Europos Federacija

[Aš]

Europos Sąjunga - Suvienijant Įvairovę

Europos Sąjunga tinkle

Europos Komisija:


Europarlamentas:


Europos Sąjungos Taryba:


Europos Centrinis Bankas:

Europolas | EIB | Audito Rūmai | Teisingumo Teismas

Jei balsuodami pasirinkote opciją "NE", tuomet prašau argumentuoti savo poziciją. Taip pat siūlau diskutuojant laikytis konstruktyvaus požiūrio ir gerbti kitokią nuomonę. Paprasčiau sakant, naudokite ES pasaulėžiūrą, kuri skelbia:

Demokratija - Dialogas - Debatai.

//

Taip pat pateikiu savo požiūrį ir jo argumentaciją.

Visų pirma, turiu pasakyti, kad Europos Sąjungos Federacijai aš visiškai pritariu.

O čia yra tai, kodėl aš taip darau:

1. Europos Sąjunga iškelia tokias vertybes, kurias aš pats laikau priimtinomis ir pavyzdinėmis. Tai demokratija, tolerancija, pažangus vystymasis ir kt. Manau, jog šios vertybės turėtų įgauti sklaidą Europoje, o ES padarė labai daug to linkme. Šios vertybės prisideda prie mūsų mentaliteto progreso, o tai yra būtina moderniai visuomenei. Ypač tai aktualu tokioms šalims kaip Lietuva, kur be išorės pagalbos atsilikėliškas sovietinis požiūris keičiasi gana vangiai.
2. ES kuria stabilumą ir prisideda palaikant taiką regione ir suteikia to atžvilgiu gaunamą naudą. Stabilumas leidžia mums netrukdomai vystytis. Tuo pačiu tai yra prevencija galimoms ateitiems politinėms krizėms.
3. Turime pripažinti, kad dydis, vis dėl to, yra svarbus. Pavyzdžiui, JAV rinka viršija 300 milijonų vartotojų, netgi Rusijos rinka, nors kol kas vieno individo perkamoji galia ir sąlyginai maža, tačiau kiekiu gerokai lenkia bet kurią pavienę ES valstybę, kad ir tą pačią Vokietiją. Jau XXI amžius ir globalus mąstymas neišvengiamas (nors nacionalistai vis dar bando likti užsidarę savo užkampio kieme ir nieko toliau nematyti). Galima nesunkiai pastebėti kur kas didesnius geopolitinius gigantus kaip Kinija ir ją ateityje pagal populiaciją pranoksianti Indija. Taigi, jei norime išlikti konkurencinga ekonomine, politine jėga pasaulyje, turime apjungti savo - visos Europos - potencialą. Nes jokia pavienė ES šalis, nei pasipūtusi D. Britanija, nei Prancūzija, nei Vokietija, nei Skandinavija, kurios šalys yra okupavusios daugelio reitingų viršūnes, nebus pajėgios varžytis globalioje arenoje kaip atskiri geopolitiniai vienetai. Kai mes veiksime kaip vieninga 500 milijonų rinka, tuomet turėsime galimybę pasiekti kur kas daugiau, kur kas racionaliau skirstant savo resursus, įgyvendinant daug didesnio masto projektus (štai ir dabar ESA, LHC, ITER įmanoma įgyvendinti tik sutelkus Europos galimybes, o krizės metu Euras laikosi kur kas geriau už svarą ar Danijos kroną).
4. Suteikdami daugiau galios vienai centrinei Europos valdžiai (tai daroma ir Europos Sąjungos konstitucijos pagalba, kurią Lietuva ratifikavo pati pirmoji) mes sumažinsime biurokratinį Europos aparatą, nes dabar daug darbo atliekama dubliuojant. Kas irgi yra gerai.
5. Na, o tokia šalis kaip Lietuva, postsovietinė šalis turi tam dar bent vieną papildomą motyvacijos aspektą. Tai yra puiki galimybė mums galutinai pereiti iš vienos įtakos į kitą, kad tokie karštakošiai kaip Žirinovskis galėtų visam laikui pamiršti mus kaip kažkokią prigimtinę Rusijos įtakos zoną.

Todėl mano pasiūlymas būtų palaikyti šią ES iniciatyvą ir kurti geresnę ateitį drauge tuo pačiu įtvirtinant europinį identitetą Lietuvoje.

[John]

Apie federacija bus galima kalbeti nebent tada, kai pagrindines ES nares ismoks vadovautis ne Realpolitik, o savo deklaruojamomis vertybemis (bent jau tarpusavio santykiuose ir santykiuose su artimiausiais kaimynais). Kol kas esmine problema yra ES (Vokietijos, Prancuzijos, Itaijos) sugebejimas atsispirti nesvariems Gazpromo/Kremliaus kontraktams, paminantiems kitu ES nariu gyvybinius interesus.

Kol vyksta tokie dalykai, kalbejimas apie ES federacija yra kaip kalbejimas apie skilandzius ir kumpius bado metu t.y. beprasmybe.

O is principo federacijos idejai pritariu.

Visgi, kol kas ES politine branda pasirode esanti nelabai vykusi, ka rodo zugusi ES Konstitucija ir Lisabonos sutartis. Kaip bus toliau, pamatysim. Dabartine bukle irgi negali testis amzinai, nes kylant tokioms rinkoms kaip Kinija, ES praras savo ir taip nelabai koki konkurencinguma.

[Aš]

Kol kas esmine problema yra ES (Vokietijos, Prancuzijos, Itaijos) sugebejimas atsispirti nesvariems Gazpromo/Kremliaus kontraktams, paminantiems kitu ES nariu gyvybinius interesus.

Prie šio trejeto galima pridėt D. Britaniją su savo nacionalizmu ir principingumu. Man susidaro įspūdis, kad britams ne lygis eiti koja kojon su žemynu, jie būtinai darys atvirkščiai. Gal čia jų Prancūzijos kompleksas, o gal pripratimas turėti tokio lygio partnerius kaip JAV. O nuo šių keturių didžiąją Europos įvaizdžio dalį pasaulyje reprezentuojančių ir didžiausią įtaką Europoje turinčių ekonomikų požiūrio priklauso kaip vaisingai vystysis Europos perspektyva. Gaila, kad dėl tokio egocentrizmo kenčia Europos interesas. Nemanau, kad yra protinga matyti tik savo kiemą, o tuo, kas vyksta toliau, nesidomėti ir nesirūpinti.

Visgi, kol kas ES politine branda pasirode esanti nelabai vykusi, ka rodo zugusi ES Konstitucija ir Lisabonos sutartis.

Iš formalių ES Konstitucija yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant Europos Sąjungos Federaciją. Džiaugiuosi, kad penkta (bent pagal mane) pagal svarbą - Ispanijos - ekonomika Europoje referendume sugebėjo pritarti minėtai Konstitucijai. Jai referendume pritarė ir Liuksemburgas. Tačiau vis dar nežinau konkrečių Prancūzijos, Nyderlandų ir Airijos argumentų balsuojant prieš. Ar tai madingas noras protestuoti prieš nieką iš sportinio intereso? Savotiškas atsikalbinėjimas? Manau, kad eilinį kartą elgiamasi vaikiškai ir nesigilinant griaunama tai, ką kiti (net ne jie patys) ilgą laikė kūrė.

Airijos balsavimo rezultatui pateisinti girdžiu tai, jog žmonės nežinojo už ką balsuoja. Tačiau man nebuvo problema "Google" susirasti ES Konstituciją tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis. Taip pat ir ją perskaityti. Ar Airijoje yra problemų su skaitymu ar raštingumu apskritai, o gal dėl interneto ryšio? ES turi tiek oficialiai ir neoficialiai jai dedikuotų svetainių internete, kad jų visų nei neįmanoma apžvelgti. Tereikia domėtis. O tuos argumentus prieš aš labai norėčiau išgirsti.

Vis dėl to, manau, kad didžiausia problema yra daliai europiečių vis dar būdingas nepamatuotas nacionalizmas. O jie daro didelę klaidą, painiodami jį su patriotizmu. Vienam pritariu ir pateisinu, tačiau kitą (pirmąjį) smerkiu.

Beje, man džiugu, kad ES Konstituciją Lietuva ratifikavo pati pirmoji.

[John]

Na D.Britanijos net neminejau, nes "nurasiau" ja kaip nepanaudojama. Gal tai kazkoks salos kompleksas... atotrukis nuo realybes ir likusio pasaulio.
Ir teeina jie velniop (tik tegul palaukia, kol as is cia issikraustysiu ).

Vis del to, D.Britanija ne taip arsiai proteguoja Kremliaus interesus ES, kaip tai daro Vokietija ir Prancuzija, todel UK butu galima skirti prie apskritai ES "abejingu" saliu. Prancuzija ir Vokietija is principo nera abejingos ES reikalams (turiu omeny politiniu lygiu), o tiesiog uzsiima nesvariais reikalais su nesvariais rezimais ir ju kompanijomis. Vien gedingas Schroeder'io pavyzdys si ta pasako.

[somis]

Manau, kad pagrindinė ES problema yra ta, kad visos jai priklausančios valstybės paklodę tempia į save, nepriklausomai nuo to, kokios yra viešai deklaruojamos vertybės. Kad ir prisiminus diskusiją - po kiek parlamentarų turi turėti ES parlamentas iš kiekvienos valstybės:
Ar pagal gyventojų skaičių?
Ar pagal valstybės dydį?
Ar visos vienodai?
Aišku, kad kiekviena valstybė stengsis gauti kuo didesnį skaičių, kad galėtų išsireikalauti savo valstybei geresnių sprendimų, nepriklausomai nuo to, kokios bus tų sprendimų pasekmės kitoms ES valstybėms.

Manau, kad pati ES idėja yra gera, bet nelabai įmanoma, nes daugelis valstybių nebus suinteresuotos savo pyrago dalį atiduoti kitoms šalims.

[John]

Na kaip ekonomine sajunga ES veikia puikiai. Problemos prasidejo tik su politine integracija.

[LBP]

Pavadinimas nelabai teisingas. Panašiai kaip PILIETINĖ DEMOKRATIJA.

[Aš]

Manau, kad pati ES idėja yra gera, bet nelabai įmanoma, nes daugelis valstybių nebus suinteresuotos savo pyrago dalį atiduoti kitoms šalims.

Diskutuodamas šia tema kartais sulaukiu komentaro, kad tai vargiai įmanoma ir galima suprasti, kad pašnekovas dėl šios prielaidos toliau nelabai ir gilinasi. Vis dėl to, aš manau, kad pačiam reikia pirmiausiai padaryti tai ir tiek, kiek nuo tam tikro konkretaus asmens priklauso. Jei visi pradėtų nuo to, o ne nuo pesimizmo, sėkmės tikimybė gerokai išaugtų. O daryti daug nereikia, reikia tiesiog konstruktyvaus požiūrio į tai, ką kuria kiti. Iš esmės, eiliniam Lietuvos piliečiui pakanka tik palaikyti ir remti ES deklaruojamas vertybes, tai tikrai nereikalauja didelių pastangų. Tačiau kai kurios paauglystės periodą išgyvenančios maištingos visuomenės nesugeba net tiek.

O pyrago dalybos jau vyksta. Štai, pavyzdžiui, tą gerai iliustruoja 2006-ųjų metų ES biudžeto skirstymas:

Mums bepigu kalbėti, kai esame tie, kurie ima. Tačiau pasiekę išsivysčiusių šalių lygį greičiausiai tapsime donorais. Bet kas yra geriau, gyventi aukštame lygyje ir padėti kitiems taip gyventi ar likti remiamais vidutiniokais? Esu įsitikinęs, kad tada, kai jau būsime pajėgūs dotuoti kitus, įskaitant tą paramą, visvien gyvensime geriau nei dabar.

O turtingesnės Europos valstybės privalo suprasti, kad Europos problemos įtakoja jų pačių gyvenimo kokybę. Ir dėl ateinančių socialinių problemų, ir dėl stipresnės regioninės rinkos su sava perkamąja galia, su kito lygio galimybe vystant projektus partnerystėje. Stabilumas regione taip pat labai smarkiai įtakojamas jo išsivystymo tolygumo. Galų gale, tai rodo platesnį akiratį. Matyti tik savo kiemą ir tik savus interesus yra atgyvenęs ir labai naivus bei trumparegiškas požiūris.

Manau, kad tos dalies europiečių, kurie nepalaiko tokios vieningos Europos iniciatyvos argumentai yra grįsti fobijomis, bet ne logika.

po kiek parlamentarų turi turėti ES parlamentas iš kiekvienos valstybės:
Ar pagal gyventojų skaičių?
Ar pagal valstybės dydį?
Ar visos vienodai?

Na, mano nuomone, tai turėtų lemti gyventojų skaičius. Kadangi valstybės plotas nenusako kiek žmonių pajus tos šalies atstovaujamos politikos įtaką, o tos politikos rezultato adresatas yra būtent žmogus. Galbūt būtų galima išvesti formulę, kuri įtrauktų ir teritoriją, tačiau toje formulėje gyventojų skaičiui suteikčiau didžiausią svorinį koeficientą.

Čia tik mano nuomonė, būtų galima diskutuoti ir svarstyti įvairius variantus.

Suteikti vienodą įtaką visoms ES narėms, būkim objektyvūs ir pripažinkim, būtų nei teisinga, nei logiška. Tai iškreiptų visą ES santvarką.

Vienas iš tavo nepaminėtų variantų dar galėtų būti paskirstymas remiantis valstybės ekonomine galia nuo bendro ES pajėgumo arba pagal indėlį į biudžetą, tačiau aš juos miniu tik kaip įmanomus siūlymus, tačiau nei vienam iš minėtų nepritariu. Pirmuoju atveju, tai nebūtų teisinga dėl skirtingo šalių išsivystymo lygio, kurį lėmė skirtingos istorinės priežastys. Antruoju, iš dalies ir pirmuoju, valdžia būtų perkama pinigais. Tai sukurtų tokią situaciją, kai vienodas žmonių skaičius Lietuvoje ir Prancūzijoje būtų atstovaujamas nevienodai (savotiška diskriminacija, kai kalbama apie įtakos, tenkančios vienam žmogui, santykį).

Taip pat nors ir esu mažos šalies, kuri Europarlamente turi sąlyginai nedidelį atstovų skaičių, pilietis, tačiau manau, kad neturėtų būti taikomas toks principas, kai ES sprendimui būtinas absoliučiai visų šalių-narių pritarimas. Tai atveria kelią manipuliacijoms ir politinei stagnacijai. Pritarčiau tokiam metodui, kai sprendimas priimamas balsuojant ir būtinas tam tikras balsų kiekis, kurio negali pasiekti vienos ar absoliučios mažumos, tačiau kad ir didelių bei įtakingų, valstybių europarlamentarai. Gal kartais klystu ir toks būdas jau taikomas.

[index]

Taip pat nors ir esu mažos šalies, kuri Europarlamente turi sąlyginai nedidelį atstovų skaičių, pilietis, tačiau manau, kad neturėtų būti taikomas toks principas, kai ES sprendimui būtinas absoliučiai visų šalių-narių pritarimas. Tai atveria kelią manipuliacijoms ir politinei stagnacijai. Pritarčiau tokiam metodui, kai sprendimas priimamas balsuojant ir būtinas tam tikras balsų kiekis, kurio negali pasiekti vienos ar absoliučios mažumos, tačiau kad ir didelių bei įtakingų, valstybių europarlamentarai. Gal kartais klystu ir toks būdas jau taikomas.

Aš manau, kad absoliutų pritarimą reiktų pakeisti veto teisės suteikimu tam tikram gyventojų skaičiui. t.y. Sprendimui vetuoti už tektų vienos didelės šalies nesutikimo, o vienos mažos ne. pvz. Mes vieni vetuoti sprendimo negalėtume (pavyzdžiui derybų su Rusija), bet jei mums pritaria Lenkija ar daugiau mažų valstybėlių tai gyventojų pakaktų vetuoti nutarimui. (tikiuosi aiškiai parašiau). Ir tai būtų puikiausias būdas pasiųsti airius su jų "I'm more irish than european".

[Aš]

Aš manau, kad absoliutų pritarimą reiktų pakeisti veto teisės suteikimu tam tikram gyventojų skaičiui. t.y. Sprendimui vetuoti už tektų vienos didelės šalies nesutikimo, o vienos mažos ne. pvz. Mes vieni vetuoti sprendimo negalėtume (pavyzdžiui derybų su Rusija), bet jei mums pritaria Lenkija ar daugiau mažų valstybėlių tai gyventojų pakaktų vetuoti nutarimui. (tikiuosi aiškiai parašiau). Ir tai būtų puikiausias būdas pasiųsti airius su jų "I'm more irish than european".

Ar vetuoti gavus tam tikrą balsų skaičių, ar priimti sprendimą analogišku būdu, didelio skirtumo nėra. Čia ta pati logika - sprendimas grindžiamas balsavimu su absoliutaus pritarimu būtinybės nebuvimu. O tam aš pritariu. Skirtųsi turbūt tik tai, kad veto pakaktų mažesnio balsų skaičiaus, o pritarimui reikėtų didesnio nuo bendro balsuojančiųjų kiekio.

Tik aš bandyčiau išvengti to, kad sprendimo eigą radikaliai įtakoti galėtų viena valstybė, nepriklausomai nuo jos dydžio. Jei balsų skaičiaus kartelė būtų užkelta tiek, kad net ir daugiausiai vietų Parlamente turinti šalis negalėtų pati viena nulemti sprendimo, tai mažosioms jį įtakoti gali būti išvis sunku. Net ir sutelkus poziciją. Todėl galbūt būtų įmanomas balso svorio diferenciavimas suteikiant nežymų pranašumą mažosioms narėms. Tačiau tam greičiausiai priešintųsi dabartinės įtakingiausios ES narės.

[arun']

Tai, kad gyvenu Europos Sąjungoje ir naudojuosi jos privalumais, mane tik džiugina , tačiau joje yra ir neigiamų dalykų, kurie man nepatinka ir kurie, matyt, didesne dalimi yra įtakoti jų esamybei natūraliai istoriniai - kultūriškai.
Pirmuoju smuiku Europos Sąjungoje bando groti prorusiškos Prancūzija ir Vokietija. Politiniu aspektu visai nesimpatizuoju šioms šalims. Didžioji Britanija taip pat turi svarų žodį, tačiau, manau ji suvokia save žymiai platesne prasme, ne vien tik kaip EU aktyvi narė, nes simboliškai jai priklauso Australija, Naujoji Zelandija ir Kanada, o ir jos praeities dvasia vis dar sklando ties Indija ir Egiptu, bei angliškai bemąstanti ji glaudžiai susijusi su Amerika - vien ko vertas faktas, jog šešios JAV valstijos yra pavadintos Naujosios Anglijos regionu. Dideles viltis dedu į Čekiją, kurios nesena istorija yra daugiau ar mažiau panaši į Lietuvos, o būdama prie Vokietijos bei Austrijos, ji turi didesnius šansus bendram progresui...

[index]

Ar vetuoti gavus tam tikrą balsų skaičių, ar priimti sprendimą analogišku būdu, didelio skirtumo nėra. Čia ta pati logika - sprendimas grindžiamas balsavimu su absoliutaus pritarimu būtinybės nebuvimu. O tam aš pritariu. Skirtųsi turbūt tik tai, kad veto pakaktų mažesnio balsų skaičiaus, o pritarimui reikėtų didesnio nuo bendro balsuojančiųjų kiekio.

Tik aš bandyčiau išvengti to, kad sprendimo eigą radikaliai įtakoti galėtų viena valstybė, nepriklausomai nuo jos dydžio. Jei balsų skaičiaus kartelė būtų užkelta tiek, kad net ir daugiausiai vietų Parlamente turinti šalis negalėtų pati viena nulemti sprendimo, tai mažosioms jį įtakoti gali būti išvis sunku. Net ir sutelkus poziciją. Todėl galbūt būtų įmanomas balso svorio diferenciavimas suteikiant nežymų pranašumą mažosioms narėms. Tačiau tam greičiausiai priešintųsi dabartinės įtakingiausios ES narės.

Ne visiškai teisingai mane supratai. Aš už dar daugiau teisių suteikimą ES parlamentui. Jo priimti nutarimai nebereikalautų pačių šalių ratifikavimo (nei visiško nei daugumos nei kažkokios dalies). Jis būtų laikomas galiojančiu ne tada jeigu jam pritaria kažkiek šalių, bet jeigu neatsiranda kažkiek nepritariančių.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Manau, kad tos dalies europiečių, kurie nepalaiko tokios vieningos Europos iniciatyvos argumentai yra grįsti fobijomis, bet ne logika

Arba, pažiūrėjus iš kitos pusės, palaikantys vieningos Europos iniciatyvą savo argumentus grindžia gražia popierine teorija, o ne ilgamete praktika.

[index]

Arba, pažiūrėjus iš kitos pusės, palaikantys vieningos Europos iniciatyvą savo argumentus grindžia gražia popierine teorija, o ne ilgamete praktika.

Na ilgametė praktika ir istorija rodo, kad Europa daugiausiai pasiekia tik esant pakankamam globalizacijos lygiui. Palygink Europos pasiekimus 19 a. pab. - 20 a. pr. iki 1 pas. karo (imperijų laikai) ir besipjaunančią, vietoje trypčiojančią, nacionalizamu užsidegusią tarpukario Europą.

[somis]

Aš:
ahą, pritariu, kad yra daug žmonių, visiškai nesidominčių tuo, ką siūlo ES.

Dėl ES deklaruojamų vertybių palaikymo, tai toks yra kabliukas, kuris, manau, daugeliui nepatinka, kad pritarimo referendumo organizavimo metu, ES vertybės bus aiškinamos ir interpretuojamos vienaip, o sprendimų priėjimo metu - kitaip (t.y. čia, manau, kalta pati ES, anksčiau nepasistengusi vertybių tiksliau apibrėžti)

O dėl parlamento narių skaičiaus, tai pats pagalvok:
tarkime, kokioj šaly prasideda ir ilgus metus trunka didelė sausra (pvz Ispanijoj), aišku, po to seka kokia nors ekonominė krizė. Tuomet visi ES gyvenantys turkai, imigrantai ir kai kurie Ispanai lekia iš Ispanijos, į Prancūzija, UK, Italiją ar pan, kad galėtų kiek geriau išgyventi. Tuomet, tarkime per porą metų ES parlamente Ispanijos atstovų sumažėja perpus, nors Ispanijai paramos tuo metu reikia labiausiai. O paradoksas tame, kad kitų ES šalių atstovai žinos, kad jei Ispanija atsigaus (pvz gavus ES paramą), ir į ją sugrįš/atvyks daug žmonių, tai Ispanijos narių skaičius parlamente vėl sumažės. T.y. rezultate, vietoje to, kad ES būtų suinteresuota rūpintis silpnomis šalimis, gausis, kad jos bus suinteresuotos sugniuždyti pavienes valstybes, kad jų gyventojai emigruotų kitur. nekalbant jau pakvietimus užsieniečiams įsidarbinti šalyse, vien dėl gyventojų skaičiaus

[Aš]

Tą patį klausimą uždaviau ir tarptautiniame forume (daug kam čia gerai žinomame). Dėl įdomumo rezultatus (jei jie kardinaliai keisis, pranešimą atnaujinsiu) pristatysiu ir čia.

Sudariau žemėlapį, kuriame pažymėjau pritariančius ir nepritariančius federacinei ES sąrangai:


Kadangi ES ir ne ES piliečių balsai čia turi skirtingą reikšmę (nes ES pati lemia savo politiką), tai juos išskyriau atitinkamai pažymėdamas tamsesne ir šviesesne spalvomis. Žaliai pažymėtos pritariančios šalys, raudonai - nepritariančios. Melsvai pažymėtos šalys, kurių piliečiai dalyvavo apklausoje, tačiau suminis rezultatas lygus nuliui.

Čia yra pačios apklausos informacija:


Matyti, jog iš viso balsavo 133 žmonės. 15 iš jų susilaikė. Iš viso federacinę Europos Sąjungą palaikė 79 žmonės, 67 iš jų ES piliečiai. Iš viso tam prieštaravo 39 žmonės, 25 iš jų ES piliečiai. Išraiškas procentais matote.

Jei pritarusių/nepritarusių ES piliečių skaičių prilygintume 100%, tuomet už federacinę ES pasisakė ~73%.

O dėl parlamento narių skaičiaus, tai pats pagalvok:
tarkime, kokioj šaly prasideda ir ilgus metus trunka didelė sausra (pvz Ispanijoj), aišku, po to seka kokia nors ekonominė krizė. Tuomet visi ES gyvenantys turkai, imigrantai ir kai kurie Ispanai lekia iš Ispanijos, į Prancūzija, UK, Italiją ar pan, kad galėtų kiek geriau išgyventi. Tuomet, tarkime per porą metų ES parlamente Ispanijos atstovų sumažėja perpus, nors Ispanijai paramos tuo metu reikia labiausiai. O paradoksas tame, kad kitų ES šalių atstovai žinos, kad jei Ispanija atsigaus (pvz gavus ES paramą), ir į ją sugrįš/atvyks daug žmonių, tai Ispanijos narių skaičius parlamente vėl sumažės. T.y. rezultate, vietoje to, kad ES būtų suinteresuota rūpintis silpnomis šalimis, gausis, kad jos bus suinteresuotos sugniuždyti pavienes valstybes, kad jų gyventojai emigruotų kitur. nekalbant jau pakvietimus užsieniečiams įsidarbinti šalyse, vien dėl gyventojų skaičiaus

Turiu pripažint, kad pavyzdinis scenarijus tikrai gan apokaliptinis. Panašiu atveju, esu įsitikinęs, nukentėjusiai šaliai ne tik kad nereikėtų kovoti dėl savo balso Parlamente, bet visa ES solidarizuotųsi ir savanoriškai padėtų.

Disponavimas populiacija per migraciją irgi ne toks lengvas. Abejoju, kad kuri nors iš šalių pageidautų kuo didesnio imigrantų kiekio vien dėl tokio tikslo, greitai atsirastų pasipriešinimas. Reikėtų atsižvelgti ne tik į gyvenamąją vietą, bet į pilietybę, kurios nebūtina prarasti emigruojant laikinai. Ką daro dauguma lietuvių. O tokius tavo minėtus precedentus būtų galima drausti teisiškai, tačiau abejoju, kad jie kada įvyktų.

Aišku, yra dar vienas variantas. Galima apskritai panaikinti tokį supratimą, kaip kad valstybės narės. Galima griežtai visas valstybes traktuoti ES regionais, federacijomis ir ES tarpvalstybinę politiką pakeisti jos vidaus reikalų politika. Tuo pačiu neatstovaujant valstybių apskritai, o valdant partiniu principu, renkant valdžią pagal konkrečią jos politiką. Tačiau tai būtų dar didesnė integracija nei siūloma dabar.

Paminint paskutinę pastraipą, aš, iš tikrųjų, būčiau už, kad Lietuva savo užsienio politiką bent dalinai pakeistų vidiniu dialogu su ES. Tarsi pakeistų ją į vidinę ES politiką, o bendravimas su išore vyktų jau tik per ES užsienio politiką. Atgalinis ryšys su mumis - lygiai taip pat. Lietuva turėtų traktuot save kaip ES regioną, o regionai užsienio politika neužsiima. Išskyrus tam tikrus specifinius atvejus, kai bendraujama su miestais ar valstybėmis partnerėmis. Tą būtų galima palikti ir šiuo atžvilgiu, pavyzdžiui, santykius su Latvija, Estija, Šiaurės kaimynais, Lenkija, Ukraina, Gruzija ir t.t dalinai vystyti tiesiogiai ir savarankiškai. Tačiau Rusija, norėdama ką nors pasakyti Lietuvai, turėtų sakyti ES, o ES kalbėtųsi su savo regionu ir, jei būtų reikalinga, suderinusi poziciją savo viduje pati atsakytų Rusijai.

//

Beje, tokie veikėjai kaip L33T gali nesivarginti su savo neigiamais įverčiais (lašas jūroj) ir varganais komentarais prie jų Primena apverktiną desperaciją. Jei tai įmanoma (be abejo, kad taip), forumo administracija galėtų išjungti mano įverčio ir pranešimų kiekio informaciją. Būčiau dėkingas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Na ilgametė praktika ir istorija rodo, kad Europa daugiausiai pasiekia tik esant pakankamam globalizacijos lygiui. Palygink Europos pasiekimus 19 a. pab. - 20 a. pr. iki 1 pas. karo (imperijų laikai) ir besipjaunančią, vietoje trypčiojančią, nacionalizamu užsidegusią tarpukario Europą.

Nu Mansell Collection apie tų šlovingų laikų vienybę labai gerą paveiksliuką turi:

[Aš]

Trumpa įvykių apžvalga šia tema.


1. Islandija ir ES.

Islandijos ministras pirmininkas paskelbė, kad sudaryta komisija, tirsianti galimybes Islandijai prisijungti prie Europos Sąjungos. Šalies užsienio reikalų ministerija jau parengė pradinį planą, kuriame nurodoma, jog paraišką dėl narystės Islandija pateiks 2009 m. pradžioje, o priimta į ES bus 2011 m. <...>

Kilus krizei, gerokai išaugo ES narystę palaikančių Islandijos gyventojų skaičius: tapo 70 proc., kai prieš krizę šią idėją palaikė 50 proc.

Galimas Islandijos įstojimas į ES nesisieja su ESF, tačiau pateikiu tai įdomumo dėlei.


2. Airija ir Lisabonos sutartis.

Naujausia apklausa parodė, kad per antrąjį referendumą airiai galbūt pritars Lisabonos sutarčiai, praktiškai pakartodami balsavimo dėl kitos ES institucijų reformos scenarijų. Pirmadienį „The Irish Times“ publikuotame tyrime nurodoma, jog nuo birželio mėnesio referendumo airių balsuotojų nuotaikos pasikeitė: 43 proc. respondentų pareiškė, kad balsuotų už Lisabonos sutartį, 39 proc. pasakė, kad balsuotų prieš, o 18 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

<...>

„The Irish Times“ nurodė, kad atmetus neapsisprendusiuosius, teigiamai pasisakiusiųjų gaunasi 52,5 proc., o neigiamai – 47,5 proc.. Palyginimui – birželio mėn. įvykusiame referendumą 53,4 proc. airių nubalsavo prieš, o 46,6 proc. – už Lisabonos sutarties ratifikavimą.

3. Čekijos Respublika ir Lisabonos sutartis.

Čekija turėtų ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartį, kad šalis dar kartą nepakliūtų į Rusijos įtaką, sakoma ketvirtadienį publikuojamuose Čekijos premjero Mireko Topolaneko komentaruose. "Kur kas geriau... pabučiuoti Vokietijos kanclerę negu glėbesčiuotis su Rusijos meška", - rašoma dienraštyje "Dnes" išspausdintame premjero straipsnyje, kuriame jis komentuoja savo sprendimą pritarti sutarties ratifikavimui, turinčiam įvykti kitų metų pradžioje.

<...>

Čekijos Konstitucinis teismas lapkričio 25 dieną nutars, ar Lisabonos sutartis neprieštarauja šalies konstitucijai.

"Žinoma, esam laisvi atsisakyti (sutarties). Tačiau pasirinkimas nėra "Lisabona arba nieko". Tikrasis pasirinkimas - Lisabona arba Maskva", - pabrėžė M.Topalanekas.

4. Švedija ir Lisabonos sutartis.

Šiandien Švedijos parlamentas turėtų balsuoti dėl Lisabonos sutarties. Kaip komentuoja vienas švedas, tikėtina nemaža persvara balsuojant "už". Kai bus gautos oficialios žinios, esmę pacituosiu šiame pranešime. Būtent dabar šia tema vyksta debatai Stokholme. Čia galite stebėti tiesioginę posėdžio transliaciją (švedų kalba).

Atnaujinta: Švedijos Parlamentas Lisabonos sutarčiai pritarė. Lieka dvi narės, Čekija ir Airija. Plačiau - čia.


Lisabonos sutartis tiesiogiai taip pat nepateikia ESF idėjos. Tačiau vienos iš jos nešamų naujovių yra šios:

Pillars merged to 1 legal person increasing the EU's competence to sign treaties.

More powerful Parliament by extending codecision with the Councils to more areas of policy.

A European Council President with a 2½ year term de facto replacing the rotating presidency.

More double majority voting to new areas of policy in the European Council and the EU Council, from 2014 on.

Daug neanalizuojant matyti, jog didinama ES įtaka ir politinis savarankiškumas.

Gan gerai tą judėjimą link federacijos iliustruoja ši schema:



Tai, kodėl man aktualios būtent šios šalys, galima matyti iš žemėlapio, kuriame atvaizduojamas Lisabonos sutarties ratifikavimo statusas įvairiose ES narėse:


Čekija yra vienintelė šalis, dar neratifikavusi sutarties, o airiai atmetė ją referendume.

Čekijos atveju dar galima paminėti jų prezidentą V. Klausą. Šis žmogus yra euroskeptikas (beje, jis netiki ir globaliniu klimato atšilimu), praeityje siejamas su komunistais, dabar turintis kiek prorusiškas pažiūras. Man teko sutikti tik vieno čeko komentarą šio žmogaus atžvilgiu ir jis buvo gan kritiškas. Mano nuomone, tai asmuo, kuris negeba dirbti konstruktyviai ir dėl savo pažiūrų nėra naudingas nei Čekijos Respublikai, nei Europos Sąjungai apskritai. Juo blogiau, žinant Čekijos rolę ES kitais metais.

Visos naudotos citatos paimtos iš Delfi.lt straipsnių.

[Al1]

Airijos balsavimo rezultatui pateisinti girdžiu tai, jog žmonės nežinojo už ką balsuoja. Tačiau man nebuvo problema "Google" susirasti ES Konstituciją tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis. Taip pat ir ją perskaityti. Ar Airijoje yra problemų su skaitymu ar raštingumu apskritai, o gal dėl interneto ryšio? ES turi tiek oficialiai ir neoficialiai jai dedikuotų svetainių internete, kad jų visų nei neįmanoma apžvelgti. Tereikia domėtis. O tuos argumentus prieš aš labai norėčiau išgirsti.

Beje, man džiugu, kad ES Konstituciją Lietuva ratifikavo pati pirmoji.

Kuo džiaugtis? ES konstitucija balsuojant Seime dėl jos priėmimo dar nebuvo išversta į lietuvių kalba. Taigi, Seimo nariai balsavo net nežinodami, kas ten parašyta. Ir tikrai nemanau, kad bent 10 iš jų ją skaitė. Ko vertas toks skubotas balsavimas ir pritarimas konstitucijai? Aplamai, norint jį net būtų galima užginčyti ir įrodyti, kad yra neteisėtas.
Tokiu būdu galima prastumti bet kokį Lietuvai žalingą teisės aktą. Ar taip aklai pasitikima ES?

Tiek ES konstitucija, tiek Lisabonos sutartis yra naudingos tik didžiosioms ir turtingosioms ES šaliams, o labiausiai - stambiajam kapitalui. Ir reiškia nepriklausomybės, savarankiškumo (ne tik politinio, bet ir ekonominio, socialinio)netekimą mažosios ir neturtingoms šalims. O tai labai greitai privestų prie tautinės kultūros nykimo, kulturinio identiteto nykimo, kultūrinės niveliacijos, kalbos nykimo, tautinio identiteto nykimo ir galiausiai - nutautėjimo bei tautos išnykimo.
Negi visa tai tik vardant sotaus ir šilto, neatsakingo gyvenimo, kurio taisykles nustatytų didžiosios tautos ir stambusis kapitalas?

[x21]

o kam skaityti/galvoti?... ES už musu pagalvos...
Svarbu ne su Rusija!