslas yra labai priklausomas nuo geopolitinės situacijos. Kaip jau minėjau, Lietuvą gelbsti tranzitas į Kaliningradą ir Baltarusijos kroviniai. Jeigu Rusijai pavyks politiškai (nes rinkos sąlygomis kol kas nelabai pavyksta) priversti baltarusius eksportuoti per jos uostus, kaip mat dings ir LG argumentai, kad mes esam geresni už Latvijos ir Estijos geležinkelius.

Baltarusiją gali, bet jai visgi nelabai naudinga. Ne tiek dėl to, kad iki Rusijos uostų šiek tiek toliau, o dėl to, kad kelio dalis Baltarusijos teritorija gaunasi gerokai trumpesnė už kelią Rusijos teritorija. O tai reiškia tiesioginį BČ pajamų praradimą, kur kas didesnį nei šiek tiek ilgesnis kelias iki Rusijos uostų.

[Al1]

Neturėtų. LV ir EE darė daugiau biznio su ruskynu. Lietuva daro daugiau biznio su Baltarusija, kuri labiau linkusi (nes kitaip nelabai išgali) vadovautis biznio logika. Kol bus biznis iš BY ir mažai biznio su ruskynu, tol turėtų būti viskas ok. Šiaip įdomu, kokią krovinių dalį LG sudaro ruskyno kroviniai? Ir kaip viskas buvo istoriškai?

Šimtus kartų jau buvo kartota - tranzitas sudaro pusę visų pervežimų. Iš to tranzito apie ketvirtis - Kaliningrado, ir dabar jau sumažėjo, <10 proc. - Rusijos per Klaipėdą. Iš to, kas lieka - didžioji dalis Baltarusijos, kažkiek Azija, Ukraina ir kitos.

Istoriškai buvo Rusijos krovinių dalis iki 40 proc. tranzite, gal kiek mažiau. Bet kokiu atveju, tranzitas jau kelis metus krenta, kaip ir visi krovinių pervežimai, bet po nedaug. Bet čia ne LG kaltė, o sankcijos ir bendra ekonominė situacija.

[John]

Tas tiesa, bet jau keli metai girdis visokių kalbų ir apie BY, ir vieną dieną gali tekti vėl sakyti, kokia Rusija bloga, kad netekom BY krovinių, o kaip bus iš tikrųjų taip niekad ir nesužinosim

BY daro daug investicijų (kiniečiai stato visokius logistikos centrus) ir kuria rimtą infrastruktūrą Rytų-Vakarų krypties aptarnavimui. Tai gali būti, kad krovinius nusiurbs ne Rusija, o... Lenkija. Tiesiog gali paaiškėti, kad taip paprasčiau, greičiau ir pigiau.

Kita vertus, jei bus krovinių srauto (iš Kinijos, centrinės Azijos, tos pačios Rusijos) padidėjimas per BY (o taip beveik garantuotai bus... Silk Road etc.), Lietuva gali išlošti. Ypač turint omeny, kad jau stovi intermodaliniai terminalai, elektrifikuojami pagrindiniai keliai ir šiaip gerinama infrastruktūra. Kitaip tariant, turim/greit turėsim pasaulinio lygio krovinių gabenimo ir logistinę infrastruktūrą. Bendrai žiūrint, Lietuva turi potencialo išlaikyti krovinių srautus. Su latviais ir estais sunkiau, nes jie neturi nei tokios infrastruktūros, nei geografijos (ko pakeisti neįmanoma). Tai į juos nereiktų net dairytis. Ne to lygio žaidėjai. GAl anksčiau buvo, bet dabar viskas jau pasikeitė ir ateityje atotrūkis tik didės.

All in all, aš būčiau atsargiai optimistiškas, kad viskas bus ok. Ypač jei dirbs kompetentingi žmonės, kurie supranta, kas vyksta krovinių rinkoje. Rusijos politiniai žaidimai gali turėti įtakos, bet ne tiek, kad sugebėtų atimti būsimus srautus iš Rytų, kurie nuo Rusijos nelabai priklausys.

[Perfect]

2000 per Latviją buvo vežami 13 mln.tonų krovinių iš Baltarusijos, per Lietuvą - tik 5 mlt.t. 2015 - LG pervežė 16,4 mln.tonų, o LDz - tik 5 mln.tonų.

Kaip jau sakiau, čia nebūtinai LG nuopelnas. Lygiai tiek, o gal net ir daugiau už LG, prie Baltarusijos krovinių pritraukimo prisidėjo Klaipėdos uosto krovos kompanijos. Kaip jau minėjau Baltarusiams buvo parduota dalis Klaipėdoje veikiančios krovos kompanijos akcijų. Baltarusiai norėjo įsigyti ir Latvijos krovos kompanijų akcijų, bet nieko nesuderėjo. O pasekmes jūs ir pateikėte: kroviniai pasuko Klaipėdos link. Tai kur čia LG nuopelnas, kad perveža krovinius kuriuos Klaipėdos uostas atmušė iš Latvijos uostų?

[Lettered]

Neturėtų. LV ir EE darė daugiau biznio su ruskynu. Lietuva daro daugiau biznio su Baltarusija, kuri labiau linkusi (nes kitaip nelabai išgali) vadovautis biznio logika. Kol bus biznis iš BY ir mažai biznio su ruskynu, tol turėtų būti viskas ok. Šiaip įdomu, kokią krovinių dalį LG sudaro ruskyno kroviniai? Ir kaip viskas buvo istoriškai?

Grubiai apie trečdalį tranzitas į Kaliningradą, trečdalį baltarusiški, ir trečdalį vietiniai pervežimai.

[Al1]

Ne, bendrai tranzitas sudaro pusę. Likę - vietiniai ir tarp kaimyninių šalių.