Ir išaugus gimstamumui mirčių skaičiumi peršokame ES vidurkį
Parašė ATN.lt
Praėjusiais metais Lietuvoje gimė 35,3 tūkst. kūdikių. Tai beveik 3 tūkst. daugiau negu 2007 m. Dvylika metų mažėjęs, 2003–2005 m. gimstamumas stabilizavosi ir paskutiniuosius trejus metus didėjo. 2008–aisiais šalyje mirė 1,8 tūkst. mažiau žmonių nei prieš metus, t.y. 43,8 tūkst. 2007 m. mirtingumas buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 1950 m. – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo, 2008 m. šis rodiklis sumažėjo iki 13,1 mirusiojo.
Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. 1000 gyventojų teko 9,2 gimusiojo, 2007 m. – 9,6, o 2008 m. – 10,5. Tačiau ir padidėjęs gimstamumo lygis kol kas neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. 2009 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3350,1 tūkst. gyventojų – 16,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Per pastaruosius aštuonerius metus gyventojų sumažėjo 136,9 tūkst., arba 3,9 proc.
Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2008 m. Europos Sąjungoje (ES) 1000 gyventojų teko 10,8 gimusiojo (2007 m. – 10,6), daugiausia – Airijoje (18,1), Jungtinėje Karalystėje (13) ir Prancūzijoje (12,9), mažiausia – Vokietijoje (8,3), Austrijoje, Maltoje (po 9,2) ir Bulgarijoje (9,4).
Lietuvoje gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2008 m. vidutinis pirmą kartą gimdančių gimdyvių amžius buvo 25, 2000 m. – 24 metai. Daugiau nei trečdalis vaikų gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams.
Nepaisant sumažėjusio mirtingumo, Lietuvoje mirusiųjų skaičius 1,4 karto viršija ES vidurkį, tačiau jis buvo mažesnis negu Bulgarijoje ir Latvijoje.
2008 m. daugiau kaip pusė (54 proc.) visų mirusiųjų Lietuvoje mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, 18,8 proc. – nuo piktybinių navikų, 10,9 proc. – dėl išorinių priežasčių. Didžiausią išorinių mirties priežasčių dalį sudarė savižudybės – 23,3 proc., žūtys transporto įvykių metu – 12,7 proc., atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu – 9,4 proc., atsitiktiniai paskendimai – 6,6 proc., nužudymai – 5,1 proc.
Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. 1000 gyventojų teko 9,2 gimusiojo, 2007 m. – 9,6, o 2008 m. – 10,5. Tačiau ir padidėjęs gimstamumo lygis kol kas neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. 2009 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3350,1 tūkst. gyventojų – 16,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Per pastaruosius aštuonerius metus gyventojų sumažėjo 136,9 tūkst., arba 3,9 proc.
Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2008 m. Europos Sąjungoje (ES) 1000 gyventojų teko 10,8 gimusiojo (2007 m. – 10,6), daugiausia – Airijoje (18,1), Jungtinėje Karalystėje (13) ir Prancūzijoje (12,9), mažiausia – Vokietijoje (8,3), Austrijoje, Maltoje (po 9,2) ir Bulgarijoje (9,4).
Lietuvoje gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2008 m. vidutinis pirmą kartą gimdančių gimdyvių amžius buvo 25, 2000 m. – 24 metai. Daugiau nei trečdalis vaikų gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams.
Nepaisant sumažėjusio mirtingumo, Lietuvoje mirusiųjų skaičius 1,4 karto viršija ES vidurkį, tačiau jis buvo mažesnis negu Bulgarijoje ir Latvijoje.
2008 m. daugiau kaip pusė (54 proc.) visų mirusiųjų Lietuvoje mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, 18,8 proc. – nuo piktybinių navikų, 10,9 proc. – dėl išorinių priežasčių. Didžiausią išorinių mirties priežasčių dalį sudarė savižudybės – 23,3 proc., žūtys transporto įvykių metu – 12,7 proc., atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu – 9,4 proc., atsitiktiniai paskendimai – 6,6 proc., nužudymai – 5,1 proc.
Beje, įdomu, kad Vinius yra vienintelis didmiestis, kur gyventojų daugėja, bet vaikų yra (gimsta?) beveik mažiausiai...
Tik nesuprantu, kodėl mirtingumas vis toks aukštas. Ar jis stabilus nuo pat sovietmečio ar aukštesnis?
Comment