Rinkimai Moldavijoje 2009-04-05 ir įvykiai po jų

[Wycka]

Atrodo, Moldovai tik vienas normalus kelias išgyventi, susijungti su Rumunija. Bet panašu daugumai to nereikia

Kas ta dauguma? Valdzios dauguma ar pilieciu dauguma?

[agnette]

Ko gero ir vienu ir kitu, nežinau kas ten pas juos vyksta

[praeivis]

Atrodo, Moldovai tik vienas normalus kelias išgyventi, susijungti su Rumunija. Bet panašu daugumai to nereikia

A velniai zino. Musu akimis ziurint ten ar vienos pakraipos ar kitos pakraipos cigonai kazkokio esminio skirtumo nesudaro.

[Wycka]

Riaušių Moldovoje organizavimu kaltinama žurnalistė

Iniciatyvinei grupė "Aš - antikomunistas!", kuriai priklauso ir N.Morar, neigia dalyvavusi organizuojant riaušes.

Moldovos Generalinė prokuratūra pateikė oficialius kaltinimus žurnalistei Natalijai Morar dėl raginimo organizuoti masines riaušes Kišiniove, praneša naujienų agentūra ITAR-TASS. Jau anksčiau Moldovos Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad žurnalistė atsidūrė tarp kitų 200 sulaikytųjų, įtariamų masinių neramumų organizavimu.

Tačiau balandžio 8 d. vakarą ši informacija buvo paneigta. Esą N.Morar tik artimiausias kelias dienas praleis saugioje vietoje. Tačiau neaišku, ar šiuo metu žurnalistė tebėra sulaikyta.
N.Morar neigia sąsajas su riaušėmis

Trečiadienį N.Morar internetiniame bloge pasirodė pranešimas, kurį pasirašė iniciatyvinė grupė "Aš - antikomunistas!" (jai priklauso ir žurnalistė), kad grupė neturi nieko bendro su balandžio 7 d. Kišiniove kilusiomis masinėmis riaušėmis. Bloge rašome: "jaunieji aktyvistai organizavo taikias protesto akcijas balandžio 6 iš 7 dienomis, tačiau nei vienas grupės narys nedalyvavo riaušėse".
Sulaikytieji kaltinami ne tik chuliganizmu ir vagystėmis, bet ir bandymu nuversti valdžią. Už pastarąjį kaltinimą gresia 25 metai nelaisvės.
2007 metų pabaigoje žurnalo "The New Times" žurnalistei N.Morar, turinčiai Moldovos pilietybę, buvo uždrausta įvažiuoti į Rusiją. Jos kolegos mano, kad Rusijos nepasitenkinimą iššaukė kritiniai žurnalistės straipsniai apie aukštus Rusijos valdininkus.
Kišiniove ramybė truks iki penktadienio?

Nors naktis į ketvirtadienį praėjo gana ramiai, Moldovos sostinėje Kišiniove situacija trečią dieną išlieka įtempta. Policija ir specialiosios tarnybos ruošiasi naujiems neramumams.
Pagal nepatvirtintą informaciją, mitingai pristabdyti iki penktadienio. "Trumposiomis SMS žinutėmis siunčiama informacija, raginanti ateiti į mitingą penktadienį, apie ketvirtadienį nieko nesakoma", - "Interfax" pasakojo vienas iš protesto akcijos dalyvių.
Protestuotojai kaltina valdžią suklastojus sekmadienį vykusių parlamento rinkimų rezultatus. Jie reikalauja perskaičiuoti balsus, paskelbti naują rinkimų datą, o dabartinę komunistų valdžią ir prezidentą - atsistatydinti. Nors Vyriausybė atsistatydinti neketina, Moldovos rinkimų komisija planuoja parlamento rinkimų rezultatus patvirtinimui perduoti Konstituciniam teismui. Tai bus padaryta penktadienį, teigia rinkimų komisijos pirmininkas.
Prezidentas Vladimiras Voroninas pareiškė, kad protestų organizatorių tikslas yra destabilizuoti padėtį šalyje.
Trečiadienį prie Vyriausybės rūmų susirinkusi kelių tūkstančių žmonių minia reikalavo paleisti antradienį suimtus mitingo dalyvius ir suteikti televizijos eterį. Nors reikalavimai nebuvo patenkinti, protestuotojai neįvykdė savo grasinimų dar kartą šturmuoti parlamentą. Protesto akcijos dalyviai neteko opozicinių partijų paramos, kurios pareiškė nesiruošiančios savo rėmėjų vesti į gatves.
Policija ruošiasi naujiems neramumams

Kišiniovo gyventojai su nerimu laukia naujų smurto proveržių. Mieste patruliuoja daug civiliais drabužiais apsirengusių policijos ir saugumo pareigūnų.
Prezidentūros pastatą juosia sukarintų policijos pareigūnų siena: kas penkis metrus stovi vyras su šalmu, skydu ir gumine lazda. Teritoriją netoli V.Voronino darbo vietos ir parlamento prieigas dengia butelių, plytų ir stiklo šukių kilimas. Kas antras parlamento rūmų langas - be stiklų. Miesto komunalinės tarnybos dar net nespėjo išvežti visų riaušininkų sunaikintų daiktų, kurie sumesti į krūvą prie pat parlamento rūmų.
Moldova sustiprino ir valstybinių sienų apsaugą. Oro uostuose, autobuso ir geležinkelio stotyse atidžiai tikrinami į šalį atvykstančių svečių dokumentai. Nors anksčiau buvo pranešama, kad Moldova riboja užsienio žurnalistų atvykimą, į Kišiniovą atvažiuoja vis daugiau korespondentų ir filmavimo grupių iš kitų Europos valstybių.
Komunistų partija surinko 50 proc. balsų

"Praėjusią naktį mes baigėme skaičiuoti parlamento rinkimų rezultatus. Į parlamentą pateko keturios partijos. Komunistų partija surinko 49,48 proc. balsų. Liberalai, liberaldemokratai ir partija "Mūsų Moldova" surinko atitinkamai 13,14 proc., 12,43 proc. ir 9,77 proc. balsų", - sakė Jurijus Čokanas. Moldovos Konstitucinis teismas rezultatams patvirtinti turi 10 dienų.
Remiantis pirminiais duomenimis, Komunistai parlamente gaus 60 vienų iš 101. Trys likusios partijos pasidalins 41 vietą. Dėl parlamento rinkimų rezultatų Kišiniove ir kilo riaušės. Komunistų partija šalį valdo jau 8 metus iš eilės.
Iš šalies išsiųs tris Rumunijos žurnalistus

Valstietis.lt primena, kad antradienį per riaušes sostinėje protestuotojai šturmavo parlamento pastatą ir prezidentūrą. Per neramumus buvo sužeista apie 300 žmonių. Daugelis demonstrantų mojavo Rumunijos vėliavomis ir reikalavo Moldovos prisijungimo prie Rumunijos.
Moldovos prezidentas apkaltino opoziciją kurstant pilietinį karą ir nurodė įvesti vizų režimą Rumunijos piliečiams. Šios šalies ambasadorius Moldovoje paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Moldova ketina iš šalies išsiųsti ir tris Rumunijos žurnalistus. "Žurnalistai iš Rumunijos buvo susiję su veikla, prieštaraujančia šalies įstatymams", - teigia Moldovos slaptosios tarnybos.
Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas apkaltino Rumuniją kurstant agresiją Moldovoje ir nusprendė nuo ketvirtadienio įvesti vizų režimą su Rumunija. Iš šalies taip pat išsiųstas Rumunijos ambasadorius.
Rumunijos Užsienio reikalų ministerija kategoriškai atmetė Moldovos prezidento pareikštus kaltinimus, esą ji prisidėjo organizuojant riaušes Kišiniove.
ES susirūpinusi dėl porinkiminių protestų Moldovoje

Europos Sąjunga (ES) išreiškė savo susirūpinimą dėl antradienio riaušių Moldovos sostinėje Kišiniove, kur protestantai šturmavo parlamento ir prezidentūros pastatus, reikšdami savo nepasitenkinimą dėl parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Komunistų partija, rezultatų, informuoja "euobserver.com".
"Esu labai susirūpinęs dėl situacijos Kišiniove po balandžio 5 dieną vykusių Moldovos parlamento rinkimų. Raginu konfliktuojančias puses susilaikyti nuo agresijos ir provokacijų. Agresija prieš valdžios pastatus yra nepriimtina. Taikių protestų teisė taip pat yra neginčijama", - sakė ES užsienio politikos vadovas Chavjeras Solana. ES pirmininkaujanti Čekija taip pat pademonstravo savo susirūpinimą dėl padėties Moldovoje.
Moldovos Respublika yra nedidelė Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus). Po Sovietų Sajungos žlugimo, 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldavija paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos.


Šaltinis: http://www.valstietis.lt/Rubrikos/Pa...inta-13.31-val.

[Wycka]

Politologas: Moldovoje įvyko nepasitenkinimo sprogimas

Balsų perskaičiavimo laikotarpiu, valdantieji padarys viską, kad per tą laiką susilpnintų opoziciją visomis įmanomomis priemonėmis – pradedant areštais ir šantažu, baigiant paprasčiausiu papirkimu.
Balandžio 7 d. Moldovoje į gatves išėjo tūkstančiai parlamento rinkimais, kuriuos vėl laimėjo komunistų partija, nepatenkintų šalies gyventojų. Įvykius Moldovoje pakomentavo Mykolo Romerio universiteto docentas politologas Ramūnas Trimakas.

- Kas įvyko Moldovoje? Kodėl parlamento rinkimai, kuriuos tarptautinių organizacijų stebėtojai įvertino kaip vykusius pakankamai skaidriai, iššaukė tokią šalies gyventojų reakciją? Gal Moldovos visuomenė tik ir laukė progos išreikšti savo nepasitenkinimą 8 metus šalį valdančiais komunistais?

- Įvyko nepasitenkinimo sprogimas. Į vieną vietą susidėjo daug kas: antras dešimtmetis šalis neišlipa iš socialinių ir ekonominių sunkumų smegduobės, skurdo lygis vienas iš aukščiausių Vidurio ir Rytų Europoje, paprasčiausia betvarkė visose gyvenimo srityse nuvargino žmones. Manau, tai dėsninga komunistinės kleptokratijos valdymo išdava. Kartoju, tai tik mano asmeninė nuomonė: post-sovietinėje erdvėje valdant kompartijos nomenklatūrininkams kitaip nebūna – korupcinis, tiesiog kriminalinis chaosas yra jų gerbūvio šaltinis.
Nepamirškime, jog šalis sudraskyta į gabalus – neišspręsta ne tik taip vadinamos „Padniestrės“ problema. Tarkime, šiandien Moldovai rimta problema išlieka ir „Gagaūzijos socialistinė respublika“. Moldovą valdančių komunistų pažadai išsaugoti šalies integralumą nedavė jokių rezultatų. Dalis Moldovos visuomenės jaučia nacionalinį pažeminimą.
Vis dėlto vienareikšmiškai apibūdinti padėtį nėra paprasta. Pirmiausiai apie etninę sudėtį: rumunų (mūsų krašte dažniau paplitęs moldavų pavadinimas) Moldovos Respublikoje sudaro kiek daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų (kituose statistiniuose šaltiniuose nurodoma virš 70 proc.). Kalbėti apie jų vieningą poziciją yra naivu. Akivaizdu, kad dalis, ypač vyresnė karta, patiria prosovietinę nostalgiją. Tuo tarpu vadinami „rusakalbiai“ dažniausiai yra priešiški ar net agresyviai nusiteikę Moldovos europinės integracijos procesams. Tai yra sovietų okupacijos ir vykdyto etninio valymo, kolonizacijos, prievartinės rusifikacijos ilgalaikiai padariniai.
Kita vertus, jau užaugo jaunoji rumunų (moldavų) karta, dalis kurios nejaučia jokių mazochistinių sentimentų „tvirtai Maskvos rankai“, kuriems „Padniestrės respublika“ tėra nereikalingas balastas ir beprasmių problemų šaltinis, kuriems atsibodo tušti valdančiųjų nomenklatūrininkų pažadai. Jaunoji karta dažnai mieliau lankosi Rumunijoje, jiems maloniau keliauti į Europą, Romą ir Paryžius, Maskva jiems nebeįdomi. Per dvidešimt metų įvyko normali slinktis arčiau Europos. O maište prieš sistemą dalyvauja kaip tik daugiausiai jauni žmonės. Kurlink šalį sukrėtę įvykiai netruksime pamatyti.
Įvykiai prasidėjo gana įprastai – su prezidentu Vladimiru Voroninu eilinį kartą apsipyko jo buvusieji bendražygiai. Nors šįkart viešas konfliktas buvo aštresnis, tokio visuomeninio nepasitenkinimo sprogimo patys opozicionieriai greičiausiai nesitikėjo. Pernelyg revoliucinis įvykių modelis jiems patiems ne itin pageidautinas. Kita vertus, opozicijos stovykloje susibūrė gana marga publika, matysime, kurie jų įtakos tolimesnę įvykių raidą.
Dėl rinkimų rezultatų patys pasipriešinimo dalyviai užduoda sveiko proto klausimą: kaip taip gali būti, kad dvi kadencijas valdžiusi komunistų partija eilinį kartą laimėjo rinkimus? Nors visus aštuonerius komunistų vienvaldystės metus ekonominės ir socialinės problemos ne tik neišspręstos, bet ir gilėja.
Gali būti, jog papildomai nepasitenkinimo ugnį įžiebė Kremliaus užimta „dominuojančio patino“ pozicija Moldovos atžvilgiu – aktyvus dalyvavimas ir komunistų finansavimas rinkimų metu (pavyzdžiui, už komunistus rinkimų Moldovoje metu agitavo garsus Rusijos komikas Genadijus Chazanovas), paskubėta pasveikinti komunistus su pergale dar nebaigus skaičiuoti balsus, Rytų kaimynystėje imta garsiai svarstyta „ką toliau daryti su Moldova“, koks personažas turėtų prezidentauti pasibaigus V. Voronino kadencijai ir taip toliau.
Bet kokiu atveju dėl balsų perskaičiavimas oficialiai jau pažadėtas. Lieka tikėtis, kad kraujo liejimo pavyks išvengti.
- Kiek prie pastarųjų dienų įvykių realiai prisidėti galėjo Rumunija, neigianti visus jai metamus Moldovos prezidento Vladimiro Voronino kaltinimus?

- Taip, tokie kaltinimai liejasi ir iš Moldovos, ir iš Rusijos vadovybės lūpų. Jų esmė tokia: dvigubą pilietybę turintys jauni vyrai įvykdė prorumunišką spec. operaciją Moldovos teritorijoje. Ką gi, apžvelkime ne nuomones, bet faktus. Rumunijos pasiuntinys Moldovoje paskelbtas persona non grata, Moldova vienašališkai įvedė vizų režimą Rumunijos piliečiams. Rumunija kategoriškai paneigė kaltinimus.
Tuo tarpu Moldovoje nusirito areštų banga – pavyzdžiui, suimtas buvęs prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Sergejus Mokanu, prasidėjo verslininkų Stati šeimos narių „medžioklė“ įtarus juos opozicinio judėjimo finansavimu ir t. t. Kaip oficialiai paskelbė pats Moldovos prezidentas V. Voroninas, suimti 118 neramumų organizatoriai.
Moldovos sostinėje nusileido lėktuvas iš Maskvos, atgabenęs „spec. priemones“ nepasitenkinimo malšinimui – tokio pobūdžio „broliškos pagalbos“ neslepia nei Čisinau (Kišiniovas), nei Maskva. Kol kas kalbos apie „riboto Rusijos karinio kontingento įvedimą“ šmėstelėjo tik smulkesnių Rusijos valdininkų ir kai kurių politinių apžvalgininkų lūpose. Tikėsimės, kalbos liks kalbomis.
Kita vertus, tik praėjus tam tikram laikui, nurimus aistroms, atsijojus turimą informaciją bus galima apibendrinti. Šiuo metu duomenys gana riboti ir prieštaringi, be to, dar įtakos turi asmeniniai komentarai ir nuomonės, pavyzdžiui, žurnalisto Iljos Barabanovo skelbiama informacija.
- Galiausiai V.Voroninas sutiko, kad būtų perskaičiuoti parlamento rinkimų balsai. Jei rezultatai ir perskaičiavus balsus nepasikeis, ko galima laukti?

- Reikia sulaukti perskaičiavimo rezultatų, kurie truks tikrai ne mažiau kaip savaitę. Moldovos prezidentas pažadėjo, kad šis procesas užtruks dešimt dienų. Šis laiko faktorius reikšmingas ir valdančiajam režimui, ir opozicijai. Valdantieji padarys viską, kad per tą laiką susilpnintų opoziciją visomis įmanomomis priemonėmis – pradedant areštais ir šantažu, baigiant paprasčiausiu papirkimu. Tuo tarpu neaišku, kiek pati opozicija išliks vieninga ir nuosekli. Pavyzdžiui, Čisinau (Kišiniovo) meras Dorinas Kirtoakė reikalauja ne tik perskaičiuoti balsus, bet ir naujų rinkimų.
Jeigu prieš sistemą sukilusieji nepasiduos, o netrukus tai išvysime, iš esmės tikėtini du variantai. Opozicijai ir valdančiajam režimui sutarus, pasiekiamas kompromisas be kraujo praliejimo ir opozicinio judėjimo sutriuškinimo, kuris iš esmės reikštų valdančiosios grupuotės atsitraukimą abiem pusėm priimtinomis sąlygomis.
Nors paskutinieji Moldovos valdžios veiksmai liudija priešingai. Kitas variantas – valdantysis režimas išlaiko turimas pozicijas, lieka tik valdžios išsaugojimo kainos klausimas. Arba opozicija ir šalies gyventojai eilinį kartą patiki pažadais ir išsaugomas status quo (kitas klausimas, kada ir kaip įvyks kitas nepasitenkinimo protrūkis). Arba, Maskvos palaikomi ir palaiminti, Moldovą valdantieji griebiasi teroro.
Pilietinio karo scenarijus, drįsčiau spėti, vargiai tikėtinas. Maskvos ginklais ir finansiškai palaikomas V. Voronino režimas neabejotinai pranašesnis prieš akmenis laidančią protestuotojų minią. Nebent kariniai daliniai arba policija atsisakytų vykdyti įsakymus, įvyktų vidinis skilimas.
Bet kokiu atveju belieka tikėtis ir palinkėti taikaus sprendimo būdo, vengiant aukų.

Šaltinis: http://www.valstietis.lt/Rubrikos/Pa...nimo-sprogimas

[Wycka]

Moldova: rinkimų rezultatai bus perskaičiuoti

Sprendimas perskaičiuoti parlamento rinkimų balsų buvo priimtas dėl kelias dienas trukusių protestų prieš valdančiosios Komunistų partijos pergalę juose.
Manoma, kad sprendimas perskaičiuoti parlamento rinkimų rezultatus buvo priimtas dėl kelias dienas trukusių protestų prieš valdančiosios Komunistų partijos pergalę juose, informuoja BBC. Komunistų partija praeitą sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko beveik 50 proc. balsų.
Opozicija pareikalavo perskaičiuoti rezultatus, teigdama, kad tai padės atskleisti Komunistų partijos bandymą klastoti rezultatus.
Moldovos Konstitucinio teismo pirmininkas Dmitrijus Pulberė teigia, kad balsai turėtų būti perskaičiuoti per artimiausias devynias dienas. "Moldovos Konstitucinis teismas sprendimą perskaičiuoti parlamento rinkimų rezultatus priėmė vienbalsiai ir be ilgų diskusijų", - sakė teismo pirmininkas. Jis pridūrė, kad perskaičiuojant bus įvykdytas dar vienas opozicijos reikalavimas - rinkėjų sąrašų analizė.
Moldovos rinkimų komisija paskelbė, kad balandžio 5 dieną vykusių šalies parlamento rinkimų rezultatai bus perskaičiuoti trečiadienį.
Opozicija teigia, kad į rinkėjų sąrašus buvo įtraukti jau mirę Moldovos piliečiai ir reikalauja naujų rinkimų. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai teigia, kad rinkimai buvo teisingi ir skaidrūs.

Šaltinis: http://www.valstietis.lt/Rubrikos/Pa...uoti-papildyta

[Wycka]

Kodėl pykstasi du broliai?

Prorumuniška ir prorusiška pozicijos padalijo šalies visuomenę. Moldovos ir Rumunijos valdžių konfliktas, kilęs šią savaitę po neramumų Kišiniove, išryškino prieštaravimus pačioje Moldovos visuomenėje.

Pagyvenę, vargingesni, mažiau išsilavinę moldavai ir vietos rusakalbiai bijo permainų ir remia komunistus, siekiančius gerų santykių su Rusija. Labiau išsilavinę, tautiškai susipratę, jaunesnio amžiaus gyventojai suvokia, kad dabartinis komunistų valdžios kursas ir baimė užmegzti glaudesnius santykius su vakarietišką raidos kelią pasirinkusia kaimynine Rumunija Moldovai nieko gero nežada.
Prorumuniška ir prorusiška pozicijos padalijo šalies visuomenę. Šios savaitės pradžioje tai peraugo į masines riaušes, kai opozicija, nepasitikėdama išankstiniais rinkimų rezultatais (pagal kuriuos komunistai tapo valdančiąja parlamentine dauguma), į gatves išvedė tūkstančius žmonių.
Apkaltino rumunus

Įsismarkavusi minia Kišiniove buvo išties nemaža. Apie 15 tūkst. žmonių dažniausia taikiai reiškė nepasitenkinimą, tačiau neapsieita ir be rimtų incidentų: keli šimtai protestuojančių jaunuolių nusiaubė parlamento pastatą.
Prorusiškasis šalies prezidentas Vladimiras Voroninas tuoj rado tariamus neramumų kurstytojus: esą tai Rumunijos specialiųjų tarnybų darbas. Šios šalies pasiuntinys Moldovoje paskelbtas persona non grata ir įpareigotas per parą išvykti iš šalies, taip pat prabilta apie vizų įvedimą Rumunijos piliečiams.
Situacija išties paradoksali. Rumunai ir moldavai etniškai skiriasi ne daugiau nei lietuviai ir žemaičiai. Sunku būtų rasti dvi tautiniu atžvilgiu panašesnes Europos valstybes. Tačiau tarp dviejų sostinių – Kišiniovo ir Bukarešto – užvirė nuožmus politinių pareiškimų ir diplomatinių notų mūšis.
Siutina „prichvatizacija“

Parlamento rinkimuose 60 vietų iš 101 gavo komunistai. Jiems pritrūko vos vieno balso, kad būtų galima be kitų parlamento frakcijų balsų išrinkti naująjį Moldovos prezidentą, ir bent artimiausius ketverius metus visa valdžia būtų sutelkta Maskvai lojalių politinių jėgų rankose. Opozicinės centro ir dešiniosios jėgos (liberalai, liberaldemokratai ir partija „Mūsų Moldova“), raginančios šalies piliečius rinktis europietišką raidos kelią, vėl liko nuošalėje.
Dešiniąją rinkėjų elektorato dalį aiškiai siutina komunistų pataikavimas Rusijai, reformų vengimas, o bene labiausiai – atvira „prichvatizacija“ ir šalies turtų sutelkimas komunistinės nomenklatūros bei jos įpėdinių rankose. Iškalbingas pavyzdys – vienu turtingiausių šalies verslininkų per labai trumpą laiką tapo prezidento V.Voronino sūnus.
Kodėl šį kartą komunistai gavo tiek daug balsų? Pirma priežastis – didelė dalis visuomenės bijo permainų. Jie laikosi nuostatos, kad geriau pusbadžiu gyventi šiandien, nei nežinia kaip gyventi rytoj. Antra priežastis – komunistas prezidentas V.Voroninas prigąsdino žmones, kad, jei Moldova pasuks į dešinę ir bandys orientuotis į Vakarus, Rusija nedelsdama „užsuks kranus“, o nuo rusiškų energetinių išteklių Moldova yra labai priklausoma. Trečia priežastis – komunistai skelbė, kad tarpininkaujant Maskvai pavyks pasiekti kompromisą su atskilusia Padnestre ir sudaryti federacinę valstybę. Ir Kišiniove, ir Tiraspolyje valdžioje sėdint komunistams kažkoks dialogas gal ir įmanomas.
Jei valdžia Moldovoje atitektų dešiniosioms, prorumuniškai nusiteikusioms jėgoms, Rusija beveik neabejotinai pripažintų Padnestrės nepriklausomybę, kaip kad pasielgė Abchazijos ir Pietų Osetijos atžvilgiu. Tai šią savaitę pareiškė aukštas Rusijos valstybės dūmos atstovas Konstantinas Zatulinas.
Lojalumas Maskvai

Kremliui komunistų valdžia Moldovoje yra labai priimtina. Komunistai niekada nepasuks į Vakarus ir visada orientuosis į Rusiją. Savo lojalumą Kremliui V.Voroninas reiškia nuolat: jis yra viešai sakęs, kad „dėl Rusijos Moldova pasirengusi padaryti viską“. Prieš porą metų jis nesėkmingai bandė rusų kalbą Moldovoje įvesti kaip antrąją valstybinę. Tiesa, įvedė privalomą rusų kalbos mokymą mokyklose nuo antros klasės. Pastarųjų neramumų metu Maskva taip pat nepamiršo padėti ištikimajam V.Voroninui: naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Kišiniovo oro uoste nusileido Rusijos specialiųjų situacijų ministerijos lėktuvas, atgabenęs ašarinių dujų bei kitų specialių priemonių, skirtų demonstrantų vaikymui.

Šaltinis: http://www.valstietis.lt/Rubrikos/Pa...asi-du-broliai

[Wycka]

Daugiau kaip 600 tūkstančių moldavų prašo Rumunijos pilietybės



Daugiau kaip 600 tūkst. moldavų padavė prašymus Rumunijos pilietybei gauti. Tai trečiadienį pranešė Rumunijos teisingumo ir pilietinių laisvių ministras Catalinas Predoiu, remdamasis Rumunijos konsulato Kišiniove informacija.

Moldovos gyventojus vilioja Europos Sąjungoje esanti Rumunija. "Reuters"

Visi šie prašymai bus apsvarstyti, o pats jų skaičius „yra labai geras signalas“, pažymėjo jis.
Šį skaičių patvirtino ir Rumunijos prezidentas Traianas Basescu, kalbėdamas naktinėje Rumunijos televizijos laidoje po savo kreipimosi į parlamentą dėl padėties Moldovoje. Rumunijos valstybės vadovas pažymėjo, kad paraiškų skaičius gali pasiekti ir 800 tūkst., nes 65-70 proc. Moldovos gyventojų „yra rumunai“. Pasak T.Besescu, tik nedidelė dalis Rumunijos pilietybę gavusių moldavų pasilieka Rumunijoje, bet jaunoji Moldovos Respublikos karta nori dirbti ir mokytis Europoje, taip pat Rumunijoje.
Kalbėdamas parlamente, Rumunijos prezidentas pažymėjo būtinybę paspartinti pilietybės suteikimo procedūrą.

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-12397832771239197280-daugiau-kaip-600-t%C5%ABkstan%C4%i%C5%B3-moldav%C5%B3-pra%C5%A1o-rumunijos-pilietyb%C4%97s.htm

Įdomu, kokia bus Moldavijos prezidento Voronino reakcija? Ar jis vis dar norės išrinkus naująjį prezidentą užimti premjero pareigas?

[sauls]

Idomu ar Moldovoje galioja dviguba pilietybe? Jei ne, tai galima skaityti kad Moldova jau RF sudetyje, nes visu, kurie gaus Rumunijos pilietybe nebeliks rinkeju sarasuose, tuo tarpu rusakalbiai liks, taigi niekas jiems nesutrukdys prisijungti prie RF. Bus antras anklavas panasus i Kaliningrada. Labai naudingas daiktas Rusijai aiskinantis santykius su Ukraina.

[a_p]

Cia sena daina su tais rumuniskais pasais.

Pvz kad ir 2 metu senumo zinute: Moldovan Citizens Apply Massively for Romanian Citizenship

By our evaluation, this means that there are, realistically speaking, around 700,000 or 800,000 requests for Romanian citizenship.
...
In a survey conducted in 2006 by the IMAS-INC Chisinau polling agency revealed that 48 percent of Moldovans would get a Romanian passport if they could, and 85 percent of those people said they would use the passport to work in the EU.

Dar sakoma, kad 25% moldavu isvaziave ir dirba uzsienyje.

[Wycka]

Verslininkas kaltinamas bandymu nuversti Moldovos valdžią

Verslininkas kaltinamas bandymu nuversti Moldovos valdžią



Moldovos generalinė prokuratūra reikalauja, kad vienas turtingiausių šalies verslininkų Gabrielis Statis ir toliau būtų laikomas areštinėje, nes įtariama, kad jis kurstė riaušes ir bandė rengti valdžios perversmą, penktadienį informavo Moldovos generalinės prokuratūros atstovė.

Atstovė Maria Vieru teigia, kad verslininkas G. Statis ir jo apsauginis Aurilas Marinešku areštinėje dar praleis 30 dienų, kol bus vykdomas bylos tyrimas. Jei verslininkas bus pripažintas kaltu dėl neramumų Kišiniove, jam gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė dėl riaušių kurstymo ir dar iki 25 metų už bandymą įvykdyti valdžios perversmą.
Riaušės Kišiniove kilo paskelbus rinkimų į parlamentą rezultatus, kuriuos laimėjo valdančioji šalies Komunistų partija. Per susirėmimus buvo sužeista daugiau nei šimtas protestuotojų ir saugumo pareigūnų.
G. Statis laikomas vienu turtingiausių Moldovos verslininkų ir jo turtas vertinamas daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Jis užsiima naftos ir statybų verslu. Verslininkas anksčiau vadovavo šalies studentų ir jaunimo sąjungai, vienijančiai daugiau kaip 100 tūkst. narių.
G. Statis ir A. Marinešku buvo sulaikyti Ukrainoje balandžio 8 dieną Odesos oro uoste ir šios savaitės pradžioje buvo perduoti Moldovai.

Šaltinis: http://www.valstietis.lt/Rubrikos/Pa...ldovos-valdzia

[Wycka]

Koks Moldovos režimas būtų priimtinas Maskvai?

Koks Moldovos režimas būtų priimtinas Maskvai?

Andrew Carnegie centro Maskvoje direktoriaus pavaduotojas Samas Greenas, tiriantis Rusijos ir NVS šalių vidaus politikos problemas, interviu radijo stočiai „The Voice of America“ pabrėžė, jog politinė krizė Moldovoje neabejotinai turėtų nulemti Kišiniovo ir Maskvos santykius.










Dauguma Rusijos politikų ir žurnalistų Moldovos dramatiškus įvykius jau pavadino naująja NVS „spalvotąja revoliucija“. Ar teisingas toks Kišiniovo politinės krizės apibūdinimas? Nemanyčiau, kad čia tiktų naudoti terminą „spalvotoji revoliucija“. Visų pirma, neramumų Kišiniove nederėtų vadinti revoliucija. Antra, nemanyčiau, kad jiems apibūdinti apskritai tiktų sąvoka „spalvotoji revoliucija“. Mat politinio elito pokyčiai Kirgizijoje, Ukrainoje ar Gruzijoje vyko pagal skirtingas schemas.
Jas įtakojo vietos aktualijos ir aplinkybes. Kiekviena iš šių politinių transformacijų plėtojosi pagal savitą vietinę logiką. Tad negalima vienodai mechaniškai sugretinti įvykių Biškeke bei Kijeve ir tuo labiau Tbilisyje. Aš jų nerikiuočiau į vieną gretą. Tuo labiau, kad mes kol kas nežinome, kaip toliau įvykiai susiklostys Moldovoje.
Mes matome tiktai pirmąją naujojo politinio spektaklio sceną. Moldovos visuomenė atmetė komunistų sufabrikuotų rinkimų rezultatus. Dabar Moldovos Konstitucinio teismo sprendimu tuos balsus teks perskaičiuoti. Tik vargu ar pavyks atstatyti teisybę perskaičiavus balsus, nes rinkėjai buvo papirkinėjami ir jų balsai buvo klastojami. Greičiausia, kad opozicija pareikalaus pakartotinių rinkimų.
Vadinasi, jūs asmeniškai manote, kad rinkimai galėjo būti sufalsifikuoti?
Nesiryžčiau teigti apie rinkimų procedūros pažeidimų mastus. Mes matome, kad Komunistų partija laimėjo gerokai daugiau mandatų parlamente negu turėjo anksčiau. Keistai atrodo ir užfiksuotas labai aukštas rinkėjų aktyvumas, nors didelė piliečių dalis gyvena ir dirba už Moldovos ribų.
Pačiame Kišiniove komunistai tradiciškai turėjo negausų elektoratą – apie 20 proc. Tačiau per rinkimus komunistai sostinėje surinko, išankstiniais duomenimis, net 40 proc. balsų. O tai, švelniai tariant, mažai įtikėtina. Nesukeliant įtarimų rinkimuose galima sufalsifikuoti kokius 2-3 proc. rinkėjų balsų, kurie neiššauktų įtarimo. Tačiau kai paaiškėja, kad 4 iš 10-ies Kišiniovo gyventojų balsavo už komunistus, tai jau nebeįmanoma nesuabejoti tokiais rinkimų rezultatais.
Akivaizdu, kad opozicijai nebuvo suteiktos lygiaverčios galimybės viešinti savo programą rinkimų kampanijos metu. Dviems Moldovos opozicinės spaudos žurnalistams pasiprašius JAV politinio prieglobsčio paaiškėjo, kad šalyje buvo plėtojamas teroras prieš nepriklausomą spaudą.
Aš nepateisinu prievartos ir vandalizmo, susijusio su parlamento užgrobimu. Tai nepriimtina. Tačiau opozicijos reakcija į rinkimų rezultatus visiškai suprantama.
Kaip apibūdintumėte Maskvos reakciją į Moldovos įvykius?
Išoriškai Rusijos reakcija neatrodė tokia audringa, kokia iš tiesų turėtų būti arba kokią regėjome, kai analogiški įvykiai buvo įsiplieskę Kijeve, Tbilisyje ar Biškeke. Manyčiau, kad Moldovos įvykiai netgi pasitarnavo Kremliui per sau pavaldžią žiniasklaidą nukreipti Rusijos gyventojų dėmesį nuo vidaus problemų, beviltiškai į bedugnę nugrimzdusios šalies ekonominės padėties.
Antra vertus, susidaro įspūdis, kad Kremlius nesitikėjo tokios Moldovos įvykių eigos ir iki šiol negali suvokti – gerai tai ar blogai. Visgi Rusija, nuo Stalino laikų užsivožusi „darbo liaudies“ gynėjos aureolę, negali teigiamai priimti bet kokio NVS šalių siekio išsilaisvinti iš imperijos gniaužtų.
Tą atskleidžia ir Moldovos įvykių nušvietimas Rusijos žiniasklaidoje, pavaldžioje Kremliui. Didžiausia kaltė už Moldovos tautos, sukilusios prieš komunistų niekšybes, sukurstymą tenka Rumunijai, nepamirštant pridurti, kad ji – NATO narė. Ne mažesniu kaltininku Kremliui pavaldi žiniasklaida įvardija ir Moldovos opoziciją, primenanti jos siekį, kad Moldova taptų ES nare.
Tad nušviečiant Moldovos įvykius naudojama sena Maskvos nuvalkiota klišė – kaip ir visus soc.lagerio šalių išsilaisvinimo procesus, taip ir Kišiniove neramumus organizavo „Vakarų ranka“. Čia akivaizdžiai pasireiškia Rusijos vadovų mastymo inercija, paveldėta nuo Stalino laikų.


Šaltinis: http://politika.atn.lt/straipsnis/21...mtinas-maskvai

[Wycka]

Moldova: Europos ilgesys Rusijos gniaužtuose

Moldova: Europos ilgesys Rusijos gniaužtuose

Tarptautinio dėmesio iki riaušių mažai gavusioje Moldovoje jau 18 nepriklausomybės metus tęsiasi kankinantis procesas. Kitos Balkanų ir visos posovietinės šalys, išskyrus Baltarusiją, tokius sunkumus jau įveikė. Moldovai nepavyksta nusikirpti bambagyslės, kuri ją sieja su Maskva. Tokia išvada daroma Vokietijos laikraščio „Handelsblatt komentare.








Moldovoje rinkimus laimėjusiems komunistams sunku apkaltinti klastojimu. Jie gavo beveik pusės rinkėjų balsus. Apklausos rodė, kad pasitikėjimas jais yra maždaug 20 proc. mažesnis, tačiau šis skirtumas, net ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vertinimu, atsirado ne dėl klastojimo.
Jaunimo sukeltas riaušes ir parlamento šturmą galima paaiškinti frustracija. Jaunimas nori pokyčių, nori į Europą. Tai jų teisėti lūkesčiai, tačiau jie nepateisina smurto protrūkio.
Artimesni ryšiai su Europa nedomino nei senojo, greičiausiai nežavės ir naujojo prezidento. Taigi nėra tvirto pamato atsinaujinti. Tai nekantriai pokyčių laukiantiems tapo aišku po šių rinkimų. Jie regi savo ateitį Vakaruose, tačiau šalis yra įstrigusi Rytų gniaužtuose.
Rusija remia separatistus Padnestrėje, nors neskuba šio regiono pripažinti nepriklausoma valstybe, kaip kad padarė su Gruzijos teritorijoje esančiomis Pietų Osetija ir Abchazija. Pasimokiusi iš karo su Gruzija, Rusija, matyt, supranta, kad tai pakenktų jos įvaizdžiui.
Tuo tarpu valdžia Kišiniove supranta, nuo ko yra priklausoma. Saitų su Rusija nutraukimas būtų pražūtingas vien jau dėl ekonominių priežasčių. Be vyno ir dar šiokios tokios žemės ūkio produkcijos ši „niekieno žemė“ tarp Rumunijos ir Ukrainos negamina nieko reikšmingo, kas galėtų garantuoti ekonominį savarankiškumą.
Be šiokios tokios ekonominės pagalbos Moldova vargiai gali ko tikėtis iš Europos. Kol nepasikartojo antras „Gruzijos atvejis“, Briuselį įvykiai pietrytiniame ES pasienyje domina menkai. Jaunimas lieka vienišas su savo frustracija. Karti patirtis pamirštoje šalyje.

Šaltinis: http://politika.atn.lt/straipsnis/21...os-gniauztuose

[Wycka]

ES rūpi demokratija Moldovoje

Europos Sąjunga (ES) tvirtai pasiryžusi padėti Moldovai atkurti stabilumą ir tęsti demokratines reformas, sako ES specialusis įgaliotinis Moldovos Respublikoje Kálmán Mizsei.

Šaltinis ir visas straipsnis: http://www.esnaujienos.lt/index.php?...ika&Itemid=122

[Wycka]

Moldova, Moldova, Moldova... Laaabai lėtai, bet vis šiokie tokie pokyčiai vyksta.

Susiskaldžiusi Moldova

2009 rugpjūčio mėn. 3 d. 08:30

Moldovoje įvyko parlamento rinkimai, per kuriuos rinkėjų parama Komunistų partijai, valdančiai šalį daugiau kaip dešimtmetį, gerokai sumažėjo. Žiniasklaidoje pasirodė antraštės apie ypatingą šių rinkimų reikšmę, kaip pasirinkimą tarp Rusijos ir Vakarų. Tačiau padėtis nėra tokia paprasta, kad būtų išspręsta per vienus rinkimus.
(...)

Balandžio mėnesį vyko Moldovos parlamento rinkimai, per kuriuos Komunistų partija gavo 60 vietų iš 101. Nors rinkimus pripažino tarptautiniai stebėtojai, opozicija skelbė, kad jie buvo suklastoti. Šalyje prasidėjo mitingai ir demonstracijos, dužo valstybinių pastatų langai, vyko susirėmimai su policija. Komunistams nepavyko išrinkti naujo prezidento (tam reikia 61 balso), todėl buvo paskelbti nauji rinkimai. Komunistai laimėjo tik 48 vietas, o buvusios keturios opozicinės partijos - 53. Jos ir paskelbė sudarysiančios naują vyriausybę.
Vis dėlto teigti, kad moldavai pasirinko Vakarus ar nusigręžė nuo prorusiškų jėgų būtų gerokai per skambu. Pirmiausia, komunistai nebuvo vienareikšmiai prorusiška jėga, o siekė tam tikros bendradarbiavimo su Europa ir su Rusija pusiausvyros. Nepaisydami Rusijos paramos, Moldovos komunistai nebijodavo ir pasikivirčyti su Kremliumi, kai gindavo savo interesus. Antra, nepaisant koalicinių susitarimų, skaičiuojant tik atskirų partijų balsus, komunistai sulaukė triskart didesnio rinkėjų palaikymo nei didžiausia opozicinė Liberalų demokratų partija, gavusi 16,4 proc. balsų. Trečia, rinkimuose dalyvavo mažiau nei 40 proc. rinkėjų, o tai neleidžia kalbėti apie aiškų tautos mandatą.

Šaltinis ir visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/daily/world...hp?id=23397740

[Wycka]

Tikriausiai jau spėjome pamiršti Moldaviją...
Moldovos parlamentas priėmė prezidento V.Voronino atsistatydinimą
2009 rugsėjo mėn. 11 d. 18:06


Moldovos parlamentas penktadienį priėmė žiniai pareiškimą, kad Vladimiras Voroninas atsisakė prezidento įgaliojimų.
Kaip praneša "Interfax" korespondentas iš parlamento posėdžių salės, pareiškimą perskaitė parlamento pirmininkas Mihai Ghimpu. Pats Vladimiras Voroninas, kuris dabar yra parlamento deputatas, į posėdį neatėjo.
Pagal Reglamentą, dėl šio pareiškimo nereikia balsuoti. Vėliau parlamentas oficialiai paskelbs, kad prezidento postas laisvas ir paves prezidento pareigas eiti parlamento pirmininkui M.Ghimpu.
Kaip pranešė "Interfax", penktadienio rytą Moldovos prezidentas V.Voroninas perdavė į parlamento sekretoriatą rašytinį pareiškimą, kad atsisako prezidento įgaliojimų. Šis sprendimas susijęs su tuo, kad deputato statusas nesuderinamas su bet kuriomis apmokamomis pareigomis. Iki rugsėjo 14 dienos visi deputatai turi apsispręsti dėl to.
Vakar savo įgaliojimų taip pat atsisakė Moldovos ministrė pirmininkė, du vicepremjerai ir trys ministrai. Komunistų partija, kur valdė Moldovą aštuonerius metus, paskelbė, kad pereina į opoziciją. Naujas valdantysis Aljansas už europinę integraciją turi 53 iš 101 mandato parlamente. To pakanka vyriausybei sudaryti, bet nepakanka prezidentui išrinkti, nes tam būtini 61 deputato balsai.

[Kosovo]

Tikriausiai jau spėjome pamiršti Moldaviją...
Moldovos parlamentas priėmė prezidento V.Voronino atsistatydinimą
2009 rugsėjo mėn. 11 d. 18:06
Atvaizdas


Moldovos parlamentas penktadienį priėmė žiniai pareiškimą, kad Vladimiras Voroninas atsisakė prezidento įgaliojimų.
Kaip praneša "Interfax" korespondentas iš parlamento posėdžių salės, pareiškimą perskaitė parlamento pirmininkas Mihai Ghimpu. Pats Vladimiras Voroninas, kuris dabar yra parlamento deputatas, į posėdį neatėjo.
Pagal Reglamentą, dėl šio pareiškimo nereikia balsuoti. Vėliau parlamentas oficialiai paskelbs, kad prezidento postas laisvas ir paves prezidento pareigas eiti parlamento pirmininkui M.Ghimpu.
Kaip pranešė "Interfax", penktadienio rytą Moldovos prezidentas V.Voroninas perdavė į parlamento sekretoriatą rašytinį pareiškimą, kad atsisako prezidento įgaliojimų. Šis sprendimas susijęs su tuo, kad deputato statusas nesuderinamas su bet kuriomis apmokamomis pareigomis. Iki rugsėjo 14 dienos visi deputatai turi apsispręsti dėl to.
Vakar savo įgaliojimų taip pat atsisakė Moldovos ministrė pirmininkė, du vicepremjerai ir trys ministrai. Komunistų partija, kur valdė Moldovą aštuonerius metus, paskelbė, kad pereina į opoziciją. Naujas valdantysis Aljansas už europinę integraciją turi 53 iš 101 mandato parlamente. To pakanka vyriausybei sudaryti, bet nepakanka prezidentui išrinkti, nes tam būtini 61 deputato balsai.

Pagaliau... Tikiuosi, kad vis dėlto šį kartą nugalės Moldovos žmonių troškimas vėl susivienyti su kaimynine respublika ir vėl gryš Didžioji Rumunija, kuris dėl Maskvos dirigavimo neįvyksta jau beveik 20 metų, o valdžioje sėdėjo komunistai

[Mørtã]

/\ ten dar yra kazkokia Rusijos valdoma teritorija?

[Kosovo]

/\ ten dar yra kazkokia Rusijos valdoma teritorija?

Padniestrė arba kaip patys vadina - Transistrija...
Keletas iš sėkmingų Sovietų Sąjungos žlungimo laikotarpiu teritorijų išlaikymas bet kokia kaina...
Kiti pasisekę - Abchazija ir Pietų Osetija

[Wycka]

Padniestrė arba kaip patys vadina - Transistrija...
Keletas iš sėkmingų Sovietų Sąjungos žlungimo laikotarpiu teritorijų išlaikymas bet kokia kaina...
Kiti pasisekę - Abchazija ir Pietų Osetija

Dar viena tokia potenciali teritorija — Krymas. Juk net 70proc. Krymo gyventojų — rusai, kurie lyg ir nieko prieš grįžti į Rusiją, nes šią teritoriją N. Chruščiovas padovanojo Ukrainai 1954m.. Jeigu Azerbaidžane įvyktų "spalvotoji revoliucija", Rusija ir čia turi kozirį — Kalnų Karabachas, arba armėniškai Arcachas. Žodžiu, buvusi TSRS — tautų katilas, panašiai kaip buvusi Jugoslavija, ir Moldavija čia nelabai išskirtinė. Deja...
P.S.: Bandyta ir Lietuvoje prasukti panašų "projektą" su Vilnija. Todėl aš pateisinu LT valdžios nuolaidžiavimą lenkams, nors viskam turėtų būti tam tikros ribos. Puse lūpų kalbama, kad Žemaičių partijos projektas — panašus užsienio valstybės projektas. Laikas parodys.