Lietuva priešlėktuvinės gynybos sistemai GROM iš Lenkijos pirkti skirs daugiau kaip 30 mln. litų, rodo Krašto apsaugos ministerijos parengtas dokumentas.
Lietuva priešlėktuvinės gynybos sistemai GROM iš Lenkijos pirkti skirs daugiau kaip 30 mln. litų, rodo Krašto apsaugos ministerijos parengtas dokumentas.
"Sistema GROM", kuriai "nereikia papildomos įrangos, tokios kaip radarai ar specialus transportas" - elementarus PZRK skambiai pavadintas "sistema". O kas į "sistemą" įeina? Paleidimo vamzdis, raketa, paleidimo mechanizmas ir maitinimo elementas - ot tai "sistema"... Toks įspūdis lyg "Patriot" įsigijome ar bent jau NASAMS.
"Sistema GROM", kuriai "nereikia papildomos įrangos, tokios kaip radarai ar specialus transportas" - elementarus PZRK skambiai pavadintas "sistema". O kas į "sistemą" įeina? Paleidimo vamzdis, raketa, paleidimo mechanizmas ir maitinimo elementas - ot tai "sistema"... Toks įspūdis lyg "Patriot" įsigijome ar bent jau NASAMS.
Gaila, kad žinant sandorio sumą, tačiau nežinant konkrečios perkamos įrangos, neįmanoma nustatyti paleidimo įtaisų skaičiaus. neaišku kiek papildomai raketų perkama, nežinia kiek ir kokių atsarginių dalių užsakoma, ar perkami treniruokliai, ar perkamas koks nors ekipuotės "tiuningas", kas numatyta aptarnavimo garantinėje-pogarantinėje sutartyje, gal numatytas jų modernizavimas po tam tikro periodo ir t.t.
Ne specialistas.
Jei kam įdomu, plačiau: http://portal.tpu.ru/files/departmen...ovVasiliev.pdf
Gaila, kad žinant sandorio sumą, tačiau nežinant konkrečios perkamos įrangos, neįmanoma nustatyti paleidimo įtaisų skaičiaus. neaišku kiek papildomai raketų perkama, nežinia kiek ir kokių atsarginių dalių užsakoma, ar perkami treniruokliai, ar perkamas koks nors ekipuotės "tiuningas", kas numatyta aptarnavimo garantinėje-pogarantinėje sutartyje, gal numatytas jų modernizavimas po tam tikro periodo ir t.t.
Ne specialistas.
Jei kam įdomu, plačiau: http://portal.tpu.ru/files/departmen...ovVasiliev.pdf
O va suomiai perka 600 Stinger raketų ir 110 paleidimo įrenginių, + visas milžiniškas komplektas mokymui ir aptarnavimui.
Olekas prieš kelias dienas sakė, kad bus papildomai perkama Javelin sistemų. Tikiuosi ne vien raketas turėjo galvoje.
Manau naujasis kariuomenės vadas pasirūpins, kad taip ir būtų. Nes kaip buvo perkami SiSU ir laivai,vadovavo Tutkus. Labai prieštaringai vertinamas veikėjas...
Manau naujasis kariuomenės vadas pasirūpins, kad taip ir būtų. Nes kaip buvo perkami SiSU ir laivai,vadovavo Tutkus. Labai prieštaringai vertinamas veikėjas...
Birželio 30 - liepos 4d. NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupei (angl. SNMCMG1) priskirtas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) priešmininis laivas „Kuršis" (M54) dalyvavo minų paieškos operacijoje Kylio uosto prieigose, kur visą savaitę didelio laivų eismo intensyvumo rajone vykdė jūrinių minų paiešką.
Su Algirdo bataliono vadu kalbamės apie neseniai pasibaigusias pratybas „Kardo kirtis 2014“
tačiau šiemet mes pirmą kartą pratybose „Kardo kirtis“ vykdėme užduotis bataliono kovinės grupės sudėtimi.
„Kardo kirčio“ scenarijus šį kartą sudarė galimybes treniruoti karius vykdyti ne tik stabilizavimo, dar vadinamas nekonvencinėmis, bet ir gynybines bei puolimo operacijas.
Padaliniai mano duotas užduotis įvykdė puikiai. Pavyzdžiui, per 48 val. jie sugebėjo taip įrengti duotą gynybos rajoną, kad vėliau buvo sustabdyta net tariamo priešo ataka. Norėčiau pabrėžti išskirtinį bataliono padalinių veržlumą ir agresyvumą gynyboje. Nors gynyba yra labiau pasyvus mūšio veiksmas, bet vienas iš jos principų - agresyvumas (angl. offensive spirit) išties mokymų metu buvo sėkmingai įgyvendintas: vykdant gynybą sąlytis su priešu nebuvo prarastas, padalinai ėmėsi iniciatyvos kontratakuoti priešo pajėgas ir todėl atkovojo dalį prarastos vietovės.
Identifikavau, kad esame gana stiprūs gindamiesi uždarose vietovėse – miške ir mieste, bet jei norime efektyviai kovoti su priešo šarvuota technika atviroje vietovėje, vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės mums nepakanka. Čia mums labai praverstų ilgo šaudymo nuotolio ginkluotė.Per pratybas pasitvirtino, kad puolimo metu turime silpnoką kovos galią ir apsaugą, atviroje vietovėje iš tiesų būtų sunkoka priartėti prie priešo ir atremti jo galimas kontratakas. Akivaizdu, kad turint tokius apribojimus puolant, reikia labai atidžiai rinktis priartėjimo kelius. Manau, jei turėtume pėstininkų kovos mašinų, mūsų kovinė galia padidėtų žymiai, tuomet galėtume lengviau padaryti kritinį efektą priešui ir atvirose vietovėse.
Danų divizijos 2-osios brigados vado įvertinimas buvo dar geresnis – jis sakė: „Norėčiau turėti šitą batalioną savo brigadoje!“.
Dėl atliktų sprendimų. Kariuomenės krypties laikimosi (ne šalies teritorijos gynyba,o ekspedicinis, TO misijų būrėlis), sistemingas KASP naikinimas,ginkluotės koncentravimas keliuose taškuose. Ir asmeninės gyvensenos žalingi įpročiai. P.s Viešai tai išaiškėjo jam jau būnant atsargoje, nors apie šio generolo valdymo laikotarpį sistemoje anekdotai kuriami dar iki šiol..
Tą laikotarpį prilyginčiau, Brėžniavo vadovavimą SSRS.
Comment