1. Be jokios abejonės, skyriaus kariai lauko pratybose patys privalo rūpintis krosnelės kūrenimu. Kaip taisyklė, 1 karys skiriamas krosnelės priežiūrai ir 1 saugai, likę 8 ilsisi. Priežiūros ir saugos intervalų trukmė po 1 valandą. Taigi, kiekvienas skyriaus karys per naktį pasėdį prie krosnelės ir saugos apkase/ poste. Saugos ir budėjimo grafikai turi būti derinami taip, kad gautųsi 2 valandos iš eilės vienam kariui (1 valanda krosnelė, 1 valanda saugos postas). Tarp krosnelės ir saugos posto nutiesiama virvutė nebyliems valdymo signalams.
Šioje situacijoje keista tai, kad būrio vadas ar būrininkas nepatikrino kaip organizuoti aukščiau paminėti veiksmai.
2. Lietuvos kariuomenė, skirtingai, nei mūsų kaimynai Skandinavijoje turi dvi lauko stovyklų koncepcijas:
PIRMA – „Napoleono laikų“ lauko stovykla, kai palapinės atviroje vietovėje, be maskavimo, išrikiuojamos lygiomis eilėmis, įrengiama stacionari ginklinė, o kariai miega metalinėse lovose. Iš tokios stovyklos vykstama į dieninius užsiėmimus kaip rutininių pratybų dalinyje metu su vieninteliu skirtumu, kad miegama palapinėse. Net dušai ir tualetai tokiose stovyklavietėse yra įrengti statiniuose (t.y. kaip įprastose kareivinėse). Tokios stovyklos savaitėmis stovi vienoje vietoje.
Už tai, kad naudoja aukščiau paminėtą konceptą karo atveju Lietuvos kariuomenė susimokės krauju ir dideliu krauju. Ukrainiečiai jau susimokėjo. Daugelis LK karių/vadų nesupranta, kad tokios stovyklos tinka tik visuomeniniams renginiams ar tarptautinėms taiko palaikymo pratyboms. Napoleonines stovyklas priešo artilerija, reaktyvinės salvinės sistemos ar aviacija šluos nuo žemės be gailesčio.
ANTRA – „Susitelkimo rajonas“, kaip taisyklė, įrengiama miške, saugiu atstumu viena nuo kitos išdėstant bei užmaskuojant palapines ir transportą. Tokiose stovyklose ginklinių nėra, kariai miega ir valgo su ginklais. Šio tipo stovyklose nėra geležinių lovų, nes ant M113 vargiai telpa palapinė ir išardyta krosnelė. Miegoti reikia ant eglės šakų, kilimėlių, o žiemą galima pasinaudoti ir miegmaišiu. Aplink tokio stovyklą įrengiami saugos postai, 1 skyrius skiria 1 saugos postą. Tokią stovyklą aptikti iš oro labai sunku, o jei priešas ir aptiks, greičiausiai, negalės nustatyti dalinio/padalinio dydžio ar paskirties. Susitelkimo rajonai išdėstomi palei miško keliukus, nes transportu giliai į mišką nenuvažiuosi. Prie įvažiavimo ir išvažiavimo į susitelkimo rajoną saugos postai aprūpinami prieštankiniais ginklais tame tarpe ant kelio užtempiamomis prieštankinėmis minomis. Mišku gali ateiti tik pėstininkai, o keliu gali atvažiuoti priešo technika, kuriai naikinti reikalingi prieštankiniai ginklai. Susitelkimo rajonas klasikiniame variante privalo dažnai keisti savo vietas, idealiu atveju ne rečiau kaip kartą per parą.
Antro tipo stovyklos LK įrengiamos ganėtinai retai. Skandinavai mėgsta pratybų metu susitelkimo rajonus paįvairinti užuovėjomis iš eglės šakų (suprask atsitraukimo metu prarastos palapinės, reikia suktis iš padėties). Susitelkimo rajone šansai išgyventi daug didesni, nei LK pamėgtose Napoleoninėse stovyklose.
NETEISINGAS pavyzdys už kurį LK karo atveju susimokės krauju.
TEISINGAS pavyzdys.
Šioje situacijoje keista tai, kad būrio vadas ar būrininkas nepatikrino kaip organizuoti aukščiau paminėti veiksmai.
2. Lietuvos kariuomenė, skirtingai, nei mūsų kaimynai Skandinavijoje turi dvi lauko stovyklų koncepcijas:
PIRMA – „Napoleono laikų“ lauko stovykla, kai palapinės atviroje vietovėje, be maskavimo, išrikiuojamos lygiomis eilėmis, įrengiama stacionari ginklinė, o kariai miega metalinėse lovose. Iš tokios stovyklos vykstama į dieninius užsiėmimus kaip rutininių pratybų dalinyje metu su vieninteliu skirtumu, kad miegama palapinėse. Net dušai ir tualetai tokiose stovyklavietėse yra įrengti statiniuose (t.y. kaip įprastose kareivinėse). Tokios stovyklos savaitėmis stovi vienoje vietoje.
Už tai, kad naudoja aukščiau paminėtą konceptą karo atveju Lietuvos kariuomenė susimokės krauju ir dideliu krauju. Ukrainiečiai jau susimokėjo. Daugelis LK karių/vadų nesupranta, kad tokios stovyklos tinka tik visuomeniniams renginiams ar tarptautinėms taiko palaikymo pratyboms. Napoleonines stovyklas priešo artilerija, reaktyvinės salvinės sistemos ar aviacija šluos nuo žemės be gailesčio.
ANTRA – „Susitelkimo rajonas“, kaip taisyklė, įrengiama miške, saugiu atstumu viena nuo kitos išdėstant bei užmaskuojant palapines ir transportą. Tokiose stovyklose ginklinių nėra, kariai miega ir valgo su ginklais. Šio tipo stovyklose nėra geležinių lovų, nes ant M113 vargiai telpa palapinė ir išardyta krosnelė. Miegoti reikia ant eglės šakų, kilimėlių, o žiemą galima pasinaudoti ir miegmaišiu. Aplink tokio stovyklą įrengiami saugos postai, 1 skyrius skiria 1 saugos postą. Tokią stovyklą aptikti iš oro labai sunku, o jei priešas ir aptiks, greičiausiai, negalės nustatyti dalinio/padalinio dydžio ar paskirties. Susitelkimo rajonai išdėstomi palei miško keliukus, nes transportu giliai į mišką nenuvažiuosi. Prie įvažiavimo ir išvažiavimo į susitelkimo rajoną saugos postai aprūpinami prieštankiniais ginklais tame tarpe ant kelio užtempiamomis prieštankinėmis minomis. Mišku gali ateiti tik pėstininkai, o keliu gali atvažiuoti priešo technika, kuriai naikinti reikalingi prieštankiniai ginklai. Susitelkimo rajonas klasikiniame variante privalo dažnai keisti savo vietas, idealiu atveju ne rečiau kaip kartą per parą.
Antro tipo stovyklos LK įrengiamos ganėtinai retai. Skandinavai mėgsta pratybų metu susitelkimo rajonus paįvairinti užuovėjomis iš eglės šakų (suprask atsitraukimo metu prarastos palapinės, reikia suktis iš padėties). Susitelkimo rajone šansai išgyventi daug didesni, nei LK pamėgtose Napoleoninėse stovyklose.
NETEISINGAS pavyzdys už kurį LK karo atveju susimokės krauju.
TEISINGAS pavyzdys.
Comment