O iš kur pirksime elektrą? Nu tai galima ir ne tik elektros iš Baltarusijos nepirkti ir sau žalą daryti... Nepravilnym putiom idiote, tovarišči, - parafrazuojant Leniną. Назло маме отморожу уши, ar ne?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geležinkeliai, uostai ir politika
Collapse
X
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąO iš kur pirksime elektrą? Nu tai galima ir ne tik elektros iš Baltarusijos nepirkti ir sau žalą daryti... Nepravilnym putiom idiote, tovarišči, - parafrazuojant Leniną. Назло маме отморожу уши, ar ne?
Baltarusija yra 10-11 vietoje pagal užsienio prekybą su Lietuva. Lietuvos eksportas į Baltarusiją yra apie 4 proc., o importas apie 2 proc.
Šiek tiek kita tema.
Al1, kodėl jūs vertinate situacijas tik per tiesioginės ekonominės naudos prizmę? Neretai būna taip, kad netiesioginė nauda (ekonominė) yra žymiai didesnė, jei ne trumpuoju, tai ilguoju laikotarpiu.
Comment
-
Perkame elektrą, o siaube, iš Rusijos. Nu ir kur ta nepriklausomybė uždarius AE? Kai nepirkome elektros (neskaitant trumpus laikotarpius, kai AE buvo remontuojama), o dar ir parduodavome.
Ir kokia ta nauda? Rinkos netekimas tai nauda? Dėl rinkų karai su milžiniškomis aukomis vyko ir vyksta. O čia štai taip atiduoda - kitą susirasime. Kur, visos rinkos jau seniai padalintos ir į jas patekti yra labai sunku, ypač jei reikia konkuruoti su stambiais konkurentais.
Įskaityk dar ir transporto paslaugas, kurias Lietuva teikia Baltarusijos kroviniams, tai tie 4 ir 2 procentai, atitinkama, išaugs kokiais 2 punktais ir pakils į kokią 8-9 poziciją prekybos partneriuose.
Ką mes perkame? Maisto produktai, cigaretės, alkoholis, statybinės medžiagos, kuras (durpės), gal benzinas, trąšos tikrai, elektros varikliai, traktoriai, sunkvežimiai, padangos traktoriams ir sunkvežimiams, autobusams, metalo gaminiai, geležinkeliai perka savo reikmėms įvairią produkciją, drabužiai...
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąPerkame elektrą, o siaube, iš Rusijos.
1,3 tūkst. MW galios jungtys su Baltarusija turės būti uždarytos, nes kaimyninė valstybė stato nesaugią Astravo AE, taigi, elektra iš šios šalies nebus importuojama.
„Neturėsime kitų išeičių kaip tik nenaudoti šių jungčių“, – konferencijoje antradienį sakė R.Masiulis. Jis tikino, kad Rusijos taip pat negalima laikyti patikima partnere, tad planuoti, kad bus galima importuoti elektrą iš Karaliaučiaus 600 MW jungtimi taip pat negalima.
Comment
-
Nuo to, kas nepirksime elektros saugimas padidės? Aš nežinau, jie ten visi debilai ar kažką vartoja??? Kalbėti jis gali ką nori, bet kai reikalas bus, tai ir pirks. Lenkija papildomos elektros neturi. Pati pirko iš Ukrainos, o ši perpardavinėjo elektrą iš Rusijos. Pernai. Šiemet jau Ukrainai pačiai elektros trūksta.
Ne per Baltarusiją pirksime, tai per Latviją iš Rusijos. Ar kas nuo to pasikeis? Tranzito petys padidės, kaina irgi, o ir Latvijos galingumai matyt neleis to padaryti be investicijų į perdavimo linijas.
Tema ne apie tai.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąKą aš jau seniai minėjau. O paskui ir Vidurinės Azijos bei Azijos srautus nukreips į Rusijos uostus ir geležinkeliai Pribaltikoje užsilenks. Primiausiai Estijos, Latvijos, o paskui ir Lietuvos. Mūsų padėtis geriausia, lyginant su LV ar EE, bet tai neguodžia.
Comment
-
Jei Rusija užsibrėžė tikslą, tai padarys. Ir mes nežinome, kiek tiek 25 proc. iš RŽD pusės yra mažiau už Klaipėdos maršrutą. Ir kiek tai sudarys nuostolių RŽD. O gal jokių nuostolių nesudarys. Mes nežinome. Faktas vienas, kad sprendimas yra politinis ir nuo jo Pribaltikai bus blogai. Dėl atstumo, tai geležinkeliu per Rusiją yra arčiau nei per Klaipėdą Novopolocko kombinatui, o Mozyrio maždaug tiek pat, gal ten 50 km ir daugiau.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąKalbama apie krovinius iš Baltarusijos, o ne Rusijos. Baltarusiams eksportuoti naftos produktus per Klaipėdos uostą yra ekonomiškiausia, nes kelias trumpiausias. Na gerai, Rusijos geležinkeliai padarys 25% nuolaidą - ir kas iš to? Kažin ar to užteks, nes kelias tai ne 25%, o per pusę ilgesnis, nei iki Klaipėdos.
Comment
-
O tu nesupranti, kad Rusijoje pervežimų tarifai mažesni, plius nuolaida. Uostų tarifai taip pat mažesni. Paskaičiuok, ir gausis, kad jei ne pigiau, tai tiek pat. Mes realių kainų nežinome, tačiau vien tik kilometrais vadovautis negalima.
Per Latviją ir Lietuvą (Daugpilį) negabens, nes čia kertasi LDz ir LG interesai. Todėl gabens tik arba per Latviją ir jos uostus, arba per Lietuvą ir Klaipėdą. Kelias ne kelis kartus ilgesni, o beveik toks pats. Kas liečia geležinkelį. Kas dėl jūrų dedamosios, tai jei Rusijoje pigiau pakrauti į laivą, uosto mokesčiai mažesni, tai gal tai atperka didesnę dedamąją jūra. Galiausiai Ust Luga tik plečiasi, o ne žliumbia, kad per ją nieko neveža, nes, matai, per Klaipėdą ar Rygą pigiau. Rusija planingai vykdo krovinių nukreipimą į savo uostus ir jau ne pirmus metus. Taip kad nieko čia naujo. Kol pačios Rusijos pajėgumai neleido to daryti, tol naudojosi Pabaltijo uostais. Kol dar santykiai buvo geri, tol naudojosi. Bet kai dabar jie labai blogi, tai ir nori kuo greičiau nutraukti gabenimą. Ir kitus savo sąjungininkus paskatinti tą padaryti.
Comment
-
Žiūrėk kaip nori, tačiau baltarusiams krovinius gabenti per Ust-Lugą yra žymiai toliau tiek geležinkeliais, tiek jūromis, juolab jei žiūrėsim nuo Minsko. O dar prisideda ir sugaištas laikas. Iš ekonominio požiūrio tai būtų visiškas absurdas. Tai galima būtų tik dėl politinių motyvų, jeigu lieps Putinas. Bet pažiūrėsim ką jis sakys kinams, kurie Putino tokioms durnystėms sunkiai pasiduos, o jie gi kuria prie Minsko prekių iš Kinijos paskirstymo centrą ir jiems reikės uosto, taip gavos, kad artimiausias Klaipėdos.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąO tu nesupranti, kad Rusijoje pervežimų tarifai mažesni, plius nuolaida. Uostų tarifai taip pat mažesni. Paskaičiuok, ir gausis, kad jei ne pigiau, tai tiek pat. Mes realių kainų nežinome, tačiau vien tik kilometrais vadovautis negalima.
Per Latviją ir Lietuvą (Daugpilį) negabens, nes čia kertasi LDz ir LG interesai. Todėl gabens tik arba per Latviją ir jos uostus, arba per Lietuvą ir Klaipėdą. Kelias ne kelis kartus ilgesni, o beveik toks pats. Kas liečia geležinkelį. Kas dėl jūrų dedamosios, tai jei Rusijoje pigiau pakrauti į laivą, uosto mokesčiai mažesni, tai gal tai atperka didesnę dedamąją jūra. Galiausiai Ust Luga tik plečiasi, o ne žliumbia, kad per ją nieko neveža, nes, matai, per Klaipėdą ar Rygą pigiau. Rusija planingai vykdo krovinių nukreipimą į savo uostus ir jau ne pirmus metus. Taip kad nieko čia naujo. Kol pačios Rusijos pajėgumai neleido to daryti, tol naudojosi Pabaltijo uostais. Kol dar santykiai buvo geri, tol naudojosi. Bet kai dabar jie labai blogi, tai ir nori kuo greičiau nutraukti gabenimą. Ir kitus savo sąjungininkus paskatinti tą padaryti.
Nežinau kaip dabar, bet prieš penkis metus plaukė į Klaipėdą Kaliningrado kroviniai, nes Kaliningrade labai jau prastovos gaudavosi.
Taip pat esu įsitikinęs, kad nenorima prarasti Baltijos šalyse 1520 vėžės. Nes nebus krovinių - neliks ir vėžės.
PS Šitoje šakoje, Baltarusiška atominė elektra, kaip ten sako moderatoriai, nulėkėte nuo bėgių. Lietuva jos nepirks, nes Vilnius yra evakuacijos zonoje. Leningrado AE nuo Sankt Peterburgo toliau nei Astravo AE nuo Vilniaus.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąIr vėl tas pats. Geležinkeliais praktiškai tas pats, ar netgi trumpiau. Dar kartą kartoju, kad kaina gali atsverti ilgesnį kelią jūra. Laikas taip pat trąšoms ar naftos produktams neturi lemiamos reikšmės (+1 para per Ust Lugą), tai ne pomidorai ar bulvės.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąGooglas rodo, kad atstumas nuo Minsko iki Ust-Lugos yra 60% didesnis, nei iki Klaipėdos, tai šitą prie ko priskiri, prie 'atstumas praktiškai tas pats' ar prie 'iki Ust Lugos netgi trumpiau'.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąBenziną iš Minsko neveža, veža arba iš Novopolocko (~800 vs ~560km) arba iš Mozyriaus (~1200 vs ~900).
Comment
-
Baltijoje atsigauna automobilių gabenimai laivais
Baltijos jūros automobilių gabenimo keltais rinkoje šiais metais daugelyje linijų pastebimos atsigavimo tendencijos.
Tai siejama su 2014-2015 metais gerokai smukusiu automobilių pardavimu Rusijoje. Per metus būdavo 30-35 proc. kritimai.
Naujas tendencijas automobilių gabenimo jūrų keltais rinkoje pastebėjo automobilių gabenimo kompanijos „Transfennica Russia“ atstovai.
Automobilių importas jūrų keltais į Rusiją šiemet yra 9,2 proc. didesnis nei pernai.
Comment
Comment