Valio, galbūt pagaliau baigsis krašto apsaugai skiriamų pinigų švaistymas. Pačiam būnant savanoriu teko pasirašyti ant dokumento, kur buvo surašytos visos kario ekipuotės dalių kainos. Kai kurios iš jų visiems, švelniai tariant, atėmė žadą. Pvz. ne itin kokybiškos dirbtinės odos pirštinės, išduodamos kariams, pirktos už maždaug 70 eurų, niekuo neįpatingas mažiukas žibintuvėlis su trim spalvotais stikliukais - virš 100 eurų ir t.t. Gaila, kad nebuvo galimybės tada to lapo nufotografuot, bet mum buvo vadų paaiškinta kad už šias kainas atsakinga ministerija, o ne jie ir perspėjo kad apie tai viešai kalbėti nereikėtų...
Valio, galbūt pagaliau baigsis krašto apsaugai skiriamų pinigų švaistymas. Pačiam būnant savanoriu teko pasirašyti ant dokumento, kur buvo surašytos visos kario ekipuotės dalių kainos. Kai kurios iš jų visiems, švelniai tariant, atėmė žadą. Pvz. ne itin kokybiškos dirbtinės odos pirštinės, išduodamos kariams, pirktos už maždaug 70 eurų, niekuo neįpatingas mažiukas žibintuvėlis su trim spalvotais stikliukais - virš 100 eurų ir t.t. Gaila, kad nebuvo galimybės tada to lapo nufotografuot, bet mum buvo vadų paaiškinta kad už šias kainas atsakinga ministerija, o ne jie ir perspėjo kad apie tai viešai kalbėti nereikėtų...
tai tu bent gavai, aš per metus turiu taip kokius 30 proc ekipiruotės, kurios dalį pirkaus bet vaizdelis gerėja, aprūpinimas lygtais juda
<...>Pvz. ne itin kokybiškos dirbtinės odos pirštinės, išduodamos kariams, pirktos už maždaug 70 eurų, niekuo neįpatingas mažiukas žibintuvėlis su trim spalvotais stikliukais - virš 100 eurų ir t.t. Gaila, kad nebuvo galimybės tada to lapo nufotografuot, bet mum buvo vadų paaiškinta kad už šias kainas atsakinga ministerija, o ne jie ir perspėjo kad apie tai viešai kalbėti nereikėtų...
O jei karys atsisako pasirašyt motyvuodamas tuo, kad iš jo po to gali pareikalauti grąžinti ne 10 €, o 100 € kainuojantį šviestuvėlį?
O jei karys atsisako pasirašyt motyvuodamas tuo, kad iš jo po to gali pareikalauti grąžinti ne 10 €, o 100 € kainuojantį šviestuvėlį?
Tvarka yra tokia, kad jeigu pameti ekipuotę, turi grąžinti tokią pinigų sumą, už kurią ji buvo pirkta. Atsisakiusių pasirašyti nebuvo dėl savaime suprantamų priežasčių
Nuo 2017 m. sausio 10 d. Lietuvoje bendrose pratybose dalyvavę Čekijos 7-osios brigados 74-ojo bataliono kariai baigė savo misiją.
Tai buvo pirmas kartas, kai apie 150 Čekijos karių, kaip NATO rotacinės pajėgos, buvo atsiųstos į Lietuvą įgyvendinant Aljanso saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse.
<...>Atsisakiusių pasirašyti nebuvo dėl savaime suprantamų priežasčių
Tuomet tegu tie kariai nesistebi korupcija, kurios dalimi patys tapo.
Jei pasipiktinimas ir atsisakymas pasirašyti būtų masiškas, tai būtų išlindę į viešumą. Nors tikėtina, kad dėl "ramybės" nebeverstų pasirašinėti ir net nebaustų. Nes neteisėtai nubaustas karys gali pasipasakot žurnalistams, tada žurnalistai apklaustų daugiau karių ir t.t.
Stiprinant Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus ir reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją steigiamas naujas vienetas – lengvoji pėstininkų brigada „Aukštaitija“. Šis vienetas formuojamas Lietuvos kariuomenės mokymo pajėgumų pagrindu.
Kovo 23 d. Kazlų Rūdoje rengiamoje Lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ kovinės vėliavos įteikimo ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kiti svečiai, praneša Krašto apsaugos ministerija.
„Trečios brigados Lietuvos kariuomenėje įkūrimas – tai realūs žingsniai, stiprinant šalies gynybą. Įkurdami brigadą „Aukštaitija“ siekiame Lietuvos kariuomenės struktūrą adaptuoti prie šių dienų iššūkių. Naujasis Lietuvos kariuomenės vienetas apjungs mokomųjų padalinių profesinės karo tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo karius. Tokia struktūra galės efektyviai veikti karo atveju“, – sprendimą įkurti brigadą komentavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Brigados „Aukštaitija“ štabas įsikurs Vilniuje. Iš viso brigadą „Aukštaitija“ sudarys apie 4 500 profesinės karo tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir parengtojo rezervo karių.
Žurnalistai atkapstė mano jau kažkada minėtas auksines nekokybiškos dirbtinės odos pirštines ir kitus panašius pirkimus. Krašto apsaugos sistemai išliekant pinigų siurbimo skyle, svarbesniems pirkiniams, kaip KASP'o karių pilnam aprūpinimui lėšų nebelieka. Aišku, problema dalinai išsispręs į sistemą metant dar didesnes krūvas pinigų, kai trupiniai nukris ir reikalingiems dalykams, tačiau šalyje kur pvz. mokytojai uždirba apie 400 eurų, gydytojai po daugybės studijų metų ar tik ne 700 eurų į rankas (beje, tiek pat kiek po mokyklos 9 mėnesių šauktinio tarnybą pabaigęs ir profesionalo karjerą pradedantis eilinis ) efektyvesnis lėšų panaudojimas turėtų būti didesnis prioritetas. O juk Lietuvos saugumą kardinaliai padidintų ne papildomi šarvuočiai, bet klestinti, savo valsybe pasitikinti visuomenė
„Auksiniai šaukštai“ nepamokė: Lietuvos karius už milijonus eurų rengia tarpininkai ir įmonės be darbuotojų
Pasirinkimas nėra
A: didinti algas
B: leisti pinigus armijai
Jei daugiau vienam tai mažiau kitam. Čia idiotų logika. Bet šiaip tik visiškas kvailys konservatorius gali manyti, kad algų sąskaita galima išleisti pinigus karo reikmėms. Turėkit kokią norit armiją, taikos sąlygomis masiškai bėga iš valstybės žmonės, kiek jūs manot išlaikysit jų karui prasidėjus? Šita failed state Lietuva su kvailiais valdžioje jau tiek prisižaidė, kad miesteliai ir provincija nebeturi galimybės 40 metų atsigauti, tai sėkmės ir toliau investuoti į karo reikalus, matyt tai yra sustainable ateities atsakymas.
Pasirinkimas nėra
A: didinti algas
B: leisti pinigus armijai
Jei daugiau vienam tai mažiau kitam. Čia idiotų logika. Bet šiaip tik visiškas kvailys konservatorius gali manyti, kad algų sąskaita galima išleisti pinigus karo reikmėms. Turėkit kokią norit armiją, taikos sąlygomis masiškai bėga iš valstybės žmonės, kiek jūs manot išlaikysit jų karui prasidėjus? Šita failed state Lietuva su kvailiais valdžioje jau tiek prisižaidė, kad miesteliai ir provincija nebeturi galimybės 40 metų atsigauti, tai sėkmės ir toliau investuoti į karo reikalus, matyt tai yra sustainable ateities atsakymas.
Tai gal reiktų tartis dėl lietuvių korpuso, susitarus su Britanija ar kokia kita valstybe (Izraelis?)? Galėtų Lietuva panaikinti kariuomenę Lietuvos teritorijoje, o invazijos atveju kviestis iš dalies išlaikomą užsienyję bazuojamos kariuomenės lietuvišką korpusą?
WWII metu buvo ne vienas pavyzdys.
Šauktiniai (verktiniai) galėtų tarnauti šiame užsienio junginyje nebijodami Lietuvos baisybių. Išorinių konfliktų atvejų jie padėtų ginti "motininės" valstybės suverenitetą.
Pasirinkimas nėra
A: didinti algas
B: leisti pinigus armijai
Jei daugiau vienam tai mažiau kitam. Čia idiotų logika. Bet šiaip tik visiškas kvailys konservatorius gali manyti, kad algų sąskaita galima išleisti pinigus karo reikmėms. Turėkit kokią norit armiją, taikos sąlygomis masiškai bėga iš valstybės žmonės, kiek jūs manot išlaikysit jų karui prasidėjus? Šita failed state Lietuva su kvailiais valdžioje jau tiek prisižaidė, kad miesteliai ir provincija nebeturi galimybės 40 metų atsigauti, tai sėkmės ir toliau investuoti į karo reikalus, matyt tai yra sustainable ateities atsakymas.
Nota bene! jums:
kariuomenėje juokaujama, kad vatniką galima atskirti keliais būdais:
a) tas, kuris sako ne kariuomenė, o armija, nes mes tokios neturime.
b) tas, kuris nieko neskaito ir nežino, kaip Rusija su mumis elgėsi nuo 1767 m. Rodomo konfederacijos iki 1991 liepos Medininkų žudynių.
Rusija su mumis elgėsi nuo 1767 m. Rodomo konfederacijos
O ne 1655 m. kai Maskvos orda tiesiog nusiaubė didžiąją dalį Lietuvos, po ko Lietuvos valstybė praktiškai nebeatsigavo iki pat ATR dalinimų, kai buvo sunaikinta be jokių teisių (skirtingai nei kiti Maskvos imperijos aneksuoti dariniai).
O ne 1655 m. kai Maskvos orda tiesiog nusiaubė didžąją dalį Lietuvos, po ko Lietuvos valstybė praktiškai nebeatsigavo iki pat ATR dalinimų, kai buvo sunaikinta be jokių teisių (skirtingai nei kiti Maskvos imperijos aneksuoti dariniai).
Kaunas neatsigavo tai tikrai, iki to, kol tapo Gubernijos centru 1843 m. (skaityti M. Bertašiaus "Dingęs Kaunas" ir E. Meilaus tekstus), bet likusi Lietuva sugebėjo pakilti, nors su ženkliais praradimais. Nors tai buvo skaudus smūgis, bet jis netrūko ilgai ir varginančiai, kaip kad būdavo anksčiau.
Comment