Aha, bet Ukrainoje tai skaičiavo tie patys žmonės ir pagal tą pačią metodiką - Ukrainoje buvo mažiau tokių priskyrimų ar kaip?
В 1944-53 годах в результате действий УПА погибли 30676 советских граждан, в том числе военнослужащих - 6476, представителей власти -2732, работников партии - 251, работников комсомола 207, колхозников - 15669, рабочих - 676, представителей интеллигенции - 1931, детей, стариков, домохозяек - 860
Istorikai teigia, kad ginkluotasis pasipriešinimas Lietuvoje ir Vakarų Ukrainoje buvo aršiausias visoje Rytų Europoje. Kuo galima pagrįsti šį teiginį?
Pagrįsti galima faktiniais pavyzdžiais. Štai istorikas dr. Arvydas Anušauskas, tyrinėjęs NKVD kariuomenės archyvus Maskvoje, pažymėjo, jog 1944–1948 m., slopindama pavergtų tautų pasipriešinimą, NKVD–MGB vidaus kariuomenė nužudė arba kautynėse nukovė 77 980 partizanų ar civilių gyventojų, iš jų net 17 084 lietuvius. Tragiškiausi buvo 1945 m., kai sovietinės kariuomenės aukomis tapo 30 057 žmonės, iš jų kas trečias buvo lietuvis. Absoliuti dauguma visų aukų teko Vakarų Ukrainos gyventojams, kurių tuomet buvo tris kartus daugiau negu lietuvių. Todėl dabar galima drąsiai teigti, jog Vakarų Ukrainoje ir Lietuvoje buvo didžiausi antisovietinio pasipriešinimo židiniai visoje Rytų Europoje. Daugiau nė viename okupuotame krašte sovietai nesusidūrė su tokiais pasipriešinimo mastais.
O vis dėlto kur pasipriešinimas buvo aršesnis – Lietuvoje ar Vakarų Ukrainoje? Suprantama, ko gero, sudėtinga tai pamatuoti.
Galime atkreipti dėmesį į statistiką. Štai 1946 m., kai Lietuvoje pasipriešinimą slopino dešimt vidaus kariuomenės pulkų, o Ukrainoje – septyniolika pulkų, lietuvių rezistentai įvykdė 1840 antpuolių. Vakarų Ukrainoje tuo pačiu metu įvykdyta 1619 antpuolių, t. y. apie 200 antpuolių mažiau, nors palyginti pačių partizanų skaičius ten buvo didesnis. Galima pastebėti ir dar vieną bendrą tendenciją: visos sovietų valdžios įstaigos buvo užpultos 1946 m. sausio–vasario mėn., kai buvo mėginama organizuoti falsifikuotus rinkimus. MGB duomenimis, tais metais lietuvių laisvės kovotojų žuvo 1584, o ukrainiečių – 6526. Panašus santykis buvo ir 1947–1948 m.
Pagrįsti galima faktiniais pavyzdžiais. Štai istorikas dr. Arvydas Anušauskas, tyrinėjęs NKVD kariuomenės archyvus Maskvoje, pažymėjo, jog 1944–1948 m., slopindama pavergtų tautų pasipriešinimą, NKVD–MGB vidaus kariuomenė nužudė arba kautynėse nukovė 77 980 partizanų ar civilių gyventojų, iš jų net 17 084 lietuvius. Tragiškiausi buvo 1945 m., kai sovietinės kariuomenės aukomis tapo 30 057 žmonės, iš jų kas trečias buvo lietuvis. Absoliuti dauguma visų aukų teko Vakarų Ukrainos gyventojams, kurių tuomet buvo tris kartus daugiau negu lietuvių. Todėl dabar galima drąsiai teigti, jog Vakarų Ukrainoje ir Lietuvoje buvo didžiausi antisovietinio pasipriešinimo židiniai visoje Rytų Europoje. Daugiau nė viename okupuotame krašte sovietai nesusidūrė su tokiais pasipriešinimo mastais.
O vis dėlto kur pasipriešinimas buvo aršesnis – Lietuvoje ar Vakarų Ukrainoje? Suprantama, ko gero, sudėtinga tai pamatuoti.
Galime atkreipti dėmesį į statistiką. Štai 1946 m., kai Lietuvoje pasipriešinimą slopino dešimt vidaus kariuomenės pulkų, o Ukrainoje – septyniolika pulkų, lietuvių rezistentai įvykdė 1840 antpuolių. Vakarų Ukrainoje tuo pačiu metu įvykdyta 1619 antpuolių, t. y. apie 200 antpuolių mažiau, nors palyginti pačių partizanų skaičius ten buvo didesnis. Galima pastebėti ir dar vieną bendrą tendenciją: visos sovietų valdžios įstaigos buvo užpultos 1946 m. sausio–vasario mėn., kai buvo mėginama organizuoti falsifikuotus rinkimus. MGB duomenimis, tais metais lietuvių laisvės kovotojų žuvo 1584, o ukrainiečių – 6526. Panašus santykis buvo ir 1947–1948 m.
Comment