Suklestėjusios tuštybės sostinė

[RokasLT]

Įžvelgiu standartinį prieštaravimą pačiam sau – kad ir kaip juokingai graudžiai tai skamba, aktyviausią, pilietiškiausią (t.y. savo nuomonę/pilietinę poziciją aktyviai reiškiančią), susiorganizuoti sugebančią visuomenės dalį keiksnoja prie kompiuterio sėdintis pats sau protingas piliietis.

Ad hominem klasika, kai diskusijos dalyvis net nepažįsta oponento.

[cozzamarra]

Prašau neįsižeisti, tiesiog tas jūsų lyg ir pasiskundimas dėl „uzurpuotos“ teisės protestuoti (ji nėra uzurpuota, protestuokite kiek tik norite) ir baimė, kad, neduok Die, koks įtakotukas pasišaipys ar pavadins negražiai (pats tuo užsiimate) labai jau primena savifainą „išsilavinusį, aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantį miesto“ gyventoją, kurių protestų formos, geriausiu atveju, apsiriboja kokio durno rėmelio feisbuke uždėjimu ant savo profilio nuotraukos.

[R.D.]

tuomečiai įtakotukai visu pajėgumu šaipėsi iš protestų organizartorių ir dalyvių. Tiesiog gėda, juodas laikotarpis Lietuvos demokratijos raidoje.

savo laiku niekas kitas spaudoje tulžies neliejo bet kokio protesto pusėn taip kaip šūdėdis Valatka. Jis galėjo vienu metu parašyti ditirambus Europos aktyvistams, protestuojantiems, rodantiems pilietinę iniciatyvą ir tuo pat metu ap*ikti bet ką, kas vyko Lietuvoje. Nesvaru ar protestai buvo iš esmės nesąmonė ar pagrįsti.

[sankauskas]

Tai koks Jūsų sprendimas? Jei viskas prasideda nuo organizavimosi, pilietiškumo, apskritai bendruomenės įsijungimo į valstybinį veikimą, o to labai mažai pastebima LT.

Na aš tai asmeniniu lygmeniu organizuojuosi - esam įkūrę kvartalo bendruomenę, bendrai sprendžiam visus infrastruktūros reikalus (o ir šiaip aktyviai socialiai bendraujame, pvz. kasmet per Kaimynų dieną darom gana rimtą vakarėlį), esu ŠS narys, politinės partijos narys. Tai anekdotiškai, mano aplinkoje labai daug pilietiškų, bendruomeniškų žmonių. Tu sakai kad Lietuvoje mažai. Reiktų kažkokio mato vieneto, kaip mes tai matuojame, ir tada ieškoti būdų, kaip tai didinti.

Sakykime vienas iš matų - rinkėjų aktyvumas. LT jis labai prastas, gerokai mažesnis už ES vidurkį.
Tai klausimas, ką darome kad žmonės labiau domėtųsi politika, aktyviau dalyvautų rinkimuose?

[cozzamarra]

R.D., pritariu. Dėl to man labai patiko, kad/kai išrinko karbauskinius. Tada bene pirmąkart pamačiau gatvėse protestuojančius įtakotukus ala miliūtės, jakilaičiai, tapinai ir t.t. Ot Karbauskio indėlis į Lietuvos demokratiją, a?

[Aukštaitis]

Kol kas tokias susitemintas mintis teko girdėti daugiausia iš tokio Kauno dėstytojo Bernaro Galima susirasti internete, kas dvi sav. išeina po video vienam YT kanale.
Šiaip būtų įdomu išgirsti forumiečių mintis apie Bernarą, nes jis man iš tų įdomesnių Lietuvos apžvalgininkų, dažnai kartojantis apie ultimate atsilikimą Lietuvoje Rytų Europos kontekste, su gana įdomiais argumentais (labiausiai sovietizuota ar ta prasme nuzombinta ES visuomenė ar kažkas tokio). Dabar tiesiog neklausau, nes dabar ir taip tamsu ir šalta

Kad to atsilikimo Rytų Europos kontekste nelabai matau. Kiti čia minėjo atsilikimą nuo Čekijos, Estijos, Slovėnijos, Slovakijos. Kalbant apie pastarąją, tai ji į šią kompaniją neįsipaišo, nes ten su politika anaiptol neypatingi reikalai, galima pasiskaityti apie tokį Robertą Fico (toks be 5 minučių Orbanas, o gal net blogiau, atvirai prorusiškas, tiktai nusidažęs socialdemokratinėm spalvom). O kalbant apie pirmas tris, tai mes nuo jų visada buvom atsilikę. Jos istoriškai visada turėjo daugiausia kontaktų su Vakarais, tai jų pranašumas visiškai logiškas. O Lietuva yra daugmaž toje pačioje kategorijoje kaip Latvija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Kroatija. Vienose iš šių šalių daugiau antidemokratinių, populistinių tendencijų, kitose – mažiau, daug kas ir nuo aplinkybių priklauso.

O paties Ivanovo įdomu paklausyti, tik tiek, kad jis šiek tiek prie altraito, giria Lenkijos ir Vengrijos valdžias už „tvirto stuburo turėjimą“ ir panašius dalykus.

[sankauskas]

Na, nuo Čekijos, Slovakijos, Estijos, Slovėnijos ir Vengrijos mes nuo Nepriklausomybės laikų labai stipriai atsilikome tiek ekonomiškai, tiek pagal įvairius socio-ekonominius, socio-kultūrinius parametrus.
Tai galime pasidžiaugti kad savo protingumo/darbštumo arba, (jei savimi pasidžiaugti nesugebama) sėkmės dėka tos šalys buvo pasivytos ir dalis aplenkta pagal finansinius rodiklius, dabar belieka tikėtis kad tai transformuosis į pagerėjusius kitus socialinius rodiklius.

[Aukštaitis]

Na, nuo Čekijos, Slovakijos, Estijos, Slovėnijos ir Vengrijos mes nuo Nepriklausomybės laikų labai stipriai atsilikome tiek ekonomiškai, tiek pagal įvairius socio-ekonominius, socio-kultūrinius parametrus.
Tai galime pasidžiaugti kad savo protingumo/darbštumo arba, (jei savimi pasidžiaugti nesugebama) sėkmės dėka tos šalys buvo pasivytos ir dalis aplenkta pagal finansinius rodiklius, dabar belieka tikėtis kad tai transformuosis į pagerėjusius kitus socialinius rodiklius.

Pas mus turbūt vėliau pradėjo rastis ženklios Vakarų investicijos. Nes, pvz., Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje Vokietijos pramonė, ypač autopramonė, pradėjo kurtis neilgai trukus po komunizmo griūties. O pas mus ženklesnės Vakarų investicijos rastis, gamyba rimtai augti pradėjo turbūt tik po 2008 m. krizės, ypač nuo kokių 2014 m.

[cozzamarra]

Na aš tai asmeniniu lygmeniu organizuojuosi - esam įkūrę kvartalo bendruomenę, bendrai sprendžiam visus infrastruktūros reikalus (o ir šiaip aktyviai socialiai bendraujame, pvz. kasmet per Kaimynų dieną darom gana rimtą vakarėlį), esu ŠS narys, politinės partijos narys. Tai anekdotiškai, mano aplinkoje labai daug pilietiškų, bendruomeniškų žmonių. Tu sakai kad Lietuvoje mažai. Reiktų kažkokio mato vieneto, kaip mes tai matuojame, ir tada ieškoti būdų, kaip tai didinti.

Sakykime vienas iš matų - rinkėjų aktyvumas. LT jis labai prastas, gerokai mažesnis už ES vidurkį.
Tai klausimas, ką darome kad žmonės labiau domėtųsi politika, aktyviau dalyvautų rinkimuose?

Na, trumpa išvada būtų: „kelnės jau išaugtos“. Su savo bendruomene dabar turite organizuotis platesnei veiklai (pavyzdžiui, gal konsultuoti kitas bendruomenes ar atskirus žmones raginti burtis pateikiant savo pavyzdį) ir taip stumti Lietuvą į priekį. Žinoma, tai nėra privaloma, bet jeigu tik yra jėgų – pirmyn.

[Aukštaitis]

Kavenskiškumas nėra miesto kultūros išdava, o sovietizmo išdava (dedovščina (kaleimų kultūros įgalinimas visuomenėje, per sovietinę karinę prievolę), NKVD-KGB persekiojimai (nepasitikėjimo jausenos instaliavimas tarp piliečių bei tarp piliečių ir valdžios), visuomenės automatizacija (veikimas be mąstymo/analizės, sekant tik lozungus), korupcijos įsigalėjimą visuomenėje...). Neveltui visoje LT egzistavo nusikalstamos grupuotės, toliau egzistuoja nomenklatūrinis politikos veikimo modelis (darant iš politikos verslą), renkami oligarchiukai ar oligarchiukų klapčiukai į LT miestų merų postus ir aukščiau.

Jeigu jau prakalbom apie mentalinį sovietinį paveldą, tai dar pridėčiau tokias problemas kaip visuomenės depolitizacija ir apolitiškumas. Šitie dalykai pasireiškia įvairiausiais būdais, kaip, pvz., politinio ir ekonominio raštingumo stoka. Nėra supratimo apie tai, kaip veikia politinės institucijos, kuo skiriasi skirtingos politinės ideologijos. Partijas galima kaltinti ideologiniu nenuoseklumu, idėjų stoka, bet ar tam yra paklausa visuomenėje?

Kaip rodo politologiniai tyrimai, Lietuvoje skirtis tarp kairės ir dešinės rinkėjų pasireiškia tokiais dalykais kaip požiūris į sovietmetį, Landsbergio asmenybė ar griežtumas Rusijos atžvilgiu (nors dėl pastarojo dalyko, prasidėjus karui, visuomenės nuomonė turbūt pasidarė vieningesnė). Tačiau ekonominių pažiūrų atžvilgiu esminių skirtumų tarp pagrindinių partijų rinkėjų nėra. Tai parodo, kad visuomenei apskritai trūksta supratimo apie politinių ir ekonominių ideologijų skirtumus. Sakyčiau, kad visuomenei tiesiog trūksta ideologiškumo ir savęs tapatinimo su ideologijomis. Iš to kyla toks reiškinys, kaip rinkimų švytuoklė, nes naujas = geras, senas = blogas, nesigilinant į ideologijas. Ir dėl to neraštingumo patys rinkėjai turi absurdišką įsivaizdavimą, kaip turi veikti politika, ir iš to dažnai kyla nusivylimas politika apskritai.

[Kitas Džiugas]

Kuo toliau pradedu galvot, kad pagal sankauską kaunietis, tai nebūtinai Kauno miesto ir rajono riba apibrėžtoje teritorijoje gyvenantis ar dirbantis žmogus.
Tai tiesiog nuobodžiaujantis, oportunistiškas, nelabai prasigyvenęs (bet svajojantis bet kokia kaina prasigyenti) jaunimas, kuris paplitęs per visą Lietuvą ir vadinamas kolektyviniu Kaunu. Tarsi sugalvotas vietinis žodis marozui, gopnikui, urlaganui tiesiog vadint "kauniečiu"

Forume tai padaro savotišką darbą, išskiria kompleksuojančius asmenis, įrodinėjančius, kad su Kaunu viskas gerai. Nu manau, savaime suprantam, kad visur gyvena įvairūs žmonės, ne tik vieni marozai. Ne tik vienintelis Vilnius turi įvairius žmones, visokius hipsterius ir pan., bet ir Kaune jie nėra tiek užguiti, kaip galbūt būtų buvę prieš 15 metų.

o kodėl tai yra „kauniečiu“, o ne vilniečiu, klaipėdiečiu ar šiauliečiu?

[PoDV]

o kodėl tai yra „kauniečiu“, o ne vilniečiu, klaipėdiečiu ar šiauliečiu?

Kažkaip jaučiu, viską apsprendė vėlyvojo sovietmečio tendencijos.

Sovietmečiu Vilnius ir Klaipėda buvo labiau vitrininiai miestai.
Vilnius kaip sostinė, Klaipėda kaip uostas.
Kaunas buvo uždaras, pramoninis miestas, toks nothing to see here, plačios gatvės, pramoniniai pastatai, vietom galima rast keistų nedadielkų palei svarbesnes gatves (kurių po Matijošaičio renovavimų mažėja)

Po nepriklausomybės, toks jausmas, kad gaidjurginiai ar Vilniaus brigada nepaliko žmonėms tokio įspūdžio kaip Kauno daktarai ir agurkiniai.

Dar buvo Šiauliai su princais, bet kažkaip irgi neįsiminė.

Dar sakyčiau Panevėžys atitiko tą stilių, Lithuanian Chicago, esą gangsterių miestas.

Iš vaikystėj 200x skaitytos žiniasklaidos tai atsimenu daugiausia teko skaityt apie Panevėžio ir Kauno gaujas.

Kaunas yra antras didžiausias miestas Lietuvoj, o Panevėžys tik penktas, tai įtaka ir stereotipo formavimai skirsis.
Gal ką dar sankauskas eksploatuoja, kad Kaunas tokiam dualume, lyg ir universitetinis miestas, labiau europinis, vietom panašus į Vilnių, bet kažkaip sėkmingai išnaudojamas ir buv. pramoninis žemesnio išsilavinimo miesto artefaktas, kai pašaipiai sulyginamas su kokiais mažesniais rajonų centrais, nes siautėjo henytės, agurkas. Dar Matijošaičio reputacija patapus kontraversiška dėl to fabriko RF valdomoje Tilžėje.
Panevėžys neturi universitetų, toks paprastesnis miestas, mažiau gyventojų, įtakos, neatsiras tiek žmonių kurie bandys atsikirtinėti.

[Elis]

Sakyčiau, kad visuomenei tiesiog trūksta ideologiškumo ir savęs tapatinimo su ideologijomis. Iš to kyla toks reiškinys, kaip rinkimų švytuoklė, nes naujas = geras, senas = blogas, nesigilinant į ideologijas. Ir dėl to neraštingumo patys rinkėjai turi absurdišką įsivaizdavimą, kaip turi veikti politika, ir iš to dažnai kyla nusivylimas politika apskritai.

Šiaip dėl visko sutikčiau, bet "ideologiškumas" ir ideologinis puritanizmas be kažkokių moralinių normų gali būti ir šiek tiek pavojingas, pvz. man teko susipykti, užblokuoti ir nx išsiuntinėti nemažai panašias pažiūras į mano turinčių "demokratinių" socialistų ir "pacifistų" dėl jų požiūrio į rusijos invaziją į Ukrainą, paremto vien teorine ideologija. Tokie patys žmonės dabar pvz. valdo ir balsuoja už vokišką Die Linke kurioje gal didžioji dalis narių net nėra pro-rusiški, bet turi debilišką požiūrį į rusiją, paremtą vien teoriniu pacifizmu.

Pas mus turbūt vėliau pradėjo rastis ženklios Vakarų investicijos. Nes, pvz., Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje Vokietijos pramonė, ypač autopramonė, pradėjo kurtis neilgai trukus po komunizmo griūties. O pas mus ženklesnės Vakarų investicijos rastis, gamyba rimtai augti pradėjo turbūt tik po 2008 m. krizės, ypač nuo kokių 2014 m.

Pataisykit jei klystu, bet ten nebuvo taip, kad tų šalių vyriausybės ėjo ir siekė tų ankstyvųjų investicijų bandydamos išsaugoti ir modernizuoti didesnę dalį iš "socializmo" likusios pramonės (dėl ko pvz. Čekija iki šiol yra viena labiausiai industrializuotų Europos šalių) ar ją pakeisti panašia bet modernesne pramone, kol Lietuvoje ir likusiame post-sovietyne vyko labiau "vietinė" prichvatizacija?


Ai dar, buvo paminėtas Bernaras. Teko su juo pabendrauti asmeniškai prieš kelerius metus. Pasirodė toks keistas tipas, daug pilstantis iš tuščio į kiaurą ir, kaip kažkas paminėjo, biški linkęs link alt-raito, toks wannabe pavyzdinis smetoninės Lietuvos mokytojas.

[mantasm]

Šiaip dėl visko sutikčiau, bet "ideologiškumas" ir ideologinis puritanizmas be kažkokių moralinių normų gali būti ir šiek tiek pavojingas, pvz. man teko susipykti, užblokuoti ir nx išsiuntinėti nemažai panašias pažiūras į mano turinčių "demokratinių" socialistų ir "pacifistų" dėl jų požiūrio į rusijos invaziją į Ukrainą, paremto vien teorine ideologija. Tokie patys žmonės dabar pvz. valdo ir balsuoja už vokišką Die Linke kurioje gal didžioji dalis narių net nėra pro-rusiški, bet turi debilišką požiūrį į rusiją, paremtą vien teoriniu pacifizmu.

Bet yra gerai kai turintys tokį požiūrį turi juos atstovaujančią partiją. Geriau taip, nei tyliai virtuvėse verdantis nepasitenkinimas kuris anksčiau ar vėliau išsiveržtų įvairiais būdais.

Blogai kai politikoje bandoma vienus ar kitus požiūrius paskelbti už ribos ir taip bandyti paneigti jų egzistavimą visuomenėje. Vietoj to reikia diskusijų ir per jas išsiaiškinti prieštaraujančių pažiūrų santykį. Geriausiu atveju - randant bendrus taškus.

[Aukštaitis]

Šiaip dėl visko sutikčiau, bet "ideologiškumas" ir ideologinis puritanizmas be kažkokių moralinių normų gali būti ir šiek tiek pavojingas, pvz. man teko susipykti, užblokuoti ir nx išsiuntinėti nemažai panašias pažiūras į mano turinčių "demokratinių" socialistų ir "pacifistų" dėl jų požiūrio į rusijos invaziją į Ukrainą, paremto vien teorine ideologija. Tokie patys žmonės dabar pvz. valdo ir balsuoja už vokišką Die Linke kurioje gal didžioji dalis narių net nėra pro-rusiški, bet turi debilišką požiūrį į rusiją, paremtą vien teoriniu pacifizmu.



Pataisykit jei klystu, bet ten nebuvo taip, kad tų šalių vyriausybės ėjo ir siekė tų ankstyvųjų investicijų bandydamos išsaugoti ir modernizuoti didesnę dalį iš "socializmo" likusios pramonės (dėl ko pvz. Čekija iki šiol yra viena labiausiai industrializuotų Europos šalių) ar ją pakeisti panašia bet modernesne pramone, kol Lietuvoje ir likusiame post-sovietyne vyko labiau "vietinė" prichvatizacija?


Ai dar, buvo paminėtas Bernaras. Teko su juo pabendrauti asmeniškai prieš kelerius metus. Pasirodė toks keistas tipas, daug pilstantis iš tuščio į kiaurą ir, kaip kažkas paminėjo, biški linkęs link alt-raito, toks wannabe pavyzdinis smetoninės Lietuvos mokytojas.

Turiu omeny, kad pačioje politikoje trūksta ideologiškumo, nes pas mus viskas labai remiasi į asmenybes. O politikoje apskritai trūksta netgi paties politiškumo, nes dabar vidutiniam žmogui politika asocijuojasi vien tik su kažkuo nešvaraus, todėl iš čia kyla tokia absurdiška kai kurių kandidatų retorika, kad „einame dirbti, o ne politikuoti“.

O apie pokomunistinį kapitalizmą daug yra rašęs sociologas Zenonas Norkus. Ten jis apibendrintai yra išskyręs tris pokomunistinio kapitalizmo tipus: koordinuota rinkos ekonomika (Slovėnija), liberali rinkos ekonomika (Baltijos šalys), o Vyšegrado šalys taip per vidurį. Tai pas juos tas neoliberalizmas yra kažkiek nuosaikesnis.

[PoDV]

Kalbant apie Neredaguota, įdomus kanalas, bet jaučiasi kaip gryninasi į alt right'ą.
Šiaip kas liečia karinius klausimus, tai atrodo pašnekovai kalba logiškus dalykus.
Neturiu ką pasakyt blogo apie Rakutį, ir jis man net neatrodo alt-right'as.

Kai pašnekovai pasikviečiami ir prasideda kokie nors santvarkos ar transporto klausimai, galima išgirsti visko.

Kas liečia Bernarą, kiek teko klausyt, jau man beklausant du red flag'us turi: kažkaip teisina Orbaną (nežinau kaip išsireikšt), esą Lietuvai dab. Vengrija labiau teigiamas pavyzdys, nei neigiamas, dar lyg paneigė klimato kaitą.

Vengrijos liaupsinimas labiau būdingas jau link tankie spektro pusę sukantiems lietuviškiems kanalams.
Klimato kaitos neigimas yra šiaip kaip alt right požymis.

[suoliuojantis]

Ne visai apie Lietuvą, bet kažkiek aktualu ir Lietuvai. Yra tokia įdomi knyga lenkų ekonomisto Witold Orlowski "Czy Polska dogoni Niemcy" (Ar Lenkija pavys Vokietiją). Knyga išleista jau gerokai seniau nei prieš 10 metų, bet daug kas yra aktualu. Ten yra tokia įdomi statistika: vidutinis vokietis dalyvauja 2,4 visuomeninės organizacijos veikloje, vidutinis lenkas - ... 0,14. Dabar gal ta statistika kiek pasikeitusi, bet turbūt radikaliai neapsivertusi. Beje jis ten gan gražiai parodo, kodėl tai svarbu ir ekonominėje vekloje: neretai tokioje veikloje formuojasi socialiniai ryšiai ir tinklai, mokomasi kolektyvinio bendravimo, atrandami lyderių savybių turintys asmenys ir t.t. Tai viena iš priežasčių, kodėl vokiečiams geriau sekasi tiekimo grandinių kūrimas ir perėjimas iš small business į big business lygį. O lenkams labai sunku pereiti tą etapą, nes savo siela jie daug labiau individualistai ta prasme, kad kiekvienas pats už save. Kaip ten bebūtų mes daug kuo panašūs į lenkus. (Klasika yra mano 81 metų uošvienė, kuri apie daugiabučius turi posakį: nieko nėra baisiau kaip kolchozas. nuo vaikystės prisimenu kaip tėvai verkė kai varė į kolchozą. Savas yra savas - darai ką nori ir nereikia su niekuo derinti - o pati daugybę metų gyvena daugiabutyje ...).

[Aukštaitis]

Ne visai apie Lietuvą, bet kažkiek aktualu ir Lietuvai. Yra tokia įdomi knyga lenkų ekonomisto Witold Orlowski "Czy Polska dogoni Niemcy" (Ar Lenkija pavys Vokietiją). Knyga išleista jau gerokai seniau nei prieš 10 metų, bet daug kas yra aktualu. Ten yra tokia įdomi statistika: vidutinis vokietis dalyvauja 2,4 visuomeninės organizacijos veikloje, vidutinis lenkas - ... 0,14. Dabar gal ta statistika kiek pasikeitusi, bet turbūt radikaliai neapsivertusi. Beje jis ten gan gražiai parodo, kodėl tai svarbu ir ekonominėje vekloje: neretai tokioje veikloje formuojasi socialiniai ryšiai ir tinklai, mokomasi kolektyvinio bendravimo, atrandami lyderių savybių turintys asmenys ir t.t. Tai viena iš priežasčių, kodėl vokiečiams geriau sekasi tiekimo grandinių kūrimas ir perėjimas iš small business į big business lygį. O lenkams labai sunku pereiti tą etapą, nes savo siela jie daug labiau individualistai ta prasme, kad kiekvienas pats už save. Kaip ten bebūtų mes daug kuo panašūs į lenkus. (Klasika yra mano 81 metų uošvienė, kuri apie daugiabučius turi posakį: nieko nėra baisiau kaip kolchozas. nuo vaikystės prisimenu kaip tėvai verkė kai varė į kolchozą. Savas yra savas - darai ką nori ir nereikia su niekuo derinti - o pati daugybę metų gyvena daugiabutyje ...).

Aš tai sakyčiau, kad yra atvirkščiai. Būtent per visuomeniškumą ir pasireiškia tas vakarietiškas individualizmas, nes vakarietiškame mentalitete akcentuojami tokie dalykai kaip visų individų lygybė prieš įstatymą, pilietiškumas ar bendrasis gėris. Žodžiu, tokie abstraktūs dalykai. O mūsų (lenkų, lietuvių ir kitų rytų europiečių) mentalitetas gal ne tai kad kolektyvistinis, bet tikslesnis žodis būtų klaninis. Svarbiausia yra paties žmogaus šeimos ir draugų (žodžiu, klano) interesai, o tokie dalykai kaip visuomeniškumas ar bendrasis gėris sunkiai suprantami. Aišku, toks skirstymas yra laipsniškas. Pasaulio mastu mes esame vakariečiai.

[mantasm]

Aš tai sakyčiau, kad yra atvirkščiai. Būtent per visuomeniškumą ir pasireiškia tas vakarietiškas individualizmas, nes vakarietiškame mentalitete akcentuojami tokie dalykai kaip visų individų lygybė prieš įstatymą, pilietiškumas ar bendrasis gėris. Žodžiu, tokie abstraktūs dalykai. O mūsų (lenkų, lietuvių ir kitų rytų europiečių) mentalitetas gal ne tai kad kolektyvistinis, bet tikslesnis žodis būtų klaninis. Svarbiausia yra paties žmogaus šeimos ir draugų (žodžiu, klano) interesai, o tokie dalykai kaip visuomeniškumas ar bendrasis gėris sunkiai suprantami. Aišku, toks skirstymas yra laipsniškas. Pasaulio mastu mes esame vakariečiai.

Bendrasis gėris ir t.t. čia labiau kolektyvizmas. Individualizmas yra JAV.

[sankauskas]

Bendrasis gėris ir t.t. čia labiau kolektyvizmas. Individualizmas yra JAV.

Kolektyvizmas vs individualizmas, - visų iedologijų alfa ir omega.

jei darome priaidą, kad kolektyvizmas yra kairė, o individualizmas - dešinė, būna juokinga kai visokie trumpai ar Nacionaliniai Susivienijimai save laiko dešiniaisiais.