Turėti kelias NLOS (non-line of sight) raketas būtų gal ir gerai, bet, kaip pats mėgsti sakyt, visko turėt neįmanoma, reikia būt realistais.
Aš čia netolimai ateičiai
Parašė Dadis
EPP, pataisyk mane, jei klystu, bet prieštankinės raketos, turinčios 8000 m ir didesnį šaudymo nuotolį, dažniausiai naudojamos aviacijoje sraigtasparnių apginklavimui, dar laivyne ir kranto apsaugoje. O mes kur tokias raketas dėtume? Ant PG sraigtasparnių kabintume?
Ant mašinų, pageidautina lengvai šarvuotų, valdoma ir iš BSA. Būtų puiku, kad įprastai naudojantis įprastinėmis, pvz. Spike-LR, būtų galima esant reikalui pokštelėti ir Spike-ER. Vėlgi, netolimai ateičiai
Parašė Dadis
Va kad mūsų sausumos pajėgoms reiktų prieštankinių sistemų su 4000-5000 m efektyvaus šaudymo nuotoliu, tai tikrai pritariu. Latviai beje kaip tik ir turi Spike-LR (4000 m šaudymo nuotolis)
Kur kas varbiau, kad jų turi vokiečiai ir lenkai, ir kad jos surenkamos Lenkijoje, kur gaminama ir dalis komponentų.
Parašė sausuolis75
Svarbu ir kiekis, kolegos.
Jeigu mes dabar turim, jei neklystu 8 (astuonis) leistuvus, tai jau atsiprasant...
Parašė Eimantas
O ne 17 ?
Šaip jau tokios ginkluotės kiekiai patenka į tarptautinių susitarimų zoną ir skelbiami viešai. Delfio duomenimis - 18 vnt., visų solidesnių užsienio šaltinių - tiek pat. Yra vienas šaltinis, kuris 2010 m. paskelbė apie 40, bet panašu, kad klaidingai.
Nelabai suprantu, kuo "estai mus lenkia kariuomenės kūrimo procese"? Pabūklų kalibru? Tikriausiai irgi gavo dovanų, tik didesnio kalibro?
LK turi visą mechanizuotą brigadą, o estai dar tik perka vikšrines šarvuotas mašinas, kurių užteks vos vienam batalionui. LK planuoja pirkti didelį kiekį naujų kovinių pėstininkų mašinų. Tai neva blogai, nes nepridengtos iš oro. O kuo iš oro pridengti estų kariai ir šarvuotos mašinos? Kokią prieštankinę ginkluotę turi estai? Kodėl kalbant apie LK prieštankinę ginkluotę "užmirštami" Gustavai ir AT-4? Britai, vokiečiai ir kiti anksčiau Gustavais rengėsi gintis nuo tų pačių sovietinių tankų, kurie važinėjasi ir šiandien.
Nelabai suprantu, kuo "estai mus lenkia kariuomenės kūrimo procese"? Pabūklų kalibru? Tikriausiai irgi gavo dovanų, tik didesnio kalibro?
...
O kuo iš oro pridengti estų kariai ir šarvuotos mašinos? Kokią prieštankinę ginkluotę turi estai?
Haubicos FH-70 gal ir dovanotos, bet geresnės už mūsų turimas.
Prieštankinė estų ginkluotė - Izraelio PTRK MAPATS ir prancūzų PTRK MILAN, priešlėktuvinė - prancūzų ant stovo montuojami ZRK "Mistral".
Prieštankinė estų ginkluotė - Izraelio PTRK MAPATS ir prancūzų PTRK MILAN, priešlėktuvinė - prancūzų ant stovo montuojami ZRK "Mistral".
Haubicos FH-70 gal ir dovanotos, bet geresnės už mūsų turimas.
O kai ant pirštų suskaičiuojam MAPATS, MILAN ir Mistral (sic! - ant stovų), ką gaunam?
Jeigu estai nusipirks dar ir PzH 2000, tai, atsižvelgiant į "gynybos ekspertų" išsakytas mintis, jos taps bejėgiais taikiniais? Kaip gi pridengsi keliais Mistraliais (ir dar su stovais)?
Ar čia tik Lietuvoj visi taikiniai bejėgiai, o Estijoj - visi taikiniai su dantimis?
Straipsnis mano jau senokas, bandom atkusti ir mes.
Nesiplečiant, pasakysiu taip:
a) palyginkime estų ir mūsų procentus nuo BVP gynybai per paskutinius 5 metus.
b) palyginkime jų planus (tiksliau gal bus-pajėgumus) ginti savo sostinę su mūsų pajėgumais skirtais Vilniaus gynybai.
Straipsnis mano jau senokas, bandom atkusti ir mes.
Nesiplečiant, pasakysiu taip:
a) palyginkime estų ir mūsų procentus nuo BVP gynybai per paskutinius 5 metus.
b) palyginkime jų planus (tiksliau gal bus-pajėgumus) ginti savo sostinę su mūsų pajėgumais skirtais Vilniaus gynybai.
a) tai jeigu jie skiria daugiau lešų, bet niekuo nepralenkia ar net atsilieka, tai reikia kalbėti ne blogą lėšų valdymą;
b) imam žemėlapį ir žiūrim kokia Talino padėtis sienų ir pavojingų krypčių atžvilgiu, kokie atstumai iki sienos, ir žiūrim Vilnių. Estijoje vienaip ar kitaip didžioji dalis pajėgų trauktųsi link Talino, Lietuvoje traukti link Vilniaus reiškia lįsti į maišą. Talinui padalinys reikalingas ir dėl didelės jūrų desanto tikimybės, Vilniuj jūrų desantas negręsia.
Na, niekaip nematau jokio pranašumo estų pusėje, o atsižvelgiant į jų skiriamas gynybai lėšas, tai norėtųsi tik užjausti dėl lėšų švaistymo.
a) tai jeigu jie skiria daugiau lešų, bet niekuo nepralenkia ar net atsilieka, tai reikia kalbėti ne blogą lėšų valdymą;
b) imam žemėlapį ir žiūrim kokia Talino padėtis sienų ir pavojingų krypčių atžvilgiu, kokie atstumai iki sienos, ir žiūrim Vilnių. Estijoje vienaip ar kitaip didžioji dalis pajėgų trauktųsi link Talino, Lietuvoje traukti link Vilniaus reiškia lįsti į maišą. Talinui padalinys reikalingas ir dėl didelės jūrų desanto tikimybės, Vilniuj jūrų desantas negręsia.
Na, niekaip nematau jokio pranašumo estų pusėje, o atsižvelgiant į jų skiriamas gynybai lėšas, tai norėtųsi tik užjausti dėl lėšų švaistymo.
Jums reikėtų pratybose pamatyti lietuvių karius ir estų. Tada galėtumėt bandyt kažką kalbėt apie lėšų švaistymą. Ir tikrai ne estų...
Tikriausiai būtų gerai pamatyt, nes tikrai nežinau kuo jie skiriasi, kuo estai geriau aprūpinti.
Šiek tiek į temą (nelyginant su estais):
" Niekaip negaliu pamiršti, su kokiu nusivylimu ir netgi liūdesiu Hohenfelso mokymų centre žvelgė į .50 kalibro Browning kulkosvaidžiais ginkluotus DLK Algirdo bataliono šarvuočius M-113 ir prieštankinės kuopos visureigius „Humvee“ majoras iš JAV 1-osios mechanizuotos kavalerijos divizijos – jam buvo pasakyta, kad lietuvių kuopa yra mechanizuota, tad jis įsivaizdavo išvysiąs automatinėmis patrankomis ir prieštankinėmis raketomis ginkluotas vikšrines pėstininkų kovos mašinas. Mano bandymai paaiškinti, jog Lietuvos kariuomenė savo .50 kalibro „browninguose“ naudoja pažangiausius NAMMO šovinius, kurių kulkos be vargo pramuša rusiškų BTR'ų bortą ir sukelia gaisrą jo viduje, amerikiečiui įspūdžio nedarė – Irako ir Afganistano karus praėjęs „šarvuotakanopis“ gerai žinojo, ką kuris ginklas gali, o ko – negali. "
A.Bačiulis
Comment