Parašė lightfire
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos kariuomenės pasirengimas
Collapse
X
-
Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimąPraeivis - interneto trolis. Negalima į jo pranešimus reaguoti.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Trolis_%28internete%29
Comment
-
Parašė artexs Rodyti pranešimąNėra ką ir pridurti
Comment
-
Parašė qwe Rodyti pranešimąNa iš mano varpinės žiūrint aišku nėra normalu, kad mergaitės nesimoko, kad nėra radijo ryšio, bet jei man tai nėra normalu ar būtinai ir afganistaniečiui tai turi būti nenormalu? Nepažįstu aš nei vieno vietinio, tai ir nežinau kas jam normalu, o kas ne, todėl ir klausiu žmogaus kuris kaip suprantu yra su vietiniais afganais bendravęs. Ir jo atsakymai daug įdomesni, nei tiesiog papostringavimai apie normalius standartus Man normalu valgyti kiaulieną, o va kitiem jos neįsiūlysi, tai kuri pusė tokiu atveju normali?
Beje savo daugmaž demokratiniuose rinkimuose jie kažkodėl nebalsuoja už talibams prijaučiančius veikėjus, bent jau talibai neturi daugumos. Tai irgi atsako į klausimą ko nori dauguma afganistaniečių.Paskutinis taisė artexs; 2010.10.08, 18:26.
Comment
-
Parašė EUcitizenLTApie Afganistano karą ir ten dalyvaujančią Lietuvos kariuomenę, jos pasirengimą tam karui (žinomi faktai):.
1. Afganistano kariuomenė nepuolė Lietuvos (nei Talibanas, nei kitos pajėgos, nepaskelbė karo);
2. Karas buvo pradėtas nelegaliai, remiantis Rugsėjo 11 d. teroristiniais išpuoliais JAV teritorijoje.
3. Afganistano kariuomenė nepuolė JAV (nei Talibanas, nei kitos pajėgos, nepaskelbė karo);
4. Ne vienos iš NATO bloko šalių Afganistano kariuomene nepuolė (nei Talibanas, nei kitos pajėgos, nepaskelbė karo);
NATO pritaikė 5-ąjė straipsnį. JTO sankcionuotoje ISAF misijoje dalyvaujančioms NATO (ir ne tik - Suomijos, Švedijos, JAponijos) šalims Talibanas paskelbė "džihadą" (nors tam neturėjo jokio legalaus mufijaus leidimo)
5. Afganistano kariuomenė nepuolė jokių kitų valstybių be NATO (nei Talibanas, nei kitos pajėgos, nepaskelbė karo);
6. Afganistano karas yra nelegalus, okupacinis, kadangi Afganistane turi būti nutiestas vamzdis, o tam, kad jis būtų sėkmingai nutiestas turi būti likviduotos bet kokios priešiškos pajėgos;
vamzdis tau per galvą. Tai nėra nei faktas, nei rimtas argumentas. Nuvažiuok į Afganą ir pažiūrėk per kur tu ten nutiesi kokį vamzdį. Po 100 metrų tiesimo galą gausi.
7. Afganistano karas yra reikalingas JAV geopolitiniams interesams įgyvendinti;
8. Lietuva dalyvauja JAV okupaciniame kare kaip viena iš to nelegalaus karo dalyvė;
9. Lietuvos įvaizdžiui buvo padaryta milžiniška žala. Dėl karo buvo suduotas smūgis įvaizdžiui, išaugo realių teroristų grėsmė Lietuvai ir jos piliečiams;
10. Tačiau Lietuva patyrė ne tik žalą įvaizdžiui, bet ir išleido dideles pinigų sumas Afganistanui, tačiau tos lėšos niekaip negrįžo Lietuvai (bendra žala turėtų būti suskaičiuota, tačiau jau dabar galima daryti prielaidą, jog tai milijardai dolerių);
11. Jau greitai bus 10 metų Afganistano karui, tačiau progresas sunkiai matomas. Afganistane nebus sukurta demokratija, ten yra didžiausia korupcija pasaulyje, daug betvarkės ir tokia pat neaiški ateitis;
12. Lietuvoje trūkstami pinigai yra panaudojami JAV geopolitiniams interesams aptarnauti, kadangi jos konkurentai tame regione yra Rusija, Kinija, Indija.
. Nejau ir jos vykdo JAV interesus. Gal JAV kontroliuoja visą pasaulį?
Tokios liguistos išvados yra paranojos rezultatas.
Lietuvai iš to naudos yra labai mažai, kadangi Afganistano, Irako karai įrodė, jog jie labai ilgi ir kainuoja daug, o perspektyva neaiški,
todėl kiti karai (Š. Korėja, Iranas ir t.t.) bus tokie pat sunkūs, galbūt net suduos finansinius smūgius Lietuvai, o naudos nebus;
13. Lietuvoje ir šiame forume atsiranda žmonių, kurie visaip mėgina pateisinti Lietuvos vaidmenį tame kare. Vartojama JAV propagandiniai terminai - kuriame demokratiją.
Priešininkai vadinami komunistais, išdavikais.
Tačiau tai primena Sovietinius laikus, kai Sovietai vadavo darbo žmones iš kapitalistų vergijos, kad kurti kartu komunizmo rojų;
14. Propaganda yra panaudojama tam, kad pateisinti karą Afganistane ir Irake. Demokratija yra tik etiketė.
Viskas yra paslėpta, interesai ne viešinami;
15. Kadangi karas užsitęsė, todėl neaišku, kada jis baigsis, kiek dar reikės skirti pinigų tam beprasmiui karui;
16. Pasaulyje yra valstybių, pavyzdžiui Afrikoje, kur situacija ne ką geresnė nei Afganistane. Demokratijos ten irgi mažai, tačiau niekas iš forumiečių ginančių Afganistano karą nerėkauja apie Afrikos teisę turėti demokratiją.
Tai yra šališki žmonės, kurie nemato skirtumo ir mato tik tai, ką nori, kad šeimininkas matytų;
17. Afganistano karas, o kartu ir Irako, normaliose Europos šalyse yra nepopuliarūs, planuojama išvesti iš ten karius.
Protingi politikai, išsivysčiusios šalys suvokė, kad šie karai nelegalūs, kad ten mes okupantai, todėl išveda karius.
Galų gale valstybių skaičius tame kare vis mažės, liks JAV, D. Britanija ir dar kelios, tuo tarpu Lietuvoje politikai nesuvokdami situacijos nori toliau dalyvauti okupaciniame kare;
Jūs pranašas, kad spręstumėte, kas kada pasiliks, o ka sišeis? JAV siekė,kad išvedimas prasidėtų kitamet. Lietuva apie savo išvedimą kalbėjo iki 2013m.
18. Galbūt forume yra su tuo karu susijusių žmonių, todėl jiems smagiau, kai save vadina "demokratijos nešėjais", "kovotojais su Talibanu", "moterų teisių gynėjais" ir t.t.
Tačiau Afganistanas nepuolė Lietuvos,
todėl jūs esate ten paprasčiausi okupantai, o jeigu Afganistano žmonės nesugeba kovoti už save, tai jie patys kalti,
nes tokių Afganistanų pasaulyje mes rastume ne vieną, ir ten nėra JAV pajėgų, ten nėra NATO ir ten tikrai jūsų nesiunčia "kovoti dėl demokratijos";
19. Afganistano kare dalyvaujančios šalys padeda JAV pateisinti savo imperinį karą dėl naftos vamzdžio.
O visi, kurie teisina karą ir dar jame dalyvauja yra kolektyviai atsakingi už pasekmes (civilių mirtis, sugriovimus, iššvaistytas lėšas, nuostolius, žalą ir t.t.);
20. Karas neturi perspektyvos. Jis pralaimėtas.
Ar Talibai laimės, ar JAV marionetė koks nors, nėra skirtumo.
yra didelis skirtumas kas laimės.
Tai ne demokratija, tai apgaulė, kai narkotikai ir toliau bus gaminami, kai atsilikimas bus milžiniškas.
čia jūsų nepagrįsti loznugai
Karas dėl vamzdžio ir JAV interesų nėra laisvės karas, tai okupacinis karas, niekada negalima teisinti okupantų. Tai
tas pats, kas teisinti Sovietų Sąjungos ir Rusijos imperijos okupacijas Lietuvoje
ne, ne tas pats. Skaitykite dešimtos klasės vadovėlį bei tarp teisės apibrėžimus
Jeigu tave buvo okupavę tu negali teisinti kitų okupacijų, nes tai yra dar bjauriau.
O tie, kas ten dalyvauja, tai jų vietoje aš išeičiau iš kariuomenės, ar keikčiau save, kad aš okupantas JAV kare.
Kada nors bus suskaičiuota, kokia žala buvo padaryta šiais karais, o kartu ir mokytis metas iš tokių nelegalių karų,
kad kai bus karas Irane ir Š. Korėjoje, kad vėl Lietuvai netektų skirti lėšų JAV karams, kai pačioje Lietuvoje tų lėšų nėra
Atleiskite man visi už atsakymus. Tiesiog aš laikausi tvirtų principų - kvailiams turi būti parodyta jų vieta tiesiai šviesiai, be tolerastiškų išsip..nėjimų. Per tokius kvailius mes 1940 praradome savo nepriklausomybę. Per tokius kvailius runkeliai išrenka paksius. Todėl jie, mano nuomone, nusipelno VISŲ karčių žodžių, akd ir kaip jie skambėtų - ne vaikai esame.
Laikausi nuomonės: duok durniui kelią. Bet ne tokį, kad jis galėtų laisvai pudrinti smegenis ir užsilipti ant kupros nesutramdytas. Duok durniui kelią į prarają, kur jis nusiris besiputodamas iš pykčio, taip ir neradęs argumentų, arba nesupratęs, kad yra kvailys
Comment
-
Parašė lightfire Rodyti pranešimąmegztas kojines taip pat, saldaini tu. Kojines numezgė Goro vaikams, o ne ten, kur Aitvaras yra
Taip, pirmyn, papasakok tu jiems, kaip reikia verslą daryti ant ne plikų akmenų, gurduoli. daug čia aiškini vis išb šiknos išmintį traukdamas.
dar kartą - Gore nei talibų, nei aguonų verslo faktiškai nėra
Kai gerai, kad tu savo bezdalais kažkam padedi
o tai, kad už durnumą tau dar kas nors per marmūzę neužvožė, nereiškia, kad neužvoš
Comment
-
Parašė artexs Rodyti pranešimąTai aš tavęs klausiu, ar tau atrodo kad visiems afganistaniečiams nesimokančios mergaitės ir radijo draudimas yra normalu? Jei tau taip atrodo, tada pasidomėk Afganistano pilietiniais karais po sovietų ir prieš amerikiečius 1990 - 2001 metais. Pusė afganistano kariavo prieš talibus. Kariavo turbūt todėl, kad jiems talibanas nenormalu, nemanai taip? Tai kai klausi ar visi afganistaniečiai nori užsienio karių, gali klaust atvirkščiai - ar visi nori talibano. Ten pas juos tik toks ir pasirinkimas.
Beje savo daugmaž demokratiniuose rinkimuose jie kažkodėl nebalsuoja už talibams prijaučiančius veikėjus, bent jau talibai neturi daugumos. Tai irgi atsako į klausimą ko nori dauguma afganistaniečių.
Tu sakai - pusė afganistano kariavo prieš talibus - o tai kita pusė? Ar tie kurie turi kitokį požiurį nei taviškis yra kažkuo blogesni? Jei kažkas galvoja, kad nesimokančios mergaitės ir radijo draudimas yra normalu tai kas tu toks, kad primestum jiem savo tiesas ir savo normalumo supratimą?
Demokratiškuose rinkimuose kažką išrinkti pakanka, kad didesnė dalis balsuotų už jį, ne dauguma, bet didesnė dalis. Jei iš 100 žmonių 51 vienas bus patenkintas, o 49 ne, tai dar nereikš, kad dauguma laimingi ir kad tai yra daugumos noras.
Comment
-
Parašė qwe Rodyti pranešimąDemokratiškuose rinkimuose kažką išrinkti pakanka, kad didesnė dalis balsuotų už jį, ne dauguma, bet didesnė dalis. Jei iš 100 žmonių 51 vienas bus patenkintas, o 49 ne, tai dar nereikš, kad dauguma laimingi ir kad tai yra daugumos noras.
Comment
-
Parašė artexs Rodyti pranešimąO tai ką tai reikš? Tai ir yra demokratija, kad 100 daro taip, kaip 51 nusprendžia Ar tu įsivaizduoji kitaip? O gal žinai geresnę valdymo formą? Tarkim Afganistane 51% atsako, kad nori užsienio karių, o 49% sako, kad nori talibano. Ką tavo nuomone reikia daryti, proto bokšte?
Comment
-
Parašė qwe Rodyti pranešimąKą reikia daryti? Pirmiausiai nepamiršti, kad yra tie 49% ir tų 51% neiškelti aukščiau visko. Tokia demokratija labai trapi ir iš jos naudos mažai yra... Kad ir dabar tu sapalioji apie tai kaip pusė afganistano kariavo prieš talibus, bet pamiršti kad yra ir kita pusė į kurią irgi reikia atsižvelgti...
Taigi, išvada: mes ginam didesnę dalį žmonių nuo mažesniosios, tuo pačiu bandom spręsti skurdo, narkotikų eksporto ir kitas problemas. Kad nevisai gerai pavyksta tai spręsti, čia jau kita tema.
Comment
-
T.Jermalavičius. Baltijos valstybių karinis bendradarbiavimas – skyrybos ar santuoka?
BALTBAT, BALTNET, BALTRON, BALTDEFCOL – tai projektai, įkūnijantys trijų Baltijos valstybių (BV) karinį bendradarbiavimą, tačiau po NATO ir ES narysčių, daugeliui atrodo beprarandą prasmę. O ir pačiam trišaliam bendradarbiavimui ima trūkti veržlumo ir vizijos. Iš tiesų narystė Aljanse suteikė daug galimybių bendradarbiauti su daug didesniu būriu sąjungininkų ir partnerių.
Comment
-
Rodos, mūsų katino dienos Afganistane eina į pabaigą
Goro provincijoje šalia Lietuvos karių stovyklos susisprogdino savižudis, kariai nenukentėjo
E.Račius: „Afganistano Goro provincijoje auga nepasitenkinimas“
„Goro provincijoje, kuri yra pati skurdžiausia, kaip niekur kitur žmonės yra nusivylę okupacinėmis pajėgomis, centrine valdžia ir, aišku, Lietuvos vaidmeniu. Turbūt maitintis tomis iliuzijomis, kad mus ten myli, nes esame šaunūs, jau nebegalime“, - kalbėjo E.Račius.„Lietuva yra įsispraudusi į kampą ir reikėtų mesti didžiulius resursus, kurių nėra ir objektyviai, ir subjektyviai“, - teigė Artimųjų Rytų žinovas.
„Tai buvo neapgalvotas sprendimas strimgalviais pulti ir prisiimti atsakomybę neturint jokių resursų ir jokių kompetencijų, užuot prisidėjus prie valstybių, kurios turi kompetencijos ir resursų“, - pridūrė ekspertas.
Comment
-
Tai vat čia ir sudėtingumas - ką mums partneriai gali padėti daugiau, nei dabar? O dabar duoda nemažai - tų varganų Lietuvos kelių milijonų, skiriamų projektams nėr ko lyginti su amerikiečių, danų, japonų investicijomis Gore. Antra vertus, niekas į tokią varganą provinciją, kurioje vos keli išpuoliai, nenorės kreipti didelio dėmesio. Vienintelė išeitis kol kas, manding, atsiųsti Aitvarą pasisukinėti, nuraminti užklystančius talibus (kad ir iš kur jie bebūtų), atšaldyti norą siautėti.kai kuriose provincijose tai suveikia, nors ir trumpam. Daugiau kažko padarytio nelabai išeina - daugiau pinigų, žmonių ir kitų resursų skirti, kaip teisingai pastebėjo račius, nėra jokių galimybių. Antra vertus, viską mesti ir vyniotis meškeres taip pat ne išeitis
Comment
-
Solving defence policy conundrum: Estonia and Lithuania (iv)
How would you describe the present Baltic defence cooperation? Is it getting deeper or has it ‘paused’? Would it resume without a friendly help from NATO or Nordic countries? Do you see any potential sources for cooperation and for falling out?
I would not say it “paused”. It has become such a routine that barely anyone notices. The coordination structures and mechanisms such as Ministerial Committee and Military Committee work well. Defence policymakers constantly coordinate their positions and actions. Common units and organisations such as BALTNET, BALTDEFCOL, BALTRON work well and have been developed further (only BALTBAT ran into troubles when Latvia had to withdraw most of her contribution due to the financial crisis). Common exercises and sharing of lessons learned from international operations also became a routine. So, in a sense, there is no need to resume something which has not come to a halt in the first place.
At the same time, we have to admit that the image of the Baltic defence cooperation running out of steam or moving forward from inertia exists, and it has certain grounds. It is based on the fact that no major new cooperation initiatives and projects have been initiated over the last years. There is political will, for instance, to launch joint procurement, maintenance or research and development programmes, but the progress is slow and reception of these ideas at the lower levels of the three defence organisations is lukewarm at best. Financial problems also get into way: obviously, sometimes cooperation is more expensive, time consuming and tying up administrative capacities of the three establishments than going alone, or doing nothing at all in one area or another.
A more fundamental problem is that there is no common deep, reflective, heart-felt understanding why we should cooperate, no common vision of where we want to get with this cooperation and no corresponding trilateral defence cooperation “business model” chosen to get us there. If we do not go through the process of re-thinking and establishing proper philosophical and strategic fundamentals, we will not know for sure if we need that “friendly help” from outside, how much of it and in what form. We will not be able to distinguish and decide which cooperation initiatives and ideas are worth pursuing and paying for, and which are a non-starter. Eventually, everyone will get tired of a drift and will start looking for other opportunities (indeed, this trend has been showing signs for a while), which will hollow out and then probably will halt meaningful trilateral cooperation. Then, the beginning of my answer to your question will be very different.Are there any concrete plans for the closer Nordic-Baltic military cooperation?
There are some ideas floating around, such as bringing in Lithuania and Latvia to the EU Nordic Battle Group, to which Estonia originally joined, while Latvia and Lithuania teamed up with Germany, Poland and Slovakia. Yet again, lack of common understanding why and how to cooperate is a challenge. Indeed, the much-touted Nordic defence cooperation itself is at the cross-roads and undergoing some re-thinking. It is difficult to get the Baltics join the show, when the show managers are not quite sure anymore what it is about. Managing new strategic challenges in the Arctic is emerging as an important common theme, but I am confident the Baltics will not see it as very inviting. Cyber, energy and environmental security areas might have more common threads to tie the countries together, but military aspects in these dimensions of security are not so substantial to constitute a distinct weighty agenda for military cooperation.
Then there is another problem which has to be taken into account: different approaches to defence transformation and development of capabilities. If one reads carefully the so-called Stoltenberg report, it strikes that it sees Swedish and Norwegian duo as the core of Nordic cooperation, with Finland being an important contributor, but Denmark gets a very cursory treatment. When I asked about this from a retired Swedish general, his assertion was that, in Norway and Sweden, the dominant perception is that Denmark has gone too far in transforming its forces for expeditionary NATO operations. Therefore, in this understanding, Danish capabilities became too light and hollow, and their research and technology base is too thin, for Norwegians and Swedes to take much notice of. I am sure the Danes would beg to differ, for all the good reasons. But this will not alter the fact they have the image problem with their model of capabilities and the trajectory of their development in the eyes of their northern counterparts.
Now, add to the mix the three Baltic states. They have their own differences in defence development, some of which are poised to increase with time. And, given that even Denmark has been downgraded in the perceptions of the Norwegian and Swedish partners, just imagine how our capabilities appear looking from the other side of the Baltic Sea. We have decades of work ahead of us to get to the same military league as our Nordic colleagues. On the one hand, this limits the opportunities for cooperation and puts serious constraints on the level and scope of ambition in defining common cooperation agenda. On the other hand, there is a silver lining in this: we can always put collective, collaborative learning at the heart of Nordic-Baltic defence cooperation –through exercises, common military (and civilian) training and education programmes, staff exchanges, research collaboration etc.. This would allow the Baltics to gradually move into the same league, while also pressing home to the Nordics the point that even they have a trick or two to learn from the Baltics, too.
Comment
Comment