Tema apie dabartinę Lietuvos kariuomenę, bet įkišiu ir aš savo trigrašį.
1. Kaip jau minėjo Recoiler ir LAZAS_, tikrai nemaža dalis savanorių ėjo kovot ne iš idealistinių paskatų, o dėl žemės - pvz. abu mano seneliai buvo savanoriai ir už tai gavo žemės (bent jau vienas iš jų tikrai kovot ėjo dėl žemės - ant jo žodžių, nuėjai savanoriu, gavai žemės, neisi - per šaukimą ir taip paims, ir dar be to žemės negausi
).
2. Kariniai specialistai iš užsienio - pvz. prie mūsų KOP sukūrimo nemažai prisidėjo ir vokiečiai, ir švedai, ir anglai:
UŽSIENIO ŠALIŲ ĮTAKA LIETUVOS KARO AVIACIJOS VYSTYMUISI 1919–1940 METAIS
3. Saksų savanoriai:
Lietuvos Nepriklausomybės samdiniai - šiek tiek apie saksus
http://gedas.livejournal.com, 2012.04.17
Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos. Kėdainių–Šėtos kautynės
http://www.delfi.lt, 2013.03.09
Senelis pasakojo, kad vokiečiai kovose daug padėjo.
1. Kaip jau minėjo Recoiler ir LAZAS_, tikrai nemaža dalis savanorių ėjo kovot ne iš idealistinių paskatų, o dėl žemės - pvz. abu mano seneliai buvo savanoriai ir už tai gavo žemės (bent jau vienas iš jų tikrai kovot ėjo dėl žemės - ant jo žodžių, nuėjai savanoriu, gavai žemės, neisi - per šaukimą ir taip paims, ir dar be to žemės negausi
).2. Kariniai specialistai iš užsienio - pvz. prie mūsų KOP sukūrimo nemažai prisidėjo ir vokiečiai, ir švedai, ir anglai:
UŽSIENIO ŠALIŲ ĮTAKA LIETUVOS KARO AVIACIJOS VYSTYMUISI 1919–1940 METAIS
Tačiau visumoje reikia pripažinti, kad švedo specialisto O.Dahlbeko įnašas į karo aviacijos organizavimą ir formavimą, panaudojant žinias, įgytas Anglijoje ir Švedijoje yra neabejotinas, ypač to meto sunkiomis sąlygomis. Juk nemažai jo pasiūlymų (Aviacijos dalies ir mokyklos struktūros tobulinimas) buvo įgyvendinta vėliau, pagerėjus šalies ekonominei padėčiai, po 3 – 4 metų. O.Dahlbekas buvo apdovanotas 1 – osios rūšies 3 – iojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu.
Lietuvos Nepriklausomybės samdiniai - šiek tiek apie saksus
http://gedas.livejournal.com, 2012.04.17
Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos. Kėdainių–Šėtos kautynės
http://www.delfi.lt, 2013.03.09
Vokiečių karininkai daugelį jų nesivaržydami vadino „paskutinės rūšies valkatomis“. O Kauną 1919-ųjų žiemą supusių bolševikų žvalgyba šiuos priešininkus apibūdino kaip „berniūkščius, jauniau devyniolikos... trokštančius lengvų pergalių...“ Tačiau būtent šie savanoriai, tomis dienomis apgynė Lietuvos Nepriklausomybę. Už 12 markių per dieną.
Lietuvos vyriausybės prašymu nuo 1919 m. sausio pradžios vokiečių karinė vadovybė pradėjo siųsti saksų savanorius padėti besikuriančiai Lietuvos kariuomenei atremti bolševikų agresiją. Tačiau pirmaisiais saksų savanoriais ne visuomet buvo galima pasitikėti, nes tarp jų buvo nemažai simpatizuojančių bolševikams ir net atvirai juos remiančių. Pasitaikydavo atvejų, kai saksai atsitraukdavo iš savo pozicijų nieko nepranešę lietuviams dar iki susidūrimo su priešu, tuo sukeldami Lietuvos kariams didelį pavojų. Vėliau kovų su bolševikais metu saksų savanorių sudėtis smarkiai atsisijojo. Likusieji Lietuvoje labai gerai kovėsi su bolševikais. Pradžioje atvykę saksų savanoriai sudarė 46-ąją saksų savanorių diviziją. 1919 m. kovo pabaigoje ši divizija buvo performuota į Pietų Lietuvos saksų savanorių brigadą. Ją sudarė trys pulkai, atskirasis batalionas Raseiniuose, keturios artilerijos baterijos, kavalerijos eskadronas, pionierių kuopa, ryšių rinktinė, naikintuvų eskadrilė, autorinktinė, veterinarinė ligoninė, kepykla ir lauko paštas. Kovų su bolševikais metu labiausiai pasižymėjo mjr. V. Zeschau vadovaujamas 18-asis saksų pėstininkų pulkas, pradžioje veikęs su Panevėžio atskirtuoju batalionu, vėliau su 1-uoju pėstininkų pulku. Šis saksų pulkas aktyviai dalyvavo kartu su lietuvių daliniais išlaisvinant iš bolševikų Uteną bei Kupiškį. Po šių operacijų 1919 m. liepos 11 d. pulkas kartu su kitais saksų daliniais išvyko iš Lietuvos.
Comment