Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos kariuomenės pasirengimas
Collapse
X
-
Aš labai toli nuo marinistinių dalykų, tik žinau,kad karinio konflikto atveju mūsų laivyno galia kovinė nedaug viršija nulį.
Patikslinkite jei klystu, tačiau dauguma mūsų laivyno mokymų (jei tai nėra specifinės minų medžioklės operacijos)-tai manevravimo ir sąveikos su NATO laivais pratybos, realios naudos karo atveju neduosiantys?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąŠitas sandoris apskritai atrodo gana keistai. Kad ir kaip bežiūrėsi, atrodo, kad Lietuva gavo šiek tiek sunkiai sveriančios ir labai hi-tech vokiškos labdaros. Tam tikriausiai buvo kur kas svarbesnių priežasčių, negu paties sandorio suma. Tik visų detalių apie tai mes tikriausiai nesužinosim.Keturios - atsarginėms dalims, o 16 - veikiančios. Iš jų 15 kovinės, viena - mokymui.Lietuva turės tokią ginkluotės sistemą, kokios dar neturėjo. Nieko panašaus pagal savo galią neturi ir kitos Baltijos valstybės. Tai milžiniškas pasiekimas. Juk nuo PzH-2000 pasiūlymo Lietuvai atsiradimo praėjo vos septyni mėnesiai. Nuopelnus pirmiausia derėtų priskirti Vokietijos koncernui "Kraus-Maffei Wegmann" (KMW) ir Vokietijos vyriausybei. KMW identifikavo konkrečią Lietuvos gynybos spragą ir pasiūlė sprendimą, kaip tą spragą užpildyti. KMW inicijavo dialogą tarp Lietuvos krašto apsaugos ir Vokietijos gynybos ministerijų. Vokietijos vyriausybė, visiškai naujai vertinanti saugumo iššūkius žemyne, inicijavo tiek politiškai, tiek ekonomiškai palankų pasiūlymą Lietuvai. Pasiūlymas buvo tiek palankus, kad jo nepriimti buvo neįmanoma.
Tačiau Lietuvos kariuomenės laukia keli sudėtingi ir brangiai kainuojantys iššūkiai.
Pirma, struktūriniai pokyčiai. Artilerijos batalioną teks perkvalifikuoti ir perorganizuoti, samdyti ir rengti naujus specialistus. Senojo artilerijos pajėgumo, pagrįsto 105 mm haubicomis M-50 (tokių Lietuva turi apie pusšimtį), taip pat laukia pokyčiai. Greičiausiai jos bus perduotos naujajai Sausumos pajėgų brigadai. Tai taip pat susiję su didelėmis išlaidomis infrstruktūrai ir personalui.
Antra, amunicija. Vokiečiai parduos tik haubicas, bet ne amuniciją. Jos teks įsigyti atskirai - tiek įprastinės, tiek išmaniosios. Būtent išmanioji amunicija sutekia PzH-2000 pranašumų prieš kitas panašias ginkluotės sistemas. Todėl neturėsime teisės neišnaudoti šių pranašumų. Tai kainuos.
Trečia, poligonai. PzH-2000 bus grėsmingas ginklas ir deramas atgrasymo faktorius tik tuomet, jei 100 proc. išnaudosime šio ginklo galimybes. Tam būtinas tinkamas pasirengimas. Deja, maksimalus artilerijos šaudymo nuotolis Lietuvos poligonuose - apie 10 km. Bus būtina sukurti infrastruktūrą koviniams šaudymams didesniam atstumui - apie 30 km naudojant įprastinę amuniciją ir iki 60 km - naudojant išmaniąją amuniciją.
Ir ketvirta. Žvalgybos ir nutaikymo informacija - esminė sąlyga. PzH-2000 nebus veiksmingos, jei neturėsime operacinio lygmens žvalgybinių sistemų, bepiločių orlaivių.
Visam, kas išvardyta, kitąmet numatytų 1,3 proc. BVP neužteks.
Comment
-
Vakar paaiškėjo, kad perkamos vokiškos haubicos, be amunicijos. Puikiai žinodamas Oleko pirkimų patirtį, man kyla baimė, kad jos liks sandėliuose arba pratybose tiesiog važinės.
Faktai:
Perkant G36 automatinius šautuvus - lygiagrečiai pirko išminavimo laivus - 5.56 šovinių sąskaita.
Planuojama pirkti haubicas - lygiagrečiai planuojama pirkti vos mašinas. O juk puikiai žinom, kaip socdemų tradicijos nesikeičia...
Comment
-
Parašė sausuolis75 Rodyti pranešimą
Comment
-
Džiugu, kad Lietuvos kariuomenė pagaliau pradėjo ginkluotis. Aš aišku nesu ekspertas, tačiau kažkaip manau, kad ateitis priklauso sparnuotosioms raketoms. Kiek suprantu Ukrainoje daugiausiai buvo naudojama sunkioji artilerija, kad neprisileisti priešų per šūvio atstumą. Tačiau tą šūvio atstumą laisvai gali įveikti sparnuotosios raketos, dėl to ateityje panašūs konfliktai gali vykti per sparnuotosios raketos šūvio atstumą. Tokioms raketoms tankai ir visokios haubicos yra lengvas taikinys, nes kaip suprantu didelį metalo gabalą yra kur kas lengviau susekti ir kur kas lengviau į jį yra nutaikyti raketos taikiklį. Dėl to gali būti, kad ateityje motociklas su raketa ant pečių, kuris yra daug mobilesnis ir sunkiau susekamas, gali būti geresnė priemonė, nei tankas ar haubica, juolab, kad naudojant tinkamas raketas tie tankų šarvai gali būti tiek pat efektyvus, kiek ir motociklų blėkos. Dėl to mobilumas ir šūvio tolis man atrodo bus daug naudingesnės sąvybės, nei apsauginiai šarvai. Žinoma tos raketos kol kas labai brangios ir veikiausiai Lietuvai neįperkamos, o beto pagrindindą vistiek tikriausiai turėtų sudaryti tradicinė ginkluotė, tačiau manau būtų visai šaunu, jeigu ateityje daugiausiai dėmesio būtų skiriama būtent tokioms raketoms. Lenkija berods tai jau daro.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąDžiugu, kad Lietuvos kariuomenė pagaliau pradėjo ginkluotis. Aš aišku nesu ekspertas, tačiau kažkaip manau, kad ateitis priklauso sparnuotosioms raketoms.
.......Paskutinis taisė Dadis; 2015.05.13, 13:20.
Comment
-
Rimtos sparnuotosios raketos iš esmės skirtos naikinti tam tikriems tiksliems objektams t.y. jų kita paskirtis nei artilerijos, kuri skirta daugiausia naikinti priešo pėstininkus, lengvus įtvirtinimus ir techniką. Sparnuotosios raketos tankams ir haubicoms naikinti yra elementariai per brangios ir su jais kovoti naudojama ta pati artilerija ar lengvesnės raketos su trumpesniu veikimo atstumu. Sparnuotosios raketos šiaip skirtos svarbių priešo objektų (pvz. radarų instaliacijų ir t.t.), įtvirtinimų, laivų naikinimui.
Ir jos ant motociklo nepavežiosi, nes sparnuotoji raketa yra štai kas (jos dažniausiai paleidžiamos nuo lėktuvų, laivų, dar kartais nuo didelių sunkvežimių).
Artilerijos funkciją (naikinti priešo pėstininkus ir techniką) dalinai gali atlikti MRLS (t.y. iš smės Grad'as). Bet palyginus su klasikine artilerija jos trukumas tas, kad nors ji teritoriją ji padengia plačiau, bet padaroma žala daug mažesnė nei artilerijos sviedinio (apkase sėdintis karys netoli nukritus raketai gali tikėtis likti gyvas, jau nekalbu apie šarvuotą techniką).Post in English - fight censorship!
Comment
-
Sutinku, kad sparnuotųjų raketų pirkimui Lietuvoje dar tikriausiai per anksti, kaip ir sutinku, kad tikrai nereikėtų visą kariuomenę konscentruoti į vieną sritį. Tačiau kažkaip galvoju, kad šiuo metu sparčiai tobulėjant bepiločiams, turėtų sparčiai tobulėti ir raketos. Galbūt jos atpigs iki tiek, kad apsimokės gaminti ir mažesnes, galinčias sunaikinti kokį tanką ir kartu bus pakankamai lengvos, kad karys ją galėtų mobiliai transportuoti. Jeigu taip nutiks, tokiu atveju mobilumas ir atstumas bus daug svarbiau už šarvus, t.y. tankus ir haubicas, kuriuos tos raketos galės lengvai susekti ir sunaikinti jiems net nepriartėjus. Kartu Lietuvai būtų labai naudinga įsigyti tolimųjų raketų, galinčių nuskristi iki Maskvos. Bent kelias Tam, kad būtų atgrasyta Maskva. Nes jeigu Maskva užpultų Lietuvą, tai NATO greičiausiai ją gintų, tačiau vargu ar smogtų atgal Rusijai. O tai reiškia, jog Rusija užpuldama Lietuva nepatirtų jokios fizinės žalos. Gerai būtų, kad NATO užsiimtų Lietuvos gynyba, o pati Lietuva smogtų atgal, galbūt ne daug smūgių, tačiau į skaudžiausias vietas, nes niekas kitas to padaryti negalėtų. Tai būtų papildoma kainą, kurią Rusija žinotų, kad turės sumokėti, užpuolus Lietuvą.Paskutinis taisė Eidvis; 2015.05.13, 13:51.
Comment
-
Tai taip. Bet dalies raketų funkcija yra kita nei artilerijos (o ji svarbi ir reikia ginkluotės, kuri ją vykdytų), o atliekančios būtent tą šiuo metu nėra. Todėl kol kas artilerija kare yra labai svarbi ir jos mums reikia. Kas bus ateityje niekas nežino, kai ateis ateitis gal ją keisime kuo nors kitu.
Dabar gi be artilerijos jos funkciją (nors ir tai tik iš dalies) gali vykdyti tik aviacija ir gal dar pati sunkiausia raketinė artilerija (t.y. ala Smerch).Post in English - fight censorship!
Comment
-
Svaigstam, ginčijamės, diskutuojam, pykstam ir džiaugiamės, bet...nu blemba, gal skiriam pagaliau pinigų? Ko mes trypčiojam?
1,3 proc. nuo BVP kitais metais-ką mes bandom apgauti?
Čia kaip vieną kartą naudotus arbatos pakelius sudėti svečiams į puodelius ir garsiai pačiam čepsint "kaip skanu", bandyti įtikinti visus, kad geria puikią arbatą... .
Turim šauktinius, užsakom haubicas-viskas, profam ribojam uniformų išdavimą, haubicos stovės sandėliuose, kiti projektai užšsišaldys.
Valio, bl... .
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąKartu Lietuvai būtų labai naudinga įsigyti tolimųjų raketų, galinčių nuskristi iki Maskvos. Bent kelias Tam, kad būtų atgrasyta Maskva. Nes jeigu Maskva užpultų Lietuvą, tai NATO greičiausiai ją gintų, tačiau vargu ar smogtų atgal Rusijai. O tai reiškia, jog Rusija užpuldama Lietuva nepatirtų jokios fizinės žalos. Gerai būtų, kad NATO užsiimtų Lietuvos gynyba, o pati Lietuva smogtų atgal, galbūt ne daug smūgių, tačiau į skaudžiausias vietas, nes niekas kitas to padaryti negalėtų. Tai būtų papildoma kainą, kurią Rusija žinotų, kad turės sumokėti, užpuolus Lietuvą.
IMHO tai būtų visiškai neracionalus lėšų panaudojimas.Paskutinis taisė Dadis; 2015.05.13, 14:27.
Comment
-
Su raketa pataikymas į Kremlių būtų tiesiai į dešimtuką Manau tai būtų labai didelis nuostolis Maskvai, ne tiek fizinis, kiek psichologinis. Galiausiai tas raketas galima būtų paleisti ir į starteginius Rusijos objektus, ar kokius tiltus, vedančius į Lietuvą. Būtų labai naudinga turėti kad ir simbolinį ginklą, galintį įkasti Maskvai. Bet žinoma kai tokia Lietuvos kariuomenės padėtis, tai kol kas tik apie panaudotų haubicų pirkimą ir galima kalbėti, raketos nebent tolima perspektyva.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąTačiau kažkaip galvoju, kad šiuo metu sparčiai tobulėjant bepiločiams, turėtų sparčiai tobulėti ir raketos.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąSu raketa pataikymas į Kremlių būtų tiesiai į dešimtuką Manau tai būtų labai didelis nuostolis Maskvai, ne tiek fizinis, kiek psichologinis. Galiausiai tas raketas galima būtų paleisti ir į starteginius Rusijos objektus, ar kokius tiltus, vedančius į Lietuvą. Būtų labai naudinga turėti kad ir simbolinį ginklą, galintį įkasti Maskvai. Bet žinoma kai tokia Lietuvos kariuomenės padėtis, tai kol kas tik apie panaudotų haubicų pirkimą ir galima kalbėti, raketos nebent tolima perspektyva.
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąTuriu pastebėti, kad tai visiškai technologiškai nesisiejančios sritys.
Comment
-
NATO sąjungininkams – Baltijos šalių prašymas
Jungtinė Karalystė ir kitos NATO šalys netrukus gaus formalų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – prašymą jų teritorijose dislokuoti tūkstančius karių ir taip atbaidyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo galimos invazijos. Tokią informaciją gavo Jungtinės Karalystės dienraštis „The Times“.
Esą visų trijų Baltijos šalių ginkluotųjų pajėgų vadai parašė bendrą laišką, kuris šią savaitę pasieks JAV generolą Philipą Breedlove'ą. Jis yra NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas.
„The Times“ teigimu, NATO vadovybės prašoma suformuoti naują darinį, panašų į Berlyno brigadą, kuri per Šaltąjį karą buvo dislokuota Vokietijoje.
Dienraštis cituoja Estijos ginkluotųjų pajėgų vadą Riho Terrą, kurio teigimu, pastiprinimas yra būtinas, nes taip būtų parodytas Aljanso ryžtingumas krizės Ukrainoje metu. Po vieną batalioną būtų dislokuota kiekvienoje Baltijos šalyje, taip pat – Lenkijoje.
Berlyno brigadą sudarė kariai iš daugelio NATO šalių – tai buvo garantija, kad pavojaus atveju sureaguotų visas Aljansas.
Šių metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino sutarimą steigti šešias vadavietes Rytų Europoje ir iš 5 tūkst. karių suformuoti itin greito reagavimo pajėgas.
Vadavietės veiks Bulgarijoje, Rumunijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, o itin greito reagavimo pajėgas pirmiausia formuoja Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.
Šios šalies gynybos sekretorius Michaelas Fallonas vasarį teigė, kad Maskva gali pradėti Baltijos šalių destabilizavimo kampaniją. Vilniuje, Rygoje ir Taline baiminamasi, kad Krymo ir Donbaso scenarijai gali būti pakartoti Baltijos šalyse.
lrytas
Comment
Comment