Va čia tai daiktas. Lengvas, greitas, manevringas, o svarbiausia mažas. Mūsų sąlygom kaip tik manau. Miškuose, krūmynuose lengva paslėpt ir sunku pastebėt jį. Ginkluotė gera, netikėtai užklupus priešą žalos daug padarytai, o prireikus atsitraukt, miškingose vietose lengva būtų.
Sakyčiau ant SISU reiktų pabandyti užkelti L-70 priešlėktuvines patrankas. Ir komandos nebūtų visiški mirtininkai, ir sunkvežimiai prasmingiau būtų panaudoti. Nes nebūtų kada M113 pamuštus vežioti ir remontuoti.
o jei tankas judėtų? kiek tada šansų pataikyti? bet šiaip neįtikėtina, kaip lengvai tanką suplėšo.
O gal tos raketos labai brangios? bet kadangi Lietuva nedidelė šalis, žmogiškųjų resursų labai mažai, tai tą trukūmą galima kompensuoti tik ginkluote, jei tai įmanoma padaryti apskritai.
o kam tada išvis reikalingi tankai, jei jie tik kaip patogus taikinys, pastebimi ir juda negreitai. Nors šiuolaikiniai tankai gana greitai važiuoja bei gali vienu metu važiuojant gana taikliai nusitaikyti.
Prieš kiekvieną ginklą yra priešnuodis, tai ir vyksta štai tokios šarvo ir sviedinio varžybos. Tik jas papildė visokie naujesni dalykai, pasyvios ir aktyvios apsaugos priemonės ir t.t. O tankų greitis nuo karo laikų nelabai keitėsi.
o jei tankas judėtų? kiek tada šansų pataikyti? bet šiaip neįtikėtina, kaip lengvai tanką suplėšo.
O gal tos raketos labai brangios? bet kadangi Lietuva nedidelė šalis, žmogiškųjų resursų labai mažai, tai tą trukūmą galima kompensuoti tik ginkluote, jei tai įmanoma padaryti apskritai.
o kam tada išvis reikalingi tankai, jei jie tik kaip patogus taikinys, pastebimi ir juda negreitai. Nors šiuolaikiniai tankai gana greitai važiuoja bei gali vienu metu važiuojant gana taikliai nusitaikyti.
Tai yra valdomos raketos - t.y. taikinį seki visą raketos skridimo laiką. Todėl šaudymo pozicija pasirenkama tokia, kad judantis tankas būtų matomas tol, kol skris raketa. Dėl pataikymo - treniruotėse į įstrižai judantį taikinį visas būrys (kuriame buvo ir nelabai gamtos apdovanotų žmonių) pataikymas buvo 16/16.
Tow yra didelio nuotolio valdomos prieštankinės raketos, 2 kartos. Lietuva turi 3 kartos vidutinio nuotolio VPTRK - Javelin, kurios veikia principu "iššovei-užmiršai" - t.y.taikinio nereikia sekti pačiam visą laiką, o jį tik užfiksuoti ir paleisti. Tiek Tow, tiek Javelin tankus atakuoja į silpniausią jų vietą - bokštelio viršų. T-72 pasižymi tuo, kad pateikus į bokštelį detonuoja visas kovinis komplektas, todėl bokštelis pakyla labai aukšai ir nuskrenda.
Šiaip mūšyje tanko gyvenimo laikas skaičiuojamas minutėmis, bet tai nereiškia, kad lengvas taikinys - jis turi įvairių tiek pasyvinių tiek aktyvinių gynybos sistemų - signalo klaidinimo (kai stengiamasi sutrikdyti raketos valdymo signalus), raketos sunaikinimo (raketa pelenguojama ir sunaikinama nedaskridusi iki tanko - http://www.youtube.com/watch?v=PbFuum-1JVs ) ir pan.
“The cavalry ain’t coming. You’ve got to do this yourself.” – Chris Gardner
Tai yra valdomos raketos - t.y. taikinį seki visą raketos skridimo laiką. Todėl šaudymo pozicija pasirenkama tokia, kad judantis tankas būtų matomas tol, kol skris raketa. Dėl pataikymo - treniruotėse į įstrižai judantį taikinį visas būrys (kuriame buvo ir nelabai gamtos apdovanotų žmonių) pataikymas buvo 16/16.
Tow yra didelio nuotolio valdomos prieštankinės raketos, 2 kartos. Lietuva turi 3 kartos vidutinio nuotolio VPTRK - Javelin, kurios veikia principu "iššovei-užmiršai" - t.y.taikinio nereikia sekti pačiam visą laiką, o jį tik užfiksuoti ir paleisti. Tiek Tow, tiek Javelin tankus atakuoja į silpniausią jų vietą - bokštelio viršų. T-72 pasižymi tuo, kad pateikus į bokštelį detonuoja visas kovinis komplektas, todėl bokštelis pakyla labai aukšai ir nuskrenda.
Šiaip mūšyje tanko gyvenimo laikas skaičiuojamas minutėmis, bet tai nereiškia, kad lengvas taikinys - jis turi įvairių tiek pasyvinių tiek aktyvinių gynybos sistemų - signalo klaidinimo (kai stengiamasi sutrikdyti raketos valdymo signalus), raketos sunaikinimo (raketa pelenguojama ir sunaikinama nedaskridusi iki tanko - http://www.youtube.com/watch?v=PbFuum-1JVs ) ir pan.
T-72 pasižymi tuo, kad pateikus į bokštelį detonuoja visas kovinis komplektas, todėl bokštelis pakyla labai aukšai ir nuskrenda.
Ne vien T-72, o visi kurie sukurti po T-64, t.y tie kurie turi autoloader'i sviediniu.
Del TOW - jos pataiko ten kur pats nuvesi, nes yra SACLOS
Tai yra valdomos raketos - t.y. taikinį seki visą raketos skridimo laiką. Todėl šaudymo pozicija pasirenkama tokia, kad judantis tankas būtų matomas tol, kol skris raketa. Dėl pataikymo - treniruotėse į įstrižai judantį taikinį visas būrys (kuriame buvo ir nelabai gamtos apdovanotų žmonių) pataikymas buvo 16/16.
Tow yra didelio nuotolio valdomos prieštankinės raketos, 2 kartos. Lietuva turi 3 kartos vidutinio nuotolio VPTRK - Javelin, kurios veikia principu "iššovei-užmiršai" - t.y.taikinio nereikia sekti pačiam visą laiką, o jį tik užfiksuoti ir paleisti. Tiek Tow, tiek Javelin tankus atakuoja į silpniausią jų vietą - bokštelio viršų. T-72 pasižymi tuo, kad pateikus į bokštelį detonuoja visas kovinis komplektas, todėl bokštelis pakyla labai aukšai ir nuskrenda.
Šiaip mūšyje tanko gyvenimo laikas skaičiuojamas minutėmis, bet tai nereiškia, kad lengvas taikinys - jis turi įvairių tiek pasyvinių tiek aktyvinių gynybos sistemų - signalo klaidinimo (kai stengiamasi sutrikdyti raketos valdymo signalus), raketos sunaikinimo (raketa pelenguojama ir sunaikinama nedaskridusi iki tanko - http://www.youtube.com/watch?v=PbFuum-1JVs ) ir pan.
Jei tanko gyvavimo laikas skaičiuojamas minutėmis(nors keista, nes jo kaina milijoninė) reik būti savižudžiu, kad lipti į tanką. Nematau logikos turėti tankus, nebent tada kai priešas neturi raketų.
Dabar jau supratau, kodėl taip visi agituoja už Javelin
Būtent, Sirija labai geras pavyzdys, kokie pažeidžiami gali būti tankai, kai priešinga pusė turi pakankamai neblogą prieštankinę ginkluotę. Klipe matėsi tokie ginklai:
Konkurs yra 2 kartos, valdomas laidais (skrendant IR siunčia impulsus, juos priima valdymo blogas ir laidais perduoda valdymo komandas. Raketa skrenda tokiu virtualiu tuneliu ir jei priartėja link ribos, duodama komanda grįžti į centrą).
Protingas Chamas 2008 metų gruodžio tekstas: Transporto lėktuvai vietoje priešlėktuvinės gynybos
Šis naujausias buvusios KAM vadovybės [Oleko ir Kirkilo] pasirinkimas – du dviejų dešimtmečių senumo laivai vietoje galimybės įsigyti pusšimtį šiuolaikinių šarvuočių - kaip du vandens lašai primena dviejų metų senumo istoriją, kai buvo nutarta pirkti tris transporto lėktuvus C-27J „Spartan“ už 258,75 mln. litų. Tais pat 2006-siais metais Olandijos kariuomenė už perpus mažesnę sumą įsigijo šiuo metu NATO šalyse moderniausią vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemą NASAMS.
Pažymėtina, kad pirkti transporto lėktuvus Lietuva nutarė praėjus metams po to, kai į jos erdvę netrukdomas įskrido Rusijos naikintuvas Su-27. Tuomet daug kalbėta apie būtinybę geriau saugoti šalies oro erdvę, įsigyjant bent jau modernių radarų, o gal ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų. Bet apie pastarąsias sakyta, esą jos brangios, tad Lietuvai ne pagal kišenę.
Tuo tarpu Norvegija dar 1995 metais priėmė ginkluotėn kompanijos „Kongsberg“ kartu su JAV „Raytheon“ sukurtą pigią, mobilią ir efektyvią priešlėktuvinės gynybos sistemą NASAMS (Norvegiška pažangi priešlėktuvinių raketų sistema), padarytą sujungus naikintuvų naudojamas amerikietiškas vidutinio nuotolio oras-oras klasės raketas AMRAAM su norvegiška mobilia antžeminio paleidimo sistema ir erdvę stebinčiais bei ugnį valdančiais radarais. Šią sistemą netruko pastebėti kitos NATO valstybės, ją įsigijo Ispanija, išbandė Didžioji Britanija, domisi Suomija, Austrija. 2005-siais NASAMS pradėjo saugoti oro erdvę virš Vašingtono, o JAV Jūrų pėstininkų korpusas planuoja įsigyti supaprastintą NASAMS variantą CLAWS.
2006-ųjų gruodį ir Olandija įsigijo 6 naujausias NASAMS II sistemas (kiekvienoje po kelias mašinas su raketų paleidimo bei aprūpinimo įrenginiais) už 345 mln. Norvegijos kronų (to meto kursu – 141,45 mln. litų), kurios kartu su 2 trijų dimensijų TRML-3D radarais, mobiliu ugnies valdymo centru ir skaitmeninių ryšių tinklu sukurs vieningą sausumos oro gynybos sistemą, kurią olandai naudos tiek krašto apsaugai, tiek užsienio misijose.
Įdomiausia, kad Lietuva jau turi įsigijusi oro erdvės kontrolei du TRML-3D radarus, tad, norint turėti analogišką olandiškai vidutinio nuotolio priešlėktuvinę gynybą, būtų tereikėję kartu su NASAMS įsigyti ugnies valdymo centrą bei ryšio tinklą ir viena didžiausių šalies karinio saugumo užtikrinimo problemų – menkai apginta oro erdvė – būtų galėjusi būti išspręsta. Užuot tai padarius, Lietuva investavo į transporto lėktuvus, neseniai, greta „Spartanų“, nutarusi dalyvauti grupės NATO valstybių vykdomoje sunkiųjų transporto lėktuvų C-17 „Globemaster“ įsigijimo programoje ir paskyrusi tam 33 mln. litų už galimybę naudotis jais 45 skrydžių valandas per metus. Tuo metu norvegai vieną iš trijų operuojamų NASAMS baterijų su devyniais paleidimo įrenginiais išveda į rezervą ir, ko gera, mielai parduotų...
Čia pavyzdys ne kaip pažeidžiami, o kad yra tiesiog atviras taikinys, bei dar ir lengvai pataikomas, nes lėtai juda ir didelis objektas.
Tankai ir yra pažeidžiami ir lengvi taikiniai mieste. Atvirame lauke, miške su jais nepakovosi, nes priekyje tankų skleidžiasi pėstininkai su kovos mašinomis. Jevelin yra brangus malonumas ~120 tūks, lt/1 vnt.... Net amerikiečiai negali sau leisti pilnai treniruotis su koviniais šaudmenim, dirba pagrinde su simuliatoriais.
Tankai ir yra pažeidžiami ir lengvi taikiniai mieste. Atvirame lauke, miške su jais nepakovosi, nes priekyje tankų skleidžiasi pėstininkai su kovos mašinomis. Jevelin yra brangus malonumas ~120 tūks, lt/1 vnt.... Net amerikiečiai negali sau leisti pilnai treniruotis su koviniais šaudmenim, dirba pagrinde su simuliatoriais.
Per karą reiktų iššauti tokių raketų(įskaitant nepataikytas) bent 20000 vnt. - 2,4 mlrd. litų
Tankai ir yra pažeidžiami ir lengvi taikiniai mieste. Atvirame lauke, miške su jais nepakovosi, nes priekyje tankų skleidžiasi pėstininkai su kovos mašinomis. Jevelin yra brangus malonumas ~120 tūks, lt/1 vnt.... Net amerikiečiai negali sau leisti pilnai treniruotis su koviniais šaudmenim, dirba pagrinde su simuliatoriais.
Ką gali padaryti pėstininkai 2-4 km atstumu ? Mieste kaip tik nepanaudosi VPTRK, nes atstumai per maži, ten daug efektyviau elementarūs granatsvaidžiai. Su tuo pačiu Konkurs trumpais atstumais labai sunku pataikyti, nes iššovus reikia vėl greitai surasti taikinį, o kol tai padarai, raketa jau kokius 400-600 m. būna nuskridusi. Paradoksas, bet su VPTRK tikimybė pataikyti didesnė didesniu atstumu (optimalu - 800-1600m). Kalbant apie 3 kartos VPTRK, galbūt ten situacija kiek kitokia(dėl fire and forget).
O kad malonumas nepigus, tai sutinku. Bet palyginus su tanko kaina...
Beje, su simuliatoriais treniruojasi pradžioje ne tik prieštankininkai, bet ir šauliai, taip kad čia normali procedūra. Su koviniais šaudmenimis iš viso treniruojamasi labai retai, tik įgūdžių įtvirtinimui ir kad kad suprasti, ką reiškia šauti iš tikro ginklo. Net ir tuo atveju dažniausiai naudojamos kovinės galvutės be sprogmenų. O su Javelin JAV kariai Afganistane naikina net pėstininkus (snaiperius, kulkosvaidžių ugnies taškus). Va čia tai tikrai nepigus malonumas....
“The cavalry ain’t coming. You’ve got to do this yourself.” – Chris Gardner
Comment