Ką reiškia "truputį papijokavo"? - kariškis tarnyboje (kaip ir kiekvienas žmogus darbo vietoje) privalo būti absoliučiai blaivus, tuo labiau Afgane, kur kiekvieną sekundę gali gauti kulką nuo dušmanų. Grįž į Lietuvą, persirengs civiliais drabužiais, užsuks į bariuką - galės gerti kiek sveikata leidžia.
Ten, kur yra daug vyrų vienoje vietoje ilgą laiką, visada buvo ir bus alkoholis, cigaretės ir kurvos. Tai yra būtina vienišų vyrų emocinei pusiausvyrai palaikyti. Antru atveju jų psichikos „plionkė“ gali trūkti ir ištuštins automato apkabą ne ten, kur reikia.
Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.
Ten, kur yra daug vyrų vienoje vietoje ilgą laiką, visada buvo ir bus alkoholis, cigaretės ir kurvos. Tai yra būtina vienišų vyrų emocinei pusiausvyrai palaikyti. Antru atveju jų psichikos „plionkė“ gali trūkti ir ištuštins automato apkabą ne ten, kur reikia.
Be cigarečių galima gyventi visą gyvenimą ir nebus jokių problemų, be šnapso pusė metų taip pat galima laisvai apsieti, o dėl kurvų - kasdien kisielių su bromu gerk ir viskas bus OK. O jaigu kažkoks toks ir atsirdo, kuris vistiek be šito negali apsieti, tai tegul nusiima antpečius ir eina dirbti vairuotoju, kiemsargiu, šaltkalviu, patarėju, meru, ministru.
Be cigarečių galima gyventi visą gyvenimą ir nebus jokių problemų, be šnapso pusė metų taip pat galima laisvai apsieti, o dėl kurvų - kasdien kisielių su bromu gerk ir viskas bus OK. O jaigu kažkoks toks ir atsirdo, kuris vistiek be šito negali apsieti, tai tegul nusiima antpečius ir eina dirbti vairuotoju, kiemsargiu, šaltkalviu, patarėju, meru, ministru.
Kai dirbau afgane, abiejose bazėse, kuriose teko gyventi buvo barai su alkoholiu (bet tik alum). Pirmoje bazėje, kur gyveno daug žmonių, alkoholį normuodavo iki 2 0,5 ltr skardinių per vakarą. Antroje, gerokai mažesnėje, su specifiniu kontingentu (būtent lakūnai su aptarnaujančiu personalu), alkoholis nebuvo ribojamas, bet kadangi žmonių nedaug, ir vistik laikė, kad ten jau samoningesni, tai galiojo taisyklė, kad gerti gali tiek, kad sękančią dieną būtum darbingas. O jei sękanti diena ne darbo, tada gali vartoti tiek, kad sękančią darbo dieną būtum darbingas...
Dėl rūkymo išvis jokių apribojimų, išskyrus aišku aviacinius priešgaisrinius reikalavimus... Ir nieko niekas nedarė jokių tragedijų, nebuvo dėl to jokių bėdų...
Beje su moterimis irgi budavo tam tikrų išlygų (pvz. kartą į pusės metų buvimą, galėdavai važiuoti į centre ęsančius barus, kur teikiamos ir TOKIOS paslaugos)...
Be cigarečių galima gyventi visą gyvenimą ir nebus jokių problemų, be šnapso pusė metų taip pat galima laisvai apsieti, o dėl kurvų - kasdien kisielių su bromu gerk ir viskas bus OK. O jaigu kažkoks toks ir atsirdo, kuris vistiek be šito negali apsieti, tai tegul nusiima antpečius ir eina dirbti vairuotoju, kiemsargiu, šaltkalviu, patarėju, meru, ministru.
Be cigarečių – kaip kam. Jei tarnauti būtų imami tik nerūkantys, tai be jų, aišku, būtų galima apsieiti, bet jei žmogus rūkė, manau, jis ir miręs dar „paskutinę“ sutrauks...Bet kad visai be šnapso...neįsivaizuoju. Tai – kaip ir kultinis reikalas, neatskiriama kultūros dalis. Kitas reikalas – kiek daug liuobsi, kaip elgsiesi prisiliuobęs, kam ir kokių problemų pridarysi. Taip pat svarbu, kad darbingas, o ne pagiringas būtum. Taisyklė, kad draudžiama girtuokliauti ir būti neblaiviam – galima (antraip yra grėsmė, kad pasileis į „v drebezgi“ pusę), bet daryti „dramblį“ ir sensaciją, kad ana va karys buvo neblaivus, nėra jokio reikalo, jei karys nesiafišavo, kad yra „gatavas“ ir niekam jokių problemų nepridarė.
Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.
Kai dirbau afgane, abiejose bazėse, kuriose teko gyventi buvo barai su alkoholiu (bet tik alum). Pirmoje bazėje, kur gyveno daug žmonių, alkoholį normuodavo iki 2 0,5 ltr skardinių per vakarą. Antroje, gerokai mažesnėje, su specifiniu kontingentu (būtent lakūnai su aptarnaujančiu personalu), alkoholis nebuvo ribojamas, bet kadangi žmonių nedaug, ir vistik laikė, kad ten jau samoningesni, tai galiojo taisyklė, kad gerti gali tiek, kad sękančią dieną būtum darbingas. O jei sękanti diena ne darbo, tada gali vartoti tiek, kad sękančią darbo dieną būtum darbingas...
O kieno buvo bazės - hansų ar jankių? Nes prieš keletą metų Angiloje buvo šioks toks nepasitenkinimas, kad "vokiečiai savo bazėse alų gerti gali, o musiškiai turi būti blaivininkais".
O šiaip - kol yra mundūras, alkoholis turi būti užraustas. Kam reikia atsipalaiduoti, tegul paima kulkosvaidį ir po aplinkinius kalnus pašaudo. Gal ddar kokį dušmaną pribaigs.
O kieno buvo bazės - hansų ar jankių? Nes prieš keletą metų Angiloje buvo šioks toks nepasitenkinimas, kad "vokiečiai savo bazėse alų gerti gali, o musiškiai turi būti blaivininkais".
O šiaip - kol yra mundūras, alkoholis turi būti užraustas. Kam reikia atsipalaiduoti, tegul paima kulkosvaidį ir po aplinkinius kalnus pašaudo. Gal ddar kokį dušmaną pribaigs.
Bazės buvo anglų. Kaip ir sakiau, pirmoje bazėje, kur gyveno keli šimtai kareivių (didelė jų dalis - gurkhos) alkoholis buvo ribotas, bet kai persikėlės gyventi su lakūnais, į viską buvo žiūrima daug laisviau. Iš esmės - kareiviai - tokie patys samdomi darbininkai, kaip ir visi kiti. Dirba 24/7/365. Matyt čia ne šiaip sau leidžiami tokie dalykai, o su psichologų pritarimu. Nelengva 6 mėn. gyventi 100 žmonių kokių 2 ha plote visiškai uždarai...
Iš esmės - kareiviai - tokie patys samdomi darbininkai, kaip ir visi kiti. Dirba 24/7/365. Matyt čia ne šiaip sau leidžiami tokie dalykai, o su psichologų pritarimu. Nelengva 6 mėn. gyventi 100 žmonių kokių 2 ha plote visiškai uždarai...
Viskas yra lengva, jeigu kareiviai yra normaliai apkrauti. Ir tai turi būti numatyta kontrakte. Jeigu neišsilaikys - išmesti iš armijos, išskaičiuojant iš jo 10 kartų daugiau, nei valstybė išleido jo išlaikymui per visus tarnybos metus (o ne tik komandiruotei).
Viskas yra lengva, jeigu kareiviai yra normaliai apkrauti. Ir tai turi būti numatyta kontrakte. Jeigu neišsilaikys - išmesti iš armijos, išskaičiuojant iš jo 10 kartų daugiau, nei valstybė išleido jo išlaikymui per visus tarnybos metus (o ne tik komandiruotei).
Viskas yra lengva, jeigu kareiviai yra normaliai apkrauti. Ir tai turi būti numatyta kontrakte. Jeigu neišsilaikys - išmesti iš armijos, išskaičiuojant iš jo 10 kartų daugiau, nei valstybė išleido jo išlaikymui per visus tarnybos metus (o ne tik komandiruotei).
Visada viską visi žino geriausiai tie, kurie nieko nežino.
Galvodamas apie ažiotažą kylantį dėl 3 gelbėjimo reikmėms skirtų sraigtasparnių, darau išvadą, kad kovinių reikės palaukti dar 20 metų.
Reikia pirma daugiabučius renovuoti, o tada už sutaupytus dujoms pinigus bus galima pirkti sraigtasparnius Juk nesinori gyventi kaip kokiems afrikiečiams, kai ginklas svarbiau už būstą ar netgi duonos kąsnį?
O kam gi ta priešprieša?
Jeigu visiskai visus kariuomenei skirtus pinigus paimtume ir padalintume visiskai visiems Lietuvos gyventojams po lygiai, tie visi Lietuvos gyventojai galetų kiekvienas baliavoti bent keleta dienu gerame restorane....ir ka?
Cia pavyzdys nevykusio palyginimo.
Galvodamas apie ažiotažą kylantį dėl 3 gelbėjimo reikmėms skirtų sraigtasparnių, darau išvadą, kad kovinių reikės palaukti dar 20 metų.
Problema ta, kad jiems pirkti norima skirti ne tam skirtus pinigus. Sraigtasparnius pirkti reikia, bet tam reikia surasti finansavimą nepaimant pinigų iš kitų (ir ne mažiau svarbių sričių).
Problema ta, kad jiems pirkti norima skirti ne tam skirtus pinigus. Sraigtasparnius pirkti reikia, bet tam reikia surasti finansavimą nepaimant pinigų iš kitų (ir ne mažiau svarbių sričių).
Pataisykite jei klystu, bet sprendimas gali buti tik dvejopas; arba prarasti pinigus arba nusipirkti uz juos sraigtasparnius.
Pataisykite jei klystu, bet sprendimas gali buti tik dvejopas; arba prarasti pinigus arba nusipirkti uz juos sraigtasparnius.
Arba pasistengti, priimti reikiamus sprendimus ir iki reikiamos datos vis dėlto užsukti tą nelemtą namų renovaciją. Tokį sprendimą galbūt būtų galima padaryti 2014-ais, jei pamatytumėm, kad to padaryti visgi nepavyko. Dabar gi renovacijos programa būtų nurašyta iš anksto.
Dabar gi, trumpuoju laikotarpiu, galima būtų kaip seniau: suremontuoti ir atnaujinti senuosius sraigtasparnius, kas kainuotų pigiau ir ką galėtų padaryti vietinės bendrovės.
Comment