Lietuvos kariuomenės pasirengimas

[AurimasLT]

Ar yra dar šiaurės Europoje kariuomenių, pasirašančių 200-300 mln. Eur. vertės kontraktus pagal vaizdelius brošiūrose?

Aš ne prieš BOXER‘į, bet prieš nepatikrintus sprendimus. Kas žino kaip bokšto ir šarvų svoris įtakos pravažumą? Ar lietuviškas BOXER‘io variantas gali įveikti lietuvišką melioracijos griovį? Kas bandė šaudyti iš nuotoliniu būdu valdomo bokšto judant raižyta vietove? BOXER‘yje yra šimtai mazgų, kuriuos būtina testuoti ir reikalauti, kad gamintojas naudotų racionaliausius (kokybės/ kainos ir t.t. prasme) sprendimus.

Pamenu kaip Pabradės smėliuke buvom iškasę apkasą BTR‘ui. Po bandymo šarvuočiui pavyko išvažiuoti tik smarkiai nuleidus slėgį padangose ir tai užtruko geras 10-15 min. Lietuviški BTR-60 svėrė apie 10 tonų, o BOXER‘is svers 35 tonas. Kaip jis išvažiuos iš apkaso? Aš nežinau, gal viskas bus gerai, bet kas bandė tai daryti?

[AurimasLT]

Konkurso pradžioje buvo skelbiama, kad bus vykdomi praktiniai bandymai. Tai jie vyko ar nevyko? Jei būtų vykę, greičiausiai, visi apie tai žinotumėm.

[sausuolis75]

Boxeriai Lietuvoje testuoti.
I PM jums nusiunciau siek tiek info.

[AurimasLT]

Gerai, įdomu. Dėkui.

[Tomas]

Kokie dar bandymai, gi karas ant nosies!

[sausuolis75]

Straipsnis apie Boxer Pabradėje:

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...o-bandymai.htm

[Dadis]

Straipsnis apie Boxer Pabradėje:

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...o-bandymai.htm

Matonio angažuotumas išlenda ir čia:

Lietuva vilkina sprendimą
......

Šių metų pavasarį prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba ir esmės pritarė pėstininkų kovinių mašinų įsigijimui. Vasarą, apsvarsčiusi gautų pasiūlymų analizę ir Lietuvos kariuomenės vado patarimą, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba nusprendė, kad „Boxer“ geriausiai atitinka Lietuvos kariuomenės keliamus reikalavimus.
Buvo tikimasi, kad šiam pasirinkimui pritars Valstybės gynimo taryba, tačiau jos atstovai pareiškė, kad atsakomybę už sprendimą dėl konkretaus PKM tiekėjo turi priimti krašto apsaugos ministras. Tokio sprendimo kol kas nėra.

[Tomas]

Reikia suprasti paprastą dalyką - vokiečiai yra patyrę viešųjų pirkimų dalyviai. Kur tik kyšininkavimas, papirkinėjimai ir pan. - visur lenda vokiečių korporacijų ausys. Tas keturias savaeiges haubicas Lietuva ne šiaip "už dyką" gavo. Susimokės pirkdama Boxerius

[geriantis]

Matonio angažuotumas išlenda ir čia:

Nu patinka žmogui Boxeriai nu ir ką? Negali jis tuo pasidalinti? Asmeniškai ir aš manau, kad Boxeriai yra afigienas daiktas. Esmė kokį sprendimą priims ministras. Ar ministras tikrai priims geriausią sprendimą? Ar nesuveiks korupcijos mašina?

[sausuolis75]

Reikia suprasti paprastą dalyką - vokiečiai yra patyrę viešųjų pirkimų dalyviai. Kur tik kyšininkavimas, papirkinėjimai ir pan. - visur lenda vokiečių korporacijų ausys. Tas keturias savaeiges haubicas Lietuva ne šiaip "už dyką" gavo. Susimokės pirkdama Boxerius

Būtinai reikia sudalyvauti forume ir kažką pasakyti?
Jau nuo antro sakinio rašote nesamones.

[r08n]

Boxeriai Lietuvoje testuoti.

Testuoti? O išbandyti nebuvo?

[sausuolis75]

Testuoti? O išbandyti nebuvo?

Jais buvo važinėjama poligone.

[sausuolis75]

[ViR2]

grazus aparata

[Eimantas]

Atsižvelgdami į bundesvero kuopos patirtį Lietuvoje sunkiai išvažiuojamuose kemsynuose, gamintojai pakeitė šarvuočio padangas. Vietoj universalių – nuo Vokietijos iki Afganistano – naudotų padangų specialiai Lietuvos sąlygoms pagamintos dar aukštesnio profilio – 27 colių padangos, kurios sunkiam šarvuočiui suteikia geresnių pravažumo savybių. Tokios padangos būtų montuojamos visuose Lietuvos rinkai skirtuose „Boxer“, jei Lietuva nuspręstų įsigyti šio tipo PKM.

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...ndymai.htm?p=3

O koks svorio skirtumas tarp vokiškos ir lietuviškos modifikacijos?

[Marux]

Katik tokie du virs Panemunes pilies prasvilpe. Net pritupiau kaip zemai

Atvaizdas

Štai kur šie paukštukai skrido ☺

http://zloy-odessit.livejournal.com/1432607.html

[Gator]

Nežinau ar į tinkamą temą dedu straipsnį, bet jis įdomus, ne tik apie aprangą, bet ir šarvuočius bei kaip dalį pinigų palikti Lietuvoje:

Tekstilės šalies kariuomenę rengs lenkai

Viešųjų pirkimų konkurse kariuomenės ekipuotei tiekti kol kas nedalyvauja nė viena šalies aprangos gamintoja, – įmonės skeptiškai vertina tai, kad konkurso laimėtoją dažniausia lemia tik mažiausia kaina.

„Krašto apsaugos ministerija paskelbė viešąjį konkursą ekipuotei įsigyti. Rimtą konkursą. Ir, įsivaizduokite, kol kas neatsirado Lietuvoje nė vienos aprangos gamintojos, kuri ryžtųsi dalyvauti konkurse“, – vakar skaitydamas pranešimą konferencijoje „Inovacijos Lietuvos gynybos ir saugumo pramonėje“ stebėjosi Valdas Tutkus, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius.

Jo žiniomis, viena realesnių pretendenčių laimėti šį konkursą yra Lenkijos bendrovė, nors Lietuvoje ekipuotę galėtų gaminti tiek UAB „Tuma“, tiek Lietuvos tekstilės institutas, JAV kapitalo UAB „Safariland International“ ar kitos bendrovės.

Asociacijos direktoriaus teigimu, galbūt pavieniui Lietuvos bendrovės yra nepajėgios pagaminti reikalaujamo kiekio ekipuotės elementų – liemenių, kuprinių, dėtuvių ir kt. Tačiau tokiam pirkimui jos galėtų kooperuotis. Juolab kad prognozuojama, jog trejų metų pirkimo apimtis gali siekti iki 15 mln. Eur.

„Manau, kad vienos įmonės, kuri prisiimtų riziką ir būtų pajėgi patiekti reikiamą ekipuotę, nėra. Bendrovės bijo patekti į nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl vengia rizikos. Tačiau, kad lietuviškų įmonių produkcija būtų patraukli dėl tinkamos kokybės ir patrauklios kainos, neabejoju“, – tikina p. Tutkus, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.

Marius Skarupskas, ūkio viceministras, neslepia: verslui dar truputį trūksta tarpusavio susikalbėjimo – daugelyje viešųjų pirkimų konkursų, kuriuos skelbia Krašto apsaugos ministerija, įmonės galėtų dalyvauti bendrai.

„Matome sėkmingą kooperaciją, tarkim, lazerių srityje, tačiau tekstilei, ypač dirbančiai gynybos ir saugumo institucijų užsakymams, kooperacijos vis dar trūksta. O daugelyje konkursų įmonės galėtų dalyvauti tik susibūrusios į klasterius“, – sako ūkio viceministras.

Tačiau Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius, įsitikinęs, kad priežastis ne prekių kiekis, kurio, neva, nepajėgi patiekti pavienė įmonė, o pirkimo kaina.

„Mūsų asociacijos bendrovės bendradarbiauja su daugeliu NATO šalių ir atitinka NATO keliamus standartus. Bet Lietuvoje jos tiekia nedaug, kadangi absoliuti dauguma konkursų paremti mažiausios kainos, o ne ekonominio naudingumo kriterijumi“, – neslepia p. Lasiauskas.

Nors jis patikina, kad Lietuvos pramonė gali visiškai aprūpinti kariuomenę reikiama apranga, bet kaina neturi būti pagrindinis kriterijus, – turi būti svarbūs pristatymo terminai, galimybė pakeisti, persiūti gaminį ir pan.
Įšoks į traukinį

Verslininkai svarsto taip: KAM gali sutaupyti, bet pirkti aprangą iš užsienio tiekėjų ir pinigai bus išvežti, o aptarnavimas bus prastas. Ir gali pirkti iš lietuvių kokybiškus gaminius, žinodama, kad sumokėti pinigai sustiprins Lietuvos ekonomiką per siuvimo įmonių mokesčius ar darbuotojų atlyginimus. Apie tai kalba ir Vladimiras Ivlijevas, UAB „Tuma“ generalinis direktorius.

„Mes turime planų dalyvauti ekipuotės tiekimo konkurse ir netiesa, kad būtume nepajėgūs patiekti reikiamų kiekių. Tačiau konkursą laimės bendrovės, pasiūliusios mažiausią kainą. Deja, taip yra tik Lietuvoje. Dirbame su norvegais ir žinome, kad jiems kaina nėra pirmoje vietoje, vertinimų skalėje ji užima tik 40% – vertinama kokybė ir net darbuotojų atlyginimai“, – aiškina p. Ivlijevas.
Neatiduoti 0,5 mlrd. Eur be naudos

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija kur kas labiau nei ekipuotės pirkimu yra susirūpinusi gerokai stambesniu konkursu – šarvuočių pirkimu, jam, pasak p. Tutkaus, ketinama išleisti apie 0,5 mlrd. Eur. Įsigyjant tokį brangų daiktą įtraukti vietos pramonę, jo nuomone, itin svarbu.

„Krašto apsaugos ministerija ruošiasi įsigyti šarvuočių. Sprendimai dar nepriimti. Bet negi būsime tokia turtinga valstybė, kad už pirkinį pakloję 0,5 mlrd. neturėsime iš to naudos“, – vakar renginyje verslininkų klausė asociacijos vadovas.

Jo skaičiavimu, per artimiausius du dešimtmečius išlaidos šiems šarvuočiams prižiūrėti ir remontuoti gali siekti iki 3 mlrd. Eur. Todėl dalis šių pinigų turi likti Lietuvoje. O tai įmanoma padaryti, jei pramonė surinks kai kuriuos šarvuočių elementus, kaip, pavyzdžiui, šarvus, ar instaliuos bokštelius, juos remontuos, įrengs logistikos centrus.

„Jeigu Lietuvos kompanijos viešajame pirkime nedalyvaus, užsienio tiekėjai tikrai Lietuvoje steigs savo įmonę, nes iš Lietuvos šarvuočiai juk nebus gabenami remontuoti į užsienį. Tačiau kodėl tai turėtų daryti užsienio kapitalo verslas, o ne mes?“ – svarstyti galimus variantus įmonių vadovus skatina p. Tutkus.

Verslo žinios

[StarSailor]

Nežinau ar į tinkamą temą dedu straipsnį, bet jis įdomus, ne tik apie aprangą, bet ir šarvuočius bei kaip dalį pinigų palikti Lietuvoje:

Tekstilės šalies kariuomenę rengs lenkai

Verslo žinios

man tai labai keistas toks pasakymas: " pirks is uzsienio- bus prasta kokybe, pirkis lietuviu- bus gera kokybe". Nezinau ar lietuviski gaminiai( kalbu ne tik apie tekstile) labai jau auksta kokybe pasizymi

[Gator]

man tai labai keistas toks pasakymas: " pirks is uzsienio- bus prasta kokybe, pirkis lietuviu- bus gera kokybe". Nezinau ar lietuviski gaminiai( kalbu ne tik apie tekstile) labai jau auksta kokybe pasizymi

Kai kaina pagrindinis argumentas - tą pačią kokybę lenkai sugeba pigiau padaryt dažniausiai. O šiaip jei iš tiesų dauguma Europos valstybių konkursuose ne tik kainą žiūri tai tikrai gan keistai atrodo Lietuva. Tam pačiam straipsnyje mini, kad Norvegijoje kaina sudaro 40% vertinimo.

[Eimantas]

Rusų blogas apie Boxer bandymus Lietuvoje

http://bmpd.livejournal.com/1454796.html