Ar Rusija vis dar kelia grėsmę Lietuvai?

[Lettered]

Nenusisnekanciam-jei tu ruostumeisi vaziuoti pastoviam gyvenimui i Tambovo sriti, tave paguostu pasakymas tarkim:"tik Tambovo rajone lietuvius pjauna, mieste paprastai taip tikrai nenutinka".

Niekas Lietuvoje rusų nepjovė, (nebent turi kokios nors statistikos, kiek jų išpjauta per tą pusę amžiaus), nereikia maišyti karo, kai žmonės kovoja prieš kareivius okupantus, ar šiaip visokius plėšikautojus. Lietuvoje industrializacija ir urbanizacija kraustantis būtent vietos gyventojams į miestus vyko dėl labiau vietinės valdžios politikos, išskyrus aišku tokius unikalius atvejus kaip Visaginas, nors irgi neteko girdėti, kad ten kas nors būtų papjautas.

[sausuolis75]

Nesusisnekam. As aiskinu ne apie technini dalyka(kazkas kazka pjove) o apie socialini veiksni, toki kaip isivaizdavimas.
NIEKAS cia tu rusu niekada nepjove, bet dalis "legendos" byloja, kad litovcai miskiniai skerdzia rusus-o TAI is dalies leme nemazos dalies kolonizatoriu apsisprendima nevaziuoti.
Ar aiskiai issireiskiau?

[Sula]

Išimta iš konteksto. Jis labai pasitiki BRIC (dabar jau BRICS) šalimis. Kažkaip Rusija iš visos BRIC atrodo nestabiliausiai, dėl demografinės krizės, mažai prognozuojamos valdžios ir vidinių judėjimų kaip "Naši" ir pan. Kinija ir ta atrodo demokratiškesnė ir modernesnė.

Rusijos esminės problemos yra ekonominės, o ne politinės. Iš BRIC ji vienintėlė grimzta į žaliavinį "liūną".

[Al1]

Nenusisnekanciam-jei tu ruostumeisi vaziuoti pastoviam gyvenimui i Tambovo sriti, tave paguostu pasakymas tarkim:"tik Tambovo rajone lietuvius pjauna, mieste paprastai taip tikrai nenutinka".

Niekas tokių gandų neskleidė. O tai, kad rusai pribaltus vadino fašistais, jiems į galvą buvo įkalta dar prieš karą - Pabaltijo respublikose fašistiniai režimai. Ir tai dar labiau sustiprėjo dėl latvių bei estų kolaboravimo su naciais. Žinoma, nepagrįsta dėmė krito ir ant lietuvių, kurių dažnas rusas neatskiria nuo kitų pribaltų...

Nesusisnekam. As aiskinu ne apie technini dalyka(kazkas kazka pjove) o apie socialini veiksni, toki kaip isivaizdavimas.
NIEKAS cia tu rusu niekada nepjove, bet dalis "legendos" byloja, kad litovcai miskiniai skerdzia rusus-o TAI is dalies leme nemazos dalies kolonizatoriu apsisprendima nevaziuoti.
Ar aiskiai issireiskiau?

Taigi, taigi. Niekas nelėmė jų apsisprendimo. Pokaryje daug kas atvyko pagal įsakymą. TSRS tuo metu jokių etninių konfliktų nebuvo. Buitiniame lygmenyje, žinoma, buvo kiek kreivai žiūrima į atvykėlius, ypač azijatus, taip pat ir į vietinius žydus. Bet taip buvo visur. Toje pačioje Rusijoje (Europinėje) kreivai žiūrėta į čiurkas... Nebuvo jokios legendos, kad litovcai skerdžia rusus. Buvo kova su buržuaziniais reakcionieriais ir fašistiniais kolaborantais, kuri buvo laimėta ir tvarka įvesta. Nemanyk, kad tais laikais spauda ar radijas skelbė, kiek sunaikinta banditų ar partizanų, kad iš viso vyksta tokios kovos... Taip kad kažkur Rusijoje žmonės apie tai nieko negirdėjo ir nežinojo...

[sausuolis75]

Nebuvo jokios legendos, kad litovcai skerdžia rusus. Buvo kova su buržuaziniais reakcionieriais ir fašistiniais kolaborantais, kuri buvo laimėta ir tvarka įvesta. Nemanyk, kad tais laikais spauda ar radijas skelbė, kiek sunaikinta banditų ar partizanų, kad iš viso vyksta tokios kovos... Taip kad kažkur Rusijoje žmonės apie tai nieko negirdėjo ir nežinojo...

Esat absoliuciai neteisus. Tukstanciai represinio aparato darbuotoju turejo tukstancius seimos nariu ir jie visi turejo simtus tukstanciu giminaiciu Rusijoje.Kiek veliau buvo rasomos ir knygos apie slovingus cekistu ir ko. zygius pribaltikoje ir t.t. - "образ лесного брата" giliai isitvirtino pas juos pasamoneje.
Atvykeliai zinojo kur vaziuoja, o atskirais atvejais ta zinojima isivaizduodavo kaip gresme, kas Lietuvai buvo palanku is sios dienos poziciju ziurint.
Beje, kodel iki sios dienos Vakaru Ukrainoje tarkim rusakalbiu gerokai mazesnis procentas negu kitose jos dalyse?
Kaip manot, kodel i "visiskai taikia" Cecenija nesiverzia rusai, nors vietinis karaliukas neriasi is kailio?
Daug bendrauju su rusais is Rusijos - galiu pasakyti tiek,kad simtai mus myli, tukstanciai gerbia ir milijonams-tiesiog nusispjauti kur ir kaip ir su kuo mes, taciau yra kelios desimtys milijonu,kurie musu tiesiog organiskai nekencia.Blogai yra tai,kad tos kelios desimtys milijonu-potencialiai stipriausia (finansiskai-politiskai) ju visuomenes dalis.

[Aleksio]

Esat absoliuciai neteisus.

Pats esi neteisus.

Tukstanciai represinio aparato darbuotoju turejo tukstancius seimos nariu ir jie visi turejo simtus tukstanciu giminaiciu Rusijoje.

Dar kartą sakau tiems, kas tanke: "Arba važiuoji į Lietuvą, arbą malkas kapoti"

Kiek veliau buvo rasomos ir knygos apie slovingus cekistu ir ko. zygius pribaltikoje ir t.t. - "образ лесного брата" giliai isitvirtino pas juos pasamoneje.

O dar buvo "Niekas nenorėjo mirti".

Beje, kodel iki sios dienos Vakaru Ukrainoje tarkim rusakalbiu gerokai mazesnis procentas negu kitose jos dalyse?

Vakarų Ukraina "rusiška" tapo tik 1939, tuo tarpu rytinė jos dalis buvo tokia per šimtmečius. Be to - būtent į Vakarų Ukrainą pokario metais perkraustė ukrainiečius iš Lenkijos.

[oranger]

Bet tai kaip urzgia turbūt dabar mūsų megztos beretės. Putino nekenčia, opozicija komunistai - nors imk ir persiplėšk

Štai kas labiausiai mane stebina - neapykanta saviems, ir pataikavimas kitiems, kad tik saviems (kurie turi kitą nuomonę) būtų blogai... Kažkaip išdavikiškai atrodo.

[oranger]

Vakarų Ukraina "rusiška" tapo tik 1939, tuo tarpu rytinė jos dalis buvo tokia per šimtmečius.

Netiesa, dar prieš antrąjį pasaulinį karą pvz. Charkive dauguma kalbėjo ukrainiečių kalba. Rusifikuotas miestas tapo tik tarybiniais metais.

[D.P]

Nenusisnekanciam-jei tu ruostumeisi vaziuoti pastoviam gyvenimui i Tambovo sriti, tave paguostu pasakymas tarkim:"tik Tambovo rajone lietuvius pjauna, mieste paprastai taip tikrai nenutinka".

Buvo nužudyta tik retais atvejais ir pavieniai kadrai. Dažnai kliūdavo patiems lietuviams jei tapdavo kolchozų pirmininkais ir pan. Masinio reiškinio, jog atsikėlusius iš svetur žmones kažkas naikintų, nebuvo. Atvykdavo dažniausiai į miestus, kuriuose partizanai nesirodydavo. Tas vaizdinys apie lietuvius kaip fašistus atsirado dėl Holokausto, savisaugos batalionų veiklos ir pan. Ir taip, užteko šaukšto deguto, kad visą medaus statinė būtų sugadinta amžiams. Tiesa, dar buvo Birželio sukilimas. Visa tai lėmė, kad vėliau propogandos tikslais bus kuriamas neigiamas buržuazinisnacionalistinis-fašistinis įvaizdis.
Tarpukaryje rusų niekas nelietė, santykiai su Tarybų Rusija buvo labai geri, kultūriškai-socialinių santykių atveju paprasti pavyzdžiai : Karsavinas, Vorobjovas kviečiami dėstyti į Kauną. Pavyzdžių matyt galima rasti ir daugiau. Kad ir sentikiai...

Urbanizuojant/industralizuojant Lietuvą dauguma atsikėlė į miestus, ypač dėl pramonės plėtojimo - beje, sovietinėje Rusijoje pramonės ir regionų plėtra iš esmės buvo padaryta pagal vokiška pavyzdį - tad pernelyg rusai nesikėlė į kaimus, nebent su laipsniais siekiant įvesti tvarką.
Be to, pramonės plėtra vyko gana ilgai ir lėtai, bett protingai, tad per ta laiką nemaži srautai nukeliavo į kaimynines valstybes.
Iš esmės tai tautinių istorikų sukurptas vaizdinys, kuris man atrodo prieš kelis metus buvo garsiai ir nevienareišmiškai kvestionuojamas sukeliant ilgai besitęsusias diskusijas.

--
Pries 1-1,5m. internete buvo ilgokas straipsnis apie Sniečkų, Lietuvos pramonės raidą, rusus ir visa kita. Ten gana aiškiai ir įdomiai paaiškinta. Nors žinių apie žudymus būta, tačiau tai nebuvo lemiamas veiksnys. Mūsų laimei, kompartijos galvos buvo gana tautinės (tautiniai komunistai), tad nemaža dalim tai ir paties Sniečkaus nuopelnas.

[Aleksio]

Netiesa, dar prieš antrąjį pasaulinį karą pvz. Charkive dauguma kalbėjo ukrainiečių kalba. Rusifikuotas miestas tapo tik tarybiniais metais.

Aš turiu omeny ne etninę, bet politinę priklausomybę. Į Donbasą (ir apskritai į šį regioną) per šimtmečius atsikraustė daug žmonių iš Rusijos, atsirado daug mišrių šeimų ir t.t. Todėl prasidėjus sovietmečiui rusifikavimas įgavo didesnį greitį. O vakarų Ukraina op WWII tapo beveik ukrainietiška (iškrausčius lenkus ir sušaudžius žydus). Galima net atkreipti dėmesį į tai, kokia kalba žmonės kalba rytuose - nei švaria rusų, nei švaria ukrainiečių. Tuo tarpu vakarų Ukrainoje - normalia ukrainiečių kalba + rusiškai dažnai be akcento.

[Sula]

Pries 1-1,5m. internete buvo ilgokas straipsnis apie Sniečkų, Lietuvos pramonės raidą, rusus ir visa kita. Ten gana aiškiai ir įdomiai paaiškinta. Nors žinių apie žudymus būta, tačiau tai nebuvo lemiamas veiksnys. Mūsų laimei, kompartijos galvos buvo gana tautinės (tautiniai komunistai), tad nemaža dalim tai ir paties Sniečkaus nuopelnas.

Taip, Lietuvos tarybiniai veikėjai A.Sniečkaus įtakoje vykdė kiek išskirtinę politiką. Tai rodo prieinami dokumentai. Beje, jis bene vienintėlis išlikęs gyvas "nepriklausomos" kompartijos vadovas. Čia kaip tam posakyje: "nors ir velnias, bet savas..."

[Garbanius]

Visko neskaiciau, bet kiek mokykloje moke, bei zinomi dedes istorikai per TV svarste, kodel LT maziau rusu nei kitose baltijos salyse, laurus atidave partizaniniam karui ir su juos susijusiom legendom. Apie A.Sniecku nei puse zodzio.

[Sula]

Apie A.Sniecku nei puse zodzio.

Pirmas A. Sniečkaus ir N. Chruščiovo susidūrimas įvyko 1959 m gegužės mėnesį TSKP CK plenume. Priimtame nutarime “Dėl Lietuvos Komunistų partijos CK darbo su kadrais” A. Sniečkus buvo kritikuojamas dėl “besaikio” lietuviškų kadrų kėlimo į vadovaujančius postus. Tai buvo rimtas kaltinimas. Po panašaus svarstymo 1959 m. vasarą buvo pašalintas Latvijos Komunistų partijos I sekretorius J. Kalnberzinis ir beveik visa partijos vadovybė. Naujuoju sekretoriumi tada tapo “garsusis” A. Pelšė, aktyviai prisidėjęs prie Latvijos “internacionalizacijos”, t.y. rusifikacijos. Tuo metu Lietuva šito kaip tik išvengė A. Sniečkaus dėka. Tai, jog A. Sniečkus išliko
I sekretoriaus poste, suteikė galimybę ir toliau prisilaikyti nacionalinės kadrų politikos, sparčiai lietuvinti (pačią) LKP, pritraukiant į savo pusę respublikos inteligentiją.

[J.U.]

Įdomus rusės straipsnis apie rusus Latvijoje.
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2...-buti-okupantu

[suoliuojantis]

Pasirodė įdomu: va kaip režimas perka jėgos struktūrų simpatijas. Atsiuntė vienas rusas naujų jų kariškių atlyginimų lentelę:



Galiu paversti ir apytikriai į lietuviškus litus perskaičiuoti:
Suminė alga 2011, litais Suminė alga 2012, litais

Eilinis šaulys 1100 2500
Seržantas 1500 3900
Būrio vadas leitenantas 2000 5900
Kuopos vadas kapitonas 2300 6600
Bataliono vadas 2700 7900
Brigados vadas 3300 9500

Kiek rašo, tai ir policininkų atlyginimai pas juos yra analogiški (pagal užimamas pareigas žinoma), o saugumiečių dar reikia padauginti iš 1,5.
Ko gero šitos struktūros dabar galvą padės už šitą valdžią ir jeigu lieps entuziastingai bet kur žygiuos.

[Eimantas]

Taip ir turi būti valstybėje, prie jų pridedant dar mokytojus ir medikus.

[John]

Tiesiog bando pritraukti normalius žmones, o ne degradus (kuriais garsėja Rusijos kariuomenė). Šiaip, protingas žingsnis.

[Sula]

Ko gero šitos struktūros dabar galvą padės už šitą valdžią ir jeigu lieps entuziastingai bet kur žygiuos.

Gaila tik, kad tos struktūros niekaip tiesiogiai neprisideda prie BVP kūrimo. Deja, Rusijos pramonėje algos yra kuklokos. Dabar jaunuolis rinkdamasis, pvz.: ar stoti į inžinerinę specialybę, ar aukštąją karo mokyklą, rinksis pastarąją. Toliau kris kosminiai laivai

[oranger]

Maskvos tadžikai balsuos už Putiną.

Tolibdžiono Kurbanbabachanovo daina

[sausuolis75]

"Garsiai nuskambėjusi D.Rimšaitės istorija paliko nedaug abejingų. Tačiau paliko. Vienas jų buvau aš. Na, paleiskim mes tą apsiašarojusią merginą rudu „golfuku” ir suveržtais plaukais. Įsimylėjo ji ten kažką. Nori dienomis sportuoti, naktimis mylėti(s). Gaila ar ką?

Beveik idilė, kurią drumstė aštriadančiai biurokratai iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Keletas nepatenkintų valdininkų, kuriems „buvo nurodyta iš aukščiau” balsuoti „prieš”.

Pripažinkim, pradžioje, mažai besidomintiems sportu, galėjo taip ir pasirodyti. Panašu, kad tokį vaizdą pateikti kažkam norisi ir toliau. Dar daugiau, panašu, kad tas kažkas yra už Lietuvos ribų."

http://sausuolis.blogas.lt/

Pagarbiai.