Beabejo, ar kas nors sakė kitaip?
Esmė, kad padejuoti kaip čia viskas blogai kiekviena bobutė gali.
Dejavimas nelyguis dejavimui. Jono pastebėjimai labai teisingi ir pagrįsti. Dažniausias tipiškas lietuviškas dejavimas apsiriboja "viską vagiančia valdžia" ir "Kubiliaus skurdinimo politika".
O pasiūlmu jis davė: profsąjungos. Nežinau, kiek tai išspręstų problemas, bet darbo santykius ir jū kultūrą Lietuvoje tvarkyti reikia.
Dejavimas nelyguis dejavimui. Jono pastebėjimai labai teisingi ir pagrįsti. Dažniausias tipiškas lietuviškas dejavimas apsiriboja "viską vagiančia valdžia" ir "Kubiliaus skurdinimo politika".
O pasiūlmu jis davė: profsąjungos. Nežinau, kiek tai išspręstų problemas, bet darbo santykius ir jū kultūrą Lietuvoje tvarkyti reikia.
Aš neteigiu, kad pastebėjimai neteisingi ar nepagrįsti, bet padejavimai yra padejavimai.
Profsąjungos Lietuvoje egzistuoja, kitas reikalas, kaip jos galėtų būti geresnės? Labiau išsireikalauti didesnių atlyginimų ar geresnių darbo sąlygų? Ir staiga visi praturtėtų? Galbūt, bet manau labai labai minamaliai, tai 90% demokratiškose laisvos rinkos šalyje priklauso nuo šalies ekonominės situacijos.
Aš neteigiu, kad pastebėjimai neteisingi ar nepagrįsti, bet padejavimai yra padejavimai.
Profsąjungos Lietuvoje egzistuoja, kitas reikalas, kaip jos galėtų būti geresnės? Labiau išsireikalauti didesnių atlyginimų ar geresnių darbo sąlygų? Ir staiga visi praturtėtų? Galbūt, bet manau labai labai minamaliai, tai 90% demokratiškose laisvos rinkos šalyje priklauso nuo šalies ekonominės situacijos.
Galbūt pasirodysiu nelabai liberalus, bet... Dauguma Lietuvos profsąjungų yra totalaus š... krūva. Daugiau pykstasi tarpusavyje, negu derasi darbuotojų vardu su darbdaviu. Vakaruose sunku įsivaizduoti, kad tą pačią socialinę grupę gali ginti 3-4 ar dar daugiau profsąjungų. Patys darbdaviai ironizuodami klausia, tai su kuriais jiems derėtis...
O šalies ekonomiką kelia visuomenės intelektas ir sąžiningas darbas.
Dejavimas nelyguis dejavimui. Jono pastebėjimai labai teisingi ir pagrįsti. Dažniausias tipiškas lietuviškas dejavimas apsiriboja "viską vagiančia valdžia" ir "Kubiliaus skurdinimo politika".
O pasiūlmu jis davė: profsąjungos. Nežinau, kiek tai išspręstų problemas, bet darbo santykius ir jū kultūrą Lietuvoje tvarkyti reikia.
Va, čia viskas išdėstyta aiškiau ir daug blaiviau:
A.Užkalnis. Nelygybė – gyvenimo faktas, o ne lietuviško gyvenimo žaizda
Vokietijos kanclerė Angela Merkel galbūt ateityje savo atostogoms pasirinks Kuršių neriją, sakė su Vokietijos vadove trečiadienį susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Kalbėjome apie kultūrinį dvišalį bendradarbiavimą. Kalbant apie atostogas, ji (A.Merkel) užsiminė, kad girdėjo, žino, kokia graži mūsų Kuršių nerija ir norėtų aplankyti. Aš ją iškart pakviečiau. Ji sutiko, tik datos mes dar nesuderinome", - BNS telefonu iš Vokietijos sakė D.Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė ir A.Merkel trečiadienį susitiko Vokietijos Magdeburgo mieste. Be dvišalio susitikimo, Lietuvos prezidentė dalyvavo ceremonijoje Magdeburgo katedroje, kur A.Merkel už nuopelnus vienijant Europą buvo įteiktas Imperatoriaus Otono Didžiojo apdovanojimas. Prezidentė ceremonijoje skaitė pagrindinę sveikinimo kalbą.
Kuršių nerija - Kuršių marias nuo Baltijos jūros skiriantis pusiasalis su įspūdingomis smėlio kopomis - yra viena iš populiariausių turizmo vietų Lietuvoje.
I’m only here early because of a random act of kindness. I’d like to believe in karma, so I’ve done a couple in my time, and reward came tonight. I left the other GB fans I’d spent the day in Vilnius with to try to find my way back to the bus station. We’d wandered around all day, and I was a bit concerned about finding my way. At a junction I asked a passing stranger the way. Now, to be fair, most of us who’ve been camping for a week look a bit grungy. I travel light, so my jeans and sweatshirt have seen a bit of action. It’s rained on and off all day, so I’m damp, and the aforementioned shoes are a disgrace. So when the bloke said “you’re here for the basketball, I saw you on the big screen yesterday”, I was a tad surprised. He insisted that he took me to the bus station to pick up my bag, and I had to talk him out of driving me to the airport. It was a truly wonderful gesture, and leaves me with a great final memory of this country. And it’s a nice country. It’s not rich by our standards, but the people are warm and friendly. And they love their basketball. For all the shenanigans about expanding the tournament, dumping us in a town that couldn’t cope with the home side playing there, I wish them all the best. If they end up in London next summer, I’ll be cheering for them – and I owe that bloke a lift.
(...)
As previously mentioned, I skipped the Lithuania v Portugal game (though we did watch it on telly, the latter kept with the hosts for a half and then got blown out by about 30), and the 20 or so in our group headed into town for one last night of boosting the Lithuanian economy. We posed with various drunken Lithuania fans for photos, we said out goodbyes to people who were heading back early before going back to the campsite for one last appalling disco and few beers. Or so we thought.
When we arrived back we were told by the guy who’d run the camp (and he couldn’t have been more helpful throughout our stay) that the people who were running the bar had decided to have an early night. This was a disaster, it was the last night, no one wanted it to end this way. In the end, the bloke agreed that as long as we paid (no problem, we just wanted a beer) he’d get the bar running himself. A good plan, if you wanted cider (so I’m okay!). But they’d disconnected the beer/lager and he needed help. Cometh the moment etc, and I stepped up. I’ve always said that if you want to be a real writer, you need to have worked in a bar. So everyone when home happy.
(...)
<...>C.Puca yra įtakingo Italijos savaitraščio „Panorama” politikos apžvalgininkas. Jis rašo ne apie sportą, o apie politiką.
Redakcija jį pasiuntė į Vilnių su konkrečia užduotimi: parašyti apie Lietuvą, kurios nepriklausomybę lygiai prieš 20 metų pripažino byranti Sovietų Sąjunga.
Žurnalistas redakcijos užduoties neįvykdė.
„Kai atskridau į Vilnių, supratau, kad Lietuvos diplomatinio pripažinimo metinės rūpi tik man vienam. Ir kad lietuviai gyvena krepšiniu, o ne svarbia istorine sukaktimi, – pasakoja C.Puca. – Aš įsivaizdavau, kad rugsėjo 6-oji yra labai svarbi data jūsų žmonėms ir visai valstybei.<...>
Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa
Pralinksmino šis straipsnis Nors tiesa sakant pats net nebuau pagalvojęs apie tokią sukaktį
Landsbergis agumentuotai išaiškino šitą nesusipratimą milijoną su puse kartų įvairiuose interviu, memuaruose, straipsniuose ir kit...
pareiškti, jog lietuvių tautai rugsėjo 6-oji yra "svarbi data" yra tos lietuvių tautos, kurios nuomonės taip neva teiravosi tas žurnaliūga, pažeminimas; o kartu ir sovietinės okupacijos "teisėtumo" pripažinimas.
Prie ko čia rugsėjo 6-oji, jei iki rugsėjo 4 dienos Lietuvą de jure pripažino visos didžiausios pasaulio valstybės, o rugsėjo 17-ąją Lietuva buvo priimta į JTO (beje, 1991 m. LRT televizijos vadovybė sąmoningai nutylėjo šį svarbiausią Lietuvos istorijoje įvykį, nes JTO būstinėje Vašingtone kalbą sakė Landsbergis, o LRT "verchūška" jau buvo pradėjusi politinę kovą kitos grupuotės vardan). Deja ir užvakar, rugsėjo 17 dieną, įstojimo į JTO sukaktį šeštadienį nepaminėjo išvis nei viena Lietuvos žiniasklaidos priemonė. O tai apgailėtina.
Lietuvai visai neįdomus buvo SSRS kaip dvesiančios valstybės-chimeros (ne)pripažinimas; juolab, kad Rusijos Federacija vadovaujama Jelcino Lietuvą pripažino dar 1991 vasarą. Rusija liko, o SSRS - ne.
Deja ir užvakar, rugsėjo 17 dieną, įstojimo į JTO sukaktį šeštadienį nepaminėjo išvis nei viena Lietuvos žiniasklaidos priemonė. O tai apgailėtina.
jeigu gerai prisimenu, tai ir su jto (kaip ir su sssr) atstatytas istorinis teisingumas.
lietuva tarpukariu buvo jungtinių tautų narė ir tą narystę tik atstatė.
o bendrai tai galima traktuoti, kaip papildomą progą švęsti (išgerti)
Kažkaip prisimenu su John teiginius, apie tai kuo mes galime išsiskirti ir krepšinis yra tas dalykas, kuriuo turime naudotis, aišku ir tai, kad čia salyginai pigu, turistui ypač tam, kuris atsibeldžia pigiomis oro bendrovėmis. O aš Kauno arenoje persimečiau keliais sakiniais su japonu, kuris į Lietuvą buvo atvykęs trims dienoms ir vien tik dėl kašio ir vienas pats, taip, kad turėtų labiau pasireklamuoti Lietuva toj pačioj Kinoje, kurioje kažkiek apie mus žino tie kurie krepšiniu nors truputį domisi...
Šiaip reiktų mokytis marketingo iš NBA. Pats mačiau, kaip Kinijoje miestuose daug kur pamatysi reklamų su Kobe Bryant'u, NBA logotipais ir t.t. Apskritai NBA yra bene pagrindinė priežastis, kodėl krepšinis Kinijoje yra kažkiek poluliarus. Tiesiog galingas įvaizdžio formavimas su galingu prekės ženklu. Juk taip ten "parduodamas" ne tik NBA, krepšinis, bet ir pačio JAV su savo vienokia ar kitokia kultūra. Europa turi puikų krepšinį, bet visiškai nemoka jo reklamuoti. Jei tik čia veiktų kažkas panašaus į NBA, Lietuva turėtų labai didelį kozirį savo įvaizdžio formavime. Bet dabar, kiek žinau, yra visokios Eurolygos, Suprolygus, Š**olygos... plius kiekvienos šalelės bent kelios vietinės A, B ir C lygos, Baltijos krepšinio lygos? Kas tai? Na gal užkietėję Žalgirio ir jų priešų LRyto fanai ir susigaudo, kas ir kaip, bet eiliniam žmogui (pvz. man), neypatingai besidominčiam krepšiniu, tai yra kažkokie nieko nesakantys terminai, kurie nei man, nei didžiąjai daliai žmonių (na gal išskyrus Lietuvą, kur beveik visi domisi krepšiniu), nėra įdomūs. Užtat tikriausiai dar nuo gimimo žinojau ir tebežinau, kas yra NBA, kaip tai veikia kokie yra šiandienos ir praeities geriausi krepšininkai ir, svarbiausia, kodėl tai yra cool.
– Vilnius man patinka labiau nei Paryžius, nors šį miestą buvau įsimylėjusi. Paryžiuje labai gražu, tačiau tai didžiulis, triukšmingas ir nešvarus miestas, palyginti su Vilniumi.
Vilnius – mažas, žavingas, tvarkingas miestas. Viskas yra vietoje, o jeigu reikia, išsikviečiu taksi – šios paslaugos čia kainuoja nedaug. Man patinka mano kaimynai, darbas – kol kas neturiu kuo skųstis.
Tame pačiame name kaip ir aš gyvena menininkas, jo paveikslai kaba laiptinėje. Tai – nuostabu. Nieko panašaus negalėčiau įsivaizduoti Teksase. Daugiabučių laiptinėse sukabintų paveikslų nepastebėjau ir Paryžiuje.
O kiek tau kainuoja žavėtis miestu ir apskritai gyvenimu?
Tiek kiek kainuoja turėti tam laiko ir įsikurti atitinkamoje aplinkoje. Pvz minėtos ponios "viskas vietoje" reiškia kad ji gyvena senamiestyje. Turi pinigų laisvai važinėt taksi, gyvent prabangiame "daugiabutyje".
Aš pvz irgi nelabai galiu įsivaizduot normalaus daugiabučio kurio laiptinėje kabėtų paveikslai. Ne tik Teksase bet ir Vilniuje.
Turint atitinkamai pinigų panašų "žavesį" galima atrast daugelyje pasaulio miestų.
Comment