Suklestėjusios tuštybės sostinė

[rmss]

Gal kauniečiams, kuriems Vilniuje nepavyksta lietuviškai duonos nusipirkt, reiktų papasakot, kad mus jau kuris laikas savitarnos kasos egzistuoja

[Tomizmas]

Tik nesuprantu, kodėl pykstate, kad žmonės konstatuoja faktą, kad Vilniuje daugiau kalbama rusiškai, nei kituose miestuose?

Niekas nepyktų, jeigu tik konstatuotų faktą. Tik įdomu, nuo kada "tie lenkai tokie ir anokie, Kaune geriau nes nėra rusų, visur vata, lietuviško žodžio neišgirsi, duonos parduotuvėj nenusipirksi, ar dėl to bočiai kovojo su kardais" pasidarė "fakto konstatavimu".

[manometras]

Tai dauguma kauniečių būtent ir neturi jokių lenkakalbių, rusakalbių draugų, giminių. Jie Vilniuje būna retai, nes Vilnius nėra labai labai labai patrauklus miestas, ten susiduria tik su svetimais kitakalbiais, galbūt jauni net nesupranta jų kalbos, o vyresni mano, kad galbūt šitie nemoka lietuviškai, galbūt kažkaip nemokėjimu ir nekalbėjimu lietuviškai verčia lietuvius su jais kalbėtis slaviškai ir dar drauge vemti ant Lietuvos. Tai iš tikrųjų išsiauklėję, išsilavinę normalūs kauniečiai ne-nekenčia visų kitataučių, o tik tų, kuriuos įsivaizduoja kaip nepatinkančius arba kurie iš tikrųjų savo elgesiu ar kalbomis nepatinka.

Internetiniai šikaliojimai ant kauniečių ir lietuvių kaimiečių kaip nacionalistų ir ant vilniečių kaip Lietuvos ir lietuvių (per varymą ant kauniečių ir kaimiečių, nes apie šiauliečius, panevėžiečius ten kalbama rečiau arba kauniečiams taip atrodo) nekentikų slavų arba pataikautojų savo draugams ir giminėms vatnikams lietuvių yra iš esmės šikaliojimai ant nepažįstamų nepažįstamo miesto ar kaimo gyventojų.

Kad vilniečiai retai būna Kaune, buvusioje sostinėje, tai gal ir ok, bet jei kauniečiai retai būna sostinėje, tai nelabai ok.

Atsakau Kaštonui į klausimą, ar kauniečiai kažkaip labiau myli vienas kitą, jei aiškina, kad labiau myli savo miestą. Ne, kauniečiai yra tokie patys nemylintys nieko, išskyrus savo draugus ir gimines, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai. Tiesiog kauniečiai kartais, gal dažniau negu vilniečiai, tampa draugais su savo daugiabučio namo ar privačių namelių kvartalo kaimynais, nes kauniečiai vienodesni ir, galbūt lengviau susibendrauja su to paties etnoso kaimynais. Jeigu pamato, kad tu nepanašus į juos, nesielgi, kaip jie ir kaip jie tikisi, kaip jiems patinka, tai gali būti ir daugiau agresijos, mažiau tiesiog abejingumo, tavo atžvilgiu.

Mano klausimas vilniečiams: ar jūs tikrai daug bendraujate su kitakalbiais (rusa-, lenkakalbiais), o ne esate jiems abejingi ir tiesiog nutylite, kai jų elgesys ar kalbos, pavyzdžiui, varymas ant Lietuvos, jums nepatinka.

[Kaštonas]

Tai dauguma kauniečių būtent ir neturi jokių lenkakalbių, rusakalbių draugų, giminių. Jie Vilniuje būna retai, nes Vilnius nėra labai labai labai patrauklus miestas, ten susiduria tik su svetimais kitakalbiais, galbūt jauni net nesupranta jų kalbos, o vyresni mano, kad galbūt šitie nemoka lietuviškai, galbūt kažkaip nemokėjimu ir nekalbėjimu lietuviškai verčia lietuvius su jais kalbėtis slaviškai ir dar drauge vemti ant Lietuvos. Tai iš tikrųjų išsiauklėję, išsilavinę normalūs kauniečiai ne-nekenčia visų kitataučių, o tik tų, kuriuos įsivaizduoja kaip nepatinkančius arba kurie iš tikrųjų savo elgesiu ar kalbomis nepatinka.

Internetiniai šikaliojimai ant kauniečių ir lietuvių kaimiečių kaip nacionalistų ir ant vilniečių kaip Lietuvos ir lietuvių (per varymą ant kauniečių ir kaimiečių, nes apie šiauliečius, panevėžiečius ten kalbama rečiau arba kauniečiams taip atrodo) nekentikų slavų arba pataikautojų savo draugams ir giminėms vatnikams lietuvių yra iš esmės šikaliojimai ant nepažįstamų nepažįstamo miesto ar kaimo gyventojų.

Kad vilniečiai retai būna Kaune, buvusioje sostinėje, tai gal ir ok, bet jei kauniečiai retai būna sostinėje, tai nelabai ok.

Atsakau Kaštonui į klausimą, ar kauniečiai kažkaip labiau myli vienas kitą, jei aiškina, kad labiau myli savo miestą. Ne, kauniečiai yra tokie patys nemylintys nieko, išskyrus savo draugus ir gimines, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai. Tiesiog kauniečiai kartais, gal dažniau negu vilniečiai, tampa draugais su savo daugiabučio namo ar privačių namelių kvartalo kaimynais, nes kauniečiai vienodesni ir, galbūt lengviau susibendrauja su to paties etnoso kaimynais. Jeigu pamato, kad tu nepanašus į juos, nesielgi, kaip jie ir kaip jie tikisi, kaip jiems patinka, tai gali būti ir daugiau agresijos, mažiau tiesiog abejingumo, tavo atžvilgiu.

Mano klausimas vilniečiams: ar jūs tikrai daug bendraujate su kitakalbiais (rusa-, lenkakalbiais), o ne esate jiems abejingi ir tiesiog nutylite, kai jų elgesys ar kalbos, pavyzdžiui, varymas ant Lietuvos, jums nepatinka.

1.Taip retai, kad Vilniuje kabinami plakatai kviečiantys kauniečius grįžti namo, o kiekvienoje bent keliasdiašimt darbuotojų turinčioje įmonėje Vilniuje sutiksi kaunietį.
2. Na Vilniaus senamiestis tikrai vertas dėmesio, nors ir jaustum nieko nepagrįsta nuoskauda šalia esančiam miestui.
3. Paauglystėje krepšinį žaidžiau, prie rusų mokyklos. Ateidavo chebra kurią vadindavome rusais. Su mumis visada kalbėdavo tik lietuviškai, net kai kurie per Euročiampą Lietuvos rinktinės marškinėlius nešiodavo. Vienas net sakė: Nebandyk nežiūrėti kaip Lytuva žaidžia O šiap taip, darbe, susiduriu su tam tikru kiekiu rusų lenkų (beabejo gerokai mažesniu nei lietuvių) ir nei iš vieno jų negirdėjau nei vieno blogo žodžio apie Lietuvą. Man jie tokie pat Lietuvos gyventojai.
4. Apskritai vilniečiai neskirsto vieni kitų pagal tautybę, ir čia mentaliteto skirtumas nuo Kauno didžiulis. Tą suvokia ir kauniečiai pripažįsta garsiai tai ar ne.
5. Vilniečiui tokios kalbos būtų žemo lygio ir nevertos dėmesio, kai kuriems kauniečiams (panašu, kad nemažai) tai kelia pasididžiavimą... Na gerai jeigu nors tai sukelia Jiems džiaugsmą

[Tomizmas]

Mano klausimas vilniečiams: ar jūs tikrai daug bendraujate su kitakalbiais (rusa-, lenkakalbiais), o ne esate jiems abejingi ir tiesiog nutylite, kai jų elgesys ar kalbos, pavyzdžiui, varymas ant Lietuvos, jums nepatinka.

Bendraujame absoliučiai kiekvieną dieną. Ir iš kur toks įsivaizdavimas, kad bendraujant su žmogumi jo tautybė svarbi? Kai leidi laiką su draugais arba dirbi su kolegomis, tai net neateina į galvą, kad šitas yra vienos tautybės, o tas kitos, tas tai maišytas... Nevaidina joko vaidmens kasdieniniame gyvenime tokie dalykai.

Jeigu žmogui kyla tokie klausimai "kaip jūs reaguojate į...", tai jie gali kilti tik žmogui, kuris nelabai daug matė kitataučių ir įsivaizduoja juos kaip kažkokią egzotiką, prie kurių reikia kažkokio "kitokio elgesio/priėjimo".

"Varymas ant Lietuvos" O jau lietuvių tarpe tai niekas nevaro ant Lietuvos. Netgi tarp tų pačių kauniečių, nu niekas matyt nevaro ant Lietuvos, visai.

4. Apskritai vilniečiai neskirsto vieni kitų pagal tautybę

Žiūriu, kad kai kuriems toks paprastas dalykas yra baisiai sunkiai suvokiamas. "Kaip galima neskirstyti? Taigi rusai!!! Taigi lenkai!!! Vajetau, kas dabar bus?"

[Kaštonas]

Bendraujame absoliučiai kiekvieną dieną. Ir iš kur toks įsivaizdavimas, kad bendraujant su žmogumi jo tautybė svarbi? Kai leidi laiką su draugais arba dirbi su kolegomis, tai net neateina į galvą, kad šitas yra vienos tautybės, o tas kitos, tas tai maišytas... Nevaidina joko vaidmens kasdieniniame gyvenime tokie dalykai.

Jeigu žmogui kyla tokie klausimai "kaip jūs reaguojate į...", tai jie gali kilti tik žmogui, kuris nelabai daug matė kitataučių ir įsivaizduoja juos kaip kažkokią egzotiką, prie kurių reikia kažkokio "kitokio elgesio/priėjimo".

Aš irgi tik dabar pradedu suprasti, kad tas VIlniuje rusai lenkai, iš Kaunietiškos pusės, tarsi Vilniuje blogis Kas absoliučiai nesuvokiama sveiko proto vilniečiui ar bet kokiam žmogui. Mano mama vilnietė gryna lietuvė, iškart supyksta jeigu kažkas pasako kažką apie kitas tautuybės ir tokiomis temomis kaip Vilnius Kaunas gyvenime nediskutuoja ir net nesileidžia, o facecbooke pilna panašaus amžiaus kauniečių moteriškių kurios rašinėja absurdą. Iš kitos pusės, tokie komentarai sakau visiškai nuoširždiai, man šimtus kartu priverčia džiaugtis ir didžiuotis Vilniumi, nes anksčiau ne visai suprasdavau ką žmonės turi omenyje kalbėdami apie šių miestų mentaliteto skirtumus. Ir taip jie Vilniaus naudai,

[manometras]

Pati aš turiu krūvą giminių Vilniuje, kai kurie pusiau giminės yra iš nelietuviakalbės šeimos, bet jauni ir puikiai moka lietuviškai, nors jų tėvai moka nepuikiai, o tik truputį. Mano mama turi rusę draugę nuo vaikystės, aš irgi turėjau vilnietę-panevėžietę draugę, kurios mama karaimė, o tėtis rusas. Ta draugė pati kalbėjo panevėžiečių tarme.
Kaimynai Vilniuje buvo ir lenkakalbė vienuolė, ir pas ją atvažiavusi vienuolė lenkė iš Lenkijos, ir rusakalbės žydės. Paskutiniais sovietiniais metais nei tos senos rusakalbės žydės, nei sena lenkakalbė vienuolė, nei duonos pardavėja lietuviškai nekalbėjo. Aš su jomis irgi beveik nekalbėjau, bet nebuvom priešai. Duonos, sakiau sau, jei nepaduos, paprašyta lietuviškai, tai nueisiu prie lentynos už prekystalio ir pati pasiimsiu, jokių ten rusiškų prašymų nebus. Bet paduodavo.

Vatnikų, tuteišių, litvinistų, lojančių ant Lietuvos ir lietuvių, šmeižiančių, nekenčiu, t. y. būna, kad su jais ginčijuosi, nepataikauju jiems. Ginčijuosi net su žydais, bet su jais labai mandagiai, nes tikrai daug nukentėjo. Ir nesulauksit iš manęs politkorektiškumo jų atžvilgiu.

Kritikuoti Lietuvą ir Kauną normaliai leidžiu ramiai. Nemėgstu ir lietuvių, kurie tokie buki, kad bukai loja ant kitataučių, patys nepažindami nė vieno. Bet tai ir paaiškina juos: loja, nes nepažįsta ir žiauriai įsivaizduoja.

[Tomizmas]

Aš irgi tik dabar pradedu suprasti, kad tas VIlniuje rusai lenkai, iš Kaunietiškos pusės, tarsi Vilniuje blogis Kas absoliučiai nesuvokiama sveiko proto vilniečiui ar bet kokiam žmogui. Mano mama vilnietė gryna lietuvė, iškart supyksta jeigu kažkas pasako kažką apie kitas tautuybės ir tokiomis temomis kaip Vilnius Kaunas gyvenime nediskutuoja ir net nesileidžia, o facecbooke pilna panašaus amžiaus kauniečių moteriškių kurios rašinėja absurdą. Iš kitos pusės, tokie komentarai sakau visiškai nuoširždiai, man šimtus kartu priverčia džiaugtis ir didžiuotis Vilniumi, nes anksčiau ne visai suprasdavau ką žmonės turi omenyje kalbėdami apie šių miestų mentaliteto skirtumus. Ir taip jie Vilniaus naudai,

Taip, nes kiekvienas vilnietis, nepriklausomai nuo tautybės, turi savo aplinkoje daugybę įvairių tautybių žmonių (na, bent jau trijų didžiausių Vilniaus populiacijų - lietuvių, rusų, lenkų), su jais gal žaidė dar smėlio dėžėje, ėjo į mokyklą, studentavo, pramogauja, dirba, bendrauja, jie yra ne kartą gyvenime padėję ir t. t. todėl bet koks nacionalistinis skirstymas yra labai nepriimtinas ir tikrai bus sutiktas su labai dideliu priešiškumu. Niekas nemėgsta, kai varoma ant tau artimų žmonių.

Būtent dėl to džiaugiuosi, kad Vilnius yra taikaus internacionalinio sugyvenimo pavyzdys, galintis būti puikiu pavyzdžiu daug kam pasaulyje. Jeigu visur žmonės sugyventų taip kaip Vilniuje, tai pasaulyje nebūtų jokių karštų taškų ir būtų išvengta daugybės problemų, kartais netgi kruvinų.

[manometras]

Bendraujame absoliučiai kiekvieną dieną. Ir iš kur toks įsivaizdavimas, kad bendraujant su žmogumi jo tautybė svarbi? Kai leidi laiką su draugais arba dirbi su kolegomis, tai net neateina į galvą, kad šitas yra vienos tautybės, o tas kitos, tas tai maišytas... Nevaidina joko vaidmens kasdieniniame gyvenime tokie dalykai.

Jeigu žmogui kyla tokie klausimai "kaip jūs reaguojate į...", tai jie gali kilti tik žmogui, kuris nelabai daug matė kitataučių ir įsivaizduoja juos kaip kažkokią egzotiką, prie kurių reikia kažkokio "kitokio elgesio/priėjimo".

"Varymas ant Lietuvos" O jau lietuvių tarpe tai niekas nevaro ant Lietuvos. Netgi tarp tų pačių kauniečių, nu niekas matyt nevaro ant Lietuvos, visai.



Žiūriu, kad kai kuriems toks paprastas dalykas yra baisiai sunkiai suvokiamas. "Kaip galima neskirstyti? Taigi rusai!!! Taigi lenkai!!! Vajetau, kas dabar bus?"

Tikrai varo ir lietuviai ant Lietuvos, bet lietuviai dauguma varo tokį: "oi, aš vargšas, oi, viską bloga valdžia pabrangino, oi, skriaudžia, oi, turčiai tie prakeikti...", o kai varo vatnikai, litvinistai ir wilnonasze'istai tuteišiai arba iš Lenkijos, tai man tikrai kyla didesnis nerimas ir pyktis, nes jie nekenčia būtent Lietuvos kaip valstybės ir lietuvių kaip tų, kurie neva atims iš jų teisę su mama kalbėtis nelietuviškai, kurie nepelnytai ir neteisingai gavo miestą Wilno/ Вильно/ Вильня ir pervadino lietuviškai, žodžiu, vieninteliai bjaurybės Lietuvoj jiems yra kauniečiai, nes lietuviai.

Daugiau varymo tenka matyti internetuose, į akis kitataučiui ir nepažįstamam žmogui troleibuse varo tik visiški psichai.

Aš dešimt metų pragyvenau Vilniuje ir ant jokių rusa-, lenkakalbių niekada nieko nevariau gyvai.

Bet kai mano tėvas atvažiavęs iš Vilniaus pas mus į Kauną pradėjo klausinėt, na, kaip kavenski, ar labai čia jūs durni, treningus jau nešiojat, tai susinervijau.

Manau, taisosi Kaunas, įvairėja, daugėja turistų, imigrantų ir kultūrinių renginių. Aišku, Vilniuje viso to dar daugiau ir tolerancija didesnė, rasistų gal mažiau. Bet pasakysiu, kad rusa- ir lenkakalbiai sovietinės kilmės žmonės vilniečiai irgi būna nacistai/rasistai, tik ruso- ir lenkonacistai ar rasistai.

Mūsų name nuomojasi kaimyno butą kažkoks siras ar kitas musulmonas, tai jis ok ir visa šeima kalba lietuviškai, gyvena ramiai, bet atvarė kartą į kiemą šeštadienio rytą visa minia jo tautiečių ar bendratikių, tai iškart pabudau nuo triukšmo, o pažiūrėjusi pro langą pamačiau, kad jau muštis bachūrai ruošiasi.


Tikrai žmonės Kaune ir Vilniuje pakankamai nepažįsta vieni kitų, todėl nepasitiki ir lojasi internetuose.

[mantasm]

Taip, nes kiekvienas vilnietis, nepriklausomai nuo tautybės, turi savo aplinkoje daugybę įvairių tautybių žmonių (na, bent jau trijų didžiausių Vilniaus populiacijų - lietuvių, rusų, lenkų), su jais gal žaidė dar smėlio dėžėje, ėjo į mokyklą, studentavo, pramogauja, dirba, bendrauja, jie yra ne kartą gyvenime padėję ir t. t. todėl bet koks nacionalistinis skirstymas yra labai nepriimtinas ir tikrai bus sutiktas su labai dideliu priešiškumu. Niekas nemėgsta, kai varoma ant tau artimų žmonių.

Tiesiog skirstama į savus lietuvius su pribambasais (rusakalbius, tuteišiakalbius ar dar kokius) ir vatnykus ir t.t. Buvimas etniniu lietuviu netrukdo būti vatnyku jei esi prieš Lietuvos kaip tautinės valstybės idėją. Iš esmės tai ir yra tas grynasis nacionalizmas - kai svarbiausia yra tautinės valstybės idėja. Jei esi prieš ją - esi blogas. Nesvarbu kokia etninė kilmė. Bet tautinė valstybė neturi būti 100% švari. Jei esi kitos tautybės, bet palaikai teisingos tautinės valstybės idėją - viskas gerai. Dėl to tuteišis palaikantis Vilnių kaip Lietuvos respublikos sostinę yra savas. Bet jei žmogui nepatinka gyventi Lietuvoje ir norėtų biški daugiau Lenkijos ar Baltarusijos.. Čia jau jo bėdos.

Kaip ir žydai tarpukariu buvo ganėtinai gerbiami (kaip tiems laikams) net ir nacionalistiniuose rateliuose. Nes jie iš esmės rėmė Lietuvos kaip lietuvių tautinės valstybės idėją. Ypač kai ji buvo pastatoma prieš Sovietų sąjungą ar Lenkiją.

Būtent dėl to džiaugiuosi, kad Vilnius yra taikaus internacionalinio sugyvenimo pavyzdys, galintis būti puikiu pavyzdžiu daug kam pasaulyje. Jeigu visur žmonės sugyventų taip kaip Vilniuje, tai pasaulyje nebūtų jokių karštų taškų ir būtų išvengta daugybės problemų, kartais netgi kruvinų.

Būtų gyventojų santykis biški kitoks ir iš to biški kitokia situacija politiniame lygmenyje - situacija būtų biški kitokia. Čia prisimenant kokius 90uosius kai neteisingam kieme neteisingai pasisveikinęs galėjai teisingai gaut į nosį. Kiek teko girdėt vyresnių žmonių pasakojimų tai situacija kokiais 70-80ais dar įdomesnė buvo. Palyginus šiandieninio Vilniaus nelaikyčiau internacionaliniu. Lietuvių dominuojamas miestas, kuriame gyvena ir mažumos. Tyliai, pernelyg nelysdamos į akis.

[Sula]

Kritikuoti Lietuvą ir Kauną normaliai leidžiu ramiai. Nemėgstu ir lietuvių, kurie tokie buki, kad bukai loja ant kitataučių, patys nepažindami nė vieno. Bet tai ir paaiškina juos: loja, nes nepažįsta ir žiauriai įsivaizduoja.

Atsiversk pirmą pasitaikiusį straipsnį apie Lietuvos Rusijos santykius, tai rasi bent 60-90% komentarų su varymu ant Lietuvos. O "geriausiai vertinami" irgi būtent jie. Ir daugumą jų tikrai ne kitataučiai parašė (juolab, ne tie kurie nelabai moka lietuviškai). Dažnai net lietuviai-emigrantai, kaip matosi iš IP.

[Tomizmas]

kai varo vatnikai, litvinistai ir wilnonasze'istai tuteišiai arba iš Lenkijos, tai man tikrai kyla didesnis nerimas ir pyktis, nes jie nekenčia būtent Lietuvos kaip valstybės ir lietuvių kaip tų, kurie neva atims iš jų teisę su mama kalbėtis nelietuviškai, kurie nepelnytai ir neteisingai gavo miestą Wilno/ Вильно/ Вильня ir pervadino lietuviškai, žodžiu, vieninteliai bjaurybės Lietuvoj jiems yra kauniečiai, nes lietuviai.

Tai visur būna neadekvačių. Pasakojo man apie tokią moteriškę jau pensijinio amžiaus (ir matyt abejotinos psichinės sveikatos) gyvenusią sodų bendrijoje prie Vilniaus, kuri visokiais būdais bandė kenkti sklypą šalia nusipirkusiems lietuviams, nes jos giliu įsitikinimu, "lietuvių čia neturi būti". Ir dar girdėjau atvejį, kai jau irgi gerokai pagyvenusi moteriškė (ir jos psichinė sveikata, beje, buvo ne visai aiški) pardavinėjo namą, ir norėjo būtinai parduoti ne bet kam, o tik lenkams. Vieninteliai hardkorinio lenkiško nacionalizmo atvejai praktikoje, apie kuriuos esu girdėjęs. Bet čia jau iš tų atvejų, kai negalima juoktis - na, problemos su protu, ką darysi.

Ir įdomu, ką dvi tokios moteriškės reiškia prieš daugybę pažįstamų ir kasdien matomų lenkų, su kuriais daugybę laiko bendrauta, dirbta, tūsintasi, praleista daugybė gero laiko, kurie dažnai būna sukūrę mišrias šeimas su lietuviais/lietuvėmis ir t. t. Kuri svarstyklių lėkštė nusverianti?

[mantasm]

Ir įdomu, ką dvi tokios moteriškės reiškia prieš daugybę pažįstamų ir kasdien matomų lenkų, su kuriais daugybę laiko bendrauta, dirbta, tūsintasi, praleista daugybė gero laiko, kurie dažnai būna sukūrę mišrias šeimas su lietuviais/lietuvėmis ir t. t. Kuri svarstyklių lėkštė nusverianti?

90% žmonių visada neturi jokios nuomonės ir tiesiog yra banda einanti paskui kitus. Bet likę 10% dažniausiai ir įsimena. Ir sakant nuomonę, kad "xyz yra tokie ir anokie" dažniausiai irgi šnekama apie tuos 10%, o ne 90%

Beje, jei nori daugiau lenkiško nacionalizmo - apsilankyk Vilniaus rajono savivaldybėj Pradedant nuo darželių vietų skirstymo ir baigiant statybų leidimų išdavimais Rinkiminė agitacija irgi įdomi būna.

[Milwaukee]

Kokie jie lenkai jei ziuri Zombi TV. Tulas 'lenkas' net nezino nei Dudos, nei Sikorskio nei Kvasnievskio. Zino tik putina. Putin eto rossija, rossija eto putin

[manometras]

Kaune beveik nėra tų tuteišių (tik Vandžiogaloj/Wędziagoloj), tai kauniečiai ir negali būti jų draugai ar giminės, ir negali net turėti aktualaus (nepasenusio) realaus jų vaizdo, tik seną įvaizdį arba tik per internetus, o internetuose tikrai yra visokių, nes žmonės nežino, kad juos fb, vk, lj perskaitys ne tik giminės ir draugai, etniniai broliai, arba tyčia trolina.

Sarajevas Jugoslavijoje irgi labai didžiavosi, kad labai internacionalinis ir gerai sutariantis miestas, o paskui paaiškėjo, kad miestas, kur etnosai ir bendratikiai turi visokių kvaių stereotipų apie kitatautybius ir kitatikius, tik apie tai politkorektiškai niekada nešnekėdavo, nesipykdavo, kol nesusipjovė. Todėl aš ir uždaviau vilniečiams tą klausimą, ar jūs manot, kad diskutuojat su kitatautybiais, nuoširdžiai leidžiat jiems būti wilnonasze, solecznikidlapolakow lenkais, ar tik nutylit, ką apie tai galvojat, nes draugui, bendradarbiui kitataučiui nepatiks jūsų nuomonė.

Tomizmas man daro įspūdį žmogaus, kuris nė už ką nesiginčytų su vatnikaujančiais arba miške ar parke šiukšlinančiais kitatautybiais bendradarbiais ir kaimynais, nes kam pyktis "dėl tautybės", "dėl politikos".

[Tomizmas]

Kaune beveik nėra tų tuteišių (tik Vandžiogaloj/Wędziagoloj), tai kauniečiai ir negali būti jų draugai ar giminės, ir negali net turėti aktualaus (nepasenusio) realaus jų vaizdo, tik seną įvaizdį arba tik per internetus, o internetuose tikrai yra visokių, nes žmonės nežino, kad juos fb, vk, lj perskaitys ne tik giminės ir draugai, etniniai broliai, arba tyčia trolina.

Sarajevas Jugoslavijoje irgi labai didžiavosi, kad labai internacionalinis ir gerai sutariantis miestas, o paskui paaiškėjo, kad miestas, kur etnosai ir bendratikiai turi visokių kvaių stereotipų apie kitatautybius ir kitatikius, tik apie tai politkorektiškai niekada nešnekėdavo, nesipykdavo, kol nesusipjovė. Todėl aš ir uždaviau vilniečiams tą klausimą, ar jūs manot, kad diskutuojat su kitatautybiais, nuoširdžiai leidžiat jiems būti wilnonasze, solecznikidlapolakow lenkais, ar tik nutylit, ką apie tai galvojat, nes draugui, bendradarbiui kitataučiui nepatiks jūsų nuomonė.

Tomizmas man daro įspūdį žmogaus, kuris nė už ką nesiginčytų su vatnikaujančiais arba miške ar parke šiukšlinančiais kitatautybiais bendradarbiais ir kaimynais, nes kam pyktis "dėl tautybės", "dėl politikos".

Miške arba parke šiukšlinantys asmenys bet kokiu atveju turi būti nubausti ir nesvarbu, ar jie yra "kitatautybiai" ar "savatautybiai". Gal dar "savatautybiams" leisti šiukšlinti, taigi "savesni" už kitus?

Jeigu man pačiam asmeniškai reikėtų turėti reikalų su tokiomis hardkorinėmis nacėmis, apie kurias rašiau ankstesniame poste - pamokyčiau jas tautų draugystės (aišku, nesmurtiniais metodais). Bet jeigu aiškiai matytųsi, kad blogai su psichika - bala nematė, aš ne medikas ir čia jau ne mano kompetencija. Bet kadangi abu šie atvejai buvo man tik girdėti iš kitų žmonių, o pats su tuo nesusidūriau - tai progos dėl to susiginčyti nebuvo. Jokių "Wilno nasze" realiame gyvenime negirdėjau. Kažin ar koks žmogus, netgi mintyse taip galvojantis, rizikuotų susipykti su dideliu kiekiu savo aplinkos žmonių. O tokie "Wilno nasze" daugiatautėje Vilniaus aplinkoje būtų labai nesuprasti ir grėstų tas pats, kas rėkaujančiam lietuviui nacionalistui - izoliacija sociume. Nebent tas pilietis sėdi kokiame sodų bendrijos burbule, kur gatvėje vien panašių pažiūrų kaimynai, ir be jų nelabai su kuo bendrauja. Bet ar daug yra tokių?

Beje, dėl Sarajevo. Kažkada politkorekcijos temoje vyko lbai aktyvi diskusija, bandžiau paaiškinti, kad labai dažnais atvejais politkorekcija (nors ne visais atvejais jai pritariu) yra neišvengiama, nes būtent ji ir apsaugo nuo to, kas įvyko vėliau tame pačiame Sarajeve. Bet tada iš kai kurių žmonių susilaukiau tokių atsakymų:

Nesivelsiu į šitą barchanaliją, bet skaitant tas pc leftistines nesąmones į galvą ateina komunistų internacionalas ir tokie plakatai. (Matyt, Romas nesitikėjai, kad tema virs tokia? ) Toks jaumas, kad grįžtam į kokius ~1970 m.

Tada dar bandžiau klausinėti, kad jeigu nepatinka taikūs santykiai tarp tautų, tai kas tada patinka - netaikūs? Bet tiesių atsakymų negavau, tik kažką miglotai ir per aplinkui.

[manometras]

Tai visur būna neadekvačių. Pasakojo man apie tokią moteriškę jau pensijinio amžiaus (ir matyt abejotinos psichinės sveikatos) gyvenusią sodų bendrijoje prie Vilniaus, kuri visokiais būdais bandė kenkti sklypą šalia nusipirkusiems lietuviams, nes jos giliu įsitikinimu, "lietuvių čia neturi būti". Ir dar girdėjau atvejį, kai jau irgi gerokai pagyvenusi moteriškė (ir jos psichinė sveikata, beje, buvo ne visai aiški) pardavinėjo namą, ir norėjo būtinai parduoti ne bet kam, o tik lenkams. Vieninteliai hardkorinio lenkiško nacionalizmo atvejai praktikoje, apie kuriuos esu girdėjęs. Bet čia jau iš tų atvejų, kai negalima juoktis - na, problemos su protu, ką darysi.

Ir įdomu, ką dvi tokios moteriškės reiškia prieš daugybę pažįstamų ir kasdien matomų lenkų, su kuriais daugybę laiko bendrauta, dirbta, tūsintasi, praleista daugybė gero laiko, kurie dažnai būna sukūrę mišrias šeimas su lietuviais/lietuvėmis ir t. t. Kuri svarstyklių lėkštė nusverianti?

Man asmeniškai, aišku, svarbiau geri draugai, negu neadekvatai, o neadekvatai nebus man draugai. Ir suprantama, kas nusveria. Bet kartais, ypač kai neturi tokių draugų, nusveria stereotipai arba įsivaizdavimai, pagrįsti praeitimi. Tų dviejų senų neadekvačių sprendimą parduoti tik lenkams irgi, matyt, lėmė prieštvaniniai įsitikinimai. Ir, matyt, jokios jos lenkės, o tuteišės, susilenkinusios dėl šimto metų senumo auklėjimo - kunigų ir bajorų įkalbėtos neapykantos viskam, kas lietuviška. Beje, istorikas man sakė, kad net Rygoj lietuviai iki 1918 m. dažnai rinkdavosi nekalbėti lietuviškai, o tik rusiškai arba lenkiškai, nes lietuvių kalba neva tik niekinga kaimiečių netikėlių kalba, mieste atseit netinka.

Turiu draugę rusakalbę žydę vilnietę, tuteišio žmoną, tai visada labai nejauku pasidalinti su ja svarbiais straipsniais, po kuriais komentaruose tikrai bus daug buko antižydiško arba antirusiško anonimų lojimo, nors ji dažnai neskaito to, kas gali ją sunervinti.
Šiaip visos Lietuvos žydai, kiek žinau, po Holokausto sąmoningai koncentravosi Vilniuje, kad būtų krūvoj ir mažiau prisimintų sunaikintas savo gimtųjų vietų bendruomenes, miestelius, namus.

O šiukšlinti neleisčiau niekam ne pagal tautybę.
Ir visiems, vemiantiems, kad Lietuva nėra pakankamai valstybė (nedostrana), siūlau tuoj pat atsisakyti Lietuvos pilietybės (paso).

Taip, sutinku, kad kurstyti neapykantą kitokiems yra žema ir pavojinga, ir kad logiška ir teisinga būtų, jei ir valdantiesiems rūpėtų kalbomis ir raštais gesinti kurstymą, ir sutinku, kad Wilno nasze Vilniuje gyvai ant sienų rašnėja ne daug kas, ir tik naktį, kai niekas nemato, arba kai mato minia "savų".

[mantasm]

ažin ar koks žmogus, netgi mintyse taip galvojantis, rizikuotų susipykti su dideliu kiekiu savo aplinkos žmonių. O tokie "Wilno nasze" daugiatautėje Vilniaus aplinkoje būtų labai nesuprasti ir grėstų tas pats, kas rėkaujančiam lietuviui nacionalistui - izoliacija sociume. Nebent tas pilietis sėdi kokiame sodų bendrijos burbule, kur gatvėje vien panašių pažiūrų kaimynai, ir be jų nelabai su kuo bendrauja. Bet ar daug yra tokių?

Ar daug žmonių realiam gyvenime yra socialinės bitutės su šimtais draugų? Daug ir gyvena savo ratelyje, nuolat bendrauja su keliolika žmonių, dar keliasdešimt artimiau pažįsta. Aišku dar yra kolegos ir klientai, bet nesunku užsiraitot rankovę, kad nesimatytų Wilno Nasze tatuškės. Tyliai paburbi, kad su fašystais reikia dirbt ir tiek.

Beje, dėl Sarajevo. Kažkada politkorekcijos temoje vyko lbai aktyvi diskusija, bandžiau paaiškinti, kad labai dažnais atvejais politkorekcija (nors ne visais atvejais jai pritariu) yra neišvengiama, nes būtent ji ir apsaugo nuo to, kas įvyko vėliau tame pačiame Sarajeve. Bet tada iš kai kurių žmonių susilaukiau tokių atsakymų:

Politkorektiškumas padeda nuslėpt įtampą iki tam tikro lygio. Bet jei įtampa tik didėja, po to "netikėtai" būna liūdna. Tą patį galima matyti pvz tarp Šiitų ir Sunitų. Kol yra pasaulietinis autoritarinis režimas - lyg ir įtampos nėra. Kai diktatorius nuimamas - prasideda festivaliai. Kaukaze visokie konfliktai irgi panašiai sovietiniais laikais buvo užspausti.

[index]

Ar daug žmonių realiam gyvenime yra socialinės bitutės su šimtais draugų? Daug ir gyvena savo ratelyje, nuolat bendrauja su keliolika žmonių, dar keliasdešimt artimiau pažįsta. Aišku dar yra kolegos ir klientai, bet nesunku užsiraitot rankovę, kad nesimatytų Wilno Nasze tatuškės. Tyliai paburbi, kad su fašystais reikia dirbt ir tiek.

Ir iš tų keliolikos Vilniuje bent keletas bus lenkų ar rusų kilmės žmonių.

[mantasm]

Ir iš tų keliolikos Vilniuje bent keletas bus lenkų ar rusų kilmės žmonių.

Tik nemaža tikimybė, kad tuteišas Vadim dažniausiai vaikščios su bomberiu, trispalve ir turės Gediminaičių stulpų tatuškę. O Aleksandr yra šaulys ir šiaip didelis Tėvynės patriotas, kurio gyvenimo svajonė išmalt snukį kokiam vatnykui. Manau ir kauniečiai didžiuotųsi tokiais bendratautiečiais.